Svarbiausios naujienos
- Zelenskis pranešė, kas taps naujuoju Ukrainos gynybos ministru
- „The Times“: Putinui nepavyko pakartoti SSRS „pergalės“ ir jis įstrigo kare prieš Ukrainą
- Zelenskis paskyrė naują karinės žvalgybos vadą
- JAV paragino savo piliečius skubiai palikti Rusiją
- Parodė, kaip apgavo Maskvą ir išviliojo pusę milijono dolerių už netikrą Kapustino nužudymą
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis pranešė, kas taps naujuoju Ukrainos gynybos ministru
22:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė, kad Mychailo Fiodorovas, dabartinis Skaitmeninės transformacijos ministerijos vadovas, taptų naujuoju Ukrainos gynybos ministru. Prezidentas apie tai pranešė savo vakarinėje kalboje.
„Aš pasiūliau Mychailą Fiodorovą naujuoju Ukrainos gynybos ministru. Mychailas aktyviai dalyvauja dronų klausimuose ir yra labai veiksmingas skaitmenizuojant valdžios paslaugas bei procesus.
Kartu su visais mūsų kariškais darbuotojais, kariniu vadovavimu bei Ukrainos nacionaliniais ginkluotės gamintojais ir partneriais turime įgyvendinti pokyčius gynybos sektoriuje, kurie padės šaliai. Aš pasiūliau Denysą Šmyhalį vadovauti kitai valdžios srities sričiai. Netrukus bus paskelbti ir kiti personalo pokyčiai institucijose“, – teigė prezidentas.
Pasak jo, netrukus bus paskelbtas ir naujas Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas.
„Šiandien prasidėjo reikšmingas vidaus pertvarkymas – pokyčiai, kurie padarys Ukrainą atsparesnę… Praėjusiais metais valstybės institucijos parodė tiek gerų rezultatų, kuriuos reikia stiprinti, tiek problemas, kurių negalima perkelti į naujus metus“, – pridūrė jis.
Reikėtų pažymėti, kad M.Fiodorovas yra jauniausias ministras Ukrainos vyriausybėje – jam 34 metai.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
09:06
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpo sprendimai, Rusijos pozicija ir žvilgsnis į Europą: prognozė, ko tikėtis 2026 metais
23:04
2026 m. pokyčiai pasaulyje nebus greiti, o prieštaringi procesai tęsis, prognozuoja „Good Judgment“ analitikai. Daugelis kitų ekspertų taip pat reiškia atsargumą, pabrėždami, kad ateinantys metai greičiausiai taps ištvermės, o ne sprendimų laikotarpiu – tiek JAV užsienio politikoje, karo Ukrainoje, tiek Europos vidaus politikos dinamikoje. Tad ko tikėtis?
JAV užsienio politika
Praėjusiais metais, pradėdamas antrąją kadenciją JAV prezidento poste, Donaldas Trumpas greitai ir įtikinamai sudaužė ilgai puoselėtas iliuzijas apie JAV kaip „pasaulio policininko“ ir demokratijos sergėtojo vaidmenį, 2026 m. pasaulis pradės aiškiai jausti to pasekmes bei mokysis priimti ir prisitaikyti prie naujo JAV politinio kurso.
JAV požiūris svyravo tarp izoliacionizmo ir aktyvaus pasaulinio lyderio vaidmens, tačiau dabar atsiranda nauja tendencija, kuri yra dar labiau nenuspėjama – užsienio politika, kurią lemia privatūs interesai, simbolinės pergalės įvaizdžio kūrimui, o ne ilgalaikis strateginis įsipareigojimas ir atsakomybės jausmas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„The Times“: Putinui nepavyko pakartoti SSRS „pergalės“ ir jis įstrigo kare prieš Ukrainą
21:53
2026 metais Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas bus valdžioje praleidęs 26 metus ir taps ilgiausiai valdžiusiu Rusijos Federacijos vadovu nuo carinės eros laikų. Tačiau sausio 12-ąją sukaks 1 418 dienų, kai Rusija nesėkmingai bando užkariauti Ukrainą – lygiai tiek pat laiko truko vadinamasis Didysis Tėvynės karas (Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas).
Per šį laikotarpį Putinas nepasiekė reikšmingos pažangos Ukrainoje.
