Karas Ukrainoje. Generolas Hodgesas pasakė, kiek truks karas Ukrainoje ir kokiu atveju grėsmė Europai sumažės

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Benas Hodgesas

Atsargos generolas ir buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas mano, kad karas Ukrainoje nesiliaus, kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas manys, kad gali laimėti. Apie tai rašo „Bild“.

Pasak jo, JAV prezidento Donaldo Trumpo diplomatinės pastangos „pasmerktos žlugti“.

„Nes jis niekada nesidomėjo konflikto priežastimis. Jis nė karto nevertė Putinui atsakomybės už karo pradžią. Vietoj to jis darė spaudimą tik Ukrainos pusei ir visiškai priėmė Rusijos naratyvą, kad Rusijos pergalė yra neišvengiama“, – sakė jis.

Generolas mano, kad teiginys apie neišvengiamą Kremliaus pergalę yra klaidingas.

„Negalima pamiršti: šis karas prasidėjo 2014 m. Po 11 metų Rusija kontroliuoja tik 20 proc. Ukrainos, o Rusijos ekonomika turi rimtų problemų. Todėl aš netikiu, kad ukrainiečiai sutiks su sandoriu, pagal kurį jie turės atiduoti žemę, kurios rusai net neužkariavo“, – pažymėjo B.Hodgesas.

Jis įsitikinęs, kad Ukraina neprivalo sutikti su Amerikos reikalavimais: „Trumpas dabar neturi jokių svertų daryti spaudimą Ukrainai, nes jis nustojo tiekti tai, ką anksčiau tiekė JAV – bent jau ne tokiu mastu, kuris turėtų reikšmės“.

Generolas mano, kad tai leidžia Kyjivui ginti savo interesus. Nuo susitarimo dėl Ukrainos pobūdžio taip pat priklauso, ar karas tarp Rusijos ir kitų Europos šalių taps labiau ar mažiau tikėtinas.

„Jei bus pasiektas susitarimas, pagal kurį karo veiksmai bus nutraukti, bet Rusija toliau išlaikys 20 procentų Ukrainos, plėtos karinę ekonomiką ir uždirbs pinigus iš naftos eksporto, rusai padarys išvadą, kad Vakarai neturi valios priešintis“, – paaiškino B.Hodgesas.

Pasak jo, tai žymiai padidina riziką tokioms šalims kaip Estija, Latvija, Lietuva ir Moldova.

„Jei pavyks pasiekti teisingą ir tvirtą taikos rezultatą, kuriuo bus gerbiamas Ukrainos suverenitetas, Ukraina galės turėti tiek gynybos, kiek nori ir kiek jai reikia, Rusijos kariniai nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn, o Vakarai susivienys, tuomet naujo konflikto tikimybė bus labai maža“, – pridūrė jis.

B.Hodgesas yra įsitikinęs, kad sprendimas dėl karo pabaigos bus priimtas tik Maskvoje.

„Karas tęsis tol, kol Putinas nesupras, kad jis negali laimėti. Europa turi labai aiškiai duoti suprasti, kad ji padarys viską, kas būtina, kad padėtų Ukrainai pasiekti sėkmę, ir kad ji nepriims blogo susitarimo“, – pareiškė generolas.

Buvęs vadas mano, kad ypač svarbu didinti ekonominį spaudimą Rusijai. Jo vertinimu, jei bus sustabdyti „šešėlinio laivyno“ laivai, kurie plaukia per Baltijos jūrą pro aštuonias Europos valstybes, Kremlius neteks galimybės tęsti karą jau iki 2026 m. pabaigos.

B.Hodgesas taip pat paragino Europą padėti Kyjivui sunaikinti Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą. Pasak generolo, „tai kelias į Ukrainos pergalę“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tomio Okamura

Čekijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas Tomio Okamura savo Naujųjų metų kalboje pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainai ir skundėsi „Zelenskio chuntos vagimis“. Apie tai praneša leidinys „České Noviny“.

