Svarbiausios naujienos
- Analitikas: Kinija užsimena Amerikai, kad yra pasirengusi „iškeisti Ukrainą į Taivaną“
- Donaldo Trumpo sūnus rėžė smarkiai: JAV gali pasitraukti
- „The Guardian“ apžvalgininkas: Trumpas yra pasirengęs parduoti Ukrainą dėl nešvaraus sandorio su Rusija
- Ukrainiečių pajėgos susprogdino užtvanką: „Priešas nepraeis“
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bild“: Rusijos teroro atakos pasiekė naują lygį – taikiniais tampa anksčiau „neliečiami“ objektai
19:46
Rusai perėjo prie naujos teroro taktikos, nukreiptos prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Rusijos atakų taikiniais tampa objektai, kurie iki šiol buvo laikomi „neliečiamais“ dėl esminės jų reikšmės civilinės gyventojų infrastruktūros funkcionavimui.
Apie tai praneša RBC-Ukraine, remdamasi „Bild“ publikacija.
Leidinio karinis apžvalgininkas Julianas Röpke teigia, kad Rusijos naujoji taktika apima kryptingus teroro išpuolius prieš objektus, kurie anksčiau buvo laikomi nejudinamais – būtent dėl to, kad jie atlieka kritinį vaidmenį milijonų civilių gyvenime.
Ypač pažymima, kad per gruodžio 5–6 dienomis įvykdytą masinį raketų smūgį okupantai paleido šimtus raketų ir dronų visoje Ukrainoje, o vienu pagrindinių taikinių tapo Fastivo geležinkelio mazgas Kyjivo srityje. Iki šiol Rusija sistemingai atakavo tik rytinės Ukrainos geležinkelių infrastruktūrą.
Karas prieš siuntas ir vaistus
Kitas rusų taikinys tapo paštas. Dnipre buvo atakuotas „Nova Poshta“ – didžiausios Ukrainos privačios pašto bendrovės – siuntų rūšiavimo centras. Kaip teigia vietos gyventojai, per išpuolį sunaikintos dešimtys tūkstančių siuntų, tarp jų – ir dešimtys siuntų Ukrainos kariams.
Rusai taip pat aktyviai smogia Ukrainos medicinos logistikai. Tęsiamos teroro atakos prieš vaistų sandėlius: per smūgį Lvove buvo sunaikinta medicinos tiekimo bazė, o po šios atakos daugiau nei 600 medicinos įstaigų liko be reikalingų medikamentų.
Ir tai dar neskaitant fakto, kad pagrindinis Rusijos teroro atakų taikinys išlieka Ukrainos energetikos infrastruktūra. Dėl daugybės teroro išpuolių kai kuriuose regionuose gyventojai priversti be elektros praleisti 12–16 valandų per parą, rašo leidinys, remdamasis „Ukrenergo“ duomenimis. Taip Rusijos teroro taktika pasiekė naują lygį.
Pažymima, kad Dnipro mieste per gruodžio 5–6 dienos Rusijos ataką buvo visiškai sunaikintas „Med-Service“ vaistinių tinklo sandėlis, kuriame buvo laikomi vaistai milijonams Ukrainos gyventojų. Tai toli gražu ne pirmas Rusijos smūgis į medicinos sandėlius – šios atakos jau įgauna kryptingo terorizmo bruožų.
Tą pačią naktį nuo masinio smūgio nukentėjo ir Fastivo miestas Kyjivo srityje. Per ataką visiškai sunaikinta geležinkelio stotis. Komentuodamas Rusijos smūgius, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos režimas „nugrimzdo pernelyg žemai“.
Pažymima, kad Rusija Ukrainai smogė panaudodama 61 raketą ir 653 dronus. Ukrainos oro gynybai pavyko numušti 615 priešo taikinių. Vis dėlto dėl teroro atakų buvo apgadinta daugybė energetikos objektų, o Ukrainos atominės elektrinės laikinai sumažino elektros gamybą.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:37
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV pakeitė savo geopolitinę strategiją: diplomatas paaiškino, kokią įtaką tai turės karui Ukrainoje
22:09
Kiekvienas naujas JAV prezidentas peržiūri šalies geopolitinę strategiją – tai visiškai įprasta, Hromadske radijui sakė Ukrainos krizių žiniasklaidos centro vadovas, Ukrainos ambasadorius JAV 2015–2019 m. Valerijus Čalys.
