Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Šveicarijos spauda prabilo apie Putino katastrofą, jei žlugs Irano režimas
16:19
Maskva bejėgiškai stebi protestus Irano miestuose, o Rusijos vadovas Vladimiras Putinas negalės ateiti į pagalbą savo pagrindiniam sąjungininkui Artimuosiuose Rytuose. Apie tai pirmadienį, sausio 12 d., pranešė Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ).
Rusija nori tapti didžia galybe, tačiau ją susilpnino jos pačios klaidinga politika. Dabar ji skina žeminančias pasekmes šalyse nuo Lotynų Amerikos iki Artimųjų Rytų, rašo straipsnio autorius.
Leidinyje pažymima, kad sekmadienį, sausio 11 d., Rusijos karas prieš Ukrainą savo trukme prilygo nacistinės Vokietijos karui prieš SSRS. Tačiau jei sovietų kariuomenė per šį laiką pasiekė Berlyną, tai V.Putino kariuomenė savo vėliavas kelia Ukrainos kaimuose Rytų Ukrainoje – geriausiu atveju už 100 kilometrų nuo fronto linijos invazijos pradžioje.
„Rusija savo agresija neįgijo prestižo ar pasaulinės įtakos. Priešingai – Putino imperija šiandien yra silpnesnė nei prieš ketverius metus“, – pabrėžia teksto autorius.
Tai ypač akivaizdu pastarosiomis dienomis, nes Venesuelos diktatoriaus Nicolaso Maduro nuvertimas yra Kremliaus pažeminimas. Anksčiau Rusijos propagandininkai teigė, kad dėl Maskvos pagalbos N Maduro neturi ko bijoti Vašingtono. Iš tikrųjų V.Putinui teliko bejėgiškai stebėti, kaip jo svarbiausias sąjungininkas Lotynų Amerikoje buvo nušluotas nuo geopolitinės arenos, rašo NZZ.
Sausio 7 d. su Rusijos vėliava plaukiojančio tanklaivio konfiskavimas buvo dar vienas spjūvis į veidą.
Maskva taip pat priversta pasyviai stebėti protestus Irane, teigia straipsnio autorius. Jei ajatolos Khamenei režimas žlugs, V.Putinui tai bus katastrofa. Tačiau, pažymi NZZ, Kremlius negalės padėti savo pagrindiniam partneriui Artimuosiuose Rytuose. Didelė finansinė injekcija galėtų padėti Teheranui sumažinti socialinius neramumus, tačiau pati Maskva liks su tuščia kasa.
Dienraštis pažymi, kad dėl V.Putino apsėdimo dėl Ukrainos Rusija apleido kitas savo interesų sritis. Maskvos įtaka nuolat mažėja, taip pat ir buvusiose sovietinėse respublikose. Tačiau didžiausias strateginis V.Putino pralaimėjimas yra Ukrainoje, teigia straipsnio autorius.
ES paskelbė, kad tiesioginės derybos su Putinu yra neišvengiamos
22:47
Europos Sąjunga pripažino, kad tiesioginės derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu anksčiau ar vėliau įvyks siekiant užbaigti karą Ukrainoje. Tai pareiškė Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho, rašo „Euractiv“.
„Taika Ukrainoje priklauso nuo vieno žmogaus: tas žmogus, kaip jums gerai žinoma, yra prezidentas Putinas. Todėl aišku, kad tam tikru momentu mums teks derėtis ir su prezidentu Putinu“, – sakė ji žurnalistams.
Kaip pažymi leidinys, jos komentarai pasirodė JAV administracijai suaktyvinus pastangas užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą, kuris nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir nuniokojo dideles rytinės ir pietinės Ukrainos teritorijas.
Šis pareiškimas taip pat nuskambėjo po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni paragino pradėti tiesiogines ES derybas su Rusijos lyderiu.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Prancūzijos prezidentas Macronas pareiškė, kad jei JAV pastangos pasiekti taikos susitarimą Ukrainoje žlugs, Europa turės atnaujinti dialogą su Putinu. Jis skundėsi, kad Europos valstybių ir vyriausybių vadovai šiuo metu yra eliminuoti iš taikos derybų su Rusija.
„Arba bus pasiekta tvari ir ilgalaikė taika su būtinomis saugumo garantijomis, arba artimiausiomis savaitėmis turėsime rasti būdą europiečiams atnaujinti visapusišką dialogą su Rusija visiško skaidrumo sąlygomis“, – sakė jis.
