Gerai informuoti amerikiečių pareigūnai leidinio žurnalistams teigė, kad Rusijos strateginės ir taktinės sistemos S-300 ir „Buk-M2“, kurias Karakasas pradėjo pirkti iš Maskvos dar 2009 m., turėjusios apsaugoti Venesuelos dangų, per JAV operaciją sausio 3 d. net nebuvo prijungtos prie radarų.
Buvusių JAV pareigūnų ir analitikų teigimu, iš Rusijos įsigytos priešlėktuvinės gynybos sistemos nebuvo sujungtos tarpusavyje, kai JAV pajėgos įskrido į oro erdvę virš Karakaso, ir galėjo būti „neaktyvios jau daugelį metų“.
Nuotraukų, filmuotos medžiagos ir palydovinių vaizdų, kuriuose užfiksuoti JAV smūgių padariniai, analizė atskleidė, kad kai kurie priešlėktuvinės gynybos įrenginių komponentai smūgio metu buvo sandėliuojami arba neveikė.
Remdamasi šia informacija, JAV kariuomenė pirmiausia smogė toms vietoms, kur Venesuela buvo dislokavusi ar laikė „Buk-M2“ sistemas, įskaitant buvusias netoli šalies sostinės.
Vieno iš tokių smūgių sulaukė pakrantės miestas Gvaira, esantis už 30 km nuo Karakaso. Liudininkai paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas galingas sprogimas uosto sandėliuose, kurį gubernatorius Jose Alejandro Teranas vėliau apibūdino kaip išpuolį prieš vaistų saugyklas.
Vis dėlto viename iš vaizdo įrašų buvo matyti apanglėjusios „Buk“ paleidimo įrenginio liekanos ir išsibarsčiusios raketų nuolaužos.
Panašūs smūgiai suduoti ir kitoms „Buk“ sistemų saugykloms kaimyniniame Katia-la-Mar mieste. Vaizdo įrašuose užfiksuotos sunaikintos paleidimo sistemos ir dar nepradėtas naudoti sistemos valdymo centras.
Dar dviejų „Buk“ paleidimo įrenginių sunaikintos liekanos nufilmuotos La Carlota oro bazėje ir Higerotės mieste esančiame aerodrome.
Maskva susimokė su Vašingtonu?
„The New York Times“ pažymėjo, kad Venesuela taip pat susidūrė su sunkumais prižiūrint iš Rusijos gautas oro gynybos sistemas, nes šalyje trūksta rusų specialistų ir atsarginių dalių, šiuo metu gyvybiškai reikalingų karinėms pastangoms Ukrainoje paremti.
Pasak amerikiečių pareigūnų, tikėtina, kad Maskva sąmoningai leido Venesuelai parduotiems ginklams susidėvėti, kad išvengtų rimtesnio konflikto su Vašingtonu.
Jei Venesuelos kariškiai būtų numušę JAV lėktuvą, pasekmės Kremliui galėjo būti didelės, atkreipė dėmesį pašnekovai.
„Nebuvo išsklaidytos [Venesuelos] karinės pajėgos, nebuvo aktyvuoti, dislokuoti ar veikiantys aptikimo radarai. Tai buvo klaidų grandinė, kuri leido JAV lengvai veikti“, – įvertino Venesuelos karinis analitikas Yaseras Trujillo, jo teigimu, šalies priešlėktuvinės gynybos sistema kėlė „labai mažą grėsmę“.
Be to, pažymima, kad JAV operacijos metu Venesuela beveik nenaudojo rusiškų nešiojamų oro gynybos sistemų SA-24 („Igla-S“). Spalio mėnesį N.Maduro teigė, kad Venesuela jų turi „mažiausiai 5 000“. Keliuose vaizdo įrašuose matyti, kad po Venesuelos kariuomenės apšaudymo iš MANPADS sekė atsakomoji JAV orlaivių ugnis.
Du gerai informuoti JAV pareigūnai užsiminė, kad toks griežtas atsakas galėjo „atbaidyti Venesuelos karius“ nuo nešiojamųjų sistemų panaudojimo.
Išsijuokė iš Maskvos ginklų
Praėjusį pirmadienį apie prastą rusiškų oro gynybos sistemų darbą prabilo Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas.
Karo departamento vadas šaipydamasis atkreipė dėmesį, kad oro gynybai naudota rusiška ginkluotė veikė „nelabai gerai“.
„Prieš tris naktis Karakaso centre Venesueloje beveik 200 mūsų geriausių amerikiečių išvyko į miesto centrą. Atrodo, kad Rusijos oro gynybos sistema veikė ne itin gerai, ar ne?“ – kalbėjo P.Hegsethas.
Gynybos sekretorius taip pat pabrėžė, kad per operaciją Karakase nežuvo nė vienas amerikietis.