Pasak jo, „strategiją rengia visi: žvalgybos bendruomenė, Pentagonas, įvairios institucijos, o Baltieji rūmai formuoja bendrą ideologiją“.
Indo–Ramiojo vandenyno regionas – naujasis JAV prioritetas
„Šį kartą pasirinktas kitoks požiūris: pagrindiniu JAV karinių operacijų regionu įvardytas Indo–Ramiojo vandenyno regionas“, – sakė diplomatas.
Anot jo, kalbama ne apie Atlanto, o apie Ramiojo vandenyno erdvę – Kiniją, Australiją, Naująją Zelandiją, Pietų Korėją, Šiaurės Korėją ir Japoniją.
„Tai pirmasis strategiją lemiantis veiksnys – konkurencija su Kinija ir pasirengimas galimam susidūrimui“, – aiškino buvęs ambasadorius.
JAV atsitraukimas iš Artimųjų Rytų ir žvilgsnis į Rusijos karą prieš Ukrainą
V.Čalys teigė, kad antrasis JAV strategijos elementas – laipsniškas pasitraukimas iš Artimųjų Rytų, „nors tai skamba gana prieštaringai“.
„Yra ir dėmesys Rusijos–Ukrainos karui, tačiau jį vertina iš pasitraukimo iš konflikto perspektyvos“, – pabrėžė jis.
Koncentracija Vakarų pusrutulyje ir nauja galimybė panaudoti kariuomenę šalies viduje
Diplomatas atkreipė dėmesį, kad JAV taip pat telkia pajėgas Amerikos žemyne: jau matyti, kiek ginklų, laivų ir naikintuvų Vašingtonas sutelkė prie Venesuelos.
Buvęs ambasadorius pridūrė, kad JAV strategijoje atsirado ir visiškai naujas punktas – galimybė naudoti ginkluotąsias pajėgas šalies teritorijoje.
„To seniai nebuvo. Atėjus prezidentui Donaldui Trumpui, situacija akivaizdžiai keičiasi, tačiau tai nereiškia, kad strategija liks tokia pati – kitas prezidentas gali patvirtinti naują“, – sakė V.Čalys.
Šveicarai teigia, kad Ukrainos karo paliaubų procese svarbų vaidmenį turi atlikti ESBO
17:31
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) galėtų atlikti svarbų vaidmenį stebint paliaubas Rusijos kare prieš Ukrainą, sekmadienį paskelbtame interviu sakė Šveicarijos užsienio reikalų ministras.
Šveicarija pirmininkaus ESBO 2026 metais, o užsienio reikalų ministras Ignazio Cassis sakė, kad Bernas nori sutelkti dėmesį į pasitikėjimo stiprinimo priemones ir pasirengimą galimoms paliauboms tarp Maskvos ir Kyjivo.
„Šiuo klausimu jau yra konkrečių svarstymų: organizacija yra pajėgi greitai dislokuoti kelias dešimtis žmonių. ESBO galėtų stebėti paliaubas, paliaubų liniją, stebėti rinkimus ir taip toliau“, – sakė I.Cassis laikraščiui „SonntagsBlick“.
„Tačiau šiuo metu fronto linija tęsiasi 1,3 tūkst. kilometrų – vien ESBO yra per maža, kad galėtų stebėti visą jos ilgį. Tam reikėtų didelių dalyvaujančių valstybių įsipareigojimų“, – teigė jis.
I.Cassis sakė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) galėtų greitai pasiekti susitarimą dėl paliaubų.
„Kažkas panašaus gali įvykti labai staiga – kaip ir Gazos Ruožo susitarimo atveju. Mano tikslas – kad mes, kaip ESBO, būtume pasirengę. Kai tik bus sudarytas susitarimas, norime, kad galėtume paspausti mygtuką ir pradėti veikti“, – tvirtino ministras.
Jis sakė, kad pirmiausia į Ukrainą turėtų vykti faktų nustatymo misija, kuri grįžusi pateiktų situacijos diagnozę, o ESBO galėtų greitai pradėti tolesnius veiksmus.
ESBO, įkurta 1975 metais siekiant sumažinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų Šaltojo karo metais, vienija 57 nares iš Europos, Vidurio Azijos ir Šiaurės Amerikos, įskaitant Jungtines Valstijas, Ukrainą ir Rusiją.
