Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nauja grėsmė: tokių dronų Ukrainos kariai dar niekada nematė
17:28 Atnaujinta 17:44
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos (USF) pirmą kartą perėmė rusų paleistą droną „Shahed“, aprūpintą nešiojama oro gynybos sistema (MANPADS).
Pasak pranešimo, juos perėmė 412-osios brigados „Nemesis“ bataliono „Darknode“ naikintuvai. Tokie dronai kelia tiesioginę grėsmę Ukrainos aviacijai.
Nurodoma, kad numuštame „Shahed“ bepiločiame orlaivyje buvo įrengtas radijo modemas ir kamera, todėl jį buvo galima valdyti iš Rusijos teritorijos ir potencialiai panaudoti raketai paleisti.
Nors laikraštis „Kyiv Post“ negalėjo nepriklausomai patikrinti kartu su pranešimu paskelbto vaizdo įrašo laiko ir vietos , jame matyti numuštas dronas, kuriame sumontuota MANPADS.
Kremliaus naujos taktikos ir ginkluotės konfigūracijos analizė tęsiama.
Rankinės nešiojamosios oro erdvės gynybos sistemos skirtos žemai skrendantiems taikiniams, pavyzdžiui, sraigtasparniams, lėktuvams, dronams ir sparnuotosioms raketoms, naikinti. Priklausomai nuo modelio, jos gali naudoti infraraudonųjų spindulių nukreipimą, lazerinį nukreipimą arba rankinį taikymosi metodą.
Ukrainos karinių ryšių ir elektroninės kovos specialistas Serhijus Beskrestnovas, žinomas šaukiniu Flashas, perspėjo, kad Rusija toliau ieško būdų, kaip suduoti smūgį Ukrainos aviacijai.
Jo teigimu, tai buvo pirmas dokumentuotas atvejis, kai dronas „Shahed“ nešė MANPADS sistemą, ir pridūrė: „Raginu [karinės] aviacijos pilotus atkreipti dėmesį į šią naują grėsmę ir vengti artintis prie bepiločių orlaivių „Shahed“.
Rusija vis dažniau modifikuoja savo atakos bepiločius orlaivius, primontuodama papildomus modulius, kad galėtų įveikti Ukrainos dronų perėmėjus ir naikintuvus.
Tačiau ukrainiečiai nenusileidžia ir ginkluoja savo pačių dronus vis labiau pražūtingais kroviniais.
Ukrainos karinių technologijų bendrovės „Wild Hornets“ duomenimis, 2025 m. gegužę Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą panaudojo kovinius, granatsvaidžiais apginkluotus dronus.
Ukrainos dronų operatoriai „Kyiv Post“ sakė, kad ši naujovė gali gerokai pakeisti taktiką mūšio lauke.
Jų teigimu, granatsvaidžiais ginkluoti dronai leidžia greičiau ir tiksliau smogti priešininkui nei pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronai-kamikadzės, be to, jų veikimo nuotolis yra ilgesnis, o pažeidžiamumas elektroninio karo priemonėms mažesnis.
Buvęs granatsvaidininkas ir dronų operatorius Vadymas Feščenka, slapyvardžiu Sonikas, pažymėjo, kad Rusijos pėstininkai prisitaikė prie virš galvos kabančių dronų, kurie prieš atakas juos apšaudo, tačiau dronai, galintys šaudyti judant, smarkiai sutrumpina reakcijos laiką ir verčia karius atsitraukti arba slėptis.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:39
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“: slaptos Rusijos atakos Vokietijoje vertinamos kaip karštojo konflikto pradžia
01:02
Rusija stiprina slaptas atakas prieš svarbiausius infrastruktūros objektus Vokietijoje, vykdydama hibridinį karą, kurį Berlynas vertina kaip galimą didesnio konflikto pradžią, praneša „Bloomberg“, remdamasi gautu kariniu dokumentu.
Publikacijoje nurodoma, kad, kadangi Vokietija save pozicionuoja kaip pagrindinį NATO centrą Europoje, Berlyne tikimasi, kad Rusija pirmiausia pradės prieš ją hibridines atakas.
Pagal Vokietijos gynybos ministerijos dokumentą, manoma, kad tai gali būti nereguliarios arba nekarinės taktikos, nukreiptos prieš šalies energetikos ir gynybos infrastruktūrą.
