Svarbiausios naujienos
- Ukraina: Rusijos dronas smogė į Turkijos krovininį laivą Juodojoje jūroje
- Analitikai įžvelgia Kremliaus silpnąją vietą, kuria galėtų pasinaudoti Ukraina
- Europiečiams nerimą kelia viena Trumpo taikos plano dalis
- „Axios“: JAV yra pasirengusios suteikti Ukrainai garantijas, paremtas NATO 5-uoju straipsniu
- Trumpas pakomentavo taikos Ukrainoje pažangą, tačiau vieno svarbaus klausimo vengė
- Trumpas siunčia Witkoffą deryboms su Zelenskiu ir Europos lyderiais
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai įžvelgia Kremliaus silpnąją vietą, kuria galėtų pasinaudoti Ukraina
18:55
Remiantis Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinių gynybos tyrimų instituto (RUSI) ataskaita, Rusijos oro gynyba palaipsniui silpnėja dėl nepakankamos naujų priešlėktuvinių raketų, radarų ir pačių oro gynybos sistemų gamybos, rašo ukrianiečių leidinys „Unian“.
Analitikai pažymi, kad Rusija gamina vienas galingiausių oro gynybos sistemų pasaulyje ir jas dislokuoja dideliais kiekiais. RUSI teigimu, jos perima didžiąją dalį Ukrainos smogiamųjų ginklų, nukreiptų prieš Rusijos infrastruktūrą ir pramonę. Tačiau gamybos apimtys vis dar yra nepakankamos tokio masto karui, kokį Rusija šiuo metu kariauja.
„Šiuo metu Rusija sunaudoja daugiau oro gynybos perėmimo raketų, nei jų pagamina. Jei perėmėjų gamybos plėtra bus sutrikdyta, iki 2026 metų Ukraina galėtų padaryti Rusijai gerokai didesnę žalą, taip sustiprindama kitas spaudimo priemones, siekiant priversti Rusiją nutraukti ginkluotą agresiją prieš Ukrainą“, – teigiama ataskaitoje.
Analitikai taip pat pažymėjo, kad oro gynybos sistemų gamyba Rusijoje yra kritiškai priklausoma nuo importuojamos elektronikos. Todėl šių produktų tiekimo Rusijai sutrikdymas reikšmingai paveiktų svarbiausių priešlėktuvinių sistemų komponentų – ypač valdymo ir kontrolės bei skaičiavimo blokų – gamybą.
Analitikai taip pat mano, kad Ukrainai itin svarbu vykdyti tiesioginius smūgius oro gynybos sistemų gamybos objektams, kurie yra pažeidžiami tokių atakų.
Ukrainiečių kariai sunaikino vamzdį, kuriuo rusai patekdavo į Kupjanską
23:43
Ukrainos kariai sunaikino vamzdį, kuriuo Rusijos pajėgos patekdavo į Charkivo srities Kupjansko miestą, pranešė 429-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko „Achilas“ vadas Jurijus Fedorenko.
„Vykdant žvalgybą buvo aptiktas netipinis, tačiau kritiškai svarbus logistikos kanalas – vamzdis, kuriuo priešas infiltruodavo savo personalą į šiaurinius Kupjansko pakraščius. Tai buvo saugus kelias, leidęs priešui kaupti pajėgas apeinant ugnį“, – paaiškino J.Fedorenko.
Pasak vado, tuneliui sunaikinti buvo panaudotos trys tonos sprogmenų. Vėliau prie operacijos prisijungė ir netoli esantys daliniai.
Jis taip pat pasidalijo vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas vamzdžio sunaikinimas.
Rugsėjį J.Fedorenko pranešė, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos užliejo vamzdį, kuriuo Rusija permetinėjo karius netoli Kupjansko. Tačiau tuomet jis pabrėžė, kad tai buvo laikinas sprendimas, neišsprendžiantis pačios problemos.
Zelenskis pranešė apie artėjančius susitikimus su JAV ir Europos atstovais
22:08
Ukrainos prezidentas Voldymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi pareiškė, kad dabar yra „didelė tikimybė“, kad karas baigsis.
Jis pranešė, kad artimiausiomis dienomis vyks virtinė susitikimų su JAV ir Europos partneriais. V.Zelenskis planuoja susitikimus su JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos atstovais, europiečiais ir kitų šalių delegacijomis, kurių metu bus aptariamos karo pabaigos sąlygos.
„Dabar tikimybė yra didelė. Ir tai svarbu kiekvienam mūsų miestui, kiekvienai mūsų Ukrainos bendruomenei. Mes dirbame, kad Ukraina būtų vertinga pasauliui ir kad būtų garantija – pirmiausia garantija, kad Rusija negrįš į Ukrainą su trečiuoju įsiveržimu“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pakomentavo šiandien įvykdytą Rusijos smūgį Turkijos civiliniam laivui.