Kaip rašo „The Times“, V.Putinui, kuris Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją pavertė vienu pagrindinių savo nacionalinės ideologijos ramsčių, prasti Rusijos kariuomenės rezultatai yra nemalonus priminimas, kad jo karinė mašina nėra tokia efektyvi, kaip tvirtina kariniai pareigūnai. Dėl šios priežasties jis darys viską, kad neparodytų silpnumo.
Leidinys pažymi, kad per 1 418 dienų Josifo Stalino kariuomenė nužygiavo nuo Volgos iki Berlyno. Tuo tarpu V.Putino kariuomenė vis dar įstrigusi ties Pokrovsko apylinkėmis – nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį ji pažengė maždaug 50 kilometrų.
Pabrėžiama, kad kol kas nėra jokių ženklų, jog didžiuliai Rusijos kariuomenės nuostoliai, menka teritorinė pažanga ar augantys ekonominiai sunkumai priverstų V.Putiną atsisakyti savo galutinio tikslo – sugrąžinti Kyjivą į Maskvos įtakos orbitą.
Putinas apsupa save „patogiais“ pareigūnais
Rusijos tiriamosios žurnalistikos portalo „Proekt“ vyriausiasis redaktorius Romanas Badaninas žurnalistams teigė, kad V.Putinas iš tiesų tiesiogiai dalyvauja kariniame planavime. Tačiau, pasak jo, Kremliaus vadovas pats save įkalino „aido kambaryje“.
„Visi, kurie turėjo bent menkiausią kritinį požiūrį, iš jo aplinkos dingo“, – sakė R.Badaninas. Jis taip pat pridūrė, kad V.Putino artimiausiame rate esama „akivaizdžiai nestabilių žmonių“.
Žurnalistas konkrečiai paminėjo buvusį Rusijos valstybinės įmonės valdybos pirmininką, kuris neseniai Maskvos mokytojams teigė, esą Vakarai planuoja paleisti virusą, kuris sunaikins didžiąją dalį žmonijos, palikdamas tik nedidelį elitą, aptarnaujamą robotų.
Putinas apsėstas savo tikslo
Anksčiau V.Putinas taip pat buvo įsakęs savo kariuomenei veržtis giliau į Sumų ir Charkivo sritis. Tačiau dalis Rusijos opozicijos atstovų ir analitikų mano, kad Ukrainos teritorijų užėmimas V.Putinui yra antraeilis tikslas.
Savo kalbose jis ir aukščiausi pareigūnai ne kartą kalbėjo apie būtinybę pašalinti vadinamąsias „karo priežastis“, turėdami omenyje provakarietišką Ukrainos valdžią.
„Putinui nereikia teritorijų. Jis išsikėlė tikslą sunaikinti Ukrainos nepriklausomybę ir negali atsitraukti“, – žurnalistams teigė buvęs Rusijos ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas.
M.Kasjanovo teigimu, Donaldo Trumpo administracija taip pat nėra pajėgi sėkmingai išspręsti Rusijos ir Ukrainos karo, nes nesupranta tikrosios konflikto esmės. Pasak jo, Vašingtonas vis dar mano, kad tai yra „dviejų lyderių konfliktas, kuriuos tereikia sutaikyti“.
Putinas Naujųjų metų kalboje žadėjo „pergalę“ – ką jis sakė
Anksčiau „Reuters“ pranešė, kad Rusijos diktatorius V.Putinas didelę dalį savo Naujųjų metų kalbos skyrė asmenims, dalyvaujantiems kare prieš Ukrainą. Jis tradiciškai siekė pateikti agresiją kaip „kovą už teisingumą“, tvirtindamas, jog Rusijos kariai, kovojantys suverenos valstybės teritorijoje, esą „gina tiesą“.
V.Putinas taip pat kalbėjo apie tariamą visuotinę paramą karui, tikindamas, kad visi Rusijos gyventojai „mintimis yra su kariais“, o šalį pavadino „viena didele šeima“.
Po oro smūgio Charkive po griuvėsiais rastas vaiko kūnas
21:35
Per Rusijos oro smūgį į daugiabutį gyvenamąjį namą Charkive žuvo vaikas. Gelbėtojai po griuvėsiais rado berniuko kūną – tikėtina, kad jis ten buvo kartu su savo motina.
Apie tai pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas.