Be to, kaip priduria leidinys, dokumente pateikiamos rekomendacijos dėl įvairių vyriausybės ir institucijų lygių bendradarbiavimo konflikto su Maskva atveju.
„Nustatytos hibridinės priemonės ir atakos, ypač vykdomos Vokietijoje, turėtų būti vertinamos kaip priemonė, kurią Rusija sąmoningai naudoja savo saugumo politikoje ir kovoje su „kolektyviniu Vakarų pasauliu“. Tuo pačiu metu šios priemonės taip pat gali būti pasirengimas kariniam konfliktui“, – teigiama ministerijos dokumente.
Leidinys pažymėjo, kad naujos formuluotės Vokietijos gynybos ministerijos dokumentuose yra žymiai griežtesnės ir keliančios didesnį susirūpinimą nei anksčiau. Vokietijos valstybės saugumo tarnybos BND vadovas Martinas Jägeris 2025 m. spalį Bundestago deputatams sakė, kad Rusija yra nusiteikusi provokuoti ir pereiti prie „karšto konflikto“.
„Net jei Rusijos karas su Ukraina tęsis be pokyčių, tikimasi, kad Rusija išplėtos šias galimybes ir strateginius variantus ne vėliau kaip 2029 m.“, – nurodyta dokumente.
Vokietijos gynybos ministerija mano, kad Rusija trukdys NATO pajėgų dislokavimui.
„Rusija dės visas pastangas, kad užkirstų kelią arba bent jau sutrukdytų NATO pajėgų dislokavimui rytiniame flange siekiant sulaikyti ir, prireikus, gintis“, – teigiama dokumente.
Vokietijos gynybos ministerija mano, kad Rusija sąmoningai puola šalį, siekdama nustatyti galimas silpnąsias grandis įvairiuose Vokietijos vyriausybės lygmenyse.
„Tikslas yra užkirsti kelią ankstyvam šių hibridinių veiksmų ir jų faktinio masto bei poveikio nustatymui, taip pat sulėtinti ir paralyžiuoti mūsų sprendimų priėmimo ir reagavimo galimybes įvairiose atsakingose institucijose federaliniu, žemių ir vietos lygmenimis“, – teigia Vokietijos gynybos ministerija.
Pentagono vadovas pasišaipė iš Rusijos po įvykių Venesueloje
00:31
Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas viešai pasišaipė iš Rusijos ginkluotės efektyvumo.
Jungtinių Amerikos Valstijų karo ministerijos vadovas savo kalboje prisiminė įvykius Venesueloje, kur neseniai JAV karinės pajėgos surengė garsią operaciją, per kurią sučiupo ir išsigabento šalies prezidentą Nicolasą Maduro. Venesuela turėjo gana glaudžius ryšius su Rusija ir naudojo Rusijos ginkluotę.
P.Hegsethas atkreipė dėmesį, kad oro gynybai naudota rusiška ginkluotė veikė „ne labai gerai“:
„Prieš tris naktis Karakaso centre Venesueloje beveik 200 mūsų geriausių amerikiečių išvyko į miesto centrą. Atrodo, kad Rusijos oro gynybos sistema veikė ne itin gerai, ar ne?“
P.Hegsethas taip pat pažymėjo, kad per operaciją Karakase nežuvo nė vienas amerikietis.
„Žaidėjas, kurio prisibijoma“: politologas paaiškino, ką Budanovas atsineš į Prezidento kanceliarijos vadovo postą
21:59
Kyrylos Budanovo paskyrimas Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu tapo labai svarbiu kadriniu sprendimu. Jis įrodė esąs tikras lyderis, pasirengęs atlikti sudėtingiausias užduotis.
Kodėl vyriausiojo žvalgybininko asmeninis autoritetas ir jo strateginė vizija yra ypač svarbūs Ukrainos prezidentūrai būtent dabar? Ar pavyks suderinti karinę patirtį su biurokratiniais iššūkiais ir kaip pasikeis požiūris į Ukrainos karinės strategijos formavimą? Apie K.Budanovo, kaip savarankiško lyderio, privalumus ir naujus akcentus prezidento komandos darbe komentare Ukrainos naujienų agentūrai UNIAN pasakojo politologas Volodymyras Fesenka.
