Svarbiausios naujienos
- Zelenskis ruošiasi dar vienam susitikimui su Trumpu: jis gali įvykti artimiausiu metu
- Zelenskis ir JAV ambasada įspėja apie gresiančią masinę Rusijos ataką Ukrainai
- Apžvalgininkas: kodėl po Maduro sučiupimo Kremliuje vyrauja baimė
- Irako smūgis Rusijai – nusprendė atimti iš „Lukoil“ vieną iš didžiausių naftos telkinių pasaulyje
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Irako smūgis Rusijai – nusprendė atimti iš „Lukoil“ vieną iš didžiausių naftos telkinių pasaulyje
17:57
Irako ministrų kabinetas patvirtino planus nacionalizuoti vieno didžiausių pasaulyje naftos telkinio „West Qurna 2“ veiklą. Taip vyriausybė siekia išvengti trikdžių, kuriuos sukėlė JAV sankcijos, įvestos Rusijos akcininkei „Lukoil“, skelbia „Reuters“.
Valstybinė Basros naftos kompanija perims naftos telkinio operacijas 12 mėnesių, „Reuters“ sakė du įmonės pareigūnai.
„Siekiame, kad gamyba vyktų sklandžiai, nes Irakas išgyvena netikrumą dėl JAV sankcijų, ir ieškosime potencialių pirkėjų „Lukoil“ akcijų paketui per 12 mėnesių laikotarpį“, – sakė vienas „Basra Oil“ pareigūnas.
Lapkritį „Lukoil“ paskelbė force majeure aplinkybes „West Qurna 2“ telkinyje, nes jai kartu su kita Rusijos naftos gamintoja „Rosneft“ buvo pritaikytos sankcijos – taip JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia nutraukti karą Ukrainoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija sukūrė tiekimo grandinę „Starlink“ terminalams karui prieš Ukrainą
00:22
Rusija sukūrė amerikietiškų „Starlink“ terminalų tiekimo grandinę, skirtą naudoti kare prieš Ukrainą. Maskva tai padarė naudodama melagingas deklaracijas ir produktų sertifikavimo dokumentus.
„Nordsint“, žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad dalis terminalų agresoriaus teritoriją pasiekė ne tiesiogiai iš gamintojo, o per licencijuotų tiekėjų ir tarpininkų tinklą iš kelių šalių.
Dokumentų klaida padėjo atsekti vieną iš šių tarpininkų. Dokumentuose „Starlink“ terminalai buvo įvardyti kaip „kiti elektroniniai komponentai“ arba kaip civiliniam naudojimui skirtos prekės. Ši painiava apsunkina eksporto kontrolę.
Pažymėtina, kad „SpaceX“ oficialiai neigia tiekianti savo produktus Rusijai. Tačiau rusai naudoja paralelinį importą ir aktyvuoja paskyras per kitas šalis. Dokumentuose buvo nurodytas Castor Marine adresas Nyderlanduose, o anksčiau – „Tesla“ salono adresas Amsterdame.
Dokumentuose taip pat minima JAE bendrovė „Emaross Group“. Pažymima, kad tai Šardžoje įsikūrusi krovinių ekspedijavimo įmonė, kuri, pasak savo interneto svetainės, specializuojasi „naujų ir naudotų transporto priemonių tiekime ir pristatyme“.
Amerikietiški palydovinio ryšio terminalai ne kartą buvo aptikti ant Rusijos technikos ir ginklų fronto linijose. Ypač tai pasakytina ir apie dronus.
Vyriausioji Ukrainos žvalgybos valdyba pranešė, kad okupantai įdiegė „Starlink“ į „Molniya“. Priešas pritaikė šį droną oro žvalgybai.
Radijo ryšio specialistas Sergei „Flash“ Beskrestnovas pranešė, kad rusai jau naudoja „Starlink“ ir ant šarvuotos technikos.
Rusų smūgis Kryvyj Rihui: 14 sužeistųjų, tarp jų vaikai
23:09
Valstybinės Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, per Rusijos raketinį smūgį Kryvyj Rihui buvo sužeisti 14 žmonių, tarp jų du vaikai.
