Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekonomika braška, bet karas tęsiasi: CNN įvardijo, kiek dar Putinas gali sau leisti kariauti
19:20
Rusijos ekonomika vis labiau susiduria su sunkumais įvairiuose sektoriuose dėl Vakarų sankcijų ir milžiniškų karo išlaidų. Vis dėlto kol kas per anksti tikėtis, kad ekonominės problemos privers Kremlių atsisakyti planų tęsti karą prieš Ukrainą, praneša CNN.
„Jei pažvelgsime į pačią ekonomiką, tai dar nėra tas lūžio taškas. Tai nėra katastrofa. Situacija yra valdoma“, – teigė Maria Snegova, Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) vyresnioji analitikė, tirianti Rusiją ir Euraziją.
Pasak jos, dabartinė ekonominė padėtis leidžia Rusijai tęsti karą dar mažiausiai trejus–penkerius metus. Ilgesnio laikotarpio prognozės jau yra sudėtingesnės. Ekspertai pabrėžia, kad Vakarų sankcijos kol kas nepadarė tokios žalos Rusijos ekonomikai, kuri priverstų Maskvą keisti savo karinius planus.
„Kol Rusija gamina naftą ir parduoda ją už priimtiną kainą, ji turi pakankamai lėšų išgyventi. Aš nesakau, kad jų padėtis puiki, tačiau ekonomika nėra lemiamas veiksnys Putino sprendimuose, kai jis svarsto apie karą“, – CNN sakė Britanijos analitinio centro RUSI vyresnysis tarptautinio saugumo ekspertas Richardas Connolly.
M.Snegovos teigimu, istorija rodo, kad Rusijos valdžia karus nutraukdavo susidūrusi su rimtu ekonominiu nuosmukiu – taip nutiko Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir Sovietų Sąjungos karo Afganistane metu.
Tačiau dabartinė situacija „toli gražu nėra tokia pati“, o norint pasiekti panašų poveikį reikėtų daug didesnio ir ilgiau trunkančio spaudimo Rusijos ekonomikai.
Pradinis ekonomikos pakilimas Rusijoje, kurį lėmė išaugusios pasaulinės energijos kainos ir sparčiai didėjusios karinės išlaidos, jau baigėsi. Dabar Kremlius yra priverstas „vis labiau perkelti karo naštą Rusijos visuomenei“. Tai pasireiškia didėjančiais mokesčiais ir prastai kontroliuojama infliacija.
Vis dėlto, skirtingai nei Vakarų šalyse, Rusijoje didelė infliacija „nesukelia reikšmingo socialinio nepasitenkinimo“ – tam įtakos turi įprotis, valdžios propaganda ir represijos, teigia M.Snegova.
Be to, nemaža dalis Rusijos visuomenės iš karo netgi gavo apčiuopiamos naudos, o tai sumažino visuomenės nepasitenkinimą.
Su kariniu–pramoniniu kompleksu susijusiuose sektoriuose atlyginimai karo metu išaugo tris–penkis kartus, o į skurdžiausius regionus plūdo didelės pinigų sumos – išmokos kariams ir jų šeimoms.
„Šiandien Rusijos kariai uždirba daugiau nei bet kada anksčiau Rusijos istorijoje. Jie gauna daugiau, nei galėtų tikėtis uždirbti likę šiuose ekonomiškai silpnuose regionuose ir dirbdami civilinėje ekonomikoje“, – sakė R.Connolly.
Ekspertai pažymi, kad didelio masto protestų prieš karą nebuvimas „sumažina spaudimą Putinui“ priimant sprendimus dėl tolesnių veiksmų.
Sėkminga operacija Ispanijoje užminė mįslę: ką Kremliaus neonaciai veikia Europoje
23:05
Ispanijos policija gruodžio pradžioje paskelbė, kad išardė pirmąjį tarptautinės neonacistinės organizacijos „The Base“ darinį šalyje. „The Base“ yra Rusijos vadovaujama neonacistinė grupuotė, siekianti išprovokuoti pasaulinį rasinį karą. Operacijos sėkmė užminė mįslę apie neonacių, kurie yra siejami su Kremliumi, veiklos mastą Europoje.
