Karas Ukrainoje. Nuo šiol Ukraina lieka viena: „Foreign Policy“ apie „taikos planą“

Vida Press nuotr./Popiežius Pranciškus

Popiežius Pranciškus, miręs šių metų balandį, savo testamente paprašė dalį lėšų skirti pagalbai Ukrainai. Apie tai pranešė „Bild“, remdamasis vienuolės dominikonės Lucios Caram pasakojimu Ispanijos radijo laidoje.

Pasak jos, pontifiko testamente buvo numatyta, kad dalis jo lėšų turi būti panaudota greitosios pagalbos automobilių pirkimui Ukrainai. Be to, buvo paminėta „karinių veiksmų zona“.

Kaip pažymi „Bild“, nuo 2022 m. vasario Lucia Caram ne kartą vyko į Ukrainą su humanitarinėmis misijomis. Pati vienuolė sakė, kad ją labai sujaudino popiežiaus gestas, kuris gyvas būdamas ne kartą jai žadėjo paramą.

„Bet aš niekada nesitikėjau, kad ji ateis tokia forma“, – prisipažino moteris.

Nuo pirmųjų dienų po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metais Pranciškus ne kartą ragino siekti taikos, dialogo ir susitaikymo. Tačiau jo formuluotės dažnai būdavo suprantamos Ukrainos visuomenėje kaip agresoriaus ir aukos sulyginimas.

Vienas iš labiausiai skandalingų jo pareiškimų buvo pasiūlymas Ukrainai „iškelti baltą vėliavą“, padarytas 2024 m. kovą.

O 2023 m. rugpjūtį didelį skandalą sukėlė jo pareiškimas apie „Didžiąją Rusiją“, padarytas kalboje Sankt Peterburgo katalikų jaunimui.

Jo pareiškimas, kuriame kritikuojami „ginklų gamintojai“, buvo suprastas kaip priekaištas tiems, kurie tiekia ginklus Ukrainai.

Beveik po kiekvieno tokio Pranciškaus pareiškimo Vatikano spaudos tarnyba turėdavo skelbti paaiškinimą, kad popiežius iš tikrųjų turėjo omenyje visai ne tai.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani / IMAGO/Andrea Calandra / IMAGO/Andrea Calandra

Italija nedalyvaus NATO programoje dėl amerikietiškų ginklų pirkimo Ukrainai (PURL programa), nes jau prasidėjo „taikos derybos“. Apie tai rašo „Bloomberg“, remdamasi Italijos užsienio reikalų ministro Antonio Tajani pareiškimu.

Pasak jo, Romai dabar nebereikia jungtis prie PURL programos, atsižvelgiant į tebevykstančias taikos derybas.

„Jei pasieksime susitarimą ir karo veiksmai bus nutraukti, ginklai nebereikalingi. Reikės kitų dalykų, pavyzdžiui, saugumo garantijų“, – jis sakė žurnalistams Briuselyje.

Kaip pažymi „Bloomberg“, šie komentarai rodo Italijos vyriausybės strategijos pokyčius Ukrainos atžvilgiu, atsižvelgiant į savo biudžeto problemas ir įtampą valdančiojoje koalicijoje. Nors oficialioji Roma ir toliau žodžiais remia Ukrainą, Italija tapo pirmąja Europoje, kuri pasiūlė palikti ukrainiečius be ginklų „taikos derybų“ metu.

Žurnalistai taip pat primena, kad visai neseniai, spalio mėnesį, Italijos vyriausybė pareiškė esanti pasirengusi prisijungti prie PURL programos.

AFP/Scanpix/Vladimiras Putinas

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nori įtikinti Vakarus, kad net po beveik ketverių metų invazijos, nepaisant sunkių nuostolių mūšio lauke ir žalos ekonomikai, jis laimi šį karą ir dabar nėra laikas sustoti. Tokią nuomonę išsakė BBC apžvalgininkas Steve'as Rosenbergas, analizuodamas antradienį vykusias JAV ir Rusijos delegacijų derybas.

„Aš jau anksčiau sakiau, kad Vladimiras Putinas man daugeliu atžvilgių primena automobilį be stabdžių, be vairo ir be atbulinės pavaros; transporto priemonę, skriejančią visu greičiu autostrada. Praėjus beveik ketveriems metams po plataus masto įsiveržimo į Ukrainą, vis dar nėra jokių požymių, kad „putinmobilis“ išsijungs, apsisuks atgal ar sustos“, – rašo apžvalgininkas.