„Smūgiai tokiems laivams, kurie neturi nieko bendra su karu, yra tiesioginis Rusijos iššūkis visam pasauliui. Mes dirbsime su partneriais, kad nuspręstume, kaip į tai reaguoti. Reakcija bus“, – sakė jis.
Ukraina: Rusijos dronas smogė į Turkijos krovininį laivą Juodojoje jūroje
19:49
Ukraina šeštadienį apkaltino Rusiją Juodojoje jūroje smogus Turkijos laivui, gabenusiam saulėgrąžų aliejų.
Tai įvyko praėjus dienai po to, kai dėl Rusijos oro smūgio Ukrainos Juodosios jūros Odesos srities uoste kitame Turkijai priklausančiame laive kilo gaisras.
„Rusija dronu tikslingai smogė Turkijos laivui „VIVA“, kuris plaukė į Egiptą su saulėgrąžų aliejaus kroviniu“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas ir pridūrė, kad nė vienas iš 11 įgulos narių nebuvo sužeistas, o laivas galėjo tęsti kelionę.
Karinis jūrų laivynas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti apgadintas laivas, vanduo ant denio ir, atrodo, drono variklis.
Laivas plaukė Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje, naudodamasis vadinamuoju grūdų koridoriumi, kuris turėtų užtikrinti saugų svarbių žemės ūkio produktų gabenimą per Juodąją jūrą.
Penktadienį per Rusijos oro smūgį Ukrainos Juodosios jūros Odesos srities uoste buvo apgadintas Turkijai priklausantis keltas, pranešė Kyjivas ir kelto operatorė.
„Rusija surengė raketų smūgį civilinei uosto infrastruktūrai Odesos srityje“, – tuomet pranešė Ukrainos atstatymo ministras Oleksijus Kuleba „Telegram“ tinkle ir pridūrė, kad buvo apgadintas turkų keltas, bet aukų nėra.
Turkijos jūrų transporto bendrovė „Cenk Shipping“ penktadienį paskelbtame pareiškime nurodė, kad jos laivas, „kuriuo maršrutu Karasu–Odesa buvo gabenami tik švieži vaisiai, daržovės ir maisto produktai, šiandien 16 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, netrukus po to, kai prisišvartavo Čornomorsko uoste, patyrė oro smūgį“.
Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose buvo matyti degantis mėlynai baltas laivas.
Penktadienio išpuolis paskatino Ankarą vėl pareikalauti nutraukti smūgius uostų infrastruktūrai, praėjus kelioms valandoms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per susitikimą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu asmeniškai iškėlė šį klausimą.
Recepas Tayyipas Erdoganas: Juodoji jūra neturėtų tapti Rusijos ir Ukrainos konfrontacijos zona
19:40
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį perspėjo, kad Juodoji jūra neturėtų virsti Rusijos ir Ukrainos „konfrontacijos zona“.
„Juodoji jūra neturėtų būti laikoma konfrontacijos zona. Tai nebūtų naudinga nei Rusijai, nei Ukrainai. Visiems reikia saugios laivybos Juodojoje jūroje“, – sakė prezidentas, kurį citavo Turkijos oficialioji naujienų agentūra „Anadolu“.
Kyjivas ir laivo operatorius nurodė, kad penktadienį per Rusijos smūgius Odesos uoste Juodosios jūros regione buvo apgadintas Turkijai priklausantis laivas.
Ši ataka surengta praėjus kelioms valandoms po to, kai R.T.Erdoganas šį klausimą iškėlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Per susitikimą Turkmėnistane Turkijos prezidentas paragino paskelbti „ribotas paliaubas“ atakoms prieš uostus ir energetikos infrastruktūrą.
„Anadolu“ pranešė, kad V.Putinas ir R.T.Erdoganas derybų metu daugiausia kalbėjosi apie karą ir taikos pastangas.
„Kaip ir visi kiti veikėjai, Putinas puikiai žino, kokią poziciją šiuo klausimu užima Turkija“, – sakė turkų prezidentas.
„Tikimės, kad po šio susitikimo su V. Putinu turėsime galimybę taikos planą aptarti ir su JAV prezidentu (Donaldu) Trumpu, – pridūrė jis. – Taika netoli, mes ją matome.“
Kyjivas: didžioji dalis Baltarusijos paleistų politinių kalinių dabar yra Ukrainoje
17:44
Daugiau nei 100 politinių kalinių, kuriuos šeštadienį paleido Baltarusija, buvo išsiųsti į Ukrainą, tarp jų – protestų lyderė Maryja Kalesnikava, pranešė Kyjivas.