I.Cassis sakė, kad Rusija, 2022 metų vasarį pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, pažeidė pagrindinius ESBO principus.
Tačiau Maskva iš organizacijos nepasitraukė ir nebuvo pašalinta, o tai rodo, kad ESBO „tebėra svarbi dialogui su Rusija – net jei tas dialogas yra susilpnėjęs“.
I.Cassis sakė, kad jis atkreips didžiųjų valstybių dėmesį į tai, ką ESBO galėtų padaryti bendradarbiavimo srityje, ir į kanalus, kuriais ji galėtų naudotis.
„ESBO turi būti pasirengusi veikti, kai tik atsiras galimybė, net jei šiuo metu galimybės yra ribotos“, – sakė jis.
Tris dienas trukusios Ukrainos ir JAV pareigūnų derybos šeštadienį nedavė jokio akivaizdaus proveržio, o prezidentas Volodymyras Zelenskis įsipareigojo tęsti derybas dėl „tikros taikos“, net ir tuo metu, kai Rusija pradėjo dar vieną seriją bepiločių lėktuvų ir raketų smūgių savo kaimynei.
Analitikai: kaip Rusija pasinaudos Indija pasigaminti dronų smūgiams į Ukrainą
17:02
Rusijos valdžios institucijos pradeda vis labiau pasikliauti Indija, kad kompensuotų darbo jėgos trūkumą ir gautų paramą dronų gamybai – jie skirti smūgiams prieš Ukrainą. Taip teigiama naujoje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
Rusijos teiginiai apie bendradarbiavimą su Indija
Analitikai atkreipė dėmesį į tai, kad „Rostec“ generalinis direktorius Sergejus Čemezovas prieš porą dienų pareiškė, jog Rusija veda derybas su Indija dėl rusiškų dronų „Lancet“ gamybos lokalizavimo Indijoje.
Be to, ISW analitikai priminė, kad lankydamasis Indijoje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sakė, jog Rusija perduoda indams laivų statybos, raketų ir aviacijos pramonės technologijas.
Ekspertai mano, kad tokie V.Putino ir V.Čemezovo pareiškimai leidžia manyti, jog Maskva gali svarstyti galimybę pradėti bendrą bepiločių orlaivių gamybą.
„Rusijos Federacija tikriausiai planuoja panaudoti šiuos dronus kare prieš Ukrainą – galbūt mainais už naujų Rusijos technologijų ir kovinės patirties perdavimą Indijai“, – sakoma pranešime.
Įsileistų indus į Rusiją
Institutas taip pat priminė, kad gruodžio 5 d. Rusijos vicepremjeras Denisas Manturovas pareiškė, jog šalis gali priimti „neribotą skaičių“ darbuotojų migrantų iš Indijos.
Kartu jis teigė, kad Rusijai prireiks daugiau nei metų, kad sukurtų sąlygas, būtinas Indijos migrantams priimti, įdarbinti ir dokumentuoti.
Indijos ir Rusijos bendradarbiavimas
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, palankiai įvertino šalių ryšių energetikos srityje plėtrą. Tai įvyko nepaisant JAV nustatytų muitų šaliai dėl rusiškos naftos pirkimo.
Indija yra viena didžiausių energijos pirkėjų iš Rusijos, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą ragino N.Modi nustoti pirkti rusišką naftą.
Hegsethas žada ypatingą palankumą pavyzdiniams sąjungininkams, tarp jų ir Baltijos šalims
16:42
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas šeštadienį pareiškė, kad pastebi teigiamus pokyčius kelių NATO sąjungininkių išlaidų gynybai srityje, ir pagyrė jas už tai, kad didina savo karinius biudžetus.
Kalbėdamas Reagano nacionaliniame gynybos forume JAV Kalifornijos valstijoje, P.Hegsethas palankiai įvertino NATO susitarimą gerokai padidinti išlaidas gynybai.
„Pavyzdingi sąjungininkai, kurie stiprina savo pozicijas, pavyzdžiui, Izraelis, Pietų Korėja, Lenkija, vis dažniau Vokietija, Baltijos šalys ir kiti, sulauks ypatingo mūsų palankumo“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Donaldo Trumpo sūnus rėžė smarkiai: JAV gali pasitraukti
16:13
Donaldas Trumpas gali pasitraukti iš karo Ukrainoje, pareiškė vyriausiasis JAV prezidento sūnus komentaruose Artimųjų Rytų konferencijoje.
