Svarbiausios naujienos
- Ukraina sudavė smūgius ATACMS sistemomis – nusitaikė į karinius objektus Rusijoje
- Kremlius sugalvojo naują būdą, kaip atnaujinti derybas su Trumpu
- „The Economist“: Zelenskis susidūrė su rimčiausiu išbandymu nuo plataus masto karo pradžios
- Generalinio štabo viršininkas – apie Rusijos atakas: Lenkija yra prieškarinės būklės
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Generalinio štabo viršininkas – apie Rusijos atakas: Lenkija yra prieškarinės būklės
14:34
Rusija pradėjo ruoštis karui Europoje. Tai matyti iš to, kad ji kuria palankią aplinką galimai agresijai Lenkijos teritorijoje. Tai Lenkijos radijo eteryje pareiškė Lenkijos generalinio štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula.
Taip jis pakomentavo virtinę kibernetinių atakų ir sabotažo aktų, kuriuos Rusija įvykdė Lenkijoje.
Wieslawas Kukula taip pat pakomentavo Pentagono vadovo Pete'o Hegsetho žodžius, kad dabartinis istorijos momentas panašus arba į 1939 m., kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, arba į 1981 m. – Šaltojo karo piką.
„Atvirai kalbant, mes visada esame prieškario periode, o Šaltasis karas taip pat buvo prieškario laikotarpis. Reikia tą laikotarpį valdyti. Mes ryžtingai priešinamės, iš esmės kurdami Šaltąjį karą 2.0, t. y. užtikrinsime dideles investicijas į gynybinius pajėgumus ir aiškiai parodysime, kad bet koks išpuolis prieš NATO šalis ar mūsų teritoriją sukels ryžtingą atsaką ir didelę riziką potencialiam agresoriui, t. y. Rusijai“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina pirmą kartą gaus amerikietiškų dujų partiją per Lietuvą
23:48
Į Klaipėdą Lietuvoje atvyko amerikietiškų dujų partija, kurios dalis bus apdorota ir išsiųsta į Ukrainą. Apie tai pranešama Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadų Vilniuje ir Kyjive socialinio tinklo „X“ paskyrose. Pažymima, kad tai bus pirmoji amerikietiškų gamtinių dujų partija, tiekiama į Ukrainą per Lietuvą.
Ambasada pabrėžė, kad šiuo metu daugiau nei 75 proc. gamtinių dujų, atgabenamų į Klaipėdą, yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Todėl Vašingtonas bendradarbiauja su Lietuva, siekdamas „užtikrinti patikimą energijos tiekimą regione“.
„Amerikos gamtinės dujos stiprina Jungtinių Valstijų ir mūsų partnerių nacionalinį saugumą“, – pridūrė diplomatinė įstaiga.
Trumpas: „Esu šiek tiek nustebintas Putino“
23:21
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pakartojo, kad jis užbaigė aštuonis karus ir dar turi užbaigti Rusijos karą su Ukraina.
Apie tai jis kalbėjo per bendrą spaudos konferenciją su Saudo Arabijos sosto princu Baltuosiuose rūmuose antradienį.
„Aš sustabdžiau aštuonis karus. Ir turiu sustabdyti dar vieną su Putinu. Esu šiek tiek nustebęs Putinu. Tai užtrunka ilgiau, nei maniau“, – sakė D.Trumpas.
Spalio mėnesį amerikiečių lyderis, bendraudamas su žurnalistais lėktuve „Air Force One“, pareiškė, kad jam pavyko užbaigti aštuonis karus ir jis yra įsitikinęs, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą taps „devintuoju“ karu, kurį jam pavyks išspręsti.
Interviu „CBS News“ televizijos kanalui D.Trumpas parodė išspausdintą karų, kuriuos, jo teigimu, jis užbaigė, sąrašą. Sąraše buvo nurodyti šie konfliktai:
- Kambodža ir Tailandas;
- Kosovas ir Serbija;
- Demokratinė Kongo Respublika ir Ruanda;
- Indija ir Pakistanas;
- Izraelis ir Iranas;
- Egiptas ir Etiopija;
- Azerbaidžanas ir Armėnija;
- Izraelis ir HAMAS.