Italijos ministrė pirmininkė Meloni taip pat pareiškė, kad Europai atėjo laikas kalbėtis su Rusija. „Manau, Macronas teisus. Manau, atėjo laikas Europai kalbėti su Rusija, kitaip mūsų įtaka bus ribota. Tačiau klausimas – kas tai turėtų daryti. Negalime veikti chaotiškai, kitaip žaisime Putinui į rankas“, – pažymėjo ji.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad neprieštarauja, jog Europa kalbėtųsi su Rusija, bet tik su sąlyga, kad Maskva suprastų derybų rimtumą ir jų pasekmes.
Zelenskis: yra žvalgybinės informacijos, kad Rusija rengia naują masinį smūgį
22:12
Rusija rengia naują masinį smūgį Ukrainos teritorijai. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė savo vakariniame vaizdo kreipimesi, paskelbtame jo „Telegram“ kanale.
Jis paragino ukrainiečius būtinai atkreipti ypatingą dėmesį į oro pavojaus sirenų pranešimus šalyje.
„Turime žvalgybinės informacijos, kad rusai rengia naują masinį smūgį: dronus oro gynybai išsekinti ir raketas. Jie nori pasinaudoti šaltu oru. Šis smūgis gali įvykti artimiausiomis dienomis“, – sakė Zelenskis, ragindamas žmones pasirūpinti savimi ir šalimi.
Primename, kad sausio 9-osios naktį rusų okupantai paleido vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“ į Lvivą. Pasak Jurijaus Ignato, Karinių oro pajėgų vadovybės komunikacijos skyriaus vadovo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando įbauginti NATO šalis.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, kad Rusija panaudojo raketą „Orešnik“ siekdama pasiųsti signalą Aljanso valstybėms narėms, kad jos nutrauktų paramą Ukrainai. Jis pabrėžė, kad, Ukrainai patiriant milžinišką spaudimą atšiaurios žiemos metu, visų NATO sąjungininkų parama yra svarbesnė nei bet kada anksčiau. Be to, Rutte pareiškė, kad Ukrainos saugumas yra Aljanso saugumas.
Rusija 2025 metais nužudė daugiau civilių: JT pastebėjo nerimą keliantį dėsningumą
21:33
Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, 2025 metais Rusijos atakos nužudė apie 2 400 Ukrainos civilių gyventojų, dar apie 12 000 buvo sužeisti, praneša „Bloomberg“.
Kiek Ukrainos civilių nužudė rusai 2025 metais?
„Remiantis „Bloomberg“ peržiūrėta analize, kuri nebuvo paviešinta, bet atitinka Jungtinių Tautų duomenis, apie 2 400 Ukrainos civilių buvo nužudyti ir beveik 12 000 sužeisti dėl Rusijos atakų 2025 metais. Tai beveik 30% daugiau nei 2024 metais“, – teigiama pranešime.
Bendrai nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį žuvusių Ukrainos civilių skaičius siekia apie 15 000, dar daugiau nei 40 000 buvo sužeisti. Iš jų 758 vaikai žuvo ir dar 2 445 buvo sužeisti.
Yra tam tikras dėsningumas
Ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad žuvusiųjų skaičius augo „kiekvieną kartą, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija bandė stumti taikos derybas į priekį“.
Pagal minėtą ataskaitą daugiau nei 2 000 civilių žūčių 2025 metais įvyko po to, kai Trumpas kovą telefonu kalbėjosi su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, ir lyderiai susitarė pradėti paliaubų derybas. Taip pat teigiama, kad po to, kai Rusijos pareigūnai gegužę dalyvavo pirmosiose tiesioginėse derybose su ukrainiečių atstovais per trejus metus, Rusija įvykdė 40 didžiausių oro atakų per visą karą.
Antroje metų pusėje — daugiausia po Trumpo rugpjūčio susitikimo su Putinu Ankoridže — Rusija vidutiniškai kas mėnesį paleisdavo apie 5 300 dronų į Ukrainą. Tai daugiau nei penkis kartus viršija 2024 metų mėnesinį vidurkį.
„Nuo to laiko, kai lapkritį pasirodė pranešimai apie 28 punktų planą, kurį parengė JAV ir Rusijos pareigūnai karui užbaigti, Rusija paleido daugiau nei 9 000 dronų ir 350 raketų į Ukrainos miestus, nužudydama daugiau nei 220 civilių“, – teigiama ataskaitoje.