„Mes negalime naudoti pinigų, priklausančių Čekijos pensininkams, neįgaliesiems ir šeimoms su vaikais, ginklų pirkimui ir siuntimui į visiškai beprasmį karą“, – pareiškė politikas.

Jis išreiškė viltį, kad Čekija „iššoks iš Briuselio traukinio, kuris važiuoja į Trečiąjį pasaulinį karą“. Jis, be kita ko, išreiškė įsitikinimą, kad Vakarai pelnosi iš ginklų tiekimo Ukrainai. Tuo pačiu politikas pavadino šiuos ginklus neveiksmingais ir patikino, kad rusai juos „sunaikina dar prieš jiems pasiekiant frontą“.

„Pinigai teka visomis kryptimis, ir kiekvienas iš šio verslo kažką uždirba. Vakarų kompanijos ir vyriausybės, taip pat ukrainiečių vagys aplink Zelenskio chuntą, kurie sau įsirenginėja tualetus iš aukso“, – pridūrė T.Okamura.

Ukrainos ambasadoriaus reakcija

Ukrainos ambasadorius Čekijoje Vasylis Zvaryčas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame pasmerkė Čekijos parlamentaro pareiškimus.

„Tomio Okamuros įžeidžiančius ir neapykantos kupinus pareiškimus apie Ukrainą ir ukrainiečius, išsakytus šiandien jo Naujųjų metų kalboje, mes vertiname kaip jo asmeninę poziciją, susiformavusią, akivaizdu, Rusijos propagandos įtakoje“, – rašė jis.

V.Zvaryčas pavadino T.Okamuros žodžius „nepagarbiais ir visiškai nepriimtinais“ ir išreiškė viltį, kad Čekijos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė „tinkamai įvertins šiuos pareiškimus“.

Tai ne pirmas T.Okamuros priešiškumo Ukrainai pasireiškimas. Praėjusių metų lapkritį naujasis Čekijos deputatų rūmų pirmininkas T.Okamura įsakė nuimti Ukrainos vėliavą nuo parlamento pastato, kur ji kabėjo nuo 2022 m. kaip Čekijos solidarumo su Ukraina simbolis. Vaizdo įrašą apie šį žingsnį T.Okamura paskelbė socialiniame tinkle „X“, pareikšdamas, kad tai buvo sąmoningas simbolinis gestas. Politikas, vadovaujantis dešiniosios populistinės pakraipos partijai SPD, anksčiau ne kartą pasisakė prieš viešą paramą Ukrainai.

Sprendimas sulaukė aštrios kritikos iš kitų politinių jėgų, ir netrukus deputatai grąžino Ukrainos vėliavas ant parlamento fasado, pakabindami jas frakcijų languose. Kai kurie politikai viešai pasmerkė T.Okamuros veiksmus, pavadindami juos nepagarba solidarumo ir paramos šaliai, patyrusiai Rusijos agresiją, vertybėms. Tuo pat metu SPD ir pats T.Okamura nuosekliai kritikuoja Ukrainą ir ukrainiečių pabėgėlius, paversdami tai vienu iš pagrindinių savo politinės pozicijos elementų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Kol dauguma ukrainiečių žiūrėjo prezidento Naujųjų metų kreipimąsi ir pylė šampaną į taures, fronte kariai valdė dronus, ieškodami rusų agresorių, o karininkai koordinavo šį darbą. Daugelis Ukrainos karių yra įsitikinę, kad 2027 m. jie taip pat sutiks ne prie šventinio stalo, o apkasuose, rašo „The New York Times“ (NYT).

„Sunku kurti kokius nors planus“, – sakė laikraščio korespondentui Ukrainos „Da Vinčio vilkų“ bataliono karininkas, kai jo paklausė apie lūkesčius 2026 metams.

Vienas karys, su kuriuo bendravo žurnalistas, sakė, kad jo tikslas naujaisiais metais – tiesiog išgyventi.