– Kodėl Budanovas reikalingas Zelenskiui Prezidento kanceliarijos vadovo pareigose?
– Manau, kad tai labai stiprus Zelenskio žingsnis. Visų pirma, asmeninis Budanovo autoritetas, jo įtaka, kuri, tikėtina, išliks ir karinėje žvalgyboje, taip pat platūs politiniai ryšiai, įskaitant užsienyje. Tai tikrai labai stiprus kandidatas. Skirtingai nuo Andrijaus Jermako, Budanovas yra žymiai savarankiškesnis žaidėjas, kurio, atvirai sakant, daugelis šalyje prisibijo.
Be to, Budanovas yra strategiškai mąstantis žmogus, kuris labai gerai išmano karinius reikalus ir žino visą karinę situaciją, turi savo asmeninį karinės situacijos vertinimą, taip pat išmano situaciją Rusijoje. Manau, kad jis padės Zelenskiui apibrėžti naują karinę strategiją. Tai ne tik karinių veiksmų strategija, bet ir strategija platesne prasme.
O dėl karinės strategijos: karas akivaizdžiai dar nesibaigia, todėl reikia sutelkti jėgas ir išteklius bei atnaujinti gynybos modelį – vadinamąją „aktyvią gynybą“, apie kurią buvo kalbama dar prieš metus. Vėlgi – Budanovo derybų patirtis – jis vienintelis turėjo kontaktų ir su amerikiečiais, ir su rusais. Na, o jei kalbėti apie jo autoritetą, jis gali tapti atsvara NABU įtakai ir aktyvumui aplink Prezidento kanceliariją. Tai nereiškia, kad jis „ką nors ims tvarkyti“, ne. Bet, sakykime taip, įžūlių išpuolių prieš Prezidento kanceliariją Budanovo laikotarpiu nebus. Ir pas Budanovą jie negalės ateiti taip, kaip atėjo pas Jermaką. Na, ten ir nėra priežasties ateiti, bet vis tiek. Manau, kad čia bus kitokia situacija, kitoks požiūris ir, manau, kitokios bendravimo taisyklės. Tai signalas, svarbiausia – signalas visam elitui, kad Zelenskis veiks aktyviai, proaktyviai.
– Ką Budanovas gali duoti tokio, ko Jermakas negalėjo, ir atvirkščiai – kokių Jermako savybių trūksta Budanovui?
– Budanovui trūksta biurokratinio darbo tokioje struktūroje, kaip Prezidento kanceliarija, patirties. Viena iš problemų, ne vienintelė, bet viena iš Budanovo problemų yra tai, kad dabar jis užsiims darbu, kurio niekada nėra dirbęs.
Budanovas turi tam tikrą politinę patirtį ir įgūdžių bendraujant su valstybinėmis struktūromis ir politikais, bet neturi vadybinės ir biurokratinės praktikos. Skirtingai nuo Jermako, kuris gerai valdė intrigų meną, Budanovas dar turi ugdyti šiuos įgūdžius. Kita vertus, jis turi tai, ko neturėjo Jermakas – asmeninius lyderio gebėjimus, karinę patirtį ir strateginį mąstymą.
Manau, kad Jermako talentas buvo būti šalia Zelenskio, daryti jam psichologinį poveikį, būti idealiu Zelenskio padėjėju ir įrankiu, bet jis nebuvo tikras lyderis. O Budanovas yra tikras lyderis. Kitas klausimas – kaip du lyderiai sugyvens po vienu stogu? Tai parodys tik laikas.
Bet kuriuo atveju Budanovas turės prisitaikyti prie naujo darbo, o tam prireiks tam tikro laiko. Bet jų vadovavimo stilius bus labai skirtingas, kaip ir bendravimo su kitais žmonėmis stilius.
Manau, kad Jermakas statė ant monopolinės įtakos Zelenskiui. Jis atitolino kitus žmones nuo Zelenskio. Manau, kad Budanovas elgsis kitaip – tikriausiai bus aiškiau atskirtos funkcijos ir įgaliojimai Prezidento kanceliarijoje.
