Svarbiausios naujienos
- Ukrainos žvalgyba įspėja dėl Rusijos planų: tai būtų labai pavojinga situacija
- Buvęs NATO vadovas atkreipė dėmesį į Trumpo kalbas dėl Grenlandijos: jis bando nukreipti dėmesį
- Kremlius dažnai mini šį miestą: analitikai paaiškino, kodėl jis toks svarbus Rusijai
- „Bloomberg“ apžvalgininkas: Putino tyla turėtų kelti nerimą tiek Ukrainai, tiek Europai
- Trumpo administracija turi naują idėją dėl taikos Ukrainoje
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“ apžvalgininkas: Putino tyla turėtų kelti nerimą tiek Ukrainai, tiek Europai
12:54
Rusijos prezidento Vladimiro Putino tyla dėl JAV lyderio Donaldo Trumpo veiksmų buvo vienas neįprastesnių metų pradžios reiškinių, nuomonės straipsnyje agentūrai „Bloomberg“ rašo tarptautinių santykių apžvalgininkas Marcas Championas.
Jis pastebėjo, kad V.Putinas anksčiau niekada nedvejodavo apkaltinti JAV imperializmu, iškrypimu, apgaulingu ar veidmainišku elgesiu, todėl jo susilaikymas yra reikšmingas.
„Tai turėtų kelti susirūpinimą tiek Ukrainai, tiek Europai“, – teigia M.Championas.
Visų pirma, V.Putinas nepasisakė, kuomet JAV pagrobė Venesuelos prezidentą Nicolasą Maduro – Maskvos sąjungininką, saugomą Rusijos oro gynybos, kuri nesuveikė.
Kai D.Trumpas svarsto užgrobti Grenlandiją iš Danijos, nurodydamas tariamą Rusijos ir Kinijos grėsmę, iš Kremliaus vėl nieko negirdėti – tik keli pokštai iš jo patarėjų.
V.Putinas beveik taip pat tylėjo ir Irano klausimu, kai JAV skatino protestus prieš aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei ir grasino karine jėga. Apžvalgininkas pastebi, kad Iranas Rusijai yra gerokai svarbesnis sąjungininkas nei Venesuela, tad būtų galima tikėtis ryžtingesnės V.Putino reakcijos.
Teheranas buvo vienas pagrindinių tolimojo nuotolio dronų ir raketų tiekėjų Rusijai kare prieš Ukrainą. Be to, Iranas yra gerokai svarbesniame pasaulio regione Rusijos interesams ir saugumui nei Karakasas.
Rusų požiūris į karą
Jis pastebi, jog Rusijos invazija į Ukrainą praėjusį savaitgalį peržengė svarbią ribą. Karas dabar tęsiasi ilgiau nei buvusios Sovietų Sąjungos dalyvavimas Antrajame pasauliniame kare.
„Brangiai kainavusi Sovietų Sąjungos pergalė prieš nacistinę Vokietiją tapo neatsiejama V.Putino pasakojimo apie Ukrainą dalimi, jam bandant įtikinti daugumą rusų, kad 2022 m. vasario 24 d. ne jie įsiveržė į suverenią valstybę, o Ukrainos fašistai, remiami Vakarų valstybių, dar kartą užpuolė Tėvynę“, – rašo apžvalgininkas.
Jis pastebi, jog sunku tiksliai žinoti, ką galvoja rusai, nes žurnalistinė veikla ten griežtai ribojama. Tačiau M.Championas kalbėjosi su italų žurnalistu Marzio Mianu, kuris keliavo per Rusiją, apsimesdamas istoriku ir kalbėjosi su įvairiais jos gyventojais.
M.Mianas pasakojo, kad jį sukrėtė Rusijos paauglių visuotinis priešiškumas Vakarams. Jo kelionė vyko 2023 m., tad nuo to laiko daug kas pasikeitė. Vidaus represijos sustiprėjo, iš Ukrainos namo grįžta daugiau lavonų, gausėja pasakojimų apie žiaurumus, kuriuos patiria Rusijos kariai, mažėja pinigų vertė, auga infliacija.
