Svarbiausios naujienos
- Donbasą ir Krymą pasiglemš Rusija: atskleidė „naujojo“ Trumpo taikos plano detales
- „Mes esame kitas Rusijos taikinys“: NATO vadovas įspėjo sąjungininkus
- „Tiesiogine prasme virto mumija“: kaip rusai žiauriai pasielgė su žurnaliste Roščyna
- Slaptas JAV planas, apie kurį niekas nekalba: Vašingtonas bando grąžinti Maskvą atgal į žaidimą
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Slaptas JAV planas, apie kurį niekas nekalba: Vašingtonas bando grąžinti Maskvą atgal į žaidimą
08:56
Per paskutines savaites JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija perdavė Europos partneriams seriją dokumentų – kiekvienas tik vieno puslapio ilgio – kuriuose išdėstyta vizija dėl Ukrainos atkūrimo ir Rusijos grąžinimo į pasaulinę ekonomiką, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
Šie pasiūlymai sukėlė aršią kovą derybose tarp JAV ir jų tradicinių sąjungininkų Europoje. Pasak straipsnio, rezultatas gali radikaliai pakeisti kontinento ekonominį žemėlapį.
Kaip pranešama, amerikiečių planas buvo išdėstytas slaptuose prieduose prie dabartinių taikos iniciatyvų.
Į minimus dokumentus įtraukti planai, kaip JAV finansų bendrovės ir kitos įmonės galėtų gauti prieigą prie maždaug 200 mlrd. JAV dolerių įšaldytų Rusijos aktyvų, kad įgyvendintų projektus Ukrainoje, tarp kurių yra ir idėja pastatyti didžiulį duomenų centrą, kuris gautų elektros energiją iš Zaporižios atominės elektrinės.
Kitame priede išdėstytas platesnis amerikiečių vizijos kontūras, kuriuo nuomatoma, kaip atgaivinti Rusijos ekonomiką: kalbama apie tai, kad JAV įmonės investuos į strateginius sektorius – nuo retųjų žemių metalų gavybos iki naftos gręžimo Arktyje – taip pat padės atkurti Rusijos energijos tiekimą Vakarų Europai ir likusiam pasauliui.
Kai kurie Europos pareigūnai, susipažinę su dokumentais, sakė, kad nėra tikri, ar dalį JAV pasiūlymų reikėtų vertinti rimtai.
Vienas iš jų palygino jas su D.Trumpo idėja pastatyti „Gazos Rivjerą“, apie kurią Amerikos lyderis prabilo dar prieš sudarant taikos susitarimą Vidurio Rytuose.
Kitas pareigūnas, kalbėdamas apie galimus JAV ir Rusijos energetikos susitarimus, pavadino tai, kas vyksta, ekonomine 1945 m. Jaltos konferencijos, kurioje Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai dalijosi Europą, versija.
Tuo tarpu Europa nori panaudoti tuos pačius įšaldytus Rusijos pinigus, saugomus Europos finansų įstaigose, kad suteiktų kreditą Ukrainos vyriausybei, kuri patiria didelį pinigų trūkumą, ginklų pirkimui ir valstybės, kurios ištekliai sparčiai senka, veiklos palaikymui.
Be to, Europa baiminasi, kad amerikiečių požiūris į karo Ukrainoje sureguliavimą suteiks Rusijai pertrauką, reikalingą ekonomikai atgaivinti ir karinei galiai sustiprinti.
Naujas Vakarų žvalgybos tarnybų vertinimas, su kuriuo susipažino „The Wall Street Journal“, atskleidė, kad formaliai Rusijos ekonomika jau šešis mėnesius yra recesijoje, o bandymai vienu metu vesti karinę ekonomiką ir riboti kainas kelia sisteminius pavojus bankų sektoriui.
Amerikos derybininkai teigia, kad Europos požiūris greitai išeikvotų įšaldytus aktyvus. Vašingtonas ketina pritraukti aukščiausio lygio Volstrito vadovus ir milijardus iš privačių investicinių fondų, kad investuotų lėšas ir daug kartų padidintų prieinamų išteklių apimtį.
