Svarbiausios naujienos
- Iš Estijos žvalgybos vado lūpų – netikėtas pareiškimas apie galimą Putino puolimą prieš Baltijos šalis
- Donaldas Trumpas pasikalbėjo telefonu su Putinu: ką melavo Kremliaus vadovas
- Skaudžiausias klausimas: Zelenskis atskleidė, kaip elgsis dėl Donbaso
- Paaiškėjo, kokį mirtiną krovinį Šiaurei Korėjai gabeno Viduržemio jūroje nuskendęs Rusijos laivas
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Iš Estijos žvalgybos vado lūpų – netikėtas pareiškimas apie galimą Putino puolimą prieš Baltijos šalis
16:31
Nėra jokių požymių, kad prezidentas Vladimiras Putinas planuoja pulti Baltijos valstybes ar NATO, nepaisant vis dažniau nuskambančių Europos pareigūnų įspėjimų, kad artimiausiais metais gali kilti tiesioginis konfliktas tarp Vakarų ir Rusijos, pirmadienį transliuotojui ERR sakė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas.
„Matėme, kad dėl mūsų reakcijos Rusija pakeitė savo elgesį po įvairių incidentų, kurie įvyko visame regione“, – kalbėjo Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Kaupo Rosinas.
„Kol kas aišku, kad Rusija gerbia NATO ir šiuo metu stengiasi išvengti atviro konflikto“, – pridūrė jis.
Estijos santykiai su Maskva jau ilgą laiką yra įtempti. Šalis yra priešakinėse kovos linijose prieš Rusijos keliamas grėsmes ir už saugumą. Be to, Estija tvirai remia Ukrainą nuo tada, kai beveik prieš ketverius metus Vladimiras Putinas įsakė užpulti Ukrainą.
Pasak K.Rosino, NATO koordinuotas atsakas į Rusijos oro erdvės pažeidimus ir įtariamus diversinius aktus, įskaitant povandeninių kabelių Baltijos jūroje sugadinimą, privertė Maskvą elgtis atsargiau, dėl to pastaraisiais mėnesiais tokių incidentų pastebimai sumažėjo.
„Tai neleidžia atmesti galimybės, kad ateityje gali įvykti incidentų, nes karinė veikla išlieka intensyvi, o karas Ukrainoje tęsiasi“, – pažymėjo Užsienio žvalgybos vadas.
Jo teigimu, teoriškai tokie įvykiai vis dar įmanomi, bet šiuo metu „nematome jokių požymių, kad Rusija sąmoningai siekia eskalavimo.“
Priešingas naratyvas
K.Rosino pastabos smarkiai kontrastuoja su niūriais Europos pareigūnų įspėjimais, kad Vladimiras Putinas gali planuoti tiesioginį karinį susidūrimą su Vakarais, jei Rusija laimės karą su Ukraina.
NATO sekretorius Markas Rutte ne kartą pareiškė, kad Aljansas turi būti pasirengęs galimai Rusijos atakai per artimiausius penkerius metus, o tai reiškia, kad būsimo NATO ir Rusijos konflikto mastas galėtų būti panašus į tą, kurį Europa patyrė per Antrąjį pasaulinį karą.
„Tamsos jėgos vėl žengia į priekį, – sakė M.Rutte kalboje Berlyne. – Mes esame kitas Rusijos taikinys.“
Kiti aukšto rango pareigūnai pateikė dar trumpesnius terminus. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigė, kad konfliktas gali prasidėti per porą metų, o Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos MI6 vadovas praėjusią savaitę nurodė, kad Vakarai jau veikia „taikos ir karo būsenoje“ su Rusija.
V.Putinas savo ruožtu atmetė šiuos įspėjimus kaip isteriją, tvirtindamas, kad Rusija nėra suinteresuota tiesiogine karine konfrontacija su NATO. Tačiau jis sakė, kad Rusija „jau dabar“ yra pasirengusi kariauti su Europa, jei bus priversta tai daryti.
Vadinkime daiktus tikraisiais vardais
Be to, interviu metu su estų transliuotoju ERR K.Rosinas kritikavo dažną termino „hibridiniai išpuoliai“ vartojimą kalbant apie tariamas Rusijos veiklas Europoje, įskaitant diversijas prieš infrastruktūrą, kibernetinius išpuolius ir dronų incidentus netoli oro uostų.