Apklausos rodo, kad palaikymas derybomis konflikto užbaigimui išaugo iki 67 proc., o 25 proc. respondentų nori jį tęsti – mažiausias rodiklis nuo invazijos pradžios.
Kodėl Putinas tyli?
Apžvalgininkas pažymi, jog tai nereiškia, kad Rusijos piliečiai prieštarauja karui, juo labiau V.Putinui, bet tai padeda paaiškinti, kodėl Rusijos prezidentas nenori pabrėžti fakto, kad jam prireikė daugiau laiko užimti Pokrovską, nei Josifui Stalinui prireikė pasiekti Berlyną.
Be to, ne tik V.Putinas tylėjo apie šį įvykį, bet ir jo pareigūnai bei žiniasklaida.
Kremliaus artimi šaltiniai „Bloomberg“ žurnalistams sakė, kad Venesuela nebuvo pakankamai svarbi, kad dėl jos būtų verta kovoti ir susigandinti santykius su JAV.
M.Championas pastebi, kad panašiai galima pasakyti ir apie Iraną. Tuo tarpu JAV Grenlandijos užgrobimas greičiausiai sunaikintų NATO – tai būtų akivaizdi V.Putino pergalė.
Tačiau, kaip pastebi apžvalgininkas, kol V.Putinas tęsia karą Ukrainoje, jis neturi realių galimybių priešintis D.Trumpo politikai pasaulyje. Todėl Venesuela ir Iranas tapo dar dviem sąjungininkais, kuriuos Maskva paliko likimo valiai.
Apžvalgininkas pastebi, kad, jei V.Putinas mano, kad su JAV galima sudaryti susitarimą, priverčiant Kyjivą atsisakyti to, ko jis negalėjo paimti jėga, yra logiška tylėti apie JAV įvykius.
Tokiu susitarimu Maskva gautų de facto kontrolės sferą Rytų Europoje, o V.Putinas sutiktų su viskuo, ką D.Trumpas nori daryti kitur.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:53
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos žvalgyba įspėja dėl Rusijos planų: tai būtų labai pavojinga situacija
23:25
Maskva planuoja smogti elektros pastotėms, prijungtoms prie trijų veikiančių Ukrainos branduolinių elektrinių vakarų ir pietų Ukrainoje, kad visiškai atjungtų ukrainiečius nuo šildymo ir elektros, įspėjo Ukrainos karinė žvalgyba (HUR), kurią cituoja „Kyiv Independent“.
Ukrainiečiai visoje šalyje jau dabar kovoja su ribotu elektros energijos ir šildymo tiekimu, nes Rusija atakuoja Ukrainos energetikos objektus. Tačiau atjungus branduolines elektrines krizė dar labiau paaštrėtų – ukrainiečiai liktų visiškai be elektros energijos ir šildymo esant neigiamai temperatūrai.
Rusijos strategija yra „priversti Ukrainą priimti nepriimtinus kapituliacijos reikalavimus, kad karas baigtųsi“, teigė HUR.
Agentūra teigia, kad Rusija jau atliko dešimties svarbiausių energetikos pastočių devyniuose Ukrainos regionuose žvalgybą.
Neseniai įvykę masiniai išpuoliai prieš energetikos objektus paskatino Jungtinių Tautų Tarptautinę atominės energijos agentūrą (IAEA) įsikišti – ji nusiųs komandą įvertinti 10 branduolinei saugai svarbių pastočių, nors dar neaišku, kada tai įvyks.
„Rusija nuolat bando atjungti mūsų branduolines elektrines, o tai kelia didelį pavojų branduolinei saugai ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje“, – „Kyiv Independent“ sakė Ukrainos valstybinio elektros tinklo operatoriaus „Ukrenergo“ generalinis direktorius Vitalijus Zaičenko.