NYT priminė, kad prieš 12 mėnesių naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrėsi, kad gali užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas. Nuo tada praėjo metai, Kyjivo ir Vašingtono santykiai patyrė keletą svaiginančių pakilimų, kritimų ir vėl pakilimų, o fronte tęsiasi nuolatinė technologijų, taktikos ir išteklių konkurencija.

Kaip rašo straipsnio autorius, dronų vaidmuo fronto linijoje dar labiau išaugo, o tai privertė rusus beveik visiškai atsisakyti masinių šturmų naudojant šarvuotąją techniką ir pereiti prie taktikos, kai naudojamos mažos pėstininkų grupės. Tai rusams davė tam tikrų rezultatų, bet, palyginti su kovomis diplomatinėje arenoje, rusų pažanga ant žemės vyko „sraigės greičiu“, teigiama straipsnyje.

„ Da Vinčio vilkų“ vadas Serhijus Filimonovas pripažino, kad 2025-ieji buvo sunkūs metai gynybos pajėgoms ir „visi pavargo“. Tačiau, jo nuomone, Rusijos pergale dar toli gražu nekvepia.

„Kai matome priešo būklę ir jo veiksmus, tai suteikia mums tikėjimo, kad viskas bus gerai. Aš tik tikiuosi baigti karą, kol mano sūnus užaugs, kad jam nereikėtų eiti kariauti“, – sakė 31 metų majoras, turintis 8 metų sūnų ir 2 metų dukrą.

„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba mano, kad bendrai paėmus Rusijos karas su Ukraina 2026 m. nesibaigs. Taip pat nulinės yra galimybės, kad iki žiemos pabaigos bus pasiektas ugnies nutraukimas. Apie tai buvęs užsienio reikalų ministerijos vadovas kalbėjo interviu savo „Youtube“ kanale.

„Reikia atskirti, kada baigsis karas ir kada bus pasiektas ugnies nutraukimas. Ugnies nutraukimas dar nereiškia karo pabaigos. Manau, kad iki žiemos pabaigos paliaubų susitarimo nebus. Bus daug judėjimo, pareiškimų, viršūnių susitikimų, informacijos apie tai, kad „jau beveik“ viskas sutarta, bet susitarimas kaip toks nebus pasiektas“, – įsitikinęs D.Kuleba.

Jis mano, kad tokio susitarimo nebus dėl Rusijos.

„Nes jie dabar ne veltui griauna, naikina mūsų energetikos sistemą, puola miestus, kad paverstų mūsų gyvenimą košmaru. Ir jie nori per žiemą kuo labiau palaužti ukrainiečių pasipriešinimo, kovos valią. Jie nori kuo labiau pažengti fronte, ir manau, kad kažkur vasario pabaigoje matysime aktyvesnes derybas dėl susitarimo“, – mano D.Kuleba.

Tačiau, jo nuomone, ar po vasario bus įmanoma pasiekti ugnies nutraukimą, priklausys nuo to, kaip Ukraina išgyvens šiuos du žiemos mėnesius. Konkrečiai, kokia bus Ukrainos, Rusijos ir Vakarų partnerių padėtis.

D.Kuleba mano, jog 2026 m. yra šansų, kad bus pasiektas ugnies nutraukimas, tačiau šie šansai pradės ryškėti tik pasibaigus žiemai, jei Ukraina vis dar turės valios tęsti kovą, o rusai supras, kad jie nesugebės palaužti ukrainiečių net ir po to, kai žiemą Ukrainoje bus sudarytos siaubingos gyvenimo sąlygos.

„Kalbant apie karo pabaigą kaip tokią, deja, 2026 m. karas nesibaigs... Karas baigsis tada, kai Putinas bus priverstas pripažinti faktą, kad Ukraina jam yra neįveikiama užduotis, t. y. užduotis sugrąžinti Ukrainą į Rusijos kontrolę, ir kad Ukraina turi teisę egzistuoti kaip nepriklausoma, suvereni ir europietiška šalis“, – pabrėžė D.Kuleba.