Dėl rusų atakos buvo apgadinta beveik pusantro tuzino daugiabučių namų ir infrastruktūros objektų.
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos psichologai dirba įvykio vietoje. Vyksta avariniai ir gelbėjimo darbai.
Likviduojant atakos padarinius dalyvavo 25 gelbėtojai ir 8 technikos vienetai.
Ketvirtadienio vakarą Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas pranešė apie rusų balistinės raketos smūgį miestui.
Sausio 7 dieną Rusijos pajėgos surengė vieną didžiausių kombinuotų atakų prieš Kryvyj Rihą nuo plataus masto invazijos pradžios. Smūgiai buvo suduoti kelioms vietoms. Ketvirtadienio ryto duomenimis, du iš aštuonių sužeistųjų liko ligoninėje.
Zelenskis ruošiasi dar vienam susitikimui su Trumpu: jis gali įvykti artimiausiu metu
22:21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiu metu greičiausiai susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kad užbaigtų saugumo susitarimą.
Apie tai pranešė "Axios", remdamasis Ukrainos pareigūnais. Susitikimas gali įvykti jau kitą savaitę.
Vienas iš variantų – galimas Zelenskio vizitas tiesiogiai į Jungtines Valstijas.
Straipsnio autoriai taip pat rašo, kad Ukrainos ir JAV lyderiai gali susitikti Pasaulio ekonomikos forumo Davose metu, kuris planuojamas sausio 19–23 dienomis.
Žiniasklaidos pranešimai rodo, kad Trumpo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris trečiadienį Paryžiuje susitiko su Kremliaus specialiuoju pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu. Ten jie aptarė JAV planą užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą. Pažymima, kad prieš tai dvi dienas vyko derybos su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Jungtinės Karalystės, Prancūzijos bei Vokietijos lyderiais.
Tuo tarpu JAV ambasada perspėjo apie masinio smūgio grėsmę Ukrainoje artimiausiomis dienomis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat paminėjo galimo smūgio grėsmę. Jis sakė, kad priešas bando pasinaudoti nepalankiomis oro sąlygomis.
Savo noru į Rusiją gyventi persikėlę žmonės atskleidė, kaip Kremlius iš jų pasityčiojo
21:23
Kiekvienais metais šimtai vakariečių persikelia į Rusiją ieškodami „tradicinių vertybių“, kurios, jų manymu, Vakaruose yra išnykusios. Daugeliui realybė pasirodo esanti toli nuo jų lūkesčių – aukštos kainos, FSB tardymai, kasdienis rasizmas, konfliktai ir finansiniai nuostoliai. Leidinys „Postimees“ pasakoja, ką tokie „naujieji rusai“ sutiko persikėlę į Vladimiro Putino vadovaujamą režimą.
Po plataus masto karo su Ukraina pradžios Rusijos valdžios institucijos pradėjo aktyviai skatinti vadinamąją „ideologinę imigraciją“.
2024 m. Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, numatantį humanitarinę pagalbą užsieniečiams, kurie dalijasi „tradicinėmis dvasinėmis ir moralinėmis vertybėmis“.
Kremlius numato, kad tokie žmonės gali gauti leidimą gyventi šalyje nemokėdami rusų kalbos ir nelaikydami jokio istorijos egzamino.
Oficialūs Kremliaus šaltiniai teigia, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. buvo gauta daugiau nei 2300 prašymų išduoti tokius leidimus gyventi Rusijoje.
Leidinys „Postimees“ tyrė, kokią dezinformaciją į Rusiją persikėlę žmonės skleidžia pasauliui apie Kremliaus režimą.
Apie masinio smūgio grėsmę Ukrainoje įspėjo ir JAV ambasada
20:52
JAV ambasada Ukrainoje perspėjo apie galimą „reikšmingą oro ataką“, kuri gali įvykti bet kuriuo metu artimiausiomis dienomis, teigiama agentūros pranešime, paskelbtame jos svetainėje sausio 8 dieną.