Navalno bendražygis Volkovas – vėl skandalo epicentre
19:19
Lietuvoje gyvenantis opozicionierius Leonidas Volkovas atsidūrė naujo skandalo epicentre, kuomet viešumon nutekėjo ekrano nuotrauka, kur jis tariamai kalba su buvusia Kovos su korupcija fondo (FBK) darbuotoja, vėliau prisijungusia prie Ukrainoje kovojančio Rusijos savanorių korpuso (RDK) Ana Tiron.
Sprendžiant iš konteksto, pokalbis vyko tuo metu, kai buvo pranešta apie Rusijos savanorių korpusui vadovaujančio Deniso Kapustino mirtį.
Ši žinia sukrėtė daugelį, tačiau jau pirmąją metų dieną pasirodė Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) pranešimas, jog ji buvo inscenizuota tam, kad būtų sužlugdyta Rusijos operacija, skirta jo likvidavimui.
Susirašinėjimo autentiškumą patvirtino buvusi „Kovos su korupcija fondo“ darbuotoja A.Tiron savo „Facebook“ paskyroje. Ji ir išplatino ekrano nuotrauką.
„Atėjo laikas pasakyti tiesą apie FBK politinių projektų vadovą Leonidą Volkovą. Leonidas nusprendė asmeniškai parašyti man savo nuomonę po RDK vado Deniso Kapustino „žūties“, palinkėdamas mirties likusiems mūsų savanoriams ir užsipuldamas oficialius Ukrainos atstovus. Tuo metu, kai didžioji dalis opozicijos ir žiniasklaidos mus palaikė.
Šio teksto tikslas — apsaugoti Rusijos opoziciją, ukrainiečius ir pasaulio politikus nuo sąveikos su šiuo žmogumi bei pasiūlyti susimąstyti, ar jo veiksmai yra dėsningi ir sąmoningi, galimai reguliuojami iš Maskvos, ar tai savarankiškas pasirinkimas. Kadangi daug kas atrodo kaip tyčinė FBK ir Rusijos pasipriešinimo diskreditacija“, – rašė A.Tiron.
Plačiau skaitykite ČIA.
Netikėtumai Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos viršūnėse: pasirodė naujas žmogus
18:24
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktoriaus pirmojo pavaduotojo postą užėmė Michailas Zlobinas, rašoma SVR žurnalo „Razvedčik“ gruodžio mėnesio numeryje.
Gruodžio mėnesio žurnalo „Razvedčik“ numeryje išspausdintas straipsnis apie vėliavos perdavimą Užsienio žvalgybos akademijai (AVR) su M.Zlobino komentaru. Jis buvo pristatytas kaip „pirmasis SVR direktoriaus pavaduotojas, armijos generolas, AVR auklėtinis“.
Kur dirbo prieš tai
Remiantis viešąja „Rupep“ duomenų baze, M.Zlobinas anksčiau dirbo užsienyje su diplomatine priedanga kaip Rusijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojas. Užsienio reikalų ministerijoje jis dirbo nuo 2010 m. 2020 m. M.Zlobinas dirbo Japonijoje, rodo nutekinti duomenys apie sienos kirtimus ir viešai prieinamos nuotraukos, pastebi portalas „Agentstvo“.
Tiksliai nežinoma, ką M.Zlobinas pakeitė: SVR interneto svetainėje viešos informacijos apie direktorių pavaduotojus nėra. Gali būti, kad M.Zlobinas pakeitė Viktorą Lavrencovą, kuris, pasak Vikipedijos, nuo 2015 m. ėjo SVR direktoriaus pirmojo pavaduotojo pareigas.
2016 m. SVR pakeitė direktorių – vietoj Michailo Fradkovo buvo paskirtas Sergejus Naryškinas.
Prabilo apie silpną Kremliaus vietą – pragarišką smūgį sudavė JAV operacija Venesueloje
15:44
Kremlius baiminasi, kad po JAV karinės operacijos Venesueloje ir šalies vadovo Nicolaso Maduro nuvertimo kris naftos kainos, skelbia naujienų portalas „Bild“.
Pagrindiniai Rusijos analitikai išreiškė nuogąstavimus, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo planai gali turėti didelio masto pasekmių Rusijos ekonomikai.
