Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Medvedevas iškėlė klausimą: ką jie darys – pagrobs JAV prezidentą?
12:43
Europa galiausiai „atiduos“ Grenlandiją Jungtinėms Valstijoms ir sukurs pavyzdinį precedentą, pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“.
Pasak jo, skambūs Europos politikų pareiškimai apie Danijos suvereniteto gynimą prie realių veiksmų neprives. Jis padarė nuorodą į Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono žodžius, kad JAV įvykdytas Grenlandijos suvereniteto pažeidimas sukeltų „precedento neturinčių pasekmių“.
„Galų gaidys prabilo, kad, jei būtų pažeistas Danijos suverenitetas, pasekmės būtų beprecedentės. Oho, ką jie padarys?! Pagrobs JAV prezidentą? Nukreips atominę bombą į JAV? Žinoma, kad ne. Jie tiesiog „apsišiks“ ir atiduos Grenlandiją. Ir tai būtų puikus precedentas Europoje“, – nerinkdamas žodžių aiškino D.Medvedevas.
Sausio 11 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Grenlandijos gynyba „susideda iš dviejų šunų kinkinių“, pabrėždamas, kad Vašingtonui nekontroliuojant salos, tai, jo nuomone, galėtų padaryti Rusija arba Kinija.
Paminėjo 700 mlrd. JAV dolerių
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Spectator“: Putino strategija yra velniškai ciniška, bet gali pasirodyti pražūtingai veiksminga
23:51
Beveik ketverius metus trunkančio karo metu Ukrainos žmonės susidūrė su neteisminėmis egzekucijomis, „dronų safariais“, kurių metu Rusijos dronai medžiojo žmones gatvėse, ir nuolatiniais miestų bombardavimais dronų ir raketų spiečiais. Šią žiemą jiems tenka išties sunkus išbandymas, nes Rusijos karinės pajėgos pasiekė lūžio tašką savo sistemingose pastangose sunaikinti šalies energetikos infrastruktūrą, rašo žurnalo „The Spectator“ redaktoriaus pavaduotojas Owenas Matthewsas.
Autorius straipsnyje pažymi, kad per praėjusias tris žiemas Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas bandė Ukrainos miestus paversti netinkamais gyventi, panardindamas juos į tamsą ir šaltį, bet nesėkmingai.
Tačiau šį kartą atrodo, kad Kremliaus kampanija, kuria siekiama panaudoti žiemą kaip ginklą, gali būti sėkminga. O.Matthewsas pažymėjo, kad temperatūrai Ukrainoje nukritus iki -16 °C, Rusijos kariai bando sunaikinti kuo daugiau miestų šildymo sistemų.
„Per praėjusią savaitę Rusija sudavė Ukrainai beprecedentį smūgį, paleisdama beveik 1100 dronų, 890 valdomų bombų ir daugiau nei 50 raketų, įskaitant hipergarsinę raketą „Orešnik“, nukreiptų į elektrines ir gyvenamuosius namus esant itin šaltam orui“, – pažymėjo autorius straipsnyje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuos išpuolius pavadino „cinišku teroru“, nukreiptu prieš civilius gyventojus, dėl kurio daugiau nei 1000 pastatų liko be šildymo.
Žurnalo redaktoriaus pavaduotojas pažymėjo, kad nuo Kalėdų Rusijos atakos daugiau nei parą paliko be elektros Odesą, Sumus, Dniprą, Charkivą, Žytomyrą ir Zaporižią, taip pat dalį Kyjivo ir jo priemiesčių.
„Priežastis, kodėl paskutiniai Putino išpuoliai yra ypač veiksmingi, yra paprastas, bet negailestingas fizikos dėsnis – vanduo užšaldamas išsiplečia maždaug 10 procentų, suplėšydamas vamzdžius ir šildymo sistemas, kurių vėliau neįmanoma suremontuoti iki pavasario“, – pažymėjo jis.
Autorius straipsnyje pabrėžia, kad atšiaurios sausio oro sąlygos išbandys ukrainiečių ištvermę. Skirtingai nuo ankstesnių trijų neįprastai švelnių žiemų, šįkart žiema yra šaltesnė.