„Turėtume vadinti daiktus tikraisiais vardais. Jei tai diversijos, tai diversijos. Jei tai kibernetinis išpuolis, tai kibernetinis išpuolis, – sakė Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas. – Terminas „hibridinis“ linkęs sušvelninti realybę ir sukuria pernelyg nekaltą įspūdį apie tai, kas iš tiesų vyksta.“
Nepaisant to, kad K.Rosinas sumenkino galimo karinio konflikto riziką, jis mano, kad Rusija vis dar siekia sulėtinti Europos ginklavimąsi. Pareigūno teigimu, Kremlius bando įtikinti Vakarų auditoriją, kad Rusija nekelia jokios grėsmės, o V.Putinas netgi siūlo, kad Maskva į savo įstatymus įtrauktų neagresijos politiką Europos atžvilgiu.
„Kita vertus, Rusija aiškiai mato vertę bendradarbiauti su tam tikromis politinėmis partijomis ar gyventojų grupėmis, siekdama skatinti idėją, kad ginklavimosi lenktynės yra beprasmės – jos atitraukia pinigus iš kitų sričių, pavyzdžiui, socialinės gerovės, ir galiausiai yra žalingos pačiai Europai“, – pastebėjo jis.
K.Rosinas įspėjo, kad nors Rusija šiuo metu galbūt neplanuoja puolimo, situacija gali pasikeisti. Jis mano, kad nuolatinis atgrasymas, įskaitant nuolatinę paramą Ukrainai, išlieka esminis.
„Norėdami tai pasiekti, turime investuoti į savo gynybą – turiu omenyje Estiją, Europos Sąjungą ir NATO. Norint išlaikyti esamą situaciją, reikia didelių pastangų“, – pabrėžė pareigūnas.
NYT: Trumpas turės išspręsti subtilią politinę problemą, jei bus sudarytas taikos susitarimas
00:41
Likus kelioms valandoms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio susitikimo sekmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė nuomonę, kad abiejų šalių vadovai galėtų sutaupyti savo pastangų, praneša „The New York Times“.
Leidinys pažymėjo, kad, pasak S.Lavrovo, Maskva niekada nesutiks su jokiu susitarimu, kuris leistų dislokuoti Europos pajėgas Ukrainoje. Tuo pačiu metu Europos pajėgų dislokavimas Ukrainos teritorijoje yra pagrindinis saugumo plano elementas, kurį derybų su D.Trumpo administracija metu rengia Ukrainos prezidentas.
Straipsnyje teigiama, kad Europos pajėgų buvimas turėtų užkirsti kelią būsimoms invazijoms ir kontroliuoti padėtį vadinamojoje „demilitarizuotoje zonoje“ Donbase, kurią Rusija reikalauja iš Ukrainos atiduoti be kovos.
Leidinys pažymi, kad griežti S.Lavrovo komentarai priminė apie tris realijas. Pirma, Rusija iki šiol nenusileido niekuo, arba bent jau oficialiai jos to nebuvo prašyta.
Priduriama, kad iki šiol derybos tarp Ukrainos ir JAV dėl taikos plano buvo sutelktos į tai, kokių kompromisų yra pasirengęs padaryti V.Zelenskis, taip pat į tai, ką už tai yra pasirengusi duoti JAV. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tik pareiškė, kad jis niekada neatsisakys savo siekio užgrobti dar daugiau Ukrainos teritorijos.
Antra, kaip nurodo leidinys, nepaisant teritorinių klausimų sudėtingumo, D.Trumpas ir V.Zelenskis vis dar diskutuoja apie rytinės Ukrainos dalies ateitį ir didžiausios Europoje atominės elektrinės likimą. Pabrėžiama, kad ilgalaikis planas, skirtas sulaikyti Rusiją nuo kito įsiveržimo, yra sudėtingiausia užduotis.
Trečia, Baltųjų rūmų vadovo reikalavimas pasiekti „strateginį stabilumą“ su Rusija. Straipsnyje pažymima, kad šie žodžiai yra nurodyti JAV nacionalinio saugumo strategijoje. Leidinio nuomone, D.Trumpas šį terminą supranta ne tik kaip branduolinį stabilumą, bet ir kaip diplomatinių bei ekonominių santykių normalizavimą.
