Svarbiausios naujienos
- Donbasą ir Krymą pasiglemš Rusija: atskleidė „naujojo“ Trumpo taikos plano detales
- „Mes esame kitas Rusijos taikinys“: NATO vadovas įspėjo sąjungininkus
- „Tiesiogine prasme virto mumija“: kaip rusai žiauriai pasielgė su žurnaliste Roščyna
- Slaptas JAV planas, apie kurį niekas nekalba: Vašingtonas bando grąžinti Maskvą atgal į žaidimą
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Donbasą ir Krymą pasiglemš Rusija: atskleidė „naujojo“ Trumpo taikos plano detales
13:57
Naujoji JAV taikos plano Ukrainai versija susideda iš keturių dokumentų. Vienas iš jų – 20 punktų susitarimas tarp Ukrainos, Rusijos, JAV ir Europos Sąjungos.
Kaip praneša laikraštis „Dzerkalo Tyžnia“, susipažinęs su naująja redakcija, skirtingai nuo pirminio 28 punktų plano, naujoji versija nenumato tarptautinio pripažinimo demilitarizuotos zonos Donecko srityje kaip Rusijos dalies ir draudimo Ukrainai įstoti į NATO.
Kaip pažymima straipsnyje, iš tikrųjų, kalbant apie esminius antiukrainietiškus punktus, iš naujojo JAV plano išnyko tik vienas, susijęs su amnestija už karo metu įvykdytus veiksmus abiems pusėms.
Kas sudaro taikos susitarimą?
Pasak „Dzerkalo tyzhnia“, Vašingtono taikos planą sudaro keturi dokumentai: susitarimas tarp Ukrainos, Rusijos, JAV ir Europos (20 punktų); bendrosios saugumo garantijos Ukrainai (3 punktai); JAV įsipareigojimai NATO atžvilgiu (4 punktai); susitarimas tarp Rusijos ir JAV (12 punktų).
Klausimas dėl teritorijų
Žurnalistai patvirtino, kad labiausiai probleminis taikos susitarimo klausimas išlieka dėl teritorijų.
20 punktų susitarimas, kuris yra įtrauktas į JAV pasiūlymų paketą, numato Rusijos kontrolės pripažinimą Kryme, Luhansko ir Donecko srityse. Nurodoma, kad šių teritorijų statusas ateityje gali keistis tik diplomatinėmis priemonėmis, o ne naudojant jėgą.
Naujoje plano versijoje patikslinamas „neutralios demilitarizuotos buferinės zonos“ dydis Donecko srityje – jį sudarytų 30 proc. teritorijos. Ankstesniame 28 punktų plane buvo siūloma tarptautiniu mastu pripažinti šią zoną „Rusijos teritorija“, tačiau naujajame dokumente tokio punkto nebėra.
Ukrainos ir Rusijos karinės pajėgos tokiu atveju būtų dislokuotos už administracinės sienos, kuri dar turi būti nustatyta, ir nepatektų į demilitarizuotą zoną. Tačiau neaišku, kas užtikrins, kad ten nebus Rusijos saugumo tarnybos (FSB) pajėgų.
Kalbant apie Zaporižios ir Chersono sritis, naujasis planas, kaip ir ankstesnis, siūlo „įšaldyti“ situaciją ir faktiškai pripažinti dabartinę fronto liniją. Taip pat pabrėžiama, kad Rusija turi palikti kitas teritorijas, kurias ji kontroliuoja už penkių minėtų Ukrainos sričių ribų.
Pagal dokumentą, Kyjivas ir Maskva turi įsipareigoti jėga nepažeisti teritorinių įsipareigojimų, o nuostatas dėl teritorijų turi pasirašyti šalių prezidentai.
Be to, naujasis JAV dokumentas numato Zaporižios atominės elektrinės paleidimą, bet vadovaujant Vašingtonui, o ne TATENA. 50 proc. elektros energijos, kurią gamina elektrinė, bus perduodama Ukrainai. Kam atiteks kiti 50 proc. – dokumente nenurodyta. Ankstesnėje dokumento versijoje buvo numatyta, kad tai bus Rusija.