Ukrainos vyriausybė miestų parkuose ir bulvaruose įrengė šildomų izoliuotų palapinių tinklą, kuris pavadintas „Neįveikiamumo punktais“, kur žmonės gali sušilti, įkrauti savo telefonus, pavalgyti karštos sriubos ir gauti kvalifikuotų psichologų pagalbą.
Tačiau, kaip pažymėjo O.Matthewsas, yra riba, už kurios miestai tampa praktiškai netinkami gyventi, nes Rusijos atakos nutraukia vandens ir elektros tiekimą, šildymo sistemų ir viešojo transporto veikimą.
Pasak autoriaus, daugelis ukrainiečių stovi prieš skausmingą pasirinkimą: ar išvykimas iš šalies nebus priimtinesnis variantas nei likti tėvynėje.
Dar 2025 m. rugsėjį aukšti Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai įspėjo federalinę vyriausybę Berlyne, kad reikia ruoštis naujam ukrainiečių pabėgėlių antplūdžiui, kurie gali atvykti į šalį dėl to, kad juos iš savo namų išvarys negailestinga V.Putino žiemos karo strategija.
Publikacijoje pažymima, kad Lenkija ir Čekija parengė nepaprastųjų situacijų planus ir pritaikė savo paramos sistemas naujam dideliam pabėgėlių antplūdžiui. ES taip pat pratęsė laikinosios apsaugos ukrainiečiams direktyvos galiojimą iki kitų metų kovo.
O.Matthewsas pateikia Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenis, kurie rodo, kad per pirmąją šių metų savaitę keleivių srautas per Ukrainos sieną išaugo maždaug 27 proc.
Straipsnio autoriaus nuomone, Kremlius siekia sukelti naują ukrainiečių pabėgėlių bangą.
„Antrojo pasaulinio karo metu sąjungininkų karo strategai naudojo terminą „būsto atėmimas iš priešo gyventojų“ kaip pateisinimą bombarduoti Vokietijos miestus – šį strategija iki šiol lieka viena iš prieštaringiausių karo metu. Atrodo, kad Putinas bando pasiekti tą patį efektą. Jo planai yra politinio pobūdžio ir skirti daryti spaudimą Europos sostinėms, kad jos sutiktų baigti karą jo sąlygomis“, – išreiškė jis savo nuomonę.
Tuo pačiu metu O.Matthewsas pažymi, kad ES problema yra ta, kad jau matomas neigiamos reakcijos į ukrainiečių pabėgėlius augimas. Vokietija, kuri priėmė 1,24 mln. ukrainiečių, o tai yra didžiausias skaičius tarp visų Europos šalių, praėjusiais metais gerokai sumažino socialines išmokas.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis vetavo pataisą, kuri pratęstų Ukrainos piliečių apsaugą iki šių metų, o Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis pasiūlė sumažinti paramą vaikams iš ukrainiečių šeimų, kurių tėvai nedirba Lenkijoje, remdamasis „sveiku protu [ir] paprasta ekonomika“, taip pat „eilinių lenkų gatvėje“ spaudimu.
Be to, Nyderlandų vyriausybė pareiškė, kad planuoja padėti pabėgėliams „grįžti į Ukrainą“.
Autorius pažymėjo, kad Europoje priimti apie 4,3 milijono ukrainiečių, pabėgusių per pirmuosius karo mėnesius, buvo istorinė dosnumo ir solidarumo, tiek žmogiškojo, tiek politinio, pamoka.
O.Matthewsas neatmeta galimybės, kad nauja ukrainiečių pabėgėlių banga dar labiau apsunkins ir taip ribotus Europos biudžetus bei toleranciją, taip pat sukels naują politinį spaudimą.
„Putino strategija atimti būstą iš Ukrainos gyventojų yra velniškai ciniška. Tačiau ši strategija gali pasirodyti pražūtingai veiksminga, sutelkdama europiečių dėmesį į žmogiškąsias aukas šiame kare – ir į tai, kaip kuo greičiau jį užbaigti“, – apibendrino straipsnio autorius.