Norint pasiekti tokį santykių perkrovimą, reikės panaikinti visas ekonomines sankcijas prieš Maskvą, atkurti prekybą, atlaisvinti Rusijos naftos ir dujų srautą, taip pat vėl priimti Rusiją į Vakarų gretas.
D.Trumpas, kurį visada traukė perspektyva sudaryti sandorius su ekonomine sudėtine dalimi, užsidegė šia idėja, nors Europos lyderiai ir didžioji dalis jo paties partijos narių laiko ją pavojinga, kol Rusijoje valdžioje yra Vladimiras Putinas.
Tuo pačiu metu, kaip nurodo leidinys, D.Trumpas ir V.Zelenskis baigia šiuos metus situacijoje, kurią dar prieš kelis mėnesius mažai kas galėjo numatyti: ant stalo guli pasiūlymai dėl taikos. Be to, JAV prezidentas jau pareiškė, kad „karo pabaigos termino nėra“. Priduriama, kad tai yra išsamiausias bandymas pasiekti taiką iki šiol.
Straipsnyje pažymima, kad yra subtilus politinis klausimas, kurį galiausiai D.Trumpas turės išspręsti JAV, jei Ukraina ir Rusija sudarys taikos sutartį. Konkrečiai kalbama apie JAV įsipareigojimus suteikti Ukrainai karinę pagalbą, jei Rusija vėl įsiveržtų.
Šiuo metu saugumo garantijų, įtrauktų į taikos susitarimo, kurį kartu parengė Ukrainos ir JAV delegacijos, pasiūlymą, detalės lieka nežinomos. Tačiau V.Zelenskio pareiškimas, kad jos bus panašios į NATO 5 straipsnį, reikštų didžiulį pokytį JAV politikoje.
Pažymėtina, kad buvęs JAV prezidentas Barackas Obama nebuvo pasirengęs eiti taip toli, kai Rusija 2014 m. užgrobė Krymą. Be to, vėliau Joe Bidenas nesiryžo siųsti kariuomenės į Ukrainą 2022 m. vasario mėn., kai įvyko plataus masto Rusijos invazija į šią šalį, nors ir suteikė Ukrainai ginklų, šaudmenų ir žvalgybos informacijos.
Syrskis pareiškė, kad Rusija praranda šešis kartus daugiau karių nei Ukraina
22:48
Rusija mūšio lauke praranda maždaug šešis kartus daugiau karių nei Ukraina, o okupantų kasdienės netektys vidutiniškai sudaro 1000–1100 žmonių, duodamas interviu televizijos kanalui „24 Kanal“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
Žurnalistas paklausė O.Syrskio apie realius Rusijos armijos nuostolių mastus, konkrečiai, ar tikrai galima kalbėti apie šešiskart didesnį nuostolių skirtumą.
„Iš tiesų taip. Tai skirtumas būtent pagal žuvusiųjų skaičių. Tai bendras skaičius visoms ginkluotosioms pajėgoms“, – pareiškė Ukrainos kariuomenės vadas.
Pasak jo, apie didelius Rusijos armijos nuostolius liudija ir nesėkmingi planai suformuoti naujus junginius. 2025 m. Rusija planavo sukurti 14 naujų divizijų, tačiau sugebėjo suformuoti tik septynias, o dar septynių formavimas buvo atidėtas iki 2026 m.
Be to, dvi Rusijos jūrų pėstininkų divizijos iš tiesų susideda tik iš vieno pulko.
„Priežastis ta, kad jie buvo priversti paimti šių divizijų personalą ir iš jų komplektuoti kovinius dalinius. Tai patvirtina, kad jie tikrai turi problemų su žmonių komplektavimu“, – paaiškino O.Syrskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad korpusų sistemos įdiegimas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose padidino Ukrainos kariuomenės efektyvumą ir, atitinkamai, padidino priešo nuostolius.
O.Syrskis pažymėjo, jog naujausi skaičiai rodo, kad kasdieniniai priešo nuostoliai vidutiniškai siekia 1000–1100 žmonių.