Jis mano, kad šie trys žodžiai – nepriklausoma, suvereni ir europietiška Ukraina – yra pergalės žodžiai. Tačiau, jo nuomone, 2026 m. V.Putinas nesutiks nutraukti karo.

„Šansai, kad iki žiemos pabaigos bus pasiektas ugnies nutraukimas, yra lygūs nuliui, po žiemos – nedideli, bet yra. Šansus, kad 2026 m. karas bus baigtas, taip pat vertinu kaip lygius nuliui“, – pabrėžė D.Kuleba.

Finnish Police / via REUTERS

Suomijos muitinė ketvirtadienį pranešė, kad išvakarėse sulaikytas laivas, įtariamas pažeidęs telekomunikacijų kabelį tarp Helsinkio ir Talino, gabeno rusišką plieną, kuriam taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos.

Trečiadienį Suomijos policija sulaikė 132 metrų ilgio krovininį laivą „Fitburg“, plaukiantį iš Sankt Peterburgo Rusijoje į Haifą Izraelyje ir jo 14 įgulos narių, įtarusi, kad laivo inkaras Suomijos įlankoje apgadino povandeninį telekomunikacijų kabelį.

„Preliminari informacija rodė, kad krovinį sudarė plieno gaminiai iš Rusijos, kuriems taikomos plačios Rusijai skirtos sankcijos“, – teigiama Suomijos muitinės pranešime.

Todėl agentūra trečiadienio vakarą atliko laivo krovinio patikrinimą.

„Remiantis Suomijos muitinės ekspertų vertinimu, minėtam konstrukciniam plienui taikomos ES sektorinės sankcijos“, – teigiama pranešime.

„Tokių sankcionuotų prekių importas į ES yra draudžiamas pagal ES sankcijų reglamentus“, – priduriama jame.

Suomijos muitinė teigė, kad vis dar tiria „ES sankcijų teisės aktų taikymą šiam atvejui“.

Plienas liko konfiskuotas, kol atvejis bus išsiaiškintas, o Suomijos muitinė pradėjo preliminarų tyrimą. Be to, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sankcijų pažeidimo.

Suomijos policija trečiadienį pranešė, kad tiria pažeisto kabelio incidentą kaip „pasikėsinimą padaryti sunkią nusikalstamą žalą ir sunkų telekomunikacijų trikdymą“.

Su Sent Vinsento ir Grenadinų vėliava plaukiojantis „Fitburg“ bei 14 jo įgulos narių – iš Rusijos, Sakartvelo, Azerbaidžano ir Kazachstano – buvo sulaikyti. Įgulos nariai apklausiami Suomijos policijos.

Pastaraisiais metais Baltijos jūroje buvo apgadinta energetikos ir ryšių infrastruktūra, įskaitant povandeninius kabelius ir vamzdynus.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį daugelis ekspertų ir politinių lyderių įtariamą kabelių sabotažą vertina kaip Rusijos vykdomo hibridinio karo prieš Vakarus dalį.

ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad Europa išlieka budri, nes jos ypatingos svarbos infrastruktūrai „gresia didelis sabotažo pavojus“.

„ES toliau stiprins savo ypatingos svarbos infrastruktūrą, be kita ko, investuodama į naujus kabelius, stiprindama stebėjimą, užtikrindama didesnius remonto pajėgumus ir kovodama su Maskvos šešėliniu laivynu, kuris taip pat veikia kaip hibridinių atakų atakos aikštelė“, – rašė ji socialiniame tinkle „X“.

Trečiadienį apgadintas kabelis priklauso Suomijos telekomunikacijų grupei „Elisa“ ir yra Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. „Elisa“ teigė, kad incidentas neturėjo įtakos klientams.

Alexanderis Stubbas / Marina Takimoto / ZUMAPRESS.com

Taikos susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos, tikriausiai, nebus visiškai teisingas. Apie tai Naujųjų metų kreipimesi į Suomijos tautą pareiškė šalies prezidentas Alexanderis Stubbas.