Vokietijos teismas byloje dėl „Nord Stream“ susprogdinimo priėmė ukrainiečiams nepalankų sprendimą
23:05
Vokietijos Federalinis teismas atmetė Ukrainos piliečio Serhijaus K., įtariamo Baltijos jūros dugne nutiesto dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimo byloje, apeliacinį skundą. Teisėjas atsisakė pripažinti šį įvykį teisėtais Ukrainos gynybos pajėgų gynybiniais veiksmais. Apie tai teigiama teismo pranešime spaudai.
Pasak prokuroro, kaltinamasis atliko pagrindinį koordinuojantį vaidmenį grupėje, kuri iš burinės jachtos įrengė sprogstamuosius įtaisus trijose dujotiekio atšakose. Ukrainiečiui inkriminuojamas antikonstitucinis sabotažas, padarytas sukeliant sprogimą ir sunaikinant statinį.
Teismas atmetė advokatų argumentus, kad ukrainietis turi bendrą valstybės pareigūno ar karo sąlygomis veikusio kombatanto imunitetą. Vokietijos teismo nuomone, toks imunitetas netaikomas smurto aktams, kuriuos kontroliuoja specialiosios tarnybos.
„Pirma, tai netaikoma slaptoms karinių pajėgų operacijoms; antra, dujotiekiai yra civiliniai objektai“, – teigiama pranešime spaudai.
2022 m. rugsėjį Baltijos jūroje keli galingi sprogimai smarkiai apgadino tris iš keturių dujotiekių „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“, jungiančių Rusiją su Vokietija. Vokietija tiria šį įvykį kaip sabotažą.
Vokietija aktyviai bando sulaikyti įtariamuosius: vienas ukrainietis buvo areštuotas Italijoje Berlyno prašymu ir vėliau ekstradikuotas. Tuo tarpu Lenkijos teismas atsisakė išduoti kitą sulaikytą ukrainietį. Lenkijos teisėjas pripažino dujotiekių susprogdinimą teisėta karine operacija ginkluoto konflikto sąlygomis, o tai reiškia, kad vykdytojai turi kombatantų statusą ir naudojasi imunitetu nuo baudžiamojo persekiojimo už veiksmus, kurie nėra kariniai nusikaltimai.
Zelenskis susitiko su Zalužnu
20:56
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su buvusiu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu ir dabartiniu šalies ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Valerijumi Zalužnu.
V.Zelenskis pažymėjo, kad susitikimo metu padėkojo V.Zalužnui už jo darbą Ukrainos komandoje. Prezidento teigimu, diskusijų tema buvo diplomatinės užduotys, kurios yra aktualios dabar ir gali sustiprinti Ukrainą.
„Svarbu, kad mes visi kartu giname Ukrainos nepriklausomybę, mūsų nacionalinius interesus, mūsų žmones“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Pažymėtina, kad gruodžio pabaigoje kai kurios Ukrainos žiniasklaidos priemonės, remdamosi savo šaltiniais, pranešė, kad V.Zalužnas sausio mėnesį tariamai ruošiasi palikti Ukrainos ambasadoriaus postą ir išvykti iš Londono. Jų duomenimis, jis tariamai aptarė tai su V.Zelenskiu per prezidento vizitą Didžiojoje Britanijoje.
Vėliau V.Zalužno spaudos sekretorė Oksana Torop komentare „RBK-Ukrajina“ pranešė, kad ši informacija neatitinka tikrovės. Jos teigimu, niekas nepasikeitė, V.Zalužnas neturi planų palikti diplomatinių pareigų.
V.Zalužnas 2024 m. pasitraukė iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pareigų. Tuomet V.Zelenskis paaiškino, kad pokyčiai buvo būtini siekiant atsinaujinti. Tais pačiais metais V.Zalužnas buvo paskirtas Ukrainos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje. Jo vietą kariuomenės vado poste užėmė generolas Oleksandras Syrskis.
Putinas pasiūlė, kaip išspręsti karo Ukrainoje problemą
17:29
Vladimiras Putinas pasiūlė užbaigti karą Ukrainoje kuriant naują Europos ir pasaulio saugumo architektūrą. Tai atkartoja Maskvos reikalavimus, kuriuos ji kėlė prieš karą Ukrainoje.