„The Base“ yra organizacija, kuri rengia ir ruošia savo narius vykdyti smurtinius ir chaosą keliančius išpuolius, siekiant destabilizuoti padėtį ir nuversti esamą atitinkamos šalies vyriausybę.
Organizacija anksčiau gyrėsi planais sukurti naują, visą Europą apimančią baltųjų rasės tėvynę, kuri galėtų būti įsikūrusi Karpatų kalnų regione.
Ispanijos policija gruodžio 1 d. paskelbė, kad Kastelono provincijoje, esančioje rytinėje Ispanijoje, buvo suimti trys asmenys, tarp jų – vienas vyras, manoma, kad jis yra „The Base“ Ispanijos padalinio lyderis.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukraina ir Portugalija pasirašė susitarimą dėl jūrinių dronų gamybos
23:01
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina pasirašė susitarimą su Portugalija dėl partnerystės jūrinių dronų gamybos srityje. Apie tai jis gruodžio 20 d. parašė savo „Telegram“ kanale.
„Šiandien pasirašėme itin svarbų bendrą Ukrainos ir Portugalijos pareiškimą dėl partnerystės kuriant ir gaminant jūrinius dronus. Tai viena perspektyviausių gynybos krypčių šiuo metu.
Svarbiausia – matomi rezultatai. Kiekviena mūsų Europos dalis turi turėti pakankamai pajėgumų atremti bet kokias grėsmes, o modernūs dronai yra reali apsaugos priemonė“, – bendroje spaudos konferencijoje Kyjive su Portugalijos ministru pirmininku Luísu Montenegro sakė V.Zelenskis.
Prezidento patarėjas strateginiais klausimais Oleksandras Kamyšinas teigė, kad Ukrainos dronai jau dabar veiksmingai naudojami prieš Rusijos laivus.
„Įrodėme, kad mūsų dronai puikiai veikia prieš Rusijos karo laivus ir povandeninius laivus. Dabar jie padės Portugalijai saugoti Europą iš jūros“, – socialiniame tinkle „X“ rašė O.Kamyšinas.
Anksčiau Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad JAV delegacija neseniai susitiko su Ukrainos gamintojais ir atliko pirmuosius oficialius Ukrainos dronų bandymus.
Ministerija nurodė, jog Jungtinėms Valstijoms buvo pasiūlyti „sprendimai, kurie jau įrodė savo veiksmingumą specialiosiose operacijose ir kovinėmis sąlygomis“.
Į Odesos sritį nusitaikiusi Rusija smogė saulėgrąžų aliejaus saugykloms
22:03
Į Ukrainos Juodosios jūros Odesos sritį nusitaikiusi Rusija smogė saulėgrąžų aliejaus saugykloms, šeštadienį pranešė Kyjivas ir aliejaus prekybininkas.
Virtinė intensyvių Rusijos smūgių pastarosiomis savaitėmis sukėlė sumaištį pakrantės regione, Maskvos pajėgoms taikantis į tiltus, uostus ir nutraukiant elektros bei šilumos tiekimą tūkstančiams žmonių.
„Rusija vėl bando apriboti Ukrainos prieigą prie jūros ir blokuoti mūsų pakrantės regionus“, – pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pridūrė, kad nurodė greitai įgyvendinti „laikinus infrastruktūros sprendimus, kad žmonės turėtų visus reikalingus išteklius“.
Maskva anksčiau pareiškė, kad išplės smūgius Ukrainos uostams, keršydama už atakas prieš jos naftos tanklaivius, pažeidžiančius tarptautines sankcijas.
„Šeštadienį anksti ryte buvo bombarduotas „Allseeds Black Sea“, didžiausias Ukrainos augalinio aliejaus terminalas“ Pivdenės uoste, naujienų agentūrai AFP pranešė „Allseeds“ prekybos direktorius ir vienas įkūrėjų Cornelis Vrinsas ir pridūrė, kad vienas darbuotojas žuvo, o du buvo sužeisti.
Per šią ataką, kuri įmonei padarė didžiausią žalą nuo karo pradžios, buvo prarasti „tūkstančiai tonų saulėgrąžų aliejaus“, sakė vieno didžiausių Ukrainos sėklų aliejų prekybininkų atstovas.