„Mes galime patvirtinti tai, ką deklaruoja pats priešas: kad jis 100 procentų įvykdė savo ginkluotųjų pajėgų komplektavimo planą. Pagal planą turėjo būti mobilizuota 406 tūkst. žmonių. Tuo pačiu metu mes taip pat galime patvirtinti, kad jo nuostoliai siekė 410 tūkst. žmonių, net šiek tiek daugiau.
Jei 2025 m. pirmais mėnesiais mes stebėjome, kaip kas mėnesį Rusijos kariuomenės grupė padidėdavo maždaug 7–9 tūkstančiais, tai per pastaruosius pusę metų Rusijos kariuomenės grupės dydis svyruoja 710–711 tūkstančių lygyje. Tai rodo, kad net įgyvendinus visus savo planus, jie negali padidinti kariuomenės skaičiaus“, – sakė O.Syrskis.
Trumpas „labai supyko“ dėl tariamos Ukrainos atakos prieš Putino rezidenciją
21:42
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sukritikavo tariamą Ukrainos dronų ataką prieš Rusijos lyderio Vladimiro Putino rezidenciją, kurią Kyjivas neigia.
Vykstant deryboms dėl Maskvos invazijos užbaigimo, JAV vadovo teigimu, tai „nėra tinkamas laikas“.
„Žinote, kas man apie tai papasakojo? Prezidentas Putinas, anksti ryte, jis sakė, kad buvo užpultas. Tai nėra gerai“, – sakė D.Trumpas žurnalistams savo valdose Floridoje „Mar-a-Lago“ ir pridūrė, kad yra „labai dėl to supykęs“.
„Tai sudėtingas laikotarpis. Tai nėra tinkamas laikas. Vienas dalykas yra pulti, nes jie puola. Kitas dalykas yra pulti jo namus. Tai nėra tinkamas laikas tokiems dalykams“, – pareiškė jis.
Kyjivas paneigė šiuos Rusijos kaltinimus.
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis juos pavadino dar vienu Maskvos melu.
„Akivaizdu, kad vakar susitikome su (JAV prezidentu Donaldu) Trumpu, – žurnalistams sakė V.Zelenskis. – Ir akivaizdu, kad rusams, jei tarp mūsų ir Amerikos nėra skandalo ir mes darome pažangą, tai jiems tai yra nesėkmė, nes jie nenori baigti šio karo.“
Ukrainiečių lyderis taip pat apkaltino Maskvą bandymu pakenkti JAV vadovaujamoms diplomatinėms pastangoms užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą.
„Rusija vėl tai daro, naudodama pavojingus pareiškimus, kad pakenktų visiems mūsų bendrų diplomatinių pastangų su prezidento Trumpo komanda pasiekimams“, – parašė V.Zelenskis socialiniuose tinkluose.
„Ši tariamos „rezidencijos atakos“ istorija yra visiškai išgalvota siekiant pateisinti papildomus išpuolius prieš Ukrainą, įskaitant Kyjivą, taip pat Rusijos atsisakymą imtis būtinų priemonių karui užbaigti“, – pridūrė jis.
Sybiha Lavrovo pareiškimą pavadino bandymu sužlugdyti taikos procesą
20:49
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha mano, kad Rusijos pareiškimai apie tariamus „bandymus atakuoti Putino rezidenciją“ yra mėginimas sukurti pretekstą ir melagingą pateisinimą tolesniems Rusijos išpuoliams prieš Ukrainą.
Ministras pridūrė, kad tai įprasta Rusijos taktika – apkaltinti kitą pusę tuo, ką daro arba planuoja daryti patys. „Pirma, Rusija jau smogė smūgį Ukrainos vyriausybės pastatui šiais metais. Antra, Ukraina smogia tik teisėtiems kariniams tikslams Rusijos teritorijoje – atsakydama į Rusijos smūgius Ukrainai. Trečia, Rusija yra agresorius, o Ukraina – šalis, kuri yra užpulta ir gina save pagal JT Chartijos 51 straipsnį. Negali būti jokios klaidingos lygybės tarp agresoriaus ir šalies, kuri gina save“, – rašoma A.Sybihos žinutėje socialiniame tinkle „X“.