Nori, kad visi klausytų Rusijos
Ketvirtadienį Kremliuje priimdamas ambasadorių skiriamuosius raštus V.Putinas sakė, kad „krizė dėl Ukrainos“ yra „tiesioginė ilgus metus trukusio Rusijos teisingų interesų nepaisymo ir kryptingo kurso, kuriuo siekiama sukurti grėsmes mūsų saugumui, perkelti NATO bloką prie Rusijos sienų, prieštaraujant mums duotiems viešiems pažadams, pasekmė“.
Po to V.Putinas priminė, kad „Rusija ne kartą siūlė iniciatyvas kurti naują, patikimą ir teisingą Europos ir pasaulio saugumo architektūrą“. „Mes siūlėme variantus ir racionalius sprendimus, kurie galėtų tikti visiems Amerikoje, Europoje, Azijoje, visame pasaulyje“, - - V.Putiną cituoja portalas „Agentstvo“.
Kremliaus šeimininkas pasiūlė dabar grįžti prie to paties klausimo: „Manome, kad vertėtų grįžti prie jų esminių diskusijų, siekiant įtvirtinti sąlygas, kuriomis būtų galima taikiai išspręsti konfliktą Ukrainoje, ir kuo greičiau, tuo geriau.“
V.Putinas savo kalboje ambasadoriams neįvardijo jokių kitų sąlygų taikai Ukrainoje pasiekti.
Buvo pradingęs
Kalba, pasakyta ketvirtadienį, buvo pirmasis V.Putino kreipimasis tarptautinės politikos klausimais nuo praėjusių metų pabaigos. Per tą laiką JAV kariuomenė iš Karakaso išgabeno šalies prezidentą Nicolasą Maduro ir jo žmoną, o Irane vyko didžiausi per daugelį metų protestai, į kuriuos Donaldas Trumpas gali atsakyti naujais smūgiais Iranui.
Tačiau kalbėdamas su ambasadoriais V.Putinas nė viena iš šių temų nepasisakė.
15min primena, kad prieš pradėdama plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos ir NATO atsisakytų bloko plėtros į rytus ir planų į Aljansą įtraukti Ukrainą ir Sakartvelą.
Maskva taip pat primygtinai reikalavo, kad NATO karinė infrastruktūra Europoje būtų sumažinta iki 1997 m. gegužės 27 d. buvusios būklės.
Paskelbė daugiau detalių, kaip Sibiro gimdymo namuose mirė 9 kūdikiai
17:03
Rusijos Sibiro miesto Novokuznecko miesto 1-osios klinikinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vitalijus Cheraskovas tą dieną, kai mirė vienas iš kūdikių, sirgo ūmia virusine kvėpavimo takų infekcija, o pačiuose gimdymo namuose nebuvo imunoglobulino.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremliui patiko Trumpo mintis, kad dėl visko kaltas Zelenskis
15:22
Kremlius pareiškė, kad pritaria JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris teigė, kad ne Rusija, o Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis neva stabdo galimą taikos susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai pareiškė ketvirtadienį, sausio 15 d., pranešė Rusijos propagandos agentūra „Interfax“.
Jis ciniškai pareiškė, kad Kremlius sutinka su D.Trumpo pareiškimu, jog V Zelenskis „stabdo susitarimo Ukrainoje procesą“. Kartu D.Peskovas sakė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas esą išlieka atviras karo sureguliavimo klausimui ir kad Maskvos pozicija „gerai žinoma ir Vašingtonui, ir Kyjvui“.
V.Putino atstovas spaudai pridūrė, kad V.Zelenskiui „atėjo laikas priimti sprendimus“.
Anksčiau D.Trumpas teigė, kad taikos sutarties sudarymą esą vilkina Ukraina, o ne šalis agresorė Rusija.