Jis pabrėžė, kad Rusija kariauja su Ukraina „agresyvų karą“, o Maskvos veiksmai yra „neteisėti ir amoralūs“. Tuo pačiu A.Stubbas išreiškė įsitikinimą, kad tarptautinių diplomatinių pastangų dėka „dabar mes esame arčiau taikos nei bet kada anksčiau“. Tačiau jis išreiškė abejones, kad Rusija yra pasirengusi taikai.

„Taika dažnai yra kompromisas. Turime būti pasirengę priimti tai, kad kai kurios galimo taikos susitarimo dalys gali neatitikti mūsų teisingumo jausmo“, – sakė A.Stubbas.

Jis pažadėjo padaryti „viską, kas įmanoma“, kad būtų išsaugota Ukrainos nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas, ir pabrėžė, kad Ukraina yra laisvos ir demokratinės Europos dalis.

„Mes toliau remsime Ukrainą. Mes toliau ieškosime sprendimų. Kartu su savo sąjungininkais padarysime viską, kas įmanoma, kad Rusija niekada daugiau nepultų nė vieno iš savo kaimynų“, – sakė Suomijos prezidentas, pridurdamas, kad jo šalies santykiai su Rusija pasikeitė visam laikui.

„Zumapress“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Žinomas dėl savo manijos Antrajam pasauliniam karui, Vladimiras Putinas vis dėlto „sugebėjo jį iš dalies pakartoti“, įtraukdamas Rusiją ir Ukrainą į visapusiško karo siaubą. Tačiau, skirtingai nuo Adolfo Hitlerio ar Josifo Stalino, dabartinis Rusijos diktatorius netgi nesugebėjo priartėti prie tų laimėjimų fronte, kuriuos savo laiku pasiekė jo istoriniai įkvėpėjai, rašo CNN.

Straipsnio autorius pažymi, kad plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą „artėja prie niūrios ribos“. A.Hitlerio Vokietijos karas prieš Stalino SSRS truko 1418 dienų, skaičiuojant iki 1945 m. gegužės 9 d. įskaitytinai. 2026 m. sausio 11 d. Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą taip pat truks jau 1418 dienas. Ir nėra jokių požymių, kad karas baigsis iki šios datos ar netrukus po jos.

V.Putinas Rusijoje sukūrė net vėlyvuoju SSRS laikotarpiu neregėtą pergalės Antrajame pasauliniame kare kultą ir reabilitavo J.Staliną, kuris buvo smerkiamas net sovietmečiu.

Visa tai verčia mus lyginti J.Stalino pasiekimus Antrajame pasauliniame kare ir V.Putino pasiekimus kare su Ukraina. Per 1418 karo dienų Sovietų Sąjunga ne tik atrėmė galingiausios to meto armijos invaziją, bet ir visiškai ją sutriuškino, pasiekusi Berlyną, okupavusi trečdalį Vokietijos, o su ja ir visą Rytų Europą.

Tačiau V.Putino armijos pasiekimai yra gerokai kuklesni. Iki plataus masto invazijos Rusija kontroliavo 7 proc. Ukrainos teritorijos. Pirmosiomis karo dienomis Rusijos armija buvo užgrobusi dar daugiau reikšmingų teritorijų, bet per 2022 m. prarado didžiąją jų dalį. 2022 m. gruodį Rusija kontroliavo apie 19 proc. Ukrainos teritorijos. Po dar trejų kruvinų karo metų Rusijos kontroliuojama zona pasiekė apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.

Kaip pažymi CNN, šie papildomi 13 proc. Ukrainos teritorijos Rusijai kainavo daugiau nei milijoną žuvusių ir sužeistų karių. Nepaisant to, Ukrainos valstybės sugriauti nepavyko, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lieka valdžioje.

Nepaisant tokių nuviliančių rezultatų, V.Putinas toliau rodo pasitikėjimą, kad laikas yra jo pusėje ir kad Rusijos pergalė yra neišvengiama. Jis reikalauja atiduoti jam tas Ukrainos teritorijas, kurių Rusijos armija nekontroliuoja. V.Putinas tvirtina, kad jas vis tiek gaus jėga arba derybomis.