Ilgoje tiradoje, kurioje pasisakė prieš tęstinių kovų Ukrainoje tikslą, Donaldas Trumpas jaunesnysis taip pat sakė, kad Ukrainos „korumpuoti“ turtingieji pabėgo iš savo šalies, palikdami „tai, kas, jų manymu, yra valstiečių klasė“ kovoti kare.
D.Trumpas jaunesnysis neturi jokio oficialaus vaidmens savo tėvo administracijos viduje, tačiau yra viena svarbiausių judėjimo MAGA figūrų. Jo įsikišimas atspindi kai kurių D.Trumpo komandos narių antipatiją Ukrainos vyriausybei ir vyksta tuo metu, kai D.Trumpo derybų komanda spaudžia Kyjivą atsisakyti teritorijos, rašo „The Guardian“.
Vėl kaltina Zelenskį ir sako, kad Ukraina labiau korumpuota nei Rusija
D.Trumpas jaunesnysis sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pratęsė karą, nes žinojo, kad jam pasibaigus niekada nelaimės rinkimų. Jis sakė, kad V.Zelenskis yra kairiųjų dievukas, tačiau tvirtino, kad Ukraina yra daug labiau korumpuota nei Rusija.
Jis taip pat piktinosi ES užsienio politikos vadove Kaja Kallas, sakydamas, kad Europos sankcijos neveiksmingos, nes jos tiesiog padidino naftos kainą, iš kurios Rusija gali sumokėti už savo karą. Europos planą jis apibūdino taip: „Mes ketiname laukti, kol Rusija bankrutuos – tai nėra planas“.
„Narkotikai JAV daug svarbiau nei karas Ukrainoje“
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Guardian“ apžvalgininkas: Trumpas yra pasirengęs parduoti Ukrainą dėl nešvaraus sandorio su Rusija
15:52
Dienraščio „The Guardian“ politikos apžvalgininkas Timothy Gartonas Ashas griežtai kritikuoja Donaldo Trumpo poziciją karo Ukrainoje klausimu ir įspėja, kad Europa turi imtis iniciatyvos, kad Ukraina išgyventų.
„Europa, buvote įspėti. Prezidentas Vladimiras Putinas jau beveik ketverius metus vykdo plataus masto karą prieš Ukrainą, o šią savaitę pagrasino, kad Rusija „jau dabar“ yra pasirengusi karui su Europa, jei prireiktų. Prezidentas Donaldas Trumpas pademonstravo, kad JAV yra pasirengusios parduoti Ukrainą vardan nešvaraus sandorio su V.Putino Rusija. Jo naujoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje nurodoma „ugdyti pasipriešinimą dabartinei Europos trajektorijai Europos valstybėse“. Kiek dar reikia aiškumo?
Dabar tik nuo mūsų, europiečių, priklauso, ar Ukraina sugebės išgyventi ginkluotą Maskvos puolimą ir diplomatinę Vašingtono išdavystę. Tai darydami mes taip pat ginsime save. Jau metus žmonės man sako, kad D.Trumpas galiausiai imsis griežtų priemonių Rusijos atžvilgiu. Tai buvo geopolitinė „belaukiant Godot“ versija. Tada jo asmeniniai nekilnojamojo turto emisarai sugalvoja 28 punktų „taikos planą“, kuris yra Rusijos ir Amerikos imperinis ir komercinis sandoris Ukrainos ir Europos sąskaita“, – pastebi apžvalgininkas.
Pasak jo, Europos lyderiai įjungia jiems gerai pažįstamą D.Trumpo valdymo režimą ir diplomatinėmis priemonėmis, keisdami taktiką, išbraukia labiausiai piktinančius punktus, kad parengtų versiją, kuri, kaip galima nuspėti, savo ruožtu Rusijai atrodo nepriimtina.
„Nors šis 28 punktų planas truko tik kelias dienas, jis turėtų būti ilgai studijuojamas kaip istorinis dokumentas. Jis atskleidžia, kaip toli D.Trumpo JAV yra pasirengusios grįžti prie imperijų ir įtakos sferų politikos, per visų europiečių galvas. Senas lenkų mitingo šūkis „Nic o nas bez nas!“ (Nieko apie mus be mūsų!) dabar turi skambėti visoje Europoje.