Leidinys taip pat pažymi, kad Europos vyriausybės skaičiavimai atitinka naujausius JT stebėsenos misijos Ukrainoje duomenis, pagal kuriuos dėl Rusijos agresijos žuvo 2 514 civilių ir 12 142 buvo sužeisti, o neproporcingai daug nukentėjo vyresnio amžiaus žmonės, nes daugelis jų liko fronto linijos kaimuose.
Europos pareigūnai agentūrai teigė, kad šie skaičiai rodo, jog Putinas rimtai nevertina taikos derybų. Jie taip pat gali rodyti, kad Rusijos lyderis bando įgyti svertų derybose, signalizuodamas pasirengimą eskaluoti smurtą ir palaužti Ukrainos moralę.
Karas Ukrainoje gali baigtis 2026 metais
Kaip pranešta, sausio 7 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Kipro pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai atidarymo ceremonijoje, pareiškė, kad karas Ukrainoje gali baigtis jau pirmoje 2026 metų pusėje.
„Mes matome, kad derybos pasiekė naują etapą su mūsų Europos partneriais ir, žinoma, su Jungtinėmis Valstijomis bei visais „Norinčiųjų koalicijos“ nariais. Mes suprantame, kad šis karas gali baigtis jūsų pirmininkavimo metu (ES – UNIAN)“, – sakė jis, kreipdamasis į kipriečius.
Pasak jo, ES vaidina esminį vaidmenį taikos procese. Jis pridūrė, kad sankcijos Rusijai, parama Ukrainai ir jos gynybos pajėgumų stiprinimas prisideda prie galimybės įveikti priešą.
„Rengiamas naujas paketas, imamasi daugybės žingsnių smogti Rusijos šešėliniam laivynui, nes kiekvienas doleris, kurį Rusija praranda, yra praradimas agresoriui“, – pabrėžė Zelenskis.
Rusijos pareigūnas rastas negyvas šalies ambasadoje Kipre
21:12
Rusijos ambasadoje Kipre rastas negyvas Rusijos aukšto rango pareigūnas, o skrodimo rezultatai parodė, kad mirtis buvo nenatūrali ir tai „tikriausiai buvo savižudybė“, naujienų agentūrai AFP pirmadienį pranešė šaltinis policijoje.
Vyro kūnas buvo rastas jo kabinete praėjusį ketvirtadienį ir į ambasadą buvo iškviesta policija, tačiau pareigūnams nebuvo leista įeiti į kompleksą tyrimui atlikti, pranešė vietos žiniasklaida.
Vietoj to kūnas buvo perduotas policijai ambasados kieme.
„Patalpose buvo rastas kūnas. Visus tolesnius klausimus reikia adresuoti ambasadai“, – agentūrai AFP pareiškė policijos pareigūnas.
Rusijos dronas Juodojoje jūroje pataikė į tanklaivį su Panamos vėliava, sužeistas įgulos narys
20:24
Rusijos dronai dar kartą atakavo civilinius laivus su užsienio vėliavomis, įskaitant Panamos ir San Marino, pranešė Ukrainos vicepremjeras atstatymui ir bendruomenių bei teritorijų plėtros ministras Oleksijus Kuleba.
„Deja, vienas įgulos narys buvo sužeistas. Šiuo metu jam teikiama reikalinga pagalba. Jūrų gelbėjimo tarnybos jau yra vietoje, laive kilęs gaisras gesinamas“, – pažymėjo Kuleba.
Pasak vicepremjero, tanklaivis su Panamos vėliava laukė leidimo įplaukti į uostą, kad galėtų pasikrauti augalinio aliejaus.
Rusija taip pat atakavo laivą su San Marino vėliava, kuris iš uosto gabeno kukurūzų krovinį. Šio laivo įgulos nariai nenukentėjo, ir laivas tęsia kelionę.
„Tai dar vienas įrodymas, kad Rusija sąmoningai atakuoja civilinius laivus, tarptautinę prekybą ir jūrų saugumą. Nepaisant nuolatinio agresoriaus teroro, Ukraina toliau eksploatuoja savo uostus ir vykdo tarptautinius įsipareigojimus“, – pridūrė Kuleba.
Sausio 9 dieną Rusija dronais atakavo du civilinius laivus su užsienio vėliavomis, per ataką žuvo Sirijos pilietis.
Kipre be žinios dingo buvęs „Uralkalij“ direktorius Vladislavas Baumgertneris
18:47
Buvęs „Uralkalij“ generalinis direktorius Vladislavas Baumgertneris dingo Kipre. Apie jo dingimą pranešė vietos policija. Policijos duomenimis, su verslininku nepavyksta susisiekti nuo sausio 7 d.