Elektros energija branduolinėse elektrinėse reikalinga saugumo sumetimais, pavyzdžiui, reaktorių aušinimo sistemoms. Jei veikianti elektrinė atjungiama, ji turi naudoti atsarginius dyzelinius generatorius, kad galėtų toliau veikti. Jei šie generatoriai sugestų, per kelias valandas galėtų įvykti branduolinė avarija.
Keletą mėnesių trukusi Rusijos kampanija prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą lėmė kontroliuojamus elektros tiekimo nutraukimus visoje šalyje, siekiant išvengti tinklo perkrovos, dėl ko milijonai žmonių liko be elektros. Krizė paaštrėjus vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje.
Rusija tiesiogiai nepuolė Ukrainos branduolinių elektrinių, kurias eksploatuoja valstybinė įmonė „Energoatom“. Tačiau Rusija sugadino ir sunaikino daugumą kitų Ukrainos energijos gamybos įrenginių, įskaitant šilumines ir hidroelektrines.
Kaip paaiškina „Kyiv Independent“, kadangi dauguma kitų elektros energijos gamybos įrenginių neveikia, branduolinė energija yra pagrindinis Ukrainos elektros energijos šaltinis. Jei branduolinė energija bus nutraukta, Ukraina negalės pagaminti pakankamai elektros energijos šildymui ir elektros tiekimui šalyje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė, kad Kyjivas dalijasi žvalgybos duomenimis apie galimus smūgius su užsienio partneriais, tikėdamasis padidinti spaudimą Rusijai.
„Maskva nesilaiko jokių ribų siekdama savo genocidinio tikslo – atimti iš ukrainiečių elektros energiją šaltą žiemą. ... Atėjo laikas pasauliui, įskaitant TATENA ir didžiąsias pasaulio valstybes, kurios vertina branduolinį saugumą, pasisakyti ir pateikti aiškius įspėjimus Maskvai bei priversti ją atsisakyti tokių neatsakingų planų“, – rašė jis.
Nors energetikos darbuotojai dirba visą parą, kad pašalintų žalą, jiems trukdo šaltas oras, žemiau nulio nukritusi temperatūra ir nuolatiniai išpuoliai. Pastaruoju metu Rusijos atakų dažnumas neleidžia darbuotojams visiškai suremontuoti įrenginių, kol jie vėl yra atakuojami.
Iki šiol Ukrainai pavyko išvengti visiško energetikos tinklo žlugimo, tačiau Rusijos atakos vis labiau stumia šalį prie krašto, leidiniui sakė „Greenpeace“ branduolinės energetikos ekspertas Janas Vande Putte.
„Tai viskas yra Rusijos strategija, siekiant žengti žingsnis po žingsnio ir didinti rizikos lygį“, – sakė jis, pridurdamas, kad Rusijos valstybinė branduolinė įmonė „Rosatom“ žino, į kurias pastotes reikia pataikyti, kad būtų atjungtos Ukrainos branduolinės elektrinės.
Jei Ukrainos energetikos tinklas visiškai žlugtų, be hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių būtų labai sunku iš naujo paleisti sistemą.
„Gali praeiti daug laiko, kol bus galima vėl tiekti elektrą branduolinėms elektrinėms. Tai būtų labai pavojinga situacija“, – sakė ekspertas.
Mitas sugriautas, o galia prarasta: Kremliaus peržengė naują ribą
23:04
„Mes galime tai pakartoti!“, „Į Berlyną!“ „Vakarai radioaktyviuose pelenuose!“ – tokie Rusijos propagandos šūkiai buvo girdimi po Rusijos okupacijos Kryme 2014 m. Po aštuonerių metų Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o tada Rusijos propagandininkai pradėjo kalbėti apie tai, kad „specialioji karinė operacija baigsis per tris dienas“. Tačiau nutiko kitaip, o šių metų sausio 12 d. tapo ypatinga diena kare, kurio pabaigos nematyti.