Pasak S.Rosenbergo, V.Putinas, be abejo, nori, kad jo oponentai manytų, kad niekas jo nesustabdys, „bet automobiliams reikia degalų... o karui vesti šalims reikia pinigų“.

„Dabar, nepaisant tarptautinių sankcijų, Rusijos vyriausybė vis dar gali finansuoti „specialiąją karinę operaciją“ – karą prieš Ukrainą. Tačiau ekonominis spaudimas didėja: pajamos iš naftos ir dujų mažėja, o biudžeto deficitas didėja“, – teigiama straipsnyje.

S.Rosenbergas rašo, kad net V.Putinas pripažįsta problemų buvimą, turėdamas omenyje „disbalansą“ ekonomikoje.

„Keliuose sektoriuose gamybos apimtys ne tik nepadidėjo šiais metais, bet ir faktiškai sumažėjo. Ar mes patenkinti tokiomis tendencijomis? Ne“, – cituoja Rusijos diktatorių apžvalgininkas.

Tuo metu klausimas, kada ekonominės problemos pradės daryti įtaką Kremliaus planams karo lauke, lieka atviras, konstatuoja S.Rosenbergas.

„Shutterstock“ nuotr./Rusijos kariai

Prieš pradėdamas derybas su JAV atstovais, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad jei Europa staiga panorės karo ir jį pradės, Rusija tariamai yra tam pasirengusi jau dabar. „The Independent“ aiškinosi, ar Europa šiuo metu turi karinės ir ekonominės galios, reikalingos norint nugalėti Rusiją mūšio lauke.

Europos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų skaičius

Leidinyje pažymėta, kad nepaisant didelių nuostolių karo su Ukraina metu, Rusijos armijos skaičius išaugo iki milžiniško 1,32 milijono žmonių. Šis skaičius gerokai viršija bet kurios Europos šalies nuolatinės armijos skaičių.

Pažymima, kad plataus masto invazija į Ukrainą nuo 2022 m. leido Putinui tris kartus padidinti savo armijos dydį. Jis siekia sukurti antrą pagal dydį armiją pasaulyje po Kinijos su 1,5 milijono žmonių reguliariomis pajėgomis ir iki 2,38 milijono žmonių, įskaitant rezervistus.

Leidinyje priduriama, kad Europa tik dabar pradeda suvokti savo trūkumus gynybos srityje. Nuo Šaltojo karo pabaigos išlaidos apskritai mažėja, todėl Europos stiprybė yra jos vienybė.

Leidinyje apskaičiuota, kad NATO gali iš viso dislokuoti 3,14 milijono aktyvių karių ir 2,75 milijono rezervistų, o tai iš viso sudaro 5,89 milijono žmonių. Aljansas turi daugiau nei 14 000 tankų ir apie 21 000 lėktuvų.

Rusija šiuo metu gali mobilizuoti apie 2 milijonus rezervistų, o tai iš viso sudaro apie 3,32 milijono žmonių, pažymėjo leidinys. Be to, Maskva turi apie 12 000 tankų ir beveik 4500 lėktuvų.

Be to, leidinyje pabrėžta, kad NATO didžiąja dalimi priklauso nuo JAV ginkluotųjų pajėgų. Buvo tikimasi, kad 2025 m. bendros sąjungininkų išlaidos sieks 1,59 trilijono JAV dolerių, tačiau Vašingtonas buvo pasirengęs padengti 980 milijardų JAV dolerių iš šios sumos.

Jei JAV atsisakytų prisijungti prie Europos karo su Rusija, NATO turėtų maždaug 608 milijardus dolerių, kad galėtų pasipriešinti maždaug 145 milijardams dolerių, kuriuos kasmet išleidžia Rusija, apskaičiavo leidinys. Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) skaičiavimais, Rusijos suma, atsižvelgiant į perkamosios galios koregavimą, gali siekti daugiau nei 460 milijardų dolerių.

Kiti veiksniai, kurie turėtų įtakos įvykių baigčiai

Leidinyje pažymėta, kad taktikos ir technologijų skirtumai tarp Europos šalių lemtų neefektyvumą. Rusija nesusidurtų su tokia problema.