„Manau, kad jis (Vladimiras Putinas – red. past.) yra pasirengęs sudaryti sandorį. Manau, kad Ukraina yra mažiau pasirengusi sudaryti sandorį“, – sakė D.Trumpas. Paklaustas, kodėl JAV tarpininkaujamomis derybomis dar nepavyko išspręsti didžiausio Europos sausumos konflikto nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, D.Trumpas pateikė trumpą atsakymą: Zelenskis.
Agentūra „Reuters“ rašo, kad D.Trumpo komentarai rodo naują nusivylimo V.Zelenskiu bangą, nors jų santykiai, atrodo, pagerėjo baigiantis pirmiesiems D.Trumpo antrosios kadencijos metams.
Donaldas Tuskas: taikos planą stabdo Rusija, o ne Ukraina
15:17
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad taikos planą stabdo Rusija, o ne Ukraina.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas naujienų agentūrai „Reuters“ trečiadienį sakė, kad Ukraina, o ne Rusija stabdo potencialų taikos susitarimą, galintį užbaigti dviejų valstybių karą, ir kaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nepriėmus pasiūlymo sąlygų.
Toks požiūris prieštarauja JAV Europos sąjungininkų, nuolat teigiančių, kad Rusija nėra suinteresuota nutraukti karą, pozicijai.
„JAV parengtą taikos planą atmetė Rusija, o ne Zelenskis“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ parašė D.Tuskas.
„Vienintelis Rusijos atsakas buvo tolesnės raketų atakos prieš Ukrainos miestus. Štai kodėl vienintelis sprendimas yra sustiprinti spaudimą Rusijai. Ir jūs visi tai žinote“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis trečiadienį paskelbė nepaprastąją padėtį Ukrainos energetikos sektoriuje, Rusijai surengus masinę ataką prieš šalies energetikos infrastruktūrą.
Po Rusijos bombardavimo tūkstančiai Kyjivo gyventojų liko be elektros ir šilumos stingdančiame šaltyje. Sostinės meras Vitalijus Klyčko teigė, kad Kyjive tokių ekstremalių sąlygų nebuvo nuo Rusijos didelio masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.
Rusija ir Serbija išbandė naują paslaptingą ginklą: pasekmės gali būti tragiškos
14:36
Serbijos žvalgybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Rusijos saugumo tarnyba (FSB), išbandė garso patrankas prieš šunis, rašo portalas „Politico“, remdamasis vyriausybės dokumentais.
Anot straipsnio, Serbijos dokumentai patvirtina, kad prezidento Aleksandaro Vučičiaus administracija atliko eksperimentus su didelio galingumo garsiakalbiais, liaudiškai vadinamais garso patrankomis, praėjums dviem savaitėms po to, kai antivyriausybinė demonstracija Belgrade buvo sutrikdyta kažko, ką protestuotojai įvardijo kaip „garso sprogimą“.
Bendri garsinių ginklų bandymai su gyvūnais išryškina Rusijos ir Serbijos bendradarbiavimo saugumo srityje gylį.
Ilgojo nuotolio akustiniai įrenginiai (LRAD) parduodami tolimajam ryšiui, tačiau naudojant juos iš arti gali kilti pavojus, kad bus pažeista klausa. Taip pat pranešama, kad jie sukelia galvos skausmą, svaigulį ir pykinimą.
2025 m. kovo 15 d. per vieną didžiausių demonstracijų pagrindiniame Belgrado bulvare staiga pasigirdo ausis rėžiantis garsas, privertęs žmonių bangą slėptis.
Iš kelių kampų nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip tai persmelkia tankią minią, o po to žmonės ima paniškai bėgti. Demonstrantai, atvykę į Belgrado greitosios pagalbos punktus, pranešė apie pykinimą, vėmimą, galvos skausmus ir galvos svaigimą. Jie teigė girdėję garsą, panašų į „motociklininkų grupę“ arba „lokomotyvą“, važiuojantį jų kryptimi.
Iš pradžių atmetęs įtarimus, kad valdžios institucijos panaudojo garso patranką, A.Vučičius pareiškė, kad „per 48 valandas bus atliktas išsamus tyrimas, o tada visi atsakingi už tokius brutalius prasimanymus ir melą bus patraukti atsakomybėn prieš valdžios institucijas“.