Ministras paragino pasaulį pasmerkti „provokuojančius Rusijos pareiškimus, kuriais siekiama sužlugdyti konstruktyvų taikos procesą“, pažymėdamas, kad Ukraina lieka ištikima JAV vadovaujamoms taikos pastangoms.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina pirmadienio naktį tariamai smogė Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijai Naugardo srityje, dėl ko bus „peržiūrėta derybinė pozicija“.
S.Lavrovo teigimu, atakai buvo panaudotas 91 bepilotis orlaivis. „Visus [Ukrainos] dronus sunaikino Rusijos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinės gynybos priemonės. Duomenų apie aukas ir žalą bepiločių orlaivių nuolaužomis nebuvo“, – sakė S.Lavrovas agentūrai TASS.
Rusijos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad Rusijos derybinė pozicija po šio incidento bus peržiūrėta, tačiau Maskva neva neketina pasitraukti iš derybų su JAV dėl taikos susitarimo Ukrainoje.
S.Lavrovas taip pat pagrasino Kyjivui, kad tokie veiksmai neliks be atsako – pasak jo, jau nustatyti atsakomųjų smūgių taikiniai ir jų įgyvendinimo laikas.
Buvęs Lenkijos prezidentas: JAV rengia Putino pergalę kare su Ukraina
19:54
Šiuo metu Ukraina patiria didelį spaudimą, šalis faktiškai raginama kapituliuoti. Tai pareiškė buvęs Lenkijos prezidentas Bronisławas Komorowskis interviu radijo stočiai „Radio Zet“.
Pasak jo, 2026 m. gali tapti lūžio tašku Ukrainai. B.Komorowskis mano, kad vienintelė viltis Kyjivui yra Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė, kurios gali pakeisti Amerikos paramą.
„Manau, kad, deja, ruošiamasi pripažinti Putino pergalę, jo sėkmę šiame kare. Putinas didins savo įtaką ir paramą ne tik Rusijoje, bet ir bandys pasinaudoti šiomis nuolaidomis politiniais ir teritoriniais klausimais, kad galėtų tęsti Rusijos imperijos atkūrimą“, – sakė B.Komorowskis.
Buvęs Lenkijos prezidentas pažymėjo, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos lyderiai pasirinko taktiką girti JAV prezidentą Donaldą Trumpą kiekvieną kartą, kai tik pasitaiko proga, nepaisant keistų amerikiečių lyderio pareiškimų. B.Komorowskis mano, kad ši taktika gali būti veiksminga, nes Vakarams kol kas pavyksta „ištraukti Vašingtono vadovą iš Putino glėbio“.
NATO generolas Baltrėnas: žiemą tempas fronte mažės
19:44
NATO tarptautinio karinio štabo vadovas Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas sako, kad žiemą dėl oro sąlygų karinių veiksmų tempas Ukrainoje turėtų sumažėti.
„Sudėtinga prognozuoti didžiulius proveržius fronto linijoje. Artėja žiema, ir oras diktuos sąlygas tempo mažinimui.
Dabar rusai turi iniciatyvą, bet už tai moka didelę kainą – rusų kareivių nuostoliai yra baisūs. Ukrainiečiai su savo resursais bando stabdyti rusų puolimą, jį lokalizuoti. Ukrainiečiai susiduria ir su žmogiškųjų resursų problema. Ukrainos valdžiai iššūkių yra labai daug, bet jie tvarkosi“, – interviu 15min sakė Remigijus Baltrėnas.
Generolas pats neseniai lankėsi Ukrainoje ir sako ten įsitikinęs, kad „ukrainiečių karių ir piliečių valia ginti savo valstybę nėra kritusi“.
„Jie nenori atiduoti jokios teritorijos, yra pasiryžę ją ginti“, – teigė generolas.
Visą interviu galite skaityti čia:
Donaldas Trumpas pasikalbėjo telefonu su Putinu: ką melavo Kremliaus vadovas
18:34 Atnaujinta 18:50
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą kalbėjosi telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, skelbia „Radio Svoboda“.
Jie aptarė vakarykščių JAV ir Ukrainos prezidentų derybų Floridoje rezultatus. Tai pranešė Baltųjų rūmų spaudos tarnyba. Jokių kitų detalių daugiau nepateikiama.