„Gavę reikiamą medicininę pagalbą ir jei jie to pageidaus, paleisti Baltarusijos piliečiai bus pervežti į Lenkiją ir Lietuvą“, – teigiama Kyjivo elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabo pareiškime, kuriame priduriama, kad Ukrainoje dabar yra 114 iš 123 išlaisvintų kalinių.
Tremtyje gyvenančios Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atstovas naujienų agentūrai AFP Vilniuje sakė, kad paleisti kaliniai buvo „netikėtai“ išsiųsti į Ukrainą, o ne į Lietuvą, ir kad šį sprendimą priėmė Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka.
Vokietija planuoja į Lenkiją nusiųsti karių grupę, padėsiančią stiprinti rytinę sieną
16:03
Vokietija penktadienį paskelbė, kad į Lenkiją ketina nusiųsti grupę karių, kurie padės įgyvendinti šalies rytinės sienos stiprinimo projektą.
Praėjusių metų gegužę Lenkija pristatė rytinės sienos su Rusija ir Maskvos sąjungininke Baltarusija įtvirtinimo ir sustiprinimo planus.
Vokietijos gynybos ministerijos atstovas penktadienį sakė, kad pagrindinė Vokietijos karių Lenkijoje užduotis bus inžineriniai darbai.
Atstovas pridūrė, kad jų veiksmai apims „įtvirtinimų statybą, apkasų kasimą, spygliuotos vielos tiesimą ar tankų užtvarų įrengimą“.
„Vokietijos karių teikiama parama (operacijoje) apsiriboja šia inžinerine veikla“, – pareiškė jis.
Tačiau Gynybos ministerija nenurodė, koks tikslus kareivių skaičius bus nusiųstas į Lenkiją, tačiau tvirtino, kad tai būtų „vidutinio diapazono dviženklis skaičius“.
Tikimasi, kad prie šių Lenkijos planų prie prisidės nuo 2026-ųjų antrojo ketvirčio iki 2027-ųjų pabaigos.
Atstovas spaudai pabrėžė, kad parlamento pritarimo šiam dislokavimui nereikia.
Baltarusija paleidžia politinius kalinius: tarp jų – Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiatskis
16:02
Iš Baltarusijos šeštadienį paleidžiami politiniai kaliniai, dalis jų – per Lietuvos sieną, BNS patvirtino šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
Vienas šaltinių BNS sakė, kad baltarusiai paleidžia 123 kalinius, tarp jų yra Baltarusijos opozicijos atstovė Maryja Kalesnikava, ji buvo paleista per Lietuvą.
Tarp Baltarusijos paleistų politinių kalinių – Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiatskis, BNS patvirtino šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
Daugiau skaitykite čia.
Kremlius parengė propagandos planą, kaip rusams paaiškinti išaugusius mokesčius
15:10
Kremlius puikiai supranta, kad lapkričio mėnesį patvirtintas mokesčių didinimas sukels nepasitenkinimą tarp Rusijos gyventojų. Būtent dėl šios priežasties Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracija parengė gaires, kaip valstybinė propaganda ir Kremliui lojalūs žiniasklaidos leidiniai turėtų informuoti gyventojus apie mokesčių didinimą.
Praėjusį mėnesį Rusijos Valstybės Dūma patvirtino 2026 m. valstybės biudžetą.
Biudžeto įstatyme numatyta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo padidinimas nuo 20 proc. iki 22 proc., taip pat mokesčių padidinimas mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Posėdyje, kuriame buvo patvirtintas biudžetas, deputatai taip pat priėmė įstatymą dėl technologijų mokesčio, kurį turės mokėti kiekvienas importuotų buitinių prietaisų ir elektronikos pirkėjas.
Nepriklausomas Rusijos leidinys „Meduza“ analizavo, kokį planą sugalvojo Kremlius, kaip išaugusius mokesčius paaiškinti rusams.
Teigiama, kad propagandiniai leidiniai buvo įpareigoti įtikinti Rusijos piliečius, kad dėl mokesčių didinimo kalta Vakarų šalių politika.
Plačiau skaitykite čia.
Europiečiams nerimą kelia viena Trumpo taikos plano dalis
13:21
Europos pareigūnai vis labiau nerimauja, kad naujasis JAV taikos planas gali būti išnaudotas Rusijos ir atverti kelią naujai invazijai į Donecko regioną, rašo agentūra „Bloomberg“.