1419-oji karo diena. Ji pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą trunka jau ilgiau nei nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas, kuris Rusijoje, laikantis sovietinės istoriografijos tradicijos, vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu.
Vokietijos ir SSRS karas prasidėjo 1941 m. birželio 22 d. ir baigėsi 1945 m. gegužės 9 d. – jis truko 1418 dienų.
Tuo tarpu Rusijos karo prieš Ukrainą dienų skaitliukas sukasi ir toliau, grėsmingai artėdamas prie 4 metų riboženklio.
Leidinys TVNET pasakoja, kad Kremliaus režimas pradėjo karą, kuriame nepasiekė pergalės, bet Rusijos propaganda kalbėjo kitaip.
Plačiau skaitykite čia.
Buvęs NATO vadovas atkreipė dėmesį į Trumpo kalbas dėl Grenlandijos: jis bando nukreipti dėmesį
21:55
Buvęs NATO vadovas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kalbėdamas apie Grenlandiją, vartoja kalbą, panašią į „gangsterių“ iš Rusijos ir Kinijos, kuriuos jis pats turėtų siekti suvaldyti.
Andersas Foghas Rasmussenas, taip pat buvęs Danijos ministras pirmininkas, laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad D.Trumpas naudoja Grenlandiją „kaip masinio dėmesio nukreipimo ginklą nuo tikrųjų grėsmių“, tokių kaip Rusijos karas prieš Ukrainą.
„Man tai buvo skausmingas procesas. Nuo vaikystės Jungtines Valstijas laikiau natūraliu laisvojo pasaulio lyderiu. Net esu kalbėjęs apie JAV kaip pasaulio policininką“, – sakė A.Rasmussenas.
„Dabar matome, kad Jungtinės Valstijos vartoja kalbą, kuri labai priartėja prie tų gangsterių, kuriuos jos turėtų kontroliuoti Maskvoje, Pekine ir kitur“, – pridūrė jis.
D.Trumpas pareiškė, kad privalo perimti Grenlandijos kontrolę iš Kopenhagos ir neatmetė galimybės tam panaudoti karinę jėgą.
Šią savaitę Danija, Grenlandija ir JAV nusprendė įkurti aukšto lygio darbo grupę, kuri svarstytų, ar įmanomas kompromisas dėl šios Arkties salos ateities.
Tačiau beveik iš karto kilo ginčas dėl grupės mandato: Baltieji rūmai pareiškė, kad vyks „techninės derybos dėl Grenlandijos įsigijimo“, o Danija pabrėžė, kad Grenlandija nėra parduodama.
A.Rasmussenas teigė, kad D.Trumpui gerai pažįstama dėmesio nukreipimo taktika.
„Iš tiesų nerimauju, kad pasaulio dėmesys dabar sutelktas į tai, kas nekelia grėsmės nei Europai, nei Jungtinėms Valstijoms – būtent Grenlandiją, draugišką JAV sąjungininkę – užuot koncentravusis į tai, kas šiuo metu turėtų būti svarbiausia: kaip priversti Putiną sėsti prie derybų stalo dėl Ukrainos“, – sakė jis.
Jis pridūrė: „Nesutarimai Vakaruose išeina Rusijai į naudą. Esu tikras, kad Maskva tikisi, jog Grenlandija taps ledkalniu, kuris paskandins NATO. Tad tai peržengia Danijos ir Grenlandijos ribas… Grenlandijos užkariavimas reikštų mums pažįstamos pasaulio tvarkos pabaigą.“
„Milijardieriaus brigada“: kaip ji sudavė didelį smūgį Putinui
21:44
Grūdų milijardieriaus įkurta „Khartia“ brigada atliko svarbų vaidmenį išlaisvinant Kupjanską ir tapo Ukrainos atsparumo simboliu, skelbia „The Telegraph“
„The Telegraph“ rašo, kaip Ukrainos grūdų milijardierius Vsevolodas Kožemiaka radikaliai pakeitė savo gyvenimą po plataus masto karo pradžios.