Lapkričio 11 d. žurnalas „The Atlantic“ rašė, kad D.Trumpas „akivaizdžiai nusivylęs savo nesėkme bandant sustabdyti Rusijos karą“ prieš Ukrainą, nes jis nepakankamai įvertino V.Putino siekį sunaikinti Ukrainą.
Kallas: glaudūs ES ryšiai su Kinija trukdo sustiprinti spaudimą Rusijai
22:30
Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimas su Kinija riboja galimybes daryti spaudimą Pekinui, kad jis nustotų remti Rusiją kare su Ukraina.
Apie tai pareiškė Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas, praneša „Bloomberg“.
„Kinija gali jums pakenkti, ir čia yra problema. Jei nesate pasirengę sumokėti kainos, kurią jie ketina jums primesti, veikti yra sunku“, – pažymėjo K.Kallas.
Ji patikslino, kad ES bando priversti Kiniją nustoti padėti Rusijai apeiti Vakarų sankcijas. Konkrečiai, blokas spalio mėnesį įvedė apribojimus kelioms Kinijos įmonėms.
K.Kallas atkreipė dėmesį, kad be Pekino paramos Rusijos karas su Ukraina jau būtų baigtas.
„Kinija buvo labai gudri, kad žymiai išplėstų savo geopolitinę įtaką“, – pridūrė ES diplomatijos vadovė.
K.Kallas paragino sąjungininkus veikti kartu, pabrėždama, kad JAV, Jungtinė Karalystė, Australija, Japonija ir kitos šalys taip pat jaučia Pekino veiksmų poveikį.
„Problema ta, kad mes čia neveikiame vieningai“, – mano ji.
Verta paminėti, kad pastarosiomis savaitėmis ES įsitikino savo įmonių pažeidžiamumu, kai Pekinas apribojo retųjų žemių metalų, reikalingų visko gamybai – nuo elektromobilių baterijų iki karinės technikos – tiekimą, reikalaujant iš įmonių gauti importo leidimus.
Europos automobilių gamintojai taip pat susidūrė su mikroschemų trūkumo grėsme, kai Kinijai priklausanti bendrovė „Nexperia“ nutraukė tiekimą dėl politinio konflikto.
„Reuters“: po Ukrainos dronų atakos viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ilgam sustabdė veiklą
21:53
„Rosneft“ priklausanati Riazanės naftos perdirbimo gamykla, viena didžiausių Rusijoje, sustabdė žalios naftos perdirbimą po Ukrainos drono atakos lapkričio 15 d., praneša „Reuters“, remdamasi šaltiniais.
„Numatoma, kad gamykla stovės iki mėnesio pabaigos. Iki gruodžio 1 d. naftos produktų pakrovimas neplanuojamas“, – teigia agentūros šaltiniai.
Dėl drono atakos kilęs gaisras privertė Riazanės naftos perdirbimo gamyklą sustabdyti pagrindinį žalios naftos perdirbimo agregatą, kurio metinis pajėgumas yra daugiau nei 8 milijonai metrinių tonų, o tai sudaro 48 proc. bendro gamyklos pajėgumo.
Dar vienas žalios naftos perdirbimo agregatas buvo sustabdytas dėl drono atakos spalio 24 d., dėl ko naftos perdirbimo gamykla prarado 26 proc. pajėgumų.
Šio agregato remontas dar nėra baigtas, o kiti gamyklos agregatai taip pat stovi nenaudojami, pranešė šaltiniai, nors neaišku, ar tai taip pat įvyko dėl atakos.
Riazanės naftos perdirbimo gamykla nuo lapkričio 15 d. sustabdė naftos produktų pardavimą Sankt Peterburgo tarptautinėje prekių biržoje, rodo biržos duomenys.
Sektoriaus šaltiniai pranešė, kad 2024 m. naftos perdirbimo gamykla perdirbo 13,1 mln. tonų žalios naftos, o tai sudaro 4,9 proc. bendro Rusijos perdirbimo kiekio, ir pagamino 2,2 mln. tonų benzino, 3,4 mln. tonų dyzelino ir 4,3 mln. tonų mazuto.