„Pozityvus pokalbis“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį, gruodžio 29 d., kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Tai pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
„Prezidentas D.Trumpas baigė pozityvų pokalbį su prezidentu V.Putinu dėl Ukrainos“, – parašė ji socialiniame tinkle „X“.
Anksčiau pirmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad naujas V.Putino ir D.Trumpo pokalbis telefonu įvyks „artimiausiu metu“.
Apie ką galėjo kalbėtis?
Išpuolis prieš Rusijos prezidento rezidenciją „neliks be atsako“, – sakė V.Putinas per naują pokalbį su D.Trumpu. Tokias detales pateikė V.Putino patarėjas Jurijus Ušakovas.
15min primena, kad Ukraina pirmadienį paneigė Sergejaus Lavrovo melus apie neva Ukrainos dronais atakuotą neįvardintą V.Putino rezidenciją.
J.Ušakovas teigia, kad JAV prezidentą neva „sukrėtė žinia apie išpuolį prieš V.Putino rezidenciją“. Pasak J.Ušakovo, tai turės įtakos JAV požiūriui į darbą su V.Zelenskiu.
„V.Putinas labai aiškiai pasakė D.Trumpui, kad Rusijos Federacijos pozicija dėl Kyjivo vykdomo valstybinio terorizmo bus persvarstyta. O Rusijos atsakas į teroristinį išpuolį Naugardo srityje yra neišvengiamas“, – propagandinius teiginius kartojo J.Ušakovas, kurį cituoja kanalas „Ostorožno, novosti“.
Kremliaus propagandininko teigimu, esą pats D.Trumpas sakė, kad JAV administracija, „ačiū Dievui, nedavė Kyjivui „tomahawkų“. Tokių J.Ušakovo teiginių nepriklausomai negalima patikrinti.
Ukraina teigia, kad Rusija žodžiais apie neva vykusią ataką nori pateisinti būsimus smūgius Kyjivui.
Savaitgalį susitiko Zelenskis ir Trumpas
Gruodžio 28 d. Vladimiras Zelenskis ir Donaldas Trumpas susitiko rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje, o po to surengė vaizdo konferenciją su Europos vadovais.
Prieš susitikimą D.Trumpas sakė, kad su V.Putinu turėjo „labai gerą ir produktyvų“ pokalbį telefonu.
JAV vadovas taip pat pažymėjo, kad po pokalbio su V.Zelenskiu surengs pokalbį su Rusijos prezidentu.
Tarp Latvijos ir Rusijos išdygo tvora – iš viso apie 280 km
18:27
Latvijos ir Rusijos pasienyje baigta statyti šalis skirianti tvora, pirmadienį pranešė Latvijos valstybės turto valdytojas „Valsts Nekustamie Ipasumi“ (VNI).
Iš viso Latvijos ir Rusijos pasienyje pastatyta apie 280 km tvoros, užtikrinant fizinę kliūtį ten, kur jos techniškai reikėjo.
Vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis teigė, kad pasienyje toliau įrenginėjama techninė įranga.
„Svarbiausias mūsų tikslas – sukurti pažangiausią sienos apsaugą Europos Sąjungos (ES) rytinėje sienoje“, – sakė ministras.
Finansų ministro Arvilo Aseradeno teigimu, baigta statyti tvora pasienyje tarp Latvijos ir Rusijos ir kartu plėtojama infrastruktūra stiprina Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgumus.
Kartu su tvoros statyba VNI toliau kurs infrastruktūrą likusioje pasienio juostos dalyje, kuri apims patruliavimo takus, pėsčiųjų tiltus ir kitus inžinerinius sprendimus.
VNI taip pat toliau koordinuoja rytinės sienos infrastruktūros plėtrą Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, kur projektas vykdomas pagal patvirtintą grafiką.
Apsaugos tvora Latvijos ir Baltarusijos pasienyje baigta statyti 2024 metų liepą.
Sienos tarp Latvijos ir Rusijos ilgis – 283,6 kilometro. 2023 metų vasarą specialiu įstatymu rytinės Europos Sąjungos (ES) išorės sienos tvoros ir infrastruktūros statybos valdymas, įgyvendinimas ir priežiūra perduota VNI.
VNI buvo įsteigta 1996-aisiais, o vienintelė jos savininkė yra Finansų ministerija.