Pasak vieno iš derybų dalyvių, apimtis gali išaugti iki 800 milijardų dolerių, valdomų JAV.
„Mūsų logika paprasta – mes tikrai suprantame, kaip auga finansai“, – sakė jis.
Kuleba: Rusijos agresija prieš NATO ir ES šalis yra tik laiko klausimas
00:30
Rusijos agresija prieš NATO ir Europos Sąjungos valstybes yra tik laiko klausimas. Taip mano buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, tai pareiškęs konferencijoje „Šiaurės šalių parama Ukrainai“, praneša Novyny.LIVE.
„Putinas turi pakankamai raketų, jam nerūpi žmonių nuostoliai. Kodėl gi neišbandžius Europos, kad įrodytų tai, ką jis sako jau 20 metų? Jo žinutė buvo visiškai aiški: Europa supuvusi, silpna, baisi. Jo tikslas nebus užkariauti kokią nors šalį Europos Sąjungoje, o parodyti, kad ES ir NATO duodami pažadai tautoms ir piliečiams yra melagingi. Tie pažadai – tai saugumas, gerovė ir tarpusavio apsauga“, – teigė jis.
Kuleba pabrėžė, kad nebaudžiamumas tik kursto Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ambicijas. Jis priminė, kad Rusijos dronai jau kelis mėnesius pažeidinėja Europos oro erdvę, tačiau Maskva vis dar nejaučia jokių realių pasekmių.
Buvęs ministras taip pat mano, kad kai kurios ES šalys yra daug geriau pasirengusios galimai Rusijos atakai nei kitos, tačiau yra ir visiškai nepasiruošusių valstybių.
„Esminis dalykas čia – vienybė. Putinas neklaus, kiek kvadratinių kilometrų turite; jis kvestionuos pačią vienybės sampratą“, – pabrėžė Kuleba.
Rusijos karo mašina springsta dūmais: pinigų trūksta ir karo pramonei, ir kariams
23:21
Kremliaus pastangos bent laikinai užbaigti karą Ukrainoje aiškinamos tuo, kad Rusijos ekonomika nebegali išlaikyti karo tempo – gamyklos ir regionų administracijos susiduria su pinigų trūkumu, kad galėtų sumokėti darbininkams ir kariams.
Praėjusiais metais „Financial Times“ tyrimas atskleidė, kad Rusijos ginklų kompanijų skaičius per karą išaugo tris kartus – nuo maždaug 2000 iki maždaug 6000.
Gynybos pramonė suteikė darbo vietas daugeliui rusų, prisidėdama prie rekordiškai žemo 2,8 proc. nedarbo lygio, kaip teigia „Daily Express“.
Tačiau nepaisant to Rusijai dabar kaip niekada sunkūs laikai.
Zelenskis atskleidė JAV ir Rusijos poziciją dėl ugnies nutraukimo
22:17 Atnaujinta 22:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė Jungtinių Amerikos Valstijų poziciją dėl galimo ugnies nutraukimo, paaiškindamas, kad toks scenarijus tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio susitarimo pasirašymo.
Valstybės vadovas tai paskelbė spaudos konferencijos metu.
Zelenskis pažymėjo, kad po kelių derybų su Maskva, Amerikos pusė mano, jog visiškas ugnies nutraukimas įmanomas tik pasirašius dokumentą.
„Mano nuomone, nėra paslaptis, kad rusai nesutiks su ugnies nutraukimu, jeigu nebus susitarimo. Mūsų pozicija nepasikeitė – mes manome, kad ugnies nutraukimas yra būtinas. Tačiau gauname būtent tokią informaciją: vienintelė ugnies nutraukimo galimybė yra pagrindinio susitarimo pasirašymas“, – pabrėžė prezidentas.
Jis paaiškino, kad būtent Maskvos pozicija, tikėtina, daro įtaką Vašingtono pasiūlymams.