Ukraina sustiprino dronų atakas giliai į Rusijos teritoriją, siekdama sunaikinti naftos perdirbimo gamyklas, sandėlius ir naftotiekius. Ukrainos dronai šiais metais smogė mažiausiai 17 didelių naftos perdirbimo gamyklų.
Tačiau naftos perdirbimas Rusijoje šiais metais sumažėjo tik 3 proc., nes naftos perdirbimo gamyklos užkirto kelią staigiam degalų gamybos kritimui, naudodamos rezervinius pajėgumus, kad kompensuotų nuostolius dėl smūgių.
Ispanijos premjeras paskelbė apie naują 615 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai
20:30
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas antradienį paskelbė apie naują 615 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, kuris bus pradėtas teikti „nuo kito mėnesio“, siekiant padėti Kyjivui kovoti su Rusijos invazija.
Madride surengtoje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu P.Sanchezas sakė, kad apie 300 mln. eurų bus skirta „naujai gynybos įrangai įsigyti“.
Diversija Lenkijoje: Ukrainos URM sureagavo į pareiškimus apie Ukrainos piliečių dalyvavimą
20:28
Ukrainos užsienio reikalų ministerija sureagavo į diversiją Lenkijos geležinkelio infrastruktūros objektuose. Pasak jos, Rusijos specialiosios tarnybos verbuoja asmenis, turinčius Ukrainos piliečio pasą, siekdamos vykdyti hibridinius išpuolius, sabotažą ir nusikaltimus, kuriais siekiama destabilizuoti padėtį.
Kaip teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos komentare, Ukrainos diplomatai atsižvelgė į Lenkijos specialiųjų tarnybų paskelbtas išvadas dėl dviejų Ukrainos piliečių, kuriuos Lenkijos tyrimo institucijos įtaria vykdžius diversijos veiksmus Lenkijos geležinkeliuose, vadovaujamiems Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų.
„Ukraina griežtai smerkia tokias diversijas. Atkreipiame dėmesį į cinišką agresoriaus valstybės vykdomą tyčinį asmenų, turinčių Ukrainos piliečio pasą, verbavimą ir naudojimą hibridinėms atakoms, diversijoms ir nusikaltimams, kuriais siekiama destabilizuoti padėtį. Rusija bando perkelti kaltę už savo nusikaltimus ukrainiečiams. Tačiau esame įsitikinę, jog Ukrainos partneriai puikiai supranta, kad tokių diversijų šaltinis yra būtent Rusijos Federacija“, – teigiama komentare.
Tuo pačiu metu, kaip pažymi Užsienio reikalų ministerija, įvykiai Lenkijoje dar kartą patvirtina, kad kartu su agresyviu karu prieš Ukrainą Rusija vykdo plataus masto hibridinį karą prieš Europą, prieš Ukrainos sąjungininkus. Maskva bando suskaldyti partnerių vienybę padedant Ukrainai ir apskritai destabilizuoti padėtį.
„Patvirtiname savo pasirengimą teikti visą reikiamą pagalbą Lenkijos kompetentingoms institucijoms ir atitinkamoms mūsų sąjungininkų tarnyboms, kad būtų nustatytos visos incidento aplinkybės, atsakingieji asmenys būtų patraukti atsakomybėn ir sukurtas bendras prevencinis mechanizmas, skirtas kovoti su tokiais nusikalstamais veiksmais ateityje“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Pažymima, kad Ukraina yra nusiteikusi toliau glaudžiai bendradarbiauti su Lenkija ir kitomis sąjungininkėmis valstybėmis, siekdama kovoti su Rusijos hibridine agresija, ir stiprinti bendrą saugumą.
Lietuva įteikė dar vieną protesto notą Rusijai dėl jos tęsiamo karo Ukrainoje
19:47
Užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį Rusijos ambasados atstovui įteikė dar vieną protesto notą dėl Kremliaus tęsiamo karo Ukrainoje.
Šį kartą nota įteikta dėl dėl lapkričio 14–17 dienomis vykdytų Ukrainos teritorijos apšaudymų, skelbia URM.