„Šis kraugeriškumas, atrodo, yra derybų strategija. Putinas, be abejo, žino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra tvirtai nusiteikęs pasiekti susitarimą dėl Ukrainos, ir Rusijos lyderis padarė viską, kas įmanoma, kad gautų maksimalią naudą iš Vašingtono siekio užbaigti konfliktą“, – teigiama publikacijoje.

Straipsnio autoriaus nuomone, V.Putino pasitikėjimą savimi iš dalies stiprina nestabili Vakarų pozicija, nes po D.Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus Vakarai nesugebėjo išlaikyti vienybės remiant Ukrainą.

Ir nors pati Rusija patiria didelius neigiamus karo padarinius savo ekonomikai, V.Putino valdžia šalies viduje išlieka tvirta.

„Kapinės Rusijos provincijoje gali toliau augti dėl karo aukų, tačiau joks parlamentas negali daryti jam spaudimo, jokia politinė opozicija, atrodo, jam nekelia grėsmės, o akivaizdus gyventojų pasyvumas reiškia, kad jis gali tęsti savo karą prieš Ukrainą“, – apibendrina CNN.

Priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“ / INA FASSBENDER / AFP

Ukraina apsiginklavo dar dviem oro gynybos kompleksais „Patriot“, kurie jau dislokuoti siekiant apsaugoti dangų nuo Rusijos raketų. Apie tai pranešama Ukrainos gynybos ministerijos interneto svetainėje.

„Dar du „Patriot“ oro gynybos kompleksai pradėjo saugoti Ukrainos miestus ir kritinę infrastruktūrą“, – teigiama pranešime.

Ukrainos gynybos ministro Denyso Šmyhalio teigimu, tai pavyko pasiekti dėka neseniai sudarytų susitarimų su Vokietijos vyriausybe.

Gynybos ministerija primena, kad „Patriot“ yra amerikiečių oro gynybos raketų kompleksas, kuris yra viena iš pažangiausių oro gynybos sistemų pasaulyje.

„Skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas. Patriot“ gali numušti greitai skriejančius ir sudėtingus taikinius, užtikrindama daugiasluoksnę strateginių objektų ir didžiųjų miestų apsaugą“, – pabrėžiama pranešime.

Gynybos ministerija nurodė pagrindinius „Patriot“ sistemų privalumus. Pirma, tai universalumas. Kompleksas naikina įvairius aerodinaminius ir balistinius taikinius, įskaitant hipergarsinius. „Patriot“ raketos naikina hipergarsines raketas „Cirkon“ ir „Kinžal“, kurių greitis siekia atitinkamai 11 000 ir 16 000 km/h.

Antra, tai didelis efektyvumas. Ypač tikslus „Patriot“ radaras naudoja technologijas, kurios leidžia vienu metu aptikti ir sekti įvairius taikinius. „Patriot“ komplekso raketos (ypač PAC-3 MSE versija) yra labai tikslios, naikina taikinius tiesioginiu nukreipimu, o tai svarbu ginantis nuo balistinių raketų.

Trečia, tai daugiafunkciškumas. Pažymima, kad viena „Patriot“ baterija vienu metu aptinka iki 100 taikinių ir seka iki 8 taikinių. Ketvirta, tai automatizmas: galimybė dirbti automatiniu režimu leidžia „Patriot“ akimirksniu reaguoti į grėsmes, o tai svarbu hipergarso raketų perėmimui.

Penkta, tai nuotolis ir aukštis. Gynybos ministerija pabrėžė, kad „Patriot“ naikina oro taikinius iki 24 km aukštyje ir 160 km atstumu, uždengdamas didelius plotus.

„Šiuo metu Patriot oro gynybos kompleksai saugo Ukrainos miestus ir kritinę infrastruktūrą. Jie mažina nuostolius nuo priešo smūgių sparnuotomis ir balistinėmis raketomis energetikos ir civiliniams objektams“, – pažymėjo gynybos ministerija.