„Jungtinės Valstijos šiandien mano, kad esame arti susitarimo – pasirašykime jį, ir ugnis iškart visur bus nutraukta, o paskui pradėsime įvairius kitus žingsnius. Tokia šiandien yra amerikiečių pozicija. Mano supratimu, „rusai“ tiesiog pasakė jiems, kad jokios paliaubos nebus duotos, jei susitarimas nebus pasirašytas“, – sakė Zelenskis.
Prezidentas taip pat pakomentavo iniciatyvas dėl paliaubų konkrečiose srityse, tokiose kaip energetika ir vandens tiekimas.
Zelenskis patvirtino, kad Turkija dirba prie tokio plano.
„Erdoganas man apie tai pasakė. Pasakiau jam, kad mes tai palaikytume. Jis norėjo surengti atitinkamą susitikimą – pirmiausia komandų lygiu, o vėliau vadovybės lygiu. Pasakiau jam, kad esame pasirengę“, – teigė Ukrainos vadovas.
Primename, kad Volodymyras Zelenskis anksčiau taip pat paskelbė, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos pasirašys kelis svarbius susitarimus, susijusius su atkūrimu, ekonomikos atsigavimu ir veiksmingų saugumo garantijų suteikimu Ukrainai.
Prezidentas patikslino, kad saugumo garantijų susitarimas bus pasirašytas tuo pačiu metu kaip ir visi kiti dokumentai.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Caroline Leavitt anksčiau ketvirtadienį teigė, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nusivylęs Ukraina ir Rusija ir nenori „susitikimų dėl susitikimų“.
Ji pažymėjo, kad kitas Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimas, preliminariai numatytas gruodžio 13 d., įvyks tik tuo atveju, jei amerikiečiai matys galimybę sudaryti taikos susitarimą.
Baltieji rūmai: dėl stringančių derybų Donaldas Trumpas nusivylęs tiek Kyjivu, tiek Maskva
22:07
Baltųjų rūmų atstovė spaudai ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusivylęs tiek Kyjivu, tiek Maskva dėl stringančių derybų, kuriomis siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Trumpas nebenori „susitikimų dėl pačių susitikimų“, – per spaudos konferenciją pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Caroline Levitt.
„Prezidentas yra labai nusivylęs abiem šio karo pusėmis“, – žurnalistams sakė ji.
Prezidentas Europos lyderius ragina stiprinti Ukrainos poziciją siekiant taikos
20:52
Nuotoliniame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos lyderius stiprinti Ukrainos poziciją siekiant taikos kare prieš Rusiją.
Kaip ketvirtadienį išplatintame Prezidentūros pranešime nurodė Lietuvos vadovas, artimiausiomis dienomis ir savaitėmis gali būti priimti sprendimai, nulemsiantys visos Europos saugumo ateitį.
Todėl dabar, prezidento teigimu, Europa turi tvirtai stovėti Ukrainos pusėje ir sustiprinti jos derybinę poziciją.
„Europa turi veikti vieningai, aiškiai ir ryžtingai. Taika pasiekiama per tvirtumą, o ne priverčiant agresijos auką daryti nuolaidas“, – cituojamas G. Nausėda.
Per dvigubą sprogimą Kyjive žuvo vienas karys
20:44
Kyjive ketvirtadienį per du vienas po kito sekusiu sprogimus žuvo vienas karys, o dar keturi žmonės, įskaitant du policijos pareigūnus, buvo sužeisti, pranešė miesto prokurorai.
„Pirmasis sprogimas įvyko dviem Nacionalinės gvardijos kariams patruliuojant rajone, dėl to vienas iš jų žuvo“, – socialiniuose tinkluose pranešė Kyjivo prokuratūra.
Ji pridūrė, kad antrasis „savadarbis sprogstamasis užtaisas“ sprogo atvykus policijos pareigūnams ir medikams į incidento vietą.
Zelenskis atskleidė du pagrindinius nesutarimų taškus derybose su JAV
18:59 Atnaujinta 20:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Donecko srities statusas ir tai, kam atiteks Zaporižios atominės elektrinės valdymas, yra du pagrindiniai ginčytini klausimai derybose su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimo susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkantį Rusijos karą Ukrainoje.