„Per juos žuvo daugiau kaip dešimt ir buvo sužeista kelios dešimtys civilių gyventojų, nukentėjo individualūs ir daugiabučiai namai, ligoninė, energetikos ir kiti infrastruktūros objektai Kyjive ir sostinės regione, Charkivo, Odesos, Sumų ir kitose srityse“, – nurodo ministerija.
Notoje, be kita ko, pažymima, kad per lapkričio 14 dienos Rusijos išpuolį, šiurkščiai pažeidžiant Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, padaryta reikšminga žala Azerbaidžano ambasadai Kyjive.
Lietuva protesto notoje taip pat atkreipia dėmesį į lapkričio 15 dieną paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame Rusijos kariškiai Ukrainos Zaporižios srityje sušaudo du Ukrainos karo belaisvius.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Maskvos meras: miestą atakuoja dronai
18:41
Maskvą atakuoja dronai, skelbia miesto meras Sergejus Sobianinas, kurį cituoja kanalas „Ateo Breaking“.
Jau numušti keli dronai, uždaryti sostinės Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostai, sakoma pranešime.
„Maskvos link skridusio drono ataka buvo atremta. Avarinių tarnybų specialistai dirba vietoje, kur nukrito nuolaužos“, – sakė Maskvos meras savo „Telegram“ kanale.
Prieš tai žinutėje jis skelbė, kad Rusijos gynybos ministerijos oro gynybos pajėgos „numušė dar vieną droną, kuris atakavo Maskvą“.
Ukraina sudavė smūgius ATACMS sistemomis – nusitaikė į karinius objektus Rusijoje
18:29 Atnaujinta 18:55
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai panaudojo taktines raketų sistemas ATACMS, kad suduotų tikslų smūgį kariniams objektams Rusijos teritorijoje, skelbia Generalinis štabas.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai panaudojo taktines raketų sistemas ATACMS ir sudavė tikslų smūgį kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje. Tai reikšmingas įvykis, kuris pabrėžia tvirtą Ukrainos įsipareigojimą ginti savo suverenitetą.
Nepaisant nuolatinio Rusijos puolamųjų veiksmų spaudimo, ukrainiečiai išlieka atsparūs, demonstruodami ryžtą ir nuoseklų nusistatymą ginti savo tėvynę.
Tolimojo nuotolio smogiamieji pajėgumai, įskaitant tokias sistemas kaip ATACMS, bus naudojami ir toliau“, – sakoma pranešime.
Po ankstesnio ATACMS smūgio – Rusijos atsakas „Orešniku“
Nežinoma, į kurį konkretų taikinį smogė Ukrainos pajėgos.
Anksčiau paskelbta, kad buvo atakuotas Voronežas. Vietos gyventojai ir „Z“ kanalai rašė, kad per ataką galėjo būti panaudotos balistinės raketos, tačiau valdžios institucijos to nepatvirtino.
Prieš metus – 2024 m. lapkričio 19 d. – Ukraina pirmą kartą panaudojo amerikietiškas ATACMS raketas, kad smogtų Rusijos teritorijai. Tuomet Ukrainos kariškiai atakavo šaudmenų sandėlį netoli Karačevo miesto Briansko srityje. Rusija atsakė panaudodama prieš Ukrainos teritoriją branduolinio ginklo nenešančią hipergarsinę balistinę raketą „Orešnik“.
Rusija meta milijonus: ieškos naftos šioje šalyje
18:15
Kitais metais Rusija ketina išleisti milijonus JAV dolerių Šiaurės Korėjos giliavandeniame šelfe naftos ir dujų žvalgybai. Tai dalis plano, kuriuo siekiama padėti Pchenjanui spręsti nuolatinio energijos trūkumo problemą, pranešė „NK News“.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas asmeniškai pareikalavo įvertinti „naftos ir dujų perspektyvas Japonijos jūros giliavandeniame baseine prie Šiaurės Korėjos šelfo“, sakė finansų ministro pirmoji pavaduotoja Irina Okladnikova, praėjusios savaitės pabaigoje kalbėdama Valstybės Dūmos Biudžeto ir mokesčių komitete. Pasak I.Okladnikovos, 2026 m. šiems tikslams numatyta 890 mln. rublių (9,5 mln. eurų).
Plačiau skaitykite ČIA.