Ukrainos prisijungimas prie NATO
Teigiamas momentas Ukrainai yra tai, kad naujoje dokumento versijoje nenumatytas draudimas Ukrainai įstoti į NATO – atitinkamai Ukrainos Konstitucijoje ir pagrindiniuose bloko dokumentuose.
Tačiau atskirame taikos plano dokumente JAV užtikrina, kad NATO nebesiplečia ir nekvies Ukrainos tapti jo nare, pridūrė leidinys.
Šie punktai taip pat pakartojami pirmajame dvišalio JAV ir Rusijos susitarimo punkte.
Antrajame dokumento punkte nurodoma, kad JAV garantuoja dialogą tarp Rusijos ir NATO lyderių, siekiant pašalinti visas „susirūpinimą keliančias problemas“. Šio dialogo tikslas – sudaryti sąlygas „deeskalavimui“ ir „pasaulinio saugumo garantijoms“.
Be to, Vašingtonas žada prieštarauti bet kokių „NATO pajėgų“ dislokavimui Ukrainoje.
Dar vienas naujosios taikos plano versijos skirtumas nuo ankstesnės yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičius: dabar taikos metu šaliai bus leista turėti iki 800 tūkst. karių vietoj 600 tūkst.
Naujajame „20 punktų“ plane Ukrainai numatytos saugumo garantijos, panašios į NATO 5-ąjį straipsnį. Jas turi suteikti dokumento signatarai – JAV, NATO ir Europos šalys.
Tuo pačiu metu punktas apie garantijas beveik pakartoja ankstesnio plano versijos nuostatas, o JAV planuoja gauti kompensaciją už prisiimtus įsipareigojimus.
Žiniasklaidos duomenimis, atskirame taikos plano dokumente „saugumo garantijos“ visur, įskaitant pavadinimą, yra žodis „užtikrinimas“ (assurance), kuris turi kitą reikšmę. Be to, pagrindinis susitarimas nėra teisiškai įpareigojantis ir neturi būti ratifikuotas jo signatarų parlamentuose.
Pagal dokumentą Ukraina taps ES nare iki 2027 m. sausio 1 d., tačiau pačios Europos Sąjungos pozicija dėl šio taikos plano punkto kol kas nėra žinoma.
Reikalavimas dėl rinkimų
Tuo pačiu metu reikalavimas surengti rinkimus yra abiejuose D.Trumpo taikos planuose – ir senajame, ir naujajame – ir jis susijęs tik su Ukraina.
Ankstesnėje 28 punktų versijoje Ukrainai buvo tiesiogiai nurodyta surengti rinkimus per 100 dienų. Naujajame dokumente šis reikalavimas yra švelnesnis: rinkimai turi įvykti kuo greičiau po susitarimo pasirašymo.
Dalis naujojo JAV taikos plano dėl įšaldytų Rusijos aktyvų yra „beveik kopija“ ankstesnės versijos.
JAV, kaip ir anksčiau, domina mineralinių išteklių gavyba, dujų infrastruktūra, įskaitant dujotiekius ir saugyklas, bei kiti infrastruktūros objektai, rašo „Dzerkalo Tyžnia“.
Naujovė dokumente yra tik Jungtinių Valstijų ir Europos akcijų fondo (tikslas – 200 mlrd. dolerių) sukūrimas investicijoms į Ukrainos atkūrimą. Amerikiečiai planuoja „atšildyti“ Rusijos turtą, o sutartą procentą iš šių lėšų skirti Ukrainos atkūrimui.
Žiniasklaidos duomenimis, tik vienas iš keturių „naujojo“ paketo dokumentų – būtent tas, kuriame įsipareigojimus prisiima Ukraina – autoriai planuoja padaryti teisiškai privalomą. Susitarimo vykdymą turi kontroliuoti ir užtikrinti specialus organas – „Taikos taryba“, kuriai, autorių sumanymu, vadovaus Donaldas Trumpas.