Analitikų skaičiavimais, Ukraina, turinti didelį žemės ūkio sektorių, yra pirmaujanti pasaulyje saulėgrąžų aliejaus gamintoja, todėl išpuoliai prieš eksporto infrastruktūrą gali sukelti trikdžių rinkose ir sumažinti valstybės pajamas.
Ukraina penktadienį pranešė, kad Viduržemio jūros neutraliuose vandenyse smogė dar vienam sankcijas pažeidžiančiam Maskvos „šešėlinės laivyno“ tanklaiviui. Tai buvo pirmasis smūgis toje jūroje per beveik ketverius karo metus.
Anksčiau šį mėnesį Kyjivas taip pat smogė panašiems laivams Juodojoje jūroje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio pradžioje pareiškė, kad Rusija išplės smūgius Ukrainos uostams ir pagrasino visiškai blokuoti šalies prieigą prie jūros, jei ji toliau puls tanklaivius.
Volodymyras Zelenskis sako „nesąs tikras“, ar Ukrainos, JAV ir Rusijos susitikimas duotų rezultatų
21:20
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį išreiškė skepticizmą dėl svarstomų Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono pasiuntinių derybų siekiant užbaigti karą jo šalyje.
Nors Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti tokias trijų šalių pasiuntinių derybas Majamyje, „nesu tikras, ar jos duotų kokių nors naujų rezultatų“, pareiškė jis žurnalistams.
Anksčiau šeštadienį jis sakė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti Ukrainos ir Rusijos komandų derybas, pareigūnams susirinkus Majamyje dar vienam derybų ratui siekiant užbaigti karą.
Tokios tiesioginės derybos, jei jos įvyktų, būtų pirmosios per pusmetį – Ukrainos ir Rusijos pasiuntiniai oficialias tiesiogines derybas paskutinį kartą buvo surengę liepos mėnesį Stambule. Po tų derybų buvo apsikeista karo belaisviais, tačiau jokios kitos konkrečios pažangos iš esmės nebuvo pasiekta.
„Kiek suprantu, jie pasiūlė tokį formatą: Ukraina, Amerika, Rusija“, – tuomet sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad galėtų dalyvauti ir europiečiai ir kad būtų „logiška surengti tokį bendrą susitikimą... po to, kai suprasime galimus jau įvykusio susitikimo rezultatus“.
Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas jau atvyko į Majamį.
Rusijos pasiuntinys atvyko į Majamį deryboms dėl Ukrainos
21:03
Maskvos pasiuntinys JAV rengiamoms deryboms dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo šeštadienį atvyko į Majamį, naujienų agentūrai AFP pranešė rusų šaltinis.
Kiek anksčiau Kirilas Dmitrijevas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad vyksta į Majamį, kur turi įvykti dar vienas derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo ratas.
„Pakeliui į Majamį“, – parašė K.Dmitrijevas.
Volodymyras Zelenskis: JAV turi didinti spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų karą Ukrainoje
19:40
Jungtinės Valstijos turi „kiek labiau spausti rusus“ užbaigti karą Ukrainoje, šeštadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, diplomatams susirinkus Majamyje naujoms deryboms tarp Kyjivo ir Maskvos.
„Amerika turi aiškiai pasakyti: jei ne diplomatija, tuomet bus visiškas spaudimas... (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas dar nejaučia tokio spaudimo, koks turėtų būti“, – sakė jis ir pabrėžė, kad reikia daugiau ginklų tiekimo Ukrainai ir sankcijų visai Rusijos ekonomikai.
Volodymyras Zelenskis: tik JAV gali įtikinti Rusiją užbaigti karą Ukrainoje
19:33
Tik Jungtinės Valstijos gali įtikinti Rusiją užbaigti karą Ukrainoje, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, diplomatams susirinkus Majamyje naujoms deryboms tarp Kyjivo ir Maskvos.
„Tikiu, kad tokia jėga yra Jungtinėse Valstijose ir prezidento (Donaldo) Trumpo asmenyje. Ir manau, kad neturėtume ieškoti alternatyvų Jungtinėms Valstijoms. Visos alternatyvos kelia abejonių, ar jos galėtų tai padaryti“, – sakė V.Zelenskis žurnalistams.
Šiuo metu Majamyje yra Ukrainos ir Europos komandos – dalyvauja derybose, kurioms tarpininkauja D.Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris.