Kaip žinoma, Venesuela turi didžiausias pasaulyje naftos atsargas, tačiau eksportuoja mažiau naftos nei arabų šalys ir Rusija. Valstybinė naftos bendrovė PDVSA laikoma silpna ir nekompetentinga. Eksporto padėtį dar blogina JAV sankcijos.
Nuo šiol milžiniškus Venesuelos naftos išteklius gali eksploatuoti Amerikos bendrovės, ir JAV prezidentas D.Trumpas tai jau aiškiai pareiškė.
Rusijai tai labai svarbu, teigia „Bild“, nes nuo naftos kainų priklauso jos galimybės tęsti karą prieš Ukrainą.
Planuodama 2026 m. biudžetą, Rusijos finansų ministerija rėmėsi 59 JAV dolerių už barelį „Urals“ naftos kaina, tačiau dabar ji nukrito iki 50-52 JAV dolerių. Jei smukimas tęsis, Rusijos biudžetas bus labai deficitinis.
Naujienų portalas „Bild“, remdamasis Rusijos analitiku Igoriu Juškovu, kuris dar prieš JAV puolimą prieš Venesuelą teigė, kad Rusijai ekonomiškai ir politiškai svarbu išlaikyti N.Maduro valdžioje, rašė, kad N.Maduro nuvertimas gali tapti pavyzdžiu tolesniems veiksmams prieš Rusiją.
Pažymėtina, kad pirmasis Amerikos smūgis režimui buvo per sankcijas naftos sektoriui.
Kitas rusų ekonomistas Sergejus Suverovas teigė, kad po JAV operacijos naftos kainos kris.
„Bild“ žurnalistai taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos oligarcho Olego Deripaskos įrašą platformoje „Telegram“: „Matyt, jų planas yra užtikrinti, kad mūsų naftos kaina nepakiltų aukščiau 50 JAV dolerių už barelį“.
Tai, jo nuomone, privers Kremlių mažinti išlaidas, parduoti valstybės turtą arba dar labiau apmokestinti privatųjį sektorių, daro išvadą „Bild“.
Sausio 4 d. naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi JAV pareigūnu, pranešė, kad po N.Maduro suėmimo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio imsis pagrindinio vaidmens valdant Venesuelą.
Zelenskis išsirinko paskyrė laikinąjį SBU vadovą
15:28
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) Specialiųjų operacijų centro „A“ vadovas Jevhenas Chmara skiriamas laikinai einančiu SBU vadovo pareigas.
Generolas majoras J.Chmara SBU Specialiųjų operacijų centro „A“ vadovo pareigas ėjo nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. Prieš tai jis vadovavo SBU Specialiųjų operacijų centrui kovai su terorizmu.
Anksčiau V.Zelenskis teigė, kad buvo susitikęs su J.Chmara aptarti SBU specialiųjų pajėgų patirties ir šiuo metu rengiamų operacijų.
Prieš tai prezidentas pranešė apie susitikimą su SBU vadovu Vasyliu Maliuku ir patvirtino jo atsistatydinimą.
Pats V.Maliukas teigė, kad palieka SBU, tačiau liks SBU sistemoje, „kad įgyvendintų pasaulinio lygio asimetrines specialiąsias operacijas, kuriomis ir toliau bus daroma maksimali žala priešui“.
Rusijos generolas įstrigo Venesueloje: Kremlius atsisako jį evakuoti
14:37
Rusijos generolas pulkininkas Olegas Makarevičius atsidūrė Venesueloje po to, kai jo kariuomenė patyrė nesėkmę Chersono sektoriuje, ir jau kelis mėnesius negali prisiprašyti Kremliaus grąžinti jį atgal į Rusiją, platformos „Telegram“ kanale skelbia Ukrainos karinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.
Pasak jo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais generolas ne kartą prašė Maskvos leidimo išvykti iš Venesuelos. Jis bandė išvykti iš šalies dar prieš šeštadienį Jungtinių Valstijų įvykdytą smūgį Karakasui, greičiausiai baimindamasis, kad gali būti sulaikytas arba išduotas Ukrainai, mano ekspertas.
Teigiama, kad po JAV smūgio Venesuelai O.Makarevičius ir vėl pateikė prašymą evakuotis iš šalies, bet Rusijos atsakymas buvo neigiamas.