Buvęs verslininkas ir maratonų bėgikas iškeitė savo dalykinį kostiumą į karinę uniformą ir įkūrė vieną efektyviausių Ukrainos kovinių dalinių – 13-ąją „Khartia“ brigadą, dabar žinomą kaip „milijardieriaus brigada“.
Plačiau skaitykite čia.
Dronai atakavo vietą, iš kurios Rusija paleido „Orešniką“
18:41
Rusijos stebėsenos kanalai praneša apie Ukrainos dronų ataką Kapustin Jaro poligone Astrachanės srityje, iš kurio Rusija paleido „Orešnik“ raketą į Ukrainą. Oro gynyba šioje teritorijoje buvo aktyvi, rašo „Unian“.
Pasak karinio portalo „Militarnyi“, poligonas naudojamas ne tik vidutinio nuotolio balistinių raketų paleidimams iš „Orešnik“ komplekso. Poligone taip pat išbandoma daug įvairių trumpo ir vidutinio nuotolio raketų, kruizinių raketų, oro gynybos sistemų ir kitų sistemų.
Primename, kad praėjusių metų gruodžio pradžioje rusai taip pat tvirtino, jog dronai skrido į Kapustin Jarą. Jie teigė, kad visi dronai buvo numušti, tačiau, pasak liudininkų vaizdo įrašų, bent jau administracinis pastatas buvo pažeistas.
Naktį iš sausio 9-osios Rusija paleido „Orešnik“ raketą į Lvivo sritį.
Kremlius dažnai mini šį miestą: analitikai paaiškino, kodėl jis toks svarbus Rusijai
17:07
Rusija bando sukurti alternatyvų mūšio lauko vaizdą, nuolat platindama melagingus teiginius apie tariamą Kupjansko užėmimą, rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Anot jų, Rusijos karinė vadovybė ir toliau atkakliai skelbia, esą Rusijos kariuomenė kontroliuoja visas Kupjansko teritorijas, o Ukrainos bandymai prasiveržti į miestą buvo nesėkmingi. Tačiau gausu įrodymų, kad Ukrainos pajėgos išlaisvino didžiąją dalį Kupjansko ir jo apylinkių.
Analitikai pažymėjo, kad Rusijos karinė vadovybė demonstruoja aiškią tendenciją viešai skleisti klaidingą informaciją apie padėtį mūšio lauke, siekdama paveikti JAV sprendimus dėl vykstančių taikos derybų.
Šiais Kremliaus pareiškimais siekiama skleisti melagingą naratyvą apie tariamą Rusijos pergalės Ukrainoje neišvengiamumą ir įtikinti Ukrainą bei Vakarus, kad Ukraina privalo jau dabar sutikti su Rusijos reikalavimais, bijant būsimų Rusijos puolimų ar proveržių.
„Kupjanskas tapo ypatingu skausmo tašku Rusijos karinei vadovybei, greičiausiai dėl baimės, kad šioje teritorijoje vyraujanti karo realybė pakenks pasakojimams apie Rusijos karinę galią, kuriuos V.Putinas ir aukšti Rusijos kariniai vadai bando skleisti“, – rašo analitikai.
Šią savaitę „Charter“ daliniai iškėlė Ukrainos vėliavą virš Kupjansko, kuris kelis mėnesius buvo spaudžiamas rusų atakų. Iki šiol miestas buvo laikomas beveik prarastu, tačiau Ukrainos pajėgos teigė, kad jos beveik visiškai išstūmė rusų karius.
Zelenskis tikisi, kad amerikiečiams bus perduota svarbi žinutė
16:19
Ukrainos delegacija derybose Majamyje turėtų perduoti JAV pusei žinutę, kad Ukraina niekada nebuvo kliūtis taikai, o Rusija nuolat atakuodama Ukrainą stabdo diplomatinį procesą, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos lyderis tikisi pirmųjų pranešimų apie derybas iš Ukrainos delegacijos dar šį vakarą.