Vidaus reikalų ministras Ivica Dačičius taip pat neigė bet kokius pažeidimus ir tvirtino, kad Serbija „nenaudojo jokių neteisėtų priemonių, įskaitant vadinamąsias garso patrankas“.
Praėjus mėnesiui po protestų, Serbijos žvalgybos agentūra (BIA) paskelbė Rusijos federalinės saugumo tarnybos užsakymu parengtą ataskaitą, kurioje tvirtinama, kad per protestus „nebuvo naudojami didelio garso stiprumo prietaisai“, ir daroma išvada, kad nebuvo jokio masinio „psichologinio, moralinio ir fizinio poveikio žmonėms“.
Išbandė prieš šunis
Peržiūrėję tą dokumentą „Politico“ žurnalistai nurodė, kad akustinio ginklo bandymai su gyvūnais buvo atliekami tyrimo metu, jau po protestų.
Nurodoma, kad taip siekta įvertinti, ar protestuotojų aprašyti simptomai atitinka garso patrankų, kurias, kaip anksčiau pripažino Serbijos pareigūnai, turi policija, poveikį.
Praėjus maždaug dviem savaitėms po protesto, Serbijos ir Rusijos žvalgybos specialistai BIA bandymų poligone surinko grupę šunų, kad įvertintų poveikį „biologiniams objektams“. Šunys buvo pasirinkti kaip bandomieji „triušiai" dėl didelio jų jautrumo akustiniam poveikiui.
Dokumentuose teigiama, kad gyvūnai buvo apšaudomi dviem LRAD modeliais – LRAD 100X MAG-HS ir LRAD 450XL, kuriuos pagamino Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „Genasys“, 200, 150, 100, 50 ir 25 metrų atstumu.
Naudojamų modelių duomenys rodo, kad jie gali skleisti iki 150 decibelų garsą, atitinkantį reaktyvinio variklio garsą pakilimo metu.
Dokumentuose taip pat nurodoma, kad bandymai galėjo būti atliekami neturint eksperimentams su gyvūnais reikalingų leidimų.
„Žemės ūkio, miškininkystės ir vandentvarkos ministerija... neturi informacijos, ar buvo atlikti LRAD 100H ir LRAD 450XL, taip pat kitų prietaisų poveikio šunims bandymai“, – teigiama dokumentuose.
„Ši ministerija niekada nėra gavusi prašymo leisti atlikti bandymus su gyvūnais, todėl nebuvo priimtas joks sprendimas, kuriuo būtų patvirtintas minėtas bandymas, taip pat kiti panašūs bandymai“, – tęsiama dokumentuose.
Serbijos žmogaus teisių advokatas Danilo Čurčičius teigė, kad su šunimis buvo „atliekami eksperimentai arba žiauriai elgiamasi“.
Anot jo, Serbijos įstatymuose reikalaujama, kad bandymai su gyvūnais būtų iš anksto užregistruoti ir patvirtinti kompetentingų institucijų, įskaitant etikos komisijos patikrinimą, ir aiškiai draudžiama atlikti bandymus su gyvūnais „bandant ginklus ir karinę įrangą“.
Opozicijos politikas Radomiras Lazovičius bandymus apibūdino kaip „Aleksandro Vučičiaus kampanijos, kuria siekiama nuslėpti garso patrankų panaudojimą prieš savo žmones per kovo mėn. protestus, dalį“.
„Tūkstančiai žmonių pernai savo kailiu pajuto didžiulį šio garsinio ginklo poveikį“, – pabrėžė jis.
Savo ataskaitoje apie eksperimentus su šunimis FSB primygtinai tvirtino: „Perduodant pagrindinius ir bandomuosius signalus biologiniai objektai (šunys) tiriamuoju atstumu nejautė diskomforto (elgesio pokyčių). Praėjus 3 dienoms po bandymų šunys buvo patikrinti ir jų būklė nepasikeitė“.