Be to, leidinyje manoma, kad visuomenės parama didžiąja dalimi priklausytų nuo to, kas pultų pirmas. Tuo metu, kai Kremlius jau nuteikė rusus kariniam susidūrimui, Europos demokratijoms būtų sunkiau rasti norinčių savanorių.

Leidinyje primenama, kad 2024 m., kai tuometinis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pasiūlė įvesti privalomąją karinę tarnybą šalyje, tik 47 proc. gyventojų palaikė šią iniciatyvą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Atsižvelgiant į abejotiną Donaldo Trumpo „taikos“ diplomatiją, vis labiau tampa akivaizdu, kad „taikos susitarimas“, koks jis bebūtų, nesuteiks Ukrainos saugumui jokių realių garantijų. Tai reiškia, kad ukrainiečiai galės pasikliauti tik savimi, jei ateityje Rusija pažeis pasiektus susitarimus. Apie tai rašo žurnalo „Foreign Policy“ apžvalgininkė Anchal Vohra.

Jos nuomone, būsimame taikos susitarime Ukraina gaus kokias nors garantijas. Tačiau jų veiksmingumas bus abejotinas. Pavyzdžiui, jau dabar matyti, kaip D.Trumpo administracija siekia sudaryti verslo susitarimus su Kremliumi. Iš čia kyla klausimas: o koks bus JAV noras ginti Ukrainą nuo naujo Rusijos puolimo, jei amerikiečiai verslą darys su rusais?

„JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando imituoti taikos modelį Gazoje – greitą susitarimą, kurio detalės bus išsiaiškintos vėliau... Trumpo pasiūlymas numato „kompensaciją“ už bet kokias garantijas, kurias jie gali pasiūlyti, bet neduoda tikslaus atsakymo, kaip tiksliai jie įsikiš kariniu būdu, jei Rusija pažeis susitarimą“, – pažymi apžvalgininkė.

Europa, atrodo, yra pasirengusi dislokuoti savo ribotą kontingentą Ukrainoje po karo. Tačiau yra didelių abejonių, kad šis kontingentas įsitrauks į kovą, kai ateis laikas.

„Europiečiai neturi supratimo, ką daryti, jei tokios pajėgos bus dislokuotos, o Europos kontingentas bus užpultas Rusijos“, – sakė ES pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

A.Vohra konstatuoja, kad JAV jau kategoriškai atsisakė dislokuoti kariuomenę pagal bet kokį galimą scenarijų, taip pat ir europiečiai nėra pasirengę mirti už Ukrainą. Esant tokioms sąlygoms, „geriausias variantas“ Ukrainai ateityje – pasikliauti savo jėgomis.

Anot apžvalgininkės, Ukraina bus priversta sukurti gerai apmokytą, motyvuotą ir gerai apmokamą kariuomenę, galinčią pasipriešinti Rusijos „kalinių pagal sutartį“ armijai. Apžvalgininkė prisimena pastaruoju metu paplitusį palyginimą apie „plieninį dygliuotį“, į kurį Ukraina turi pavirsti, kad išgyventų.

„Ukrainiečiams kelias į priekį – su susitarimu ar be jo – bus kupinas iššūkių. Ukraina su silpna kariuomene taps lengvu grobiu ekspansionistinei Rusijai. Nepaisant begalinių karo negandų, dvasinio skausmo, kančių ir vienatvės, ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo, kaip tik treniruotis, ginkluotis ir būti pasirengusiems“, – apibendrina apžvalgininkė.

Alexander'as Stubbas / IMAGO/dts Nachrichtenagentur / IMAGO/dts Nachrichtenagentur

Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas trečiadienį transliuotame interviu pareiškė, kad bet koks susitarimas, kuriuo būtų siekiama nutraukti kovas Ukrainoje, vargu ar atitiks visas teisingos taikos sąlygas.

Europos valstybės siekia, kad Ukrainos nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas būtų išsaugoti, Suomijos televizijos kanalui MTV3 sakė A.Stubbas. 

„Tačiau tikrovė yra tokia, kad taika gali būti ir gera, ir bloga, ir koks nors kompromisas“, – teigė jis.

„Tikrovė yra tokia, kad ir mes, suomiai, turime ruoštis akimirkai, kai bus pasiekta taika, o visos teisingos taikos sąlygos, apie kurias tiek daug kalbėjome pastaruosius ketverius metus, greičiausiai nebus įvykdytos“, – tęsė jis. 