Kas vadovaus šiai Tarybai, kai D.Trumpas nebebus JAV prezidentu, dokumente nepaaiškinama. Taip pat nepatikslinama, kokios sankcijos numatytos tiems, kurie pažeis susitarimo sąlygas.
Kuleba: Rusijos agresija prieš NATO ir ES šalis yra tik laiko klausimas
00:30
Rusijos agresija prieš NATO ir Europos Sąjungos valstybes yra tik laiko klausimas. Taip mano buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, tai pareiškęs konferencijoje „Šiaurės šalių parama Ukrainai“, praneša Novyny.LIVE.
„Putinas turi pakankamai raketų, jam nerūpi žmonių nuostoliai. Kodėl gi neišbandžius Europos, kad įrodytų tai, ką jis sako jau 20 metų? Jo žinutė buvo visiškai aiški: Europa supuvusi, silpna, baisi. Jo tikslas nebus užkariauti kokią nors šalį Europos Sąjungoje, o parodyti, kad ES ir NATO duodami pažadai tautoms ir piliečiams yra melagingi. Tie pažadai – tai saugumas, gerovė ir tarpusavio apsauga“, – teigė jis.
Kuleba pabrėžė, kad nebaudžiamumas tik kursto Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ambicijas. Jis priminė, kad Rusijos dronai jau kelis mėnesius pažeidinėja Europos oro erdvę, tačiau Maskva vis dar nejaučia jokių realių pasekmių.
Buvęs ministras taip pat mano, kad kai kurios ES šalys yra daug geriau pasirengusios galimai Rusijos atakai nei kitos, tačiau yra ir visiškai nepasiruošusių valstybių.
„Esminis dalykas čia – vienybė. Putinas neklaus, kiek kvadratinių kilometrų turite; jis kvestionuos pačią vienybės sampratą“, – pabrėžė Kuleba.
Rusijos karo mašina springsta dūmais: pinigų trūksta ir karo pramonei, ir kariams
23:21
Kremliaus pastangos bent laikinai užbaigti karą Ukrainoje aiškinamos tuo, kad Rusijos ekonomika nebegali išlaikyti karo tempo – gamyklos ir regionų administracijos susiduria su pinigų trūkumu, kad galėtų sumokėti darbininkams ir kariams.
Praėjusiais metais „Financial Times“ tyrimas atskleidė, kad Rusijos ginklų kompanijų skaičius per karą išaugo tris kartus – nuo maždaug 2000 iki maždaug 6000.
Gynybos pramonė suteikė darbo vietas daugeliui rusų, prisidėdama prie rekordiškai žemo 2,8 proc. nedarbo lygio, kaip teigia „Daily Express“.
Tačiau nepaisant to Rusijai dabar kaip niekada sunkūs laikai.
Zelenskis atskleidė JAV ir Rusijos poziciją dėl ugnies nutraukimo
22:17 Atnaujinta 22:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė Jungtinių Amerikos Valstijų poziciją dėl galimo ugnies nutraukimo, paaiškindamas, kad toks scenarijus tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio susitarimo pasirašymo.
Valstybės vadovas tai paskelbė spaudos konferencijos metu.
Zelenskis pažymėjo, kad po kelių derybų su Maskva, Amerikos pusė mano, jog visiškas ugnies nutraukimas įmanomas tik pasirašius dokumentą.
„Mano nuomone, nėra paslaptis, kad rusai nesutiks su ugnies nutraukimu, jeigu nebus susitarimo. Mūsų pozicija nepasikeitė – mes manome, kad ugnies nutraukimas yra būtinas. Tačiau gauname būtent tokią informaciją: vienintelė ugnies nutraukimo galimybė yra pagrindinio susitarimo pasirašymas“, – pabrėžė prezidentas.
Jis paaiškino, kad būtent Maskvos pozicija, tikėtina, daro įtaką Vašingtono pasiūlymams.