„JAV ambasada Kyjive gavo informaciją apie potencialiai reikšmingą oro ataką, kuri gali įvykti bet kuriuo metu per artimiausias kelias dienas“, – pažymėjo ambasada.
Ji rekomenduoja JAV piliečiams „būti pasirengusiems nedelsiant ieškoti prieglobsčio oro pavojaus signalo atveju“.
Primename, kad apie atakos grėsmę kiek anksčiau įspėjo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis:
„Yra informacijos, kad šiąnakt gali būti dar vienas masinis Rusijos smūgis. Labai svarbu šiandien ir rytoj atkreipti dėmesį į oro pavojaus sirenas ir nuolat ieškoti prieglobsčio. Rusai išlieka atkaklūs; jie bando pasinaudoti oro sąlygomis“, – sakė prezidentas.
Zelenskis įspėja: Rusija šiąnakt gali surengti masinį smūgį
20:04
Rusijos įsibrovėliai naktį į sausio 9-ąją gali surengti dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Yra informacijos, kad šiąnakt gali būti dar vienas masinis Rusijos smūgis. Labai svarbu šiandien ir rytoj atkreipti dėmesį į oro pavojaus sirenas ir nuolat ieškoti prieglobsčio. Rusai išlieka atkaklūs; jie bando pasinaudoti oro sąlygomis“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat pažymėjo, kad po Rusijos smūgių infrastruktūrai Dnipropetrovske ir Zaporižioje regionai patyrė itin sudėtingą elektros tiekimo nutrūkimą. Pasak prezidento, visi būtini ištekliai buvo mobilizuoti atstatymui.
Sausio 8 d. Rusijos okupantai paleido balistines raketas į daugiabučius namus Kryvyj Riho mieste. Per ataką žmonės buvo sužeisti. Be to, ataka sukėlė vandens tiekimo problemas mieste.
Energetikos ekspertas Gennadijus Ryabtsevas UNIAN sakė, kad Rusijos atakos pasekmės Dnipropetrovsko srityje ir elektros atstatymo trukmė nebus tokios sunkios kaip Odesoje. Pasak eksperto, apsauga energetikos objektuose suveikė gerai ir pagrindinė įranga beveik nenukentėjo.
Lukašenka rimtai įvertino, ar jam gresia pagrobimas kaip Maduro Venesueloje
18:59
Venesuelos situacijos pasikartojimas Baltarusijoje yra nerealus. Tai Minske pareiškė autoritarinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka, komentuodamas amerikiečių įvykdytą šalies prezidento Nicolaso Maduro nušalinimą.
„Prisimenate praėjusių metų Baltarusijos saugumo tarybos posėdį, kuriame pasiskirstėme vaidmenimis tuo atveju, „kas būtų, jei nebūtų prezidento“. Žiūrėkite, tai buvo tarsi žiūrėjimas į vandenį. Todėl Venesuelos variantas Baltarusijoje yra nerealus. Net jei taip atsitiktų, mes turime viską šiam atvejui“, – sakė autoritarinis Baltarusijos vadovas agentūrai BELTA.
„Kad taip neatsitiktų, mes – elitas, visuomenė, pirmiausia eidami į priekį, turime matyti ir žinoti savo vietą. Kiekvienas savo vietoje turi padaryti maksimumą. Kiekvienas. Nesvarbu, kokia diktatūra ir autoritarizmas pas mus būtų, negalima kiekvieno priversti tai daryti. Štai kodėl jūs ir aš esame pasmerkti būti priekyje šiame beprotiškame, šėlstančiame pasaulyje“, – sakė A.Lukašenka.
Aiškina, kad ten buvo sąmokslas ir išdavystė
Komentuodamas pačią situaciją dėl Venesuelos prezidento sučiupimo, A.Lukešenka sakė, kad ten buvo sąmokslas ir išdavystė.
„Noriu, kad suprastumėte: viskas buvo čia. Ir susitarimas, ir pinigai, kurie buvo sumokėti, įskaitant ir žmonėms Venesueloje. Tiek kariškiams, tiek civiliams. Ten buvo sąmokslas ir išdavystė. Visko ten buvo“, – sakė autoritarinis Baltarusijos vadovas.