Pasak jo, remiantis pirminiais duomenimis, po griuvėsiais rastas žuvusio berniuko kūnas. Taip pat anksčiau buvo pranešta, kad vaikas po griuvėsiais buvo kartu su motina.
Charkivo srities administracijos vadovas pridūrė, kad informacija šiuo metu tikslinama.
Paieškos ir gelbėjimo operacija Charkive tęsiama.
Garsus Ukrainos istorikas – apie pasitikėjimą Zelenskiu ir Zalužno ambicijas: „Man tai kelia nerimą“
21:21
Garsus Ukrainos istorikas Jaroslavas Hrycakas atvirai sako, kad jam nerimą kelia buvusio šalies karinių pajėgų vado ir dabartinio ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje Valerijaus Zalužno galimos politinės ambicijos. Leidiniui „Postimees“ istorijas J.Hrycakas paaiškino, kodėl reikėtų atsargiai žvelgti į V.Zalužno norą tapti Ukrainos prezidentu.
Istorikas kas 100 dienų duoda išskirtinį interviu leidiniui „Postimees“, kuriame atvirai atskleidžia, kas vyksta Ukrainoje.
Jaroslavas Hrycakas sutinka, kad pastarasis korupcijos skandalas stipriai pakenkė Volodymyro Zelenskio reputacijai. Bet kartu yra ne viena priežastis, kodėl ukrainiečiai palaiko dabartinį prezidentą.
Išsamiame interviu Ukrainos istorikas papasakojo, kokiomis emocijomis ukrainiečiai stebi derybas dėl taikos, kaip jie vertina V.Zelenskį bei kodėl nerimą kelia V.Zalužno politinės ambicijos.
– Jei palygintume šią žiemą su 2022-2023 m. žiema – ar tuomet buvo blogiau elektros ir šildymo atžvilgiu, ar dabar?
– Dabar yra blogiau. Bet, kita vertus, žmonės jau yra tam pasirengę. Nesakau, kad visi, bet daugelis – psichologiškai ir techniškai. Daugelis turi kokių nors baterijų ar kitą įrangą, kuri suteikia kelias papildomas energijos valandas.
Taigi, viskas priklauso nuo situacijos.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Estija iš šalies išsiunčia dar vieną Maskvos patriarchato dvasininką
20:50
Rudenį į Estiją iš Rusijos atvykęs Maskvos patriarchato Rusijos stačiatikių bažnyčios dvasininkas Romanas Kolesnikovas ilgai neužsibuvo – Estija jam uždraudė įvažiuoti į šalį, penktadienį praneša estų laikraštis „Postimees“.
Praėjusių metų lapkričio 4-ąją Kazanės bažnyčios vardo dieną vyko pamaldos, kurioms kartu su Talino Dievo Motinos gimimo bažnyčios dvasininkais vadovavo Talino vyskupas Danielius. Tarp jų buvo ir neseniai iš Maskvos atvykęs R.Kolesnikovas.
R.Kolesnikovas gimė Rygoje, jaunystėje išvyko studijuoti į Rusiją ir ten pasiliko. Prieš atvykdamas į Estiją, jis tarnavo nedidelėse Maskvos ir Maskvos srities bažnyčiose.
Praėjusią vasarą Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas atleido R.Kolesnikovą iš pareigų, suteikdamas jam teisę persikelti į kitą Rusijos Ortodoksų Bažnyčios teritorijoje esančią vyskupiją. Po kelių mėnesių dvasininkas buvo paskirtas į Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčios (EOC-MP) parapiją. Tai reiškia, kad Rusijos Ortodoksų Bažnyčia laiko Estiją savo kanonine teritorija ir „rusiškojo pasaulio“ dalimi.
Po pirmųjų pamaldų Taline kunigas R.Kolesnikovas rašė platformoje „Telegram“: „Kariai, kurie krito už tiesą, yra ypač artimi Dievui, nes nėra didesnės meilės, kaip gyvybę atiduoti už draugus.“
Dar prieš prasidedant karui Ukrainoje, R.Kolesnikovas buvo viešai žinomas dvasininkas, dažnai kviečiamas į stačiatikių žiniasklaidos priemones. Ekrane jis ne kartą kalbėjo apie „schizmatikus“ Ukrainoje ir apgailestavo dėl daugelio su Konstantinopolio patriarchatu susijusių bažnyčių paramos.