„Jungtinės Valstijos šiandien mano, kad esame arti susitarimo – pasirašykime jį, ir ugnis iškart visur bus nutraukta, o paskui pradėsime įvairius kitus žingsnius. Tokia šiandien yra amerikiečių pozicija. Mano supratimu, „rusai“ tiesiog pasakė jiems, kad jokios paliaubos nebus duotos, jei susitarimas nebus pasirašytas“, – sakė Zelenskis.
Prezidentas taip pat pakomentavo iniciatyvas dėl paliaubų konkrečiose srityse, tokiose kaip energetika ir vandens tiekimas.
Zelenskis patvirtino, kad Turkija dirba prie tokio plano.
„Erdoganas man apie tai pasakė. Pasakiau jam, kad mes tai palaikytume. Jis norėjo surengti atitinkamą susitikimą – pirmiausia komandų lygiu, o vėliau vadovybės lygiu. Pasakiau jam, kad esame pasirengę“, – teigė Ukrainos vadovas.
Primename, kad Volodymyras Zelenskis anksčiau taip pat paskelbė, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos pasirašys kelis svarbius susitarimus, susijusius su atkūrimu, ekonomikos atsigavimu ir veiksmingų saugumo garantijų suteikimu Ukrainai.
Prezidentas patikslino, kad saugumo garantijų susitarimas bus pasirašytas tuo pačiu metu kaip ir visi kiti dokumentai.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Caroline Leavitt anksčiau ketvirtadienį teigė, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nusivylęs Ukraina ir Rusija ir nenori „susitikimų dėl susitikimų“.
Ji pažymėjo, kad kitas Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimas, preliminariai numatytas gruodžio 13 d., įvyks tik tuo atveju, jei amerikiečiai matys galimybę sudaryti taikos susitarimą.
Baltieji rūmai: dėl stringančių derybų Donaldas Trumpas nusivylęs tiek Kyjivu, tiek Maskva
22:07
Baltųjų rūmų atstovė spaudai ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusivylęs tiek Kyjivu, tiek Maskva dėl stringančių derybų, kuriomis siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Trumpas nebenori „susitikimų dėl pačių susitikimų“, – per spaudos konferenciją pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Caroline Levitt.
„Prezidentas yra labai nusivylęs abiem šio karo pusėmis“, – žurnalistams sakė ji.
Prezidentas Europos lyderius ragina stiprinti Ukrainos poziciją siekiant taikos
20:52
Nuotoliniame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos lyderius stiprinti Ukrainos poziciją siekiant taikos kare prieš Rusiją.
Kaip ketvirtadienį išplatintame Prezidentūros pranešime nurodė Lietuvos vadovas, artimiausiomis dienomis ir savaitėmis gali būti priimti sprendimai, nulemsiantys visos Europos saugumo ateitį.
Todėl dabar, prezidento teigimu, Europa turi tvirtai stovėti Ukrainos pusėje ir sustiprinti jos derybinę poziciją.
„Europa turi veikti vieningai, aiškiai ir ryžtingai. Taika pasiekiama per tvirtumą, o ne priverčiant agresijos auką daryti nuolaidas“, – cituojamas G. Nausėda.
Per dvigubą sprogimą Kyjive žuvo vienas karys
20:44
Kyjive ketvirtadienį per du vienas po kito sekusiu sprogimus žuvo vienas karys, o dar keturi žmonės, įskaitant du policijos pareigūnus, buvo sužeisti, pranešė miesto prokurorai.
„Pirmasis sprogimas įvyko dviem Nacionalinės gvardijos kariams patruliuojant rajone, dėl to vienas iš jų žuvo“, – socialiniuose tinkluose pranešė Kyjivo prokuratūra.
Ji pridūrė, kad antrasis „savadarbis sprogstamasis užtaisas“ sprogo atvykus policijos pareigūnams ir medikams į incidento vietą.
Zelenskis atskleidė du pagrindinius nesutarimų taškus derybose su JAV
18:59 Atnaujinta 20:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Donecko srities statusas ir tai, kam atiteks Zaporižios atominės elektrinės valdymas, yra du pagrindiniai ginčytini klausimai derybose su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimo susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkantį Rusijos karą Ukrainoje.