„Todėl turime būti kuo atsargesni, – pabrėžė A.Lukašenka. – Dar kartą įsitikinome, kad turime būti stiprūs.“
Apžvalgininkas: kodėl po Maduro sučiupimo Kremliuje vyrauja baimė
18:24
Nors kol kas neatrodo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų nuversti Vladimiro Putino režimą Rusijoje, amerikiečių greita operacija Venesueloje giliai sukrėtė Rusijos politinį vadovybę. Apie tai savo straipsnyje portale „Euractiv“ rašo Rusijos opozicijos žurnalistas Konstantinas Egertas.
Jis pažymi, kad Maskva buvo akivaizdžiai bejėgė Venesuelos situacijoje ir negalėjo užkirsti kelio diktatoriaus Nikolaso Maduro pagrobimui. Todėl niekas nesitikėjo, kad Kremlius rizikuos tiesiogiai priešintis amerikiečiams jų „kieme“.
Tačiau Kremliaus vadovas išsigando to, kas įvyko po N.Maduro sučiupimo. Vietoj to, kad visiškai sunaikintų visą Venesuelos valdantį režimą, kaip amerikiečiai savo laiku padarė Irake, šį kartą Vašingtonas pasirinko kitą strategiją. Baltieji rūmai sutiko, kad nuversto diktatoriaus pavaduotoja pati valdytų šalį, išsaugodama visą seną aparatą, su sąlyga, kad dabar Venesuelos vyriausybė bendradarbiaus su Amerika.
„Trumpas pažadino Putino blogiausią košmarą“, – rašo K.Egertas.
Jis pažymi, kad pagal standartinį „režimo pakeitimo“ scenarijų, kai iš valdžios pašalinama beveik visa aukščiausioji ir vidurinioji valdžia, tai provokuoja galingą senųjų struktūrų pasipriešinimą: pareigūnai ir elitui draugiški verslininkai gina režimą, nes tikisi problemų sau, jei pasikeistų valstybės vadovybė. Tačiau Venesueloje D.Trumpas parodė, kad JAV yra pasirengusios derėtis su senaisiais pareigūnais po to, kai bus pašalintas pirmasis asmuo.
Nors niekas Maskvoje nesitiki, kad Amerikos specialiosios pajėgos išsilaipins Raudonojoje aikštėje, D.Trumpo administracijos pasirengimas dirbti su žmonėmis, kurie dar vakar mindžiodavo demokratijos ir žmogaus teisių principus Venesueloje, tikrai turėtų nervinti V.Putiną.
„Rusijos lyderis gali rimtai susimąstyti, kas atsitiks, jei D.Trumpas prarastų kantrybę dėl V.Putino užsispyrimo ir melo ir nuspręstų paremti kitus režimo veikėjus, „pasiūlydamas“ jį pašalinti. Tai būtų nelengva, bet ir ne neįmanoma“, – rašo žurnalistas.
K.Egerto nuomone, visiškai tikėtinas scenarijus, pagal kurį JAV pažadės V.Putino aplinkai panaikinti sankcijas ir normalizuoti santykius mainais už protingą ir sąžiningą taikos susitarimą su Ukraina.
„Tai gali skambėti kaip fantazija. Bet V.Putinui tai skambės tikėtinai. V.Putinas vis labiau ieškos „vidinių priešų“, o jo slaptosios policijos pajėgos „sukurs“ kai kuriuos iš jų, kad patenkintų valdovą. Bet milžiniškoje Rusijos biurokratijoje tai tik sukels daugiau baimės – ir potencialų norą atsikratyti V.Putino“, – apibendrina apžvalgininkas.
Zelenskio pertvarka: kodėl Budanovas ir kiti svarbūs asmenys Ukrainoje keičia pareigas
17:24
Ukrainos valdžios struktūrose tęsiasi didelio masto personalo pertvarkymai, vykdomi Ukrainos prezidento iniciatyva. Ką reiškia šie personalo pertvarkymai ir kodėl jie vyksta būtent dabar – tuo metu, kai įsibėgėja derybos, kurios gali būti lemiamos siekiant užbaigti Rusijos agresyvų karą prieš Ukrainą?