Pasak agentūros šaltinių, nerimą kelia tai, kad JAV planuojama demilitarizuota zona galėtų suteikti Kremliui galimybę slaptai dislokuoti pajėgas ginčijamoje teritorijoje. Kremlius tuomet galėtų panaudoti hibridines taktikas, siekdamas pakenkti JAV saugumo garantijoms ir sukurti prielaidas naujai invazijai.
Teritorijų klausimas atsidūrė derybų dėl karo nutraukimo centre. Maskva reikalauja, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš rytinių Donecko ir Luhansko regionų – įskaitant teritorijas, kurių Rusija nekontroliuoja, tuo tarpu Kyjivas atsisako nusileisti šiuo klausimu.
„Bloomberg“ pastebi, kad derybų detalės dar kinta. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad JAV svarstė Donecko ir Luhansko regioną paversti „laisvąja ekonomine zona“ su specialia administracija, tuo tarpu Rusija pageidauja „demilitarizuotos zonos“. Šią savaitę V.Zelenskis taip pat pasiūlė galimybę surengti referendumą dėl galimų teritorinių sprendimų regione.
Tačiau, pasak su situacija susipažinusių šaltinių, Rusija galėtų pasinaudoti bet kokiu Ukrainos pajėgų pasitraukimu iš Kyjivo kontroliuojamų teritorijų. Todėl pagrindinis Europos tikslas artimiausiomis dienomis ir savaitėmis – užtikrinti, kad joks taikos susitarimas neapimtų Rusijos „Trojos arklio“.
Anot agentūros šaltinių, be galimybės pasinaudoti taikos susitarimu ir įprastu hibridinių atakų arsenalu, dar viena rizika yra Maskvos kišimasis į viešą referendumą ar rinkimus, kurie gali vykti po taikos susitarimo.
Buvęs Didžiosios Britanijos nacionalinio saugumo patarėjas Peteris Rickettsas teigė, kad europiečiai teisingai nerimauja dėl JAV pasiūlymo sukurti demilitarizuotą zoną. Kai amerikiečių dėmesys nukryps kitur, V.Putinas galėtų „sukurti incidentus kaip pretekstą“ – pavyzdžiui, esą apsaugoti rusakalbius, kad galėtų įžengti.
„Tai paliktų likusią Ukrainos dalį pažeidžiamą kito Rusijos puolimo atveju. Taigi tai ne tik techninis klausimas, bet ir esminė problema – tiek Ukrainai, tiek Europos saugumui“, – teigė jis.
Kai kurie Ukrainos sąjungininkai teigė, kad demilitarizuotos zonos statusas ir kas ją prižiūrės yra neaiškūs. Amerikos derybininkai kalbėjo apie regioną, esančią specialios administracijos jurisdikcijoje, bet taip pat siūlė, kad Doneckas ir Luhanskas, sudarantys Donbasą, kartu su Krymu būtų faktiškai pripažinti Rusijos kontroliuojamais.
Dvi dalinai okupuotos vakarinės sritys – Zaporižja ir Chersonas – būtų „užšaldytos“ dabartinėje kontakto linijoje.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas, atrodo, palaikė demilitarizuotos zonos idėją, siūlydamas, kad vietoj Rusijos kariuomenės teritorijoje galėtų būti dislokuoti jos nacionalinės gvardijos arba policijos pajėgos. Tačiau Europos pareigūnai teigė, kad tokią idėją Ukraina ir jos sąjungininkai laikytų neįgyvendinama.
Kyjivas, savo ruožtu, nuosekliai atsisako teritorinių nuolaidų ir siekia tvirtų saugumo garantijų, kurios primintų NATO 5-ąjį straipsnį.
„Yra vienas klausimas, į kurį aš – ir visi ukrainiečiai – noriu gauti atsakymą. Jeigu Rusija vėl pradės karą, ką darys mūsų partneriai“, – klausė V.Zelenskis.
Iranas sukūrė reaktyvinį droną kamikadzę: kuo jis pavojingesnis už „Shahed“?
12:57
Iranas sukūrė naują reaktyvinį droną kamikadzę „Hadid‑110“, kuris išsiskiria didesniu greičiu ir mažesniu matomumu radarams. Kaip rašo „unian.net“, šis bepiločio orlaivio modelis gali tapti rimtu iššūkiu oro gynybos sistemoms.
Viena pagrindinių „Hadid‑110“ savybių – reaktyvinis variklis, leidžiantis dronui pasiekti iki 510 km per valandą greitį.
Be to, jo korpusas suformuotas taip, kad sumažintų radaro skerspjūvį, todėl dronas tampa sunkiau aptinkamas radarų stotims.
Plačiau skaitykite čia.