Ukrainiečių prezidentas sakė, kad Vašingtonas vis dar ragina Kyjivą padaryti didelių teritorinių nuolaidų Rusijai.
Pasak prezidento, JAV nori, kad tik Kyjivas išvestų savo karius iš kai kurių Donecko srities dalių, kur tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų būtų įsteigta demilitarizuota „laisvosios ekonomikos zona“.
„Jie mato Ukrainos pajėgas, paliekančias Donecko srities teritoriją, o tariamas kompromisas yra tas, kad Rusijos pajėgos į šią teritoriją neįžengia (…), kurią jie jau vadina „laisvąja ekonomine zona“, – sakė V. Zelenskis.
Volodymyras Zelenskis: JAV siūlo įkurti demilitarizuotą „laisvąją ekonominę zoną“ Ukrainos rytuose
18:46
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siūlo įkurti demilitarizuotą „laisvąją ekonominę zoną“ tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų šalies rytuose.
Skelbiama, kad šis pasiūlymas yra susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją, dalis.
„Jie mato, kad Ukrainos pajėgos palieka Donecko srities teritoriją, o tariamas kompromisas yra tas, kad Rusijos pajėgos į šią teritoriją neįžengia (...), kurią jie jau vadina „laisvąja ekonomine zona“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis pareiškė, kad JAV pasiūlyme numatyta, jog Rusija neprivalėtų atsitraukti iš Donecko srities ar iš savo pozicijų pietiniuose Chersono ir Zaporižios regionuose, tačiau turėtų išvesti savo karius iš Charkivo, Dniepropetrovsko ir Sumų sričių.
JAV, Ukraina ir ES Trumpo „taikos planą“ aptars dar šią savaitę
18:15
Aukšto rango JAV pareigūnai šeštadienį, gruodžio 13 d., turėtų susitikti Paryžiuje su aukštais Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės atstovais, kad aptartų JAV prezidento Donaldo Trumpo „taikos planą“, praneša „Axios“, remdamasis Baltųjų rūmų atstovu ir Ukrainos pareigūnu.
Pranešama, kad Ukrainai, Vokietijai, Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei šiose derybose atstovaus jų nacionalinio saugumo patarėjai, tačiau neaišku, kas atstovaus Jungtinėms Valstijoms. Nežinoma, ar dalyvaus valstybės sekretorius Marko Rubio, kuris taip pat eina prezidento Trumpo nacionalinio saugumo patarėjo pareigas.
Svarbu tai, kad būtent jis vadovavo JAV delegacijai derybose su Ukraina Ženevoje prieš tris savaites, tačiau pastaruoju metu pagrindinius derybinius procesus veda prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Trumpo žentas bei patarėjas Jaredas Kushneris.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos lyderiai siekia bendro skambučio su prezidentu Trumpu, tai patvirtino tiek Baltieji rūmai, tiek kiti šaltiniai.
Leidinys teigia, kad detalus Ukrainos atsakas į naujausią amerikietiško „taikos plano“ versiją apima naujų idėjų, kaip išspręsti pagrindinius ginčytinus klausimus – ypač teritorijų problemą ir Zaporižios atominės elektrinės statusą.
Neįtikėtina Vladimiro Antonovo istorija: Prancūzijoje gyveno kaip Ukrainos pilietis kita pavarde
18:00
Generalinės prokuratūros pranešimas, kad Prancūzijoje sulaikytas nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstantis buvęs banko „Snoras“ savininkas Vladimiras Antonovas, sukėlė sprogusios bombos įspūdį. Nes buvęs bankininkas 2023 metų pabaigoje Rusijoje dingo be žinios. Jo šeima kreipėsi į Rusijos ir Lietuvos teismus, kad jis būtų pripažintas mirusiu.
Dar labiau keista, jog V.Antonovas buvo demaskuotas prieš pusę metų – dar gegužės pabaigoje rusų žiniasklaida paskelbė, kad jis Prancūzijoje gyvena kitu vardu ir pavarde.
Plačiau skaitykite ČIA.