Lėšos Ukrainoje kariaujantiems rusams pradėtos rinkti 2022 metais. Bažnyčioje, kurios rektoriumi tuo metu buvo R.Kolesnikovas, buvo renkama parama okupacinei kariuomenei. Praėjus keliems mėnesiams po R.Kolesnikovo išvykimo, jo bažnyčia gavo padėkos raštą už nuopelnus remiant agresiją.
Vėliau bažnyčia gavo daugiau padėkos laiškų iš įvairių rusų kariuomenės dalinių.
Anot Europos bažnyčių atstovų, „rusiškojo pasaulio“ ideologija, kuri Europos bažnyčių konferencijoje gruodį buvo paskelbta erezija, iškraipo pagrindinius Evangelijos principus. R.Kolesnikovas šią Evangelijai prieštaraujančia paskelbtą ideologiją aktyviai skleidžia ir už Rusijos ribų.
Vidaus reikalų ministerijos Vidaus saugumo departamento vadovas Kristianas Partas portalui „Rus.Postimees“ teigė, kad „Rusijos specialiosios tarnybos ir ginkluotosios pajėgos sistemingai naudojasi bažnytinėmis struktūromis ir asmenimis, siekdamos pakenkti kitų šalių saugumui ir suverenumui kariniais ir nekariniais metodais“.
„Romano Kolesnikovo veikla, remianti agresyvią Rusijos Federacijos užsienio politiką, kelia grėsmę Estijos saugumui“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad R.Kolesnikovas ilgą laiką dirbo Maskvos patriarchato parapijose, kurios labai aktyviai remia agresyvią Rusijos užsienio politiką, istorinę propagandą ir „Russkij mir“ arba „rusiškojo pasaulio“ ideologiją, pateisinančią karą ir smurtą bei keliančią grėsmę Estijos vertybėms ir saugumui.
„Nuo pat pirmųjų savo, kaip EOC-MP kunigo, dienų ir būdamas Estijoje jis propagavo patriarcho Kirilo šūkį, kad žūtis kare yra šventa, o Estiją laikė senovine rusų žeme, – teigė K.Partas. – Tokie žmonės nėra laukiami tarnauti Estijoje.“
Ministerijos atstovas pripažino, kad 2025 metais iš viso buvo trys tokie atvejai, kai dėl saugumo sumetimų dvasininkams buvo uždrausta atvykti į šalį. Taip pat dėl tų pačių priežasčių buvo atsisakyta pratęsti leidimą laikinai gyventi vienam dvasininkui.
Priežastis, kodėl Kremliaus propaganda Putiną pavaizdavo taip, kaip niekada anksčiau
20:02
Kremliaus paskelbtoje propagandinėje nuotraukoje Rusijos lyderis Vladimiras Putinas atrodo visiškai kitaip nei įprastai – pasenęs, blyškus ir pavargęs.
Ar tai propagandininkų klaida, ar Rusija bando sukurti naują V.Putino įvaizdį? Leidinys TVNET pasakoja, ką atskleidžia naujausias Kremliaus veiksmas.
Vladimiras Putinas iki šiol propagandos kanaluose bandė save vaizduoti kaip stiprų žmogų, kuris, jei reikia, Rusijos problemas sprendžia kariniais metodais.
Tačiau naujoji Kremliaus propagandinė nuotrauka, kurioje V.Putinas atrodo tikrai blogai, atrodo gana netikėta.
Nuotraukoje Kremliaus lyderio veidas blyškus – aiškiai matyti amžius ir nuovargis.
Kremliaus taktika
Kai kurie ekspertai mano, kad šios nuotraukos paskelbimas nėra klaida, kuri praslydo pro Rusijos propagandos mašiną, o bandymas pakeisti iki šiol visuomenei perduodamą žinią.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukraina nurodė iš Zaporižios ir Dnipropetrovsko sričių evakuoti 3 tūkst. vaikų ir jų tėvų
19:25 Atnaujinta 20:03
Ukraina nurodė evakuoti tūkstančius vaikų ir jų tėvų iš fronto linijos gyvenviečių Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse, kuriose apie pažangą skelbia rusų pajėgos, penktadienį pranešė Ukrainos pareigūnas.