Ukrainiečių prezidentas sakė, kad Vašingtonas vis dar ragina Kyjivą padaryti didelių teritorinių nuolaidų Rusijai.
Pasak prezidento, JAV nori, kad tik Kyjivas išvestų savo karius iš kai kurių Donecko srities dalių, kur tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų būtų įsteigta demilitarizuota „laisvosios ekonomikos zona“.
„Jie mato Ukrainos pajėgas, paliekančias Donecko srities teritoriją, o tariamas kompromisas yra tas, kad Rusijos pajėgos į šią teritoriją neįžengia (…), kurią jie jau vadina „laisvąja ekonomine zona“, – sakė V. Zelenskis.
Volodymyras Zelenskis: JAV siūlo įkurti demilitarizuotą „laisvąją ekonominę zoną“ Ukrainos rytuose
18:46
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siūlo įkurti demilitarizuotą „laisvąją ekonominę zoną“ tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų šalies rytuose.
Skelbiama, kad šis pasiūlymas yra susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją, dalis.
„Jie mato, kad Ukrainos pajėgos palieka Donecko srities teritoriją, o tariamas kompromisas yra tas, kad Rusijos pajėgos į šią teritoriją neįžengia (...), kurią jie jau vadina „laisvąja ekonomine zona“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis pareiškė, kad JAV pasiūlyme numatyta, jog Rusija neprivalėtų atsitraukti iš Donecko srities ar iš savo pozicijų pietiniuose Chersono ir Zaporižios regionuose, tačiau turėtų išvesti savo karius iš Charkivo, Dniepropetrovsko ir Sumų sričių.
JAV, Ukraina ir ES Trumpo „taikos planą“ aptars dar šią savaitę
18:15
Aukšto rango JAV pareigūnai šeštadienį, gruodžio 13 d., turėtų susitikti Paryžiuje su aukštais Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės atstovais, kad aptartų JAV prezidento Donaldo Trumpo „taikos planą“, praneša „Axios“, remdamasis Baltųjų rūmų atstovu ir Ukrainos pareigūnu.
Pranešama, kad Ukrainai, Vokietijai, Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei šiose derybose atstovaus jų nacionalinio saugumo patarėjai, tačiau neaišku, kas atstovaus Jungtinėms Valstijoms. Nežinoma, ar dalyvaus valstybės sekretorius Marko Rubio, kuris taip pat eina prezidento Trumpo nacionalinio saugumo patarėjo pareigas.
Svarbu tai, kad būtent jis vadovavo JAV delegacijai derybose su Ukraina Ženevoje prieš tris savaites, tačiau pastaruoju metu pagrindinius derybinius procesus veda prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Trumpo žentas bei patarėjas Jaredas Kushneris.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos lyderiai siekia bendro skambučio su prezidentu Trumpu, tai patvirtino tiek Baltieji rūmai, tiek kiti šaltiniai.
Leidinys teigia, kad detalus Ukrainos atsakas į naujausią amerikietiško „taikos plano“ versiją apima naujų idėjų, kaip išspręsti pagrindinius ginčytinus klausimus – ypač teritorijų problemą ir Zaporižios atominės elektrinės statusą.
Neįtikėtina Vladimiro Antonovo istorija: Prancūzijoje gyveno kaip Ukrainos pilietis kita pavarde
18:00
Generalinės prokuratūros pranešimas, kad Prancūzijoje sulaikytas nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstantis buvęs banko „Snoras“ savininkas Vladimiras Antonovas, sukėlė sprogusios bombos įspūdį. Nes buvęs bankininkas 2023 metų pabaigoje Rusijoje dingo be žinios. Jo šeima kreipėsi į Rusijos ir Lietuvos teismus, kad jis būtų pripažintas mirusiu.
Dar labiau keista, jog V.Antonovas buvo demaskuotas prieš pusę metų – dar gegužės pabaigoje rusų žiniasklaida paskelbė, kad jis Prancūzijoje gyvena kitu vardu ir pavarde.
Plačiau skaitykite ČIA.