Jis nedetalizavo, ką neteisinga taika reikštų Suomijai, kuri turi 1340 km ilgio sieną su Rusija.

Šiaurės Europos valstybė savo rytinę sieną su Rusija uždarė 2023-iųjų gruodį, didėjant įtampai tarp dviejų šalių dėl Kremliaus plataus masto invazijos į Ukrainą.

A.Stubbas. palaikantis glaudžius ryšius tiek su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tiek su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, teigė, kad artimiausiomis dienomis ir savaitėmis paaiškės, ar diplomatinės pastangos užbaigti karą bus sėkmingos. 

A.Stubbas taip pat sakė manantis, kad Jungtinės Valstijos siekia ekonominės naudos iš taikos Ukrainoje.

„Tokia realybė. Esame situacijoje, kurioje Jungtinės Valstijos tarpininkaudamos taikos procese, taip pat investuoja į įvairius sandorius, pavyzdžiui, į mineralinius išteklius Ukrainoje. Gali būti, kad sprendimas dėl sričių taip pat kažkaip susijęs su prekyba“, – svarstė jis.

Jis skeptiškai įvertino perspektyvą, kad Rusija pritars naujausiai kovų nutraukimo plano versijai, tačiau teigė, kad „mes judame link tam tikrų paliaubų ir taikos“.

A.Stubbas sakė, kad praėjusį mėnesį paskelbtą pradinę 28 punktų JAV plano versiją buvo sunku skaityti.

Buvo manoma, kad ruošiant pradinį planą, kuriuo buvo numatomas daugelio Kremliaus maksimalistinių reikalavimų įgyvendinimas, dalyvavo Rusija, nors Vašingtonas tai neigė. 

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Vilniaus oro uostas

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako, kad kad Aljansas yra pasirengęs reaguoti į bet kokias Rusijos ar Baltarusijos vykdomas provokacijas, įskaitant į Lietuvos oro erdvę leidžiamus kontrabandinius balionus.

„Nesvarbu, ar tai daroma sąmoningai, ar ne, kokie bebūtų Rusijos ar Baltarusijos veiksmai – pažvelkite į balionus Lietuvoje – mes sureaguosime savo pasirinktu būdu, bet jie tai pajus“, – trečiadienį spaudos konferencija po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo kalbėjo M.Rutte.

Taip jis kalbėjo užsienio žiniasklaidos paklaustas kokių konkrečių veiksmų imasi NATO, kad užkirstų kelią hibridinėms atakoms ir tokių išpuolių kaip lapkritį surengtos diversijos prieš Lenkijos geležinkelį pasikartojimui.

BNS skelbė, kad kontrabandinių balionų iš Baltarusijos skrydžiai pastaraisiais mėnesiais keliolika kartų paveikė Vilniaus oro uosto ir kartą – Kauno oro uosto darbą.

Vilniui dėl to kelioms savaitėms apribojus pasienio punktų su Baltarusija veiklą, dabar Minskas atsisako išleisti šalyje registruotus vilkikus į Lietuvą.

Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Markas Rutte

NATO neturi „plano B“ tam atvejui, jei žlugtų taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos ir JAV atsisakytų tiekti Ukrainai ginklus. Tai, atsakydamas į UNIAN korespondento klausimą, pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

„Nemanau, kad mums verta galvoti apie „planą B“. JAV labai nuosekliai remia Ukrainą, kaip ir visi NATO sąjungininkai. JAV mums pareiškė, kad nori tiekti Ukrainai reikalingą ginkluotę, tiek mirtiną, tiek nemirtiną. Tačiau tikimės, kad europiečiai ir kanadiečiai aktyviau įsijungs, kai reikės mokėti“, – sakė M.Rutte.

Jis pridūrė, kad kalbama apie programą PURL, pagal kurią JAV tiekia Ukrainai reikalingą ginkluotę. Pavyzdžiui, priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“ ir joms skirtas raketas PAC-3.

„Ir visą kitą įrangą bei karinę techniką, reikalingą tam, kad išliktume kuo stipresni šioje kovoje, apmoka Europos ir Kanados sąjungininkai. Tai didelė programa, kuri prasidėjo liepos mėnesį. Manau, kad iki metų pabaigos į Ukrainą bus pristatyta šių kritiškai svarbių priemonių, kurių vertė siekia 5 milijardus“, – pridūrė M.Rutte.