Šiuo metu Venesueloje yra apie 120 Rusijos karinių samdinių, kuriems būtent ir vadovauja generolas pulkininkas O.Makarevičius. Pagrindinė jų užduotis – apmokyti Venesuelos kariškius valdyti bepiločius orlaivius, taip pat instruktuoti specialiąsias pajėgas ir personalą. Dauguma Rusijos piliečių sutelkta šalies sostinėje Karakase.
Be to, rusų samdiniai, pasak apžvalgininko, vykdo Venesuelos žvalgybą, naudodamiesi platesnėmis techninėmis ir agentūrinėmis galimybėmis nei vietos saugumo pajėgos.
Pažymėtina, kad nemaža dalis šiuo metu Venesueloje esančių samdinių dalyvavo kare prieš Ukrainą ir gali būti susiję su karo nusikaltimais.
Prieš mėnesį tuometinis Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas atskleidė, kad būtent O.Makarevičius vadovavo „Dniepro“ karių grupei ir organizavo Kachovkos hidroelektrinės sprogimą 2023 m. birželį. Po to jis buvo išsiųstas į Venesuelą.
K.Budanovas aiškino, kad Rusijos samdiniai Venesueloje veikia kaip kariniai patarėjai, instruktoriai. Operatyvinė grupė „Equator“ taip pat teikia Karakasui elektroninės žvalgybos duomenis ir padeda Venesuelai stebėti vietines grupuotes ir užsienio valstybes.
Buvęs Ukrainos karinės žvalgybos vadas pabrėžė, kad Rusijos pajėgų rotacija Venesueloje vyksta jau daugelį metų ir nėra „atsakas“ į dabartinę eskalaciją tarp JAV ir Venesuelos.
„Tikėtina, kad Rusijos kariai liks Venesueloje net ir tuo atveju, jei JAV nuspręs dėl karinio scenarijaus. Rusija bandys tiesiogiai kalbėtis su Vašingtonu, prisidengdama savo kariuomenės buvimu šalyje“, – lapkritį kalbėjo K.Budanovas.
Zelenskis susitiko su Maliuku ir patvirtino jo atleidimą iš saugumo tarnybos vadovo pareigų
13:48 Atnaujinta 14:11
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Vasyliu Maliuku ir patvirtino jo atleidimą iš Ukrainos saugumo tarnybos SBU vadovo pareigų. Prezidento teigimu, V.Maliukas sutelks dėmesį į asimetrines operacijas prieš rusus.
„Turėtų būti daugiau Ukrainos asimetrinių operacijų prieš okupantą ir Rusijos valstybę, daugiau mūsų stiprių rezultatų naikinant priešą. Vasylis Vasiljevičius geriausiai žino, kaip tai daryti, ir tai jis toliau darys SBU sistemoje“, – rašė prezidentas.
V.Zelenskis pridūrė, kad pavedė V.Maliukui padaryti „asimetrinių operacijų kryptį stipriausia pasaulyje“. Pasak jo, tam jau yra reikalingi ištekliai ir tinkama politinė parama.
„Kartu taip pat aptarėme kandidatus naujam SBU vadovui išrinkti“, – sakė Ukrainos vadovas.
V.Zelenskis pranešė, kad susitiko su Ukrainos saugumo tarnybos Specialiųjų operacijų centro „A“ vadovu Jevhenu Chmara. Pasak žiniasklaidos prenešimų, jo kandidatūra svarstoma į naujojo SBU vadovo postą.
"Esu dėkingas Jevhenui ir visiems mūsų specialiųjų pajėgų kariams už jų itin svarbų kovinį darbą per visą plataus masto invazijos laiką. Ukraina pasiekia reikiamų rezultatų savo gynyboje, o visi tai užtikrinantys mūsų kariai nusipelno didžiausios pagarbos ir dėkingumo.
Mes didinsime Ukrainos specialiųjų pajėgų ir SBU Centrinio specialiųjų operacijų padalinio „A“ patirtį. Šiandien su Jevghenu taip pat aptarėme kitas sisteminės Ukrainos saugumo tarnybos ir specialiųjų operacijų plėtros galimybes, kurias šiuo metu rengiame", – nurodė prezidentas.