„Dėl sudėtingos saugumo situacijos priimtas sprendimas priverstinai evakuoti daugiau kaip 3 tūkst. vaikų ir jų tėvų iš 44 ties fronto linija esančių gyvenviečių Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse“, – platformoje „Telegram“ pranešė atstatymo ministras Oleksijus Kuleba.
Anot O.Kulebos, evakuacija vyksta ir šiaurinėje Černihivo srityje, kuri ribojasi su Maskvos sąjungininke Baltarusija ir ilgą laiką buvo Rusijos apšaudoma.
„Iš viso nuo birželio 1 dienos iš fronto zonų į saugesnius regionus evakuota 150 tūkst. žmonių. Tarp jų yra beveik 18 tūkst. vaikų ir daugiau kaip 5 tūkst. riboto judumo žmonių“, – sakė O.Kuleba.
Maskvos pajėgos, kurios įsiveržė į Ukrainą 2022 metų vasarį, kurį laiką tvirtai žengia pramoniniame Dnipropetrovsko regione.
Pietinėje Zaporižios srityje Rusijos kariuomenės pažanga buvo lėtesnė nei rytuose, tačiau pastaraisiais mėnesiais jos veiksmai paspartėjo.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija teigė užėmusi naujų gyvenviečių abiejuose regionuose.
2022 metų rugsėjį Rusija paskelbė apie keturių Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – aneksiją, nors šių teritorijų pilnai nekontroliuoja.
Analizė: 2025 metais Rusija pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų Ukrainoje nuo 1-ųjų karo metų
19:11
Naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė rodo, kad Rusijos laimėjimai mūšio lauke Ukrainoje praėjusiais metais buvo didžiausi nuo 2022-ųjų.
Remiantis ISW, bendradarbiaujančio su „Critical Threats Project“, duomenų analize, 2025 metais Rusijos kariuomenė užėmė daugiau kaip 5,6 tūkst. kv. km Ukrainos teritorijos. Tai yra maždaug 0,94 proc. visos Ukrainos teritorijos.
Tai apimta teritorijas, kurias, pasak Kyjivo ir karinių analitikų, kontroliuoja Rusija, taip pat tas, į kurias Maskvos kariuomenė pretenduoja.
Tai daugiau žemės nei per pastaruosius dvejus metus kartu sudėjus, nors ir gerokai mažiau nei daugiau nei 60 tūkst. kv. km, kuriuos ji užėmė pirmaisiais plataus masto invazijos metais.
Duomenys rodo, kad Rusija didžiausią pažangą 2025-aisiais padarė lapkritį, kai užėmė 701 kv. km teritorijos, o gruodį užėmė 244 kv. km teritorijos – mažiausiai nuo kovo.
Ukrainai 2025-aisiais patyrė intensyvų spaudimą tiek dėl rusų bombardavimo, tiek mūšio lauke, kur būdavo priversta užleisti teritorijas Rusijos kariuomenei.
Apie tai pranešta lemtingu beveik ketverius metus trunkančio karo – daugiausia gyvybių pareikalavusio karo Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laiku – momentu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujametiniame kreipimesi teigė, jog JAV tarpininkaujamas taikos susitarimas jau 90 proc. paruoštas, tačiau svarbiausias – teritorijų – klausimas lieka neišspręstas.
Tačiau Kyjivas teigia, kad Rusija nėra suinteresuota taika ir sąmoningai bando sabotuoti diplomatines pastangas užbaigti karą, siekdama užgrobti daugiau Ukrainos teritorijos.
Analitikas atkreipė dėmesį: šis žmogus II prezidento rinkimų ture įveiktų Zelenskį
18:35
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Kyrylo Budanovą, karinės žvalgybos vadovą, naujuoju Prezidento kanceliarijos vadovu. Šis pasiūlymą priėmė ir keičia Andrijų Jermaką.
Nežinia, ar K.Budanovas įgis tokią įtaką šioje pozicijoje kaip pirmtakas. Bet jau dabar jis matomas kaip vienas ryškiausių Ukrainos gynybos-politinės scenos veikėjų.
„Hipotetinėse apklausose jis antrajame prezidento rinkimų ture įveiktų V.Zelenskį, o neegzistuojanti jo partija pretenduotų į pirmąjį trejetą parlamento rinkimuose“, – pastebi Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala savo komentare.
Plačiau skaitykite ČIA.