Paskutinį kartą jis buvo matytas, kai išvyko iš savo rezidencijos Limasolyje. Po to jis nustojo atsiliepti į daugybę skambučių, skelbia „Philenews“.
Verslininko paieška prasidėjo sausio 10 d. vietovėje netoli Pissouri kaimo, kur stačioje uolėtoje pakrantėje buvo užfiksuotas Baumgertnerio mobiliojo telefono signalas, iki kol jis buvo išjungtas.
Sausio 11 d. prie paieškos operacijos prisijungė sraigtasparnis ir dronai. Taip pat dalyvavo civilinės gynybos padaliniai ir savanoriai. Tačiau vakare paieška buvo nutraukta dėl smarkaus lietaus ir nepalankių oro sąlygų. Operaciją planuota atnaujinti sausio 12 d. ryte.
Buvo sulaikytas Minske
Vladislavas Baumgertneris 2003-2013 m. dirbo bendrovėje „Uralkalij“. Jis ėjo bendrovės komercijos, o vėliau generalinio direktoriaus pareigas. 2013 m. vasarą jis buvo sulaikytas Minske, kur atvyko tuometinio Baltarusijos ministro pirmininko Michailo Miasnikovičiaus kvietimu derėtis dėl bendradarbiavimo, skelbia „The Moscow Times“.
Prieš tai „Uralkalij“ paskelbė apie planus trąšas pardavinėti savarankiškai, o ne per Baltarusijos kalio įmonę. Baltarusijos valdžios institucijos apkaltino V.Baumgertnerį dalyvavimu nusikalstamoje grupuotėje, esą jie sumažindavo realią parduodamo kalio kainą ir skirtumą pervesdavo kontroliuojamoms įmonėms. Žala buvo įvertinta 100 mln. JAV dolerių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija paskelbė, kur taikėsi „Orešnik“ raketa
18:27
Rusija pirmadienį tvirtino, kad praėjusią savaitę savo balistine raketa „Orešnik“ smogė aviacijos remonto gamyklai Ukrainos vakarinėje Lvivo srityje.
Tai pirmas kartas, kai kuri nors šalis įvardijo galimą šio smūgio taikinį.
Maskva teigė paleidusi „Orešnik“ raketą atsakydama į tariamą Kyjivo ataką. Rusija be jokių įrodymų tvirtino, kad Ukraina bandė dronais smogti vienai iš prezidento Vladimiro Putino rezidencijų. Kyjivas tai paneigė, o Jungtinės Valstijos pareiškė abejojančios, kad tai įvyko.
Tai buvo antras kartas, kai ši raketa, galinti nešti tiek įprastas, tiek branduolines kovines galvutes, buvo panaudota plataus masto karo metu.
„Sausio 9-osios naktį Lvivo valstybinė lėktuvų remonto gamykla buvo neutralizuota mobiliosios antžeminės raketų sistemos „Orešnik“ pagalba“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.
Naujienų agentūra AFP negali patikrinti šio teiginio.
Ukraina patvirtino, kad raketa buvo paleista į Lvivo sritį, kuri yra netoli sienos su Europos Sąjunga (ES), ir paskelbė šios raketos fragmentų nuotraukas.
Plačiau skaitykite ČIA.
NYT. JAV galėjo susimokyti su Rusija: Maskvos oro gynybos sistemos pavedė Nicolasą Maduro
17:57
Maskvos suteiktos priešlėktuvinės gynybos sistemos pasirodė esančios netinkamos JAV atakai atremti, kuri buvo surengta prieš specialią Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro sulaikymo operaciją. Tokią išvadą padarė laikraštis „The News York Times“, remdamasis ekspertais ir stebėjimo duomenimis.
Gerai informuoti amerikiečių pareigūnai leidinio žurnalistams teigė, kad Rusijos strateginės ir taktinės sistemos S-300 ir „Buk-M2“, kurias Karakasas pradėjo pirkti iš Maskvos dar 2009 m., turėjusios apsaugoti Venesuelos dangų, per JAV operaciją sausio 3 d. net nebuvo prijungtos prie radarų.
Buvusių JAV pareigūnų ir analitikų teigimu, iš Rusijos įsigytos priešlėktuvinės gynybos sistemos nebuvo sujungtos tarpusavyje, kai JAV pajėgos įskrido į oro erdvę virš Karakaso, ir galėjo būti „neaktyvios jau daugelį metų“.