Kyryla Budanovas, Vasylis Maliukas, Mychaila Fiodorovas ir Denysas Šmyhalis yra tik keletas iš tų žmonių, kurie ilgą laiką dirba Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komandoje.
Tačiau šių metų pradžioje V.Zelenskis pradėjo naują personalo rotaciją, perkeldamas šiuos žmones į kitas pareigas.
Plačiau skaitykite ČIA.
NYT: Trumpas flirtuoja su Putinu, bet tai – dvigubas žaidimas
17:22
JAV prezidentas Donaldas Trumpas deklaruoja norįs „strateginio stabilumo su Rusija“, tačiau praktiniai jo veiksmai vis labiau blogina santykius su Maskva, rašo laikraštis „The New York Times“.
Ryškiausias to pavyzdys – trečiadienį amerikiečių kariuomenės įvykdytas su Rusijos vėliava plaukiojančio tanklaivio užgrobimas Šiaurės Atlante. Šią operaciją galima laikyti viena iš labiausiai provokuojančių Rusiją nuo antrosios D.Trumpo kadencijos pradžios.
Oficialiai Vašingtonas pareiškė, kad veikė vykdydamas Venesuelos naftos eksporto blokadą, o laivą pavadino „neturinčiu valstybės“.
Tačiau Maskvoje tai buvo priimta kaip atviras įžeidimas. Rusijos parlamento narys Leonidas Sluckis incidentą pavadino „XXI a. piratavimu“.
Pasak „The New York Times“, D.Trumpas bando suderinti nesuderinamus dalykus – asmeninius susitarimus su Vladimiru Putinu ir pasaulinio JAV karinio pranašumo demonstravimą.
Viena vertus, D.Trumpo pritarimas jėgos naudojimui siekiant įgyvendinti, jo nuomone, nacionalinius interesus dera su V.Putino koncepcija apie pasaulio tvarką, kurioje dominuoja ir kurią dalijasi didžiosios valstybės.
Tačiau Amerikos prezidento dėmesys jėgai taip pat padidino įtampą su Rusija tokiuose regionuose kaip Lotynų Amerika, kur V.Putinas siekė išplėsti savo įtaką, ir pabrėžė Rusijos pasaulinį silpnumą, nes ji tebėra įstrigusi Ukrainoje.
„Atrodo, kad jis sukuria Putinui kur kas daugiau problemų, nei išsprendžia“, – įvertino Kennano instituto direktorius, tarptautinės politikos ekspertas Michaelas Kimmage'as.
Nepaisant derybų su Kremliumi, D.Trumpas nepadarė jokių nuolaidų dėl Ukrainos: JAV ir toliau dalijasi žvalgybine informacija su Kyjivu, o Europa tik didina savo gynybos išlaidas Amerikos ir Europos ginčų fone. Tai, žinoma, siunčia neigiamą signalą Maskvai.
Vašingtono linija Vakarų pusrutulyje išlieka itin griežta. Jungtinės Valstijos atvirai priešinasi Rusijos įtakai Venesueloje, daro spaudimą jos valdžios institucijoms ir smūgiuoja „šešėliniam laivynui“. Anot straipsnio, su Rusijos vėliava plaukiojančio tanklaivio konfiskavimas tapo šios strategijos simboliu.
Pažymėtina, kad Kremlius reagavo pakankamai santūriai, be grasinimų ar griežtų V.Putino pareiškimų.
Analitikų nuomone, Maskva sąmoningai mažina temperatūrą, kad neužtrenktų durų galimam susitarimui su D.Trumpu dėl Ukrainos.
Kartu šis incidentas atskleidė ribotas Rusijos galimybes paveikti situaciją jėga.
„Rusija negali pasikliauti vien prievarta. Tai yra pagrindinis jos prieštaravimas – ir Trumpas gali jį tik dar labiau išryškinti“, – apibendrino M.Kimmage'as.