Volkovui iškelta baudžiamoji byla: kaltinamas agresijos pateisinimu
14:31
Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą prieš Rusijos opozicijos veikėją Leonidą Volkovą dėl pasisakymų, kurie, Ukrainos teisėsaugos vertinimu, gali būti laikomi Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pateisinimu. Dėl tų pačių pareiškimų L.Volkovui problemų kyla ir Lietuvoje – svarstoma galimybė panaikinti jo leidimą gyventi šalyje.
Kaip praneša portalas „Sota“, Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą prieš Leonidą Volkovą.
Portalas pateikė ekrano nuotrauką – joje pareiškėjo raštas, gautas iš Ukrainos generalinio prokuroro biuro.
„Informuoju, kad pagal nurodyto kreipimosi nagrinėjimo rezultatus Generalinio prokuroro biuras, remdamasis pateiktais faktais, į Ikiteisminių tyrimų vieningą registrą įtraukė duomenis (...) dėl nusikalstamos veikos padarymo, numatytos Ukrainos baudžiamojo kodekso 436-2 straipsnio 3 dalyje.
Prokuroro sprendimu, vadovaujantis Ukrainos baudžiamojo proceso kodekso 214 straipsnio 7 dalimi, ikiteisminio tyrimo atlikimas šiame baudžiamajame procese pavestas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vyriausiajai valdybai Kyjivo mieste ir Kyjivo srityje, o procesinę priežiūrą vykdo Kyjivo miesto prokuratūra“, – teigiama rašte.
Byla iškelta pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 436-2 straipsnio 3 dalį – dėl Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pateisinimo, jos teisėtumo pripažinimo ar neigimo, taip pat agresijos dalyvių glorifikavimo.
Už šį nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo penkerių iki aštuonerių metų, su turto konfiskavimu arba be jo.
Priežastimi pradėti tyrimą tapo L.Volkovo pasisakymai susirašinėjime su buvusia Kovos su korupcija fondo (FBK) darbuotoja, o šiuo metu – Rusijos savanorių korpuso (RDK) nare Ana Tiron.
Kilo skandalas Lietuvoje
Viešojoje erdvėje pasipiktinimą sukėlė buvusios Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) darbuotojos, vėliau prisidėjusios prie Ukrainoje kovojančio Rusijos savanorių korpuso, Anos Tiron paviešintas pokalbis su Vilniuje gyvenančiu buvusiu bendražygiu L.Volkovu.
Internete pasklidusioje ekrano nuotraukoje matyti, kaip opozicionierius džiaugiasi tariamu Rusijos savanorių korpuso, kuris Maskvos invazijos į Ukrainą metu vykdė reidus Rusijoje, vado Deniso Kapustino nužudymu.
„Nustipo nacis, kuris vien savo egzistavimu buvo dovana Kremliaus propagandai. Kuris su savo klounišku „korpusu“ vykdė neaiškias niekšiško kaimo politinio technologo (buvusio Ukrainos karinės žvalgybos GUR vadovo, dabartinio Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Kyrylo – 15min) Budanovo užduotis“, – laiške netrūko itin šokiruojančios pagiežos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Linas Linkevičius: Trumpo simultanas
14:08
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vienu metu žaidžia kelias „šachmatų partijas“. Dėmesio zonoje ne tik Rusijos karas Ukrainoje, bet ir Venesuela, Iranas, Kuba, Grenlandija ir net Kanada, sako buvęs užsienio reikalų ministras ir dabartinis Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius savo komentare.
Analitikai „prikėlė“ iš istorijos archyvo 1823 metų JAV prezidendo Jameso Monroe doktriną, kurios esmė – žinutė europiečiams nelįsti su savo interesais prie Amerikos žemyno, nes tai yra JAV interesų laukas ir lyg pažadas nesivelti į karus Europoje.
Bent jau pirmoji šio principinės nuostatos dalis yra ypatingai stipriai ir aiškiai akcentuojama dabartinės JAV administracijos. Antroji dalis, po to, kai buvo patvirtinta minėta J.Monroe doktrina, apskritai nebuvo paisoma, nes JAV dalyvavo dešimtyse įvairių karų, intervencijų, bombardavimų, taikos palaikymo akcijų ir kitokių veiksmų praktiškai visuose žemynuose. Viską išvardinti sunku ir, matyt, nėra prasmės.