Lavrovas prakalbo apie masinę Ukrainos dronų ataką prieš Putino rezidenciją: sureagavo Zelenskis
17:44 Atnaujinta 18:00
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gruodžio 29 d. naktį neva bandė surengti masinę ataką prieš Vladimiro Putino rezidenciją Naugardo srityje, naudodamos dronus. Ukraina tokius pareiškimus vadina melu ir pasiteisinimu dėl būsimų smūgių Kyjivui.
S.Lavrovo teigimu, atakai buvo panaudotas 91 bepilotis orlaivis. „Visus [Ukrainos] dronus sunaikino Rusijos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinės gynybos priemonės. Duomenų apie aukas ir žalą bepiločių orlaivių nuolaužomis nebuvo“, – sakė S.Lavrovas agentūrai TASS.
Užsienio reikalų ministras pridūrė, kad Rusijos derybinė pozicija po šio incidento bus peržiūrėta, tačiau Maskva neva neketina pasitraukti iš derybų su JAV dėl taikaus susitarimo Ukrainoje.
S.Lavrovas taip pat pagrasino Kyjivui, kad tokie veiksmai neliks be atsako – pasak jo, jau nustatyti atsakomųjų smūgių taikiniai ir jų įgyvendinimo laikas.
Ukraina: tai melas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino melaginga informaciją neva apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymą atakuoti V.Putino rezidenciją.
„Dabar iš Rusijos išgirdome labai pavojingų pareiškimų, kuriais akivaizdžiai siekiama sužlugdyti visus mūsų bendro darbo su prezidento Donaldo Trumpo komanda pasiekimus. Mes kartu dirbame, kad priartintume taiką.
Dabar rusai sugalvojo akivaizdžiai suklastotą istoriją apie tariamą smūgį kažkokiai Rusijos diktatoriaus rezidencijai, kad turėtų pretekstą tęsti smūgius Ukrainai, konkrečiai, smogti Kyjivui, ir atsisakyti imtis būtinų veiksmų karui užbaigti. Tai tipiška apgaulinga rusų taktika. Juolab, kad jie jau smogė Kyjivui, konkrečiai, Ukrainos ministrų kabineto pastatui“, – kalbėjo V.Zelenskis savo „Telegram“ kanale.
Ukrainos vadovas pridūrė, kad tokiu būdu Rusija ruošia dirvą smūgiams prieš vyriausybinius pastatus Kyjive.
Pasak jo, Ukraina nesiima veiksmų, kurie galėtų susilpninti diplomatiją.
„Rusija visada imasi tokių žingsnių. Tai vienas iš daugelio dalykų, dėl kurių mes skiriamės. Svarbu, kad pasaulis dabar netylėtų ir kad rusai nesutrikdytų judėjimo taikos link“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Paaiškėjo, kokį mirtiną krovinį Šiaurei Korėjai gabeno Viduržemio jūroje nuskendęs Rusijos laivas
17:30
Paaiškėjo, kokį mirtiną krovinį Šiaurei Korėjai gabeno Viduržemio jųroje nuskendęs Rusijos laivas.
Nuskendęs Rusijos krovininis laivas „Ursa Major“, 2024 m. gruodį nuskendęs Viduržemio jūroje, netoli Kartagenos, slapta gabeno du branduolinius reaktorius Šiaurės Korėjai, skelbia ispanų tyrėjai, kuriuos cituoja leidinys „La Verdad“.
Tyrimo duomenimis, laive buvo du VM-4SG tipo branduolinių reaktorių korpusai, skirti Šiaurės Korėjai.
Laivas priklausė vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“ ir plaukė netipiniu maršrutu iš Sankt Peterburgo į Vladivostoką per Viduržemio jūrą.
Kapitonas teigė, kad laivas gabeno tuščius konteinerius, uosto kranus ir pagalbinę įrangą, tačiau iš oro užfiksuotos nuotraukos atskleidė nedeklaruotus sunkius konteinerius laivo gale.
Ispanijos tarnybos užfiksavo staigų laivo kurso pasikeitimą ir jo greičio praradimą gruodžio 22 d., o gruodžio 23 d. buvo gautas nelaimės signalas 60 jūrmylių (apie 112 km) atstumu nuo Kartagenos.
Plačiau skaitykite ČIA.