Toliau kyla du klausimai. Pirma, ar Europa kartu su bendraminčiais, pavyzdžiui, Kanada, gali pakankamai sustiprinti Ukrainą ir susilpninti Rusiją, kad pirmoji galiausiai nugalėtų? Antrasis, ar ji tai padarys?, – klausia T.G.Ashas.
Anot jo, atsakymas į pirmąjį klausimą yra toks: bus labai sunku, bet mes vis dar galime. Jei gruodžio 18 d. aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai susitars, kaip panaudoti Belgijoje laikomą įšaldytą Rusijos turtą, Ukrainos biudžete žiojėjančią skylę bus galima užpildyti bent dvejus ateinančius metus. Bendra Europos ekonomika yra 10 kartų didesnė už Rusijos ekonomiką. Europoje didinama gynybos produkcija. Karinių reikmenų, kuriuos gali tiekti tik JAV, sąrašas trumpėja, o D.Trumpo pelno siekianti logika reiškia, kad daugumą jų vis dar galima nusipirkti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikas: Kinija užsimena Amerikai, kad yra pasirengusi „iškeisti Ukrainą į Taivaną“
15:08
Ukrainos analitinio centro „Dilovaja stolycia“ vadovas Vadymas Denysenka „Radio NV“ papasakojo, kokį žaidimą žaidžia JAV ir Kinija ir kaip Pekinas gali užsiminti JAV prezidentui Donaldui Trumpui apie „mainus“.
„Kalbant globaliai, Jungtinės Amerikos Valstijos bandys susitaikyti su Kinija. Ir iš tikrųjų viskas, ką matome po D.Trumpo ir [Kinijos vadovo] Xi Jinpingo susitikimo, suprantame, kad vienaip ar kitaip Kinijos retorikoje nemažai kalbama apie Taivaną. Ir įmanoma (tai yra tam tikromis užuominomis, kaip visada, kinų būdu, tai vyksta per trečiąją šalį, per tam tikrą profesorių, per tam tikrus ekspertus), mes matome Kinijos užuominas, kad jie yra pasirengę kalbėti apie Ukrainos iškeitimą į Taivaną“, – mano V.Denysenka.
Labai sunku pasakyti, kokiu formatu tai vyks, – tęsė ekspertas:
„Akivaizdu, kad JAV ir Kinijos žaidimas yra bandymas suteikti saugumo garantijas Europai, ir šiame kontekste Ukraina taip pat gaus tam tikrų garantijų. Pirmajame etape, kiek suprantu, Kinija kol kas svarsto iš šono – stebi, kas vyksta. Jai svarbu, kad Rusija šiame kare nenugalėtų ir nelaimėtų, kad Ukraina būtų išsaugota, o europiečiai lygiagrečiai manytų, kad Europos saugumas neįmanomas be Kinijos. Ir lygiagrečiai, žinoma, jie ketina mainyti saugumą Europoje į tai, kad jie gauna į rankas Taivaną. Tai yra, jei kalbame apie tam tikrą vidutinės trukmės perspektyvą.“
15min primena, kad JAV pristatė nacionalinę saugumo strategiją, kurioje minima, kaip išvengti konflikto su Kinija dėl Taivano.
Lapkričio 24 d. Kinijos lyderis Xi Jinpingas per pokalbį telefonu JAV prezidentui D.Trumpui pasakė, kad „Taivano grąžinimas Kinijai“ yra pagrindinė pokarinės tarptautinės tvarkos dalis.
Ukrainiečių pajėgos susprogdino užtvanką: „Priešas nepraeis“
14:16
Ukrainiečių gynėjai susprogdino Vasiukovkos upės užtvanką, kad sustabdytų rusų kariuomenės veržimąsi. Atitinkamas vaizdo įrašas pasirodė 30-osios atskirosios mechanizuotosios kunigaikščio Konstiantyno Ostrozskio vardu pavadintos 30-sios brigados „Telegram“ kanale.
„Užtvankos susprogdinimas! Priešas nepraeis! Kartu į pergalę“, – rašoma trumpame gruodžio 6 d. paskelbto vaizdo įrašo aprašyme.