Nuotraukų, filmuotos medžiagos ir palydovinių vaizdų, kuriuose užfiksuoti JAV smūgių padariniai, analizė atskleidė, kad kai kurie priešlėktuvinės gynybos įrenginių komponentai smūgio metu buvo sandėliuojami arba neveikė.
Remdamasi šia informacija, JAV kariuomenė pirmiausia smogė toms vietoms, kur Venesuela buvo dislokavusi ar laikė „Buk-M2“ sistemas, įskaitant buvusias netoli šalies sostinės.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO įvertino, ką reiškia Rusijos smūgis „Orešniku“ Ukrainai
17:52
Rusija panaudojo „Orešnik“ tipo balistinę raketą, siekdama pasiųsti signalą NATO valstybėms narėms, kad jos nustotų remti Ukrainą. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi.
„Brutalus Rusijos agresijos karas tęsiasi. Kaip tik praėjusią savaitę matėme raketos „Orešnik“ panaudojimą Lvive ir nuolatinius išpuolius prieš civilinę ir energetikos infrastruktūrą. Rusija bando mus sulaikyti nuo paramos Ukrainai, tačiau ji mūsų nesustabdys“, – pabrėžė M.Rutte.
Plačiau skaitykite ČIA.
Propagandininkas Kiseliovas netikėtais žodžiais prabilo apie Trumpą ir Venesuelą
17:12
JAV kariuomenės įvykdytas Nicolaso Maduro sučiupimas ne griauna tarptautinę teisę, o tęsia pastarųjų dešimtmečių Europos politiką, kaip sąžiningai ir atvirai sako Donaldas Trumpas, sekmadienio laidoje sakė „Vesti nedeli“ vedėjas propagandininkas Dmitrijus Kiseliovas, pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Kur buvo rusai tuo metu?
Propagandininkas taip pat paaiškino, kodėl Rusijos oro gynybos sistemos nesugebėjo sužlugdyti JAV kariuomenės operacijų. Vladimiras Solovjovas sekmadienio laidoje sakė, kad Venesuelos kariuomenė neleido Rusijos specialistams prieiti prie šių sistemų.
„Daugeliui žmonių atrodo, kad jį [pasaulį] pakeitė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, sulaikydamas Nicolasą Maduro ir kėsindamasis į Grenlandiją. Ta akivaizdžia nepagarba tarptautinei teisei. Bet kas, jei pažvelgtume į šį reikalą iš kito galo? D.Trumpo veiksmai ir žodžiai tėra pasikeitusio pasaulio apibūdinimas. D. rumpui paprasčiausiai atsibodo šis vis didėjantis veidmainystės kalnas, kai grobuoniškumas dangstomas tariama kova už kažkokią demokratiją ir žmogaus teises“, – sakė D.Kiseliovas.
Vedėjas gyrė JAV prezidentą už jo sąžiningumą: „D.Trumpas, kitaip nei jo pirmtakai Baltuosiuose rūmuose, kitaip nei didžiųjų Europos valstybių vadovai, tiesiai ir sąžiningai kalba apie savo principus ir motyvus... Paklaustas... ar yra kokių nors jo galios taikymo visame pasaulyje ribų, D.Trumpas atsakė: taip, yra. Mano paties moralė, mano paties protas yra vienintelis dalykas, kuris gali mane sustabdyti. Man nereikia tarptautinės teisės, – pridūrė jis.“
„Tai reiškia, kad lemiamas veiksnys galių susidūrime yra nacionalinė galia, o ne tarptautiniai įstatymai“, – daro išvadą D.Kiseliovas.
Naujosios pasaulio tvarkos kūrėjais D.Kiseliovas įvardijo Vokietijos prezidentą Franką Walterį Steinmeierį, buvusį Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną, buvusį Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą ir buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Rusija šiame pasaulyje, pasak propagandininko, „jaučiasi užtikrintai“: „Ačiū Dievui, mes iš anksto pasiruošėme“.
„Mes nepamirštame, kad mūsų „Orešnik“, kitos unikalios kovos sistemos, mūsų stipriausia kariuomenė ir turtingiausia ištekliais šalis, mūsų didvyriški žmonės ir pasitikinti vadovybė – visa tai yra stipriausia naujojo, taip smarkiai pasikeitusio pasaulio sudedamoji dalis“, – be atvangos ir nepateikdamas faktų gyrėsi D.Kiseliovas.
Apie Rusijos oro gynybos sistemas Venesueloje: paaiškino, kodėl nesuveikė
Plačiau skaitykite ČIA.