Apie išvykimą į Majamį, kur rengiamas dar vienas derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo ratas, kiek anksčiau paskelbė Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
V.Zelenskis anksčiau šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti tiesiogines Ukrainos ir Rusijos komandų derybas.
Tokios tiesioginės derybos, jei jos įvyktų, būtų pirmosios per pusmetį – Ukrainos ir Rusijos pasiuntiniai oficialias tiesiogines derybas paskutinį kartą buvo surengę liepos mėnesį Stambule. Po tų derybų buvo apsikeista karo belaisviais, tačiau jokios kitos konkrečios pažangos iš esmės nebuvo pasiekta.
„Kiek suprantu, jie pasiūlė tokį formatą: Ukraina, Amerika, Rusija“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad galėtų dalyvauti ir europiečiai ir kad būtų „logiška surengti tokį bendrą susitikimą... po to, kai suprasime galimus jau įvykusio susitikimo rezultatus“.
D.Trumpo pasiuntiniai stumia planą, pagal kurį JAV pasiūlytų saugumo garantijas Ukrainai, bet ši tikriausiai turėtų atsisakyti savo teritorijų, o tokia perspektyva daugelį ukrainiečių piktina.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pažadėjo neversti Ukrainos sudaryti jokio susitarimo, sakydamas, kad „taikos susitarimo nebus, jei Ukraina jam nepritars“.
2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, apibūdindama ją kaip „specialiąją karinę operaciją“, kuria siekiama demilitarizuoti šalį ir užkirsti kelią NATO plėtrai.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje teigia, kad šis karas, dėl kurio žuvo dešimtys tūkstančių civilių ir kariškių bei buvo plačiai nusiaubta daugybė teritorijų, yra neišprovokuotas ir neteisėtas žemės užgrobimas.
Nuo 2022-ųjų milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o Rusija dabar yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos – didžiąją tos teritorijos dalį nusiaubė kovos veiksmai.
Volodymyras Zelenskis: JAV pasiūlė surengti derybas su Ukrainos ir Rusijos komandomis Majamyje
16:46 Atnaujinta 18:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti Ukrainos ir Rusijos komandų derybas, pareigūnams susirinkus Majamyje dar vienam derybų ratui siekiant užbaigti karą.
Tokios tiesioginės derybos, jei jos įvyktų, būtų pirmosios per pusmetį – Ukrainos ir Rusijos pasiuntiniai oficialias tiesiogines derybas paskutinį kartą buvo surengę liepos mėnesį Stambule. Po tų derybų buvo apsikeista karo belaisviais, tačiau jokios kitos konkrečios pažangos iš esmės nebuvo pasiekta.
„Kiek suprantu, jie pasiūlė tokį formatą: Ukraina, Amerika, Rusija“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad galėtų dalyvauti ir europiečiai ir kad būtų „logiška surengti tokį bendrą susitikimą... po to, kai suprasime galimus jau įvykusio susitikimo rezultatus“.
Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas anksčiau šeštadienį paskelbė, kad vyksta į Majamį, kur rengiamas dar vienas derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo ratas.
„Pakeliui į Majamį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K.Dmitrijevas.
Jis pridėjo balandžio jausmaženklį ir trumpą vaizdo įrašą, kaip Saulė pro debesis apšviečia paplūdimį su palmėmis.
„Karo kurstytojams toliau dirbant viršvalandžius, kad pakenktų JAV taikos planui Ukrainai, aš prisiminiau šį įrašą iš savo ankstesnio vizito – pro audros debesis prasiveržiančią šviesą“, – pridūrė jis.
Ukrainos ir Europos komandos taip pat yra Majamyje – dalyvauja derybose, kurioms tarpininkauja Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris.
Rusų ir europiečių dalyvavimas derybose žymi žingsnį į priekį po ankstesnio etapo, kai amerikiečiai skirtingose vietose surengė atskiras derybas su kiekviena puse.
Prieš šį derybų ratą apžvalgininkai sakė, jog yra mažai tikėtina, kad K. Dmitrijevas surengs tiesiogines derybas su europiečių derybininkais, nes santykiai tarp abiejų pusių vis dar yra itin įtempti.