Vien Europoje – 5 tokie atvejai. Abu pasauliniai karai, karas Bosnijoje 1995 m., Kosovo karas 1999 m., aktyvi parama Ukrainai nuo pat 2014 m.
Afrikoje taip pat bent 5 kartai, Artimuosiuose Rytuose – net 11 tokių atvejų. Įskaitant Irako palaikymą kare su Kuveitu 1990 m. ir karą prieš Iraką, kuomet 2006 metais buvo nuverstas diktatorius Saddammas Husseinas.
Bent 9 kartus JAV aktyviai dalyvavo kariniuose veiksmuose Azijoje. Tarp jų bene dramatiškiausi ir ilgiausi karai Vietname 1955-1975 m. Ir Afganistane 2001 – 2021 m.
Pasaulio policininko vaidmuo
Daugelis JAV prezidentų abejojo ir net žadėjo atsisakyti „pasaulio policininko“ rolės. Apie tai kalbėjo Richardas Nixonas, Barackas Obama 2014 metais tiesiai sakė, kad „Amerika neturi būti pasaulio policininku“, Joe Bidenas žadėjo liautis vykdyti kitų šalių „kūrimo ar atstatymo darbus“, D. Trumpas pažadėjo baigti „nesibaigiančius karus“ ir skelbė, kad bent 8 karus jau pabaigė. Kaip ten bebūtų, per jo kadenciją vyko Sirijos bombardavimas, Irake dronų ataka buvo nužudytas Irano generolas Quasemas Soleimani, įvyko karinė operacija Venesueloje.
Šiuo metu „ant darbo stalo“ bent keli regionai ir karinis problemų sprendimas dėl jų nėra atšauktas, bent jau nelaikomas neįmanomu.
Venesueloje daugiau karinių veiksmų nenusimato, vyksta, pasak D.Trumpo, „konstruktyvus dialogas“ su dabartine valdžia ir taikiu būdu bei įvairiomis spaudimo priemonėmis tikimasi pakeisti šalies kursą. Beje, praeitų metų gruodį Senate buvo pritarta teisės aktui, uždraudžiančiam tolesnius karinius veiksmus Venesueloje be Kongreso pritarimo. Tas aktas dar nevirto įstatymu, jam dar nepritarė Atstovų rūmai, bet visa tai sukėlė didžiulį prezidento D.Trumpo susierzinimą. Jis pareiškė, kad 5 respublikonų senatoriai, balsavę kartu su demokratais, daugiau negali būti renkami į Senatą. Kaip ten bebūtų, visiems penkiems bent per artimiausius vidurio laikotarpio rinkimus negresia būti perrinktais, nes jų kadencija dar nebus pasibaigusi.
Irane buvo sukelta daug lūkesčių dėl tiesioginio JAV karinio įsikišimo. Žmogaus teisių organizacijų duomenimis jau dabar nužudyta daugiau kaip 3 tūkstančių protestuotojų. D.Trumpas tiesiogiai ragino tęsti protestus ir žadėjo, kad „pagalba jau pakeliui“, bet trečiadienį netikėtai pristabdė, teigdamas, jog turi patikimų žinių, kad egzekucijų daugiau nebebus. Iraniečiai prisiekinėja tą patį, kaltina kurstymu ir provokacijomis Izraelį, bet vis tiek vis dar nežinia, kaip situacija klostysis toliau.
Tikimasi, kad Kubos režimas „nugaiš“ savaime
Kuboje nekalbama apie karinį įsikišimą. Tikimasi, kad režimas „nugaiš“ savaime dėl didžiulės ekonominės krizės, paramos iš Venesuelos nutraukimo ir Rusijos negalios ką nors pagelbėti.
Derybos dėl Grenlandijos vyksta labai sunkiai. Kanada bent jau šiuo metu šiek tiek „stokoja“ dėmesio, bet tikrai nėra pamiršta.
Bus naujai renkami 35 iš 100 senatorių ir visi 435 Atstovų rūmų nariai
Plačiau skaitykite ČIA.