Analitinio projekto „DeepState“ duomenimis, sprogimas įvyko Donecko srities Privilios mieste.
„Toliau Vasiukovkos upė įteka į Bachmutkos upę. Mažai tikėtina, kad tvenkinio vandens įsiurbimas turės jai didelės įtakos, tačiau kas vyksta tokioje linijoje Privilia-Bondarnas-Vasiukovka, yra atviras klausimas“, – komentavo sprogimo vaizdus analitikai.
Lapkričio 26 d. pranešime Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai teigė, kad Rusijos kariuomenė hipotetiškai galėtų visiškai užimti Donecko sritį iki 2027 m. rugpjūčio, bet tik tuo atveju, jei bus išlaikytas dabartinis nuolatinio progreso tempas.
Gruodžio 1 d. projekto „DeepState“ analitikai teigė, kad per lapkričio mėnesį Rusijos kariuomenė sugebėjo pasistūmėti į priekį daugelyje fronto dalių. Iš viso per paskutinį rudens mėnesį okupacinės pajėgos užėmė 505 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos.
„Beveik dvigubai daugiau nei rugsėjį“, – pabrėžė ekspertai.
Kruvino karo kaina: galėjo žūti iki 1 proc. tinkamų karinei tarnybai rusų
12:54
Per beveik ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje Rusija neteko nuo 1 iki 1,35 mln. sužeistų ir nužudytų žmonių. Manoma, kad žuvo iki 1 proc. prieš karą buvusio karinei tarnybai tinkamo amžiaus vyrų skaičiaus, rašo leidinys „The Economist“, remdamasis savo paskaičiavimais.
Leidinys nenurodo konkretaus žuvusiųjų skaičiaus. Tačiau sprendžiant iš leidinį iliustruojančio grafiko, kalbama apie mažiau nei 600 000 žmonių skaičių. Tai yra viršutinė tikėtinų nuostolių riba.
Pagal „The Economist“ skaičiavimus apatinė riba yra apie 200 000 žmonių.
2020 m. sausio 1 d. „Rosstat“ duomenimis, Rusijoje gyveno apie 68 mln. vyrų. Iš jų apie 43 mln. buvo darbingo amžiaus (nuo 16 iki 60 metų). Visoje grupėje iki 60 metų amžiaus buvo 57 mln. žmonių (pastarąjį kartą skaičiuojant nuostolių procentą leidinyje daugiausia dėmesio buvo skiriama šiai grupei).
Paskutinį kartą „The Economist“ savo skaičiavimus apie žuvusiųjų Ukrainoje skaičių pateikė spalio viduryje. Tuomet leidinys rašė, kad Rusijos nuostolių (žuvusiųjų ir sužeistųjų) skaičius Ukrainoje vertinamas nuo 984 000 iki 1 mln. 438 000 žmonių, įskaitant nuo 190 000 iki 480 000 žuvusiųjų.
Naujasis įvertinimas leidžia manyti, kad žurnalas galėjo patikslinti viršutinę žuvusiųjų skaičiaus ribą. Tai darydamas, jis sumažino bendrą aukų skaičių maždaug 100 000 žmonių.
Tai reiškia, kad Rusija šiais metais Ukrainoje prarado daugiau žuvusiųjų nei 2022-2024 m. Nuo plataus masto invazijos pradžios iki šių metų sausio mėnesio Rusijos kariuomenės nuostoliai svyravo nuo 640 000 iki 877 000, iš kurių 137 000-228 000 žuvo, rašo žurnalas.
Tokia yra kaina, kurią Rusija sumokėjo už gana nedidelę pažangą, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“. Per pastaruosius trejus metus Rusija užėmė tik 1,45 proc. Ukrainos teritorijos. Tačiau šiais metais Rusijos kariuomenė padidino puolimo tempą.
Leidinys „The Economist“, kuris naudojasi Karo tyrimų instituto (ISW) žemėlapiais, apskaičiavo, kad 2025 m. Rusijos pajėgos bus užėmusios 4 562 kvadratinius kilometrus, palyginti su 3 734 kvadratiniais kilometrais 2024 m.
Šiuo metu, remiantis „Mediazona“ ir BBC Rusijos tarnybos duomenų bazės duomenimis, yra žinomos daugiau kaip 153 000 žuvusių Rusijos karių pavardės.