Maskva, kuri 2022-ųjų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, tvirtina, kad Europos dalyvavimas derybose tik trukdys procesui, ir stengiasi pavaizduoti Senojo žemyno lyderius kaip karo šalininkus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo metinėje spaudos konferencijoje pažadėjo tęsti karą, nes Rusijos kariuomenė, anot jo, šiuo metu turi pranašumą fronte.
D.Trumpo pasiuntiniai stumia planą, pagal kurį JAV pasiūlytų saugumo garantijas Ukrainai, bet ši tikriausiai turėtų atsisakyti savo teritorijų, o tokia perspektyva daugelį ukrainiečių piktina.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pažadėjo neversti Ukrainos sudaryti jokio susitarimo, sakydamas, kad „taikos susitarimo nebus, jei Ukraina jam nepritars“.
Jis pridūrė, kad šeštadienį gali prisijungti prie derybų Majamyje – savo gimtajame mieste.
2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, apibūdindama ją kaip „specialiąją karinę operaciją“, kuria siekiama demilitarizuoti šalį ir užkirsti kelią NATO plėtrai.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje teigia, kad šis karas, dėl kurio žuvo dešimtys tūkstančių civilių ir kariškių bei buvo plačiai nusiaubta daugybė teritorijų, yra neišprovokuotas ir neteisėtas žemės užgrobimas.
Nuo 2022-ųjų milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o Rusija dabar yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos – didžiąją tos teritorijos dalį nusiaubė kovos veiksmai.
„Tai ne Putino sprendimas“: Zelenskis pasakė, kada ir kaip Ukrainoje bus rengiami rinkimai
16:25
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiūlius sustabdyti smūgius Kyjivui, kad šis galėtų surengti prezidento rinkimus, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Maskva neturi teisės kištis į Ukrainos rinkimų organizavimą.
„Ne Putinas sprendžia, kada ir kokiu formatu vyks rinkimai Ukrainoje“, – sakė V.Zelenskis.
Jis taip pat atmetė balsavimo Rusijos okupuotose teritorijose galimybę.
V.Putinas penktadienį pareiškė, kad galėtų įsakyti savo pajėgoms nutraukti tolimojo nuotolio raketų ir dronų atakas Ukrainoje rinkimų dieną, jei šalyje vyktų prezidento rinkimai.
„Esame pasirengę svarstyti saugumo užtikrinimą rinkimų metu Ukrainoje. Bent jau susilaikyti nuo atakų Ukrainos gilumoje rinkimų dieną“, – sakė V.Putinas per televizijos transliuotą spaudos konferenciją.
Anksčiau šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainoje turėtų būti surengti rinkimai, ir suabejojo, ar ši karo draskoma šalis iš tiesų yra demokratiška, bei pakartojo savo aštrią kritiką ukrainiečių lyderiui Volodymyrui Zelenskiui.
Dėl Maskvos plataus masto invazijos, kuri paskatino Kyjivą įvesti karinę padėtį, pagal Ukrainos įstatymus rinkimai šalyje tapo neįmanomi.
Jei nebūtų paskelbta karo padėtis, Ukrainos prezidento rinkimai būtų įvykę 2024 metų kovą.
Rusija jau seniai ragino V.Zelenskį pasitraukti, vadindama jį neteisėtu vadovu.
Ukrainos prezidentas sakė esąs pasirengęs surengti naujus rinkimus šalyje, jei bus užtikrintas saugumas.
Budanovas įspėja: Rusija gali įsiveržti į Baltijos šalis jau anksčiau – ką mano ekspertai?
16:05
Rusija ankstina savo planus dėl galimo įsiveržimo į Baltijos šalis, teigė Ukrainos karinės žvalgybos GUR vadovas Kyrylo Budanovas. Lietuvos ekspertų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
Anot karininko, Rusijos planuose buvo numatyta, kad anksčiausiai Rusija pradėti karines operacijas prieš Europos valstybes 2030-aisiais, tačiau dabar šis laikas buvo paankstintas. Anot K.Budanovo, anksčiausiai Rusija galėtų įsiveržti 2027 m.
K.Budanovas teigė, kad reali Rusijos įsiveržimo priežastis galėtų būti imperinė šalies pasaulėžiūra, kuri reiškia, kad „visada reikia kažkur judėt
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