„Pagrindinė Ukrainos delegacijos užduotis – pateikti visą informaciją apie tai, kas vyksta, apie Rusijos smūgių pasekmes.
Be kita ko, šio teroro pasekmė yra diplomatinių procesų diskreditavimas, žmonės praranda tikėjimą diplomatija, o Rusijos smūgiai nuolat blogina net ir tas mažas dialogo galimybes, kurios jiems buvo likusios“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jo manymu, amerikiečiai turėtų tai suprasti.
V.Zelenskis taip pat pridūrė, kad reikia pažangos rengiamų dokumentų atžvilgiu.
„Ukraina niekada nebuvo ir niekada nebus taikos kliūtis, o dabar nuo partnerių priklauso, ar bus plėtojama diplomatija“, – sakė V.Zelenskis.
Rusija per naktinę ataką smogė energetikos infrastruktūrai Kyjivo ir Odesos srityse
14:57
Rusija naktį į šeštadienį surengė ataką prieš energetikos infrastruktūrą Kyjivo ir Odesos srityse, pranešė Ukrainos energetikos ministerija.
Po šių atakų daugiau nei 20 gyvenviečių Kyjivo srityje liko be elektros, savo oficialiame socialinio tinklo „Telegram“ kanale paskelbė ministerija.
Rusija per beveik ketverius metus trunkančią invaziją, ypač žiemą, nuolat taikosi į Ukrainos elektros ir šildymo tinklą.
Kremlius, vykdydamas strategiją žiemą paversti savo ginklu, siekia palaužti ukrainiečių valią priešintis.
Naujasis Ukrainos energetikos ministras Denysas Šmyhalis penktadienį pranešė, kad praėjusiais metais rusai surengė 612 kombinuotų atakų prieš energetikos sektorių.
Pastaraisiais mėnesiais atakos suintensyvėjo, naktimis temperatūrai nukritus net iki 18 laipsnių Celsijaus šalčio.
Ukraina paskelbė nepaprastąją padėtį Ukrainos sektoriuje bei laikinai sušvelnino komendanto valandos apribojimus, kad prireikus žmonės bet kada galėtų nueiti į valdžios įsteigtus viešuosius šildymo centrus, sakė D.Šmyhalis.
Jis teigė, kad ligoninės, mokyklos ir kita ypatingos svarbos infrastruktūra išlieka pagrindiniu elektros energijos ir šilumos tiekimo prioritetu.
Pasak D.Šmyhalio, pareigūnai nurodė tokioms valstybinėms įmonėms kaip „Ukrzaliznytsia“, „Naftogaz“ ir „Ukroboronprom“ skubiai įsigyti importuojamos elektros energijos, kuri padengtų ne mažiau kaip 50 proc. jų pačių suvartojimo.
Rusija ir Ukraina susitarė dėl lokalių paliaubų Zaporižios atominėje elektrinėje
13:36
Penktadienį Rusija ir Ukraina susitarė dėl lokalaus ugnies nutraukimo, kad būtų galima remontuoti paskutinę likusią atsarginę elektros liniją Zaporižios atominėje elektrinėje, pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
„Šis laikinas ugnies nutraukimas, ketvirtasis, dėl kurio susitarėme, rodo, kad mes ir toliau atliekame nepakeičiamą vaidmenį“, – sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.
Organizacija pranešė, kad jos komanda vietoje girdėjo „daug sprogimų, įskaitant keletą netoli vietos“.
„Komanda pranešė apie kelis oro pavojaus signalus per pastarąją savaitę ir buvo informuota, kad maždaug 10 kilometrų nuo vietos buvo pastebėtas karinis skraidantis objektas“, – pridūrė ji.
Zaporižioje yra didžiausia atominė elektrinė Europoje, kurią 2022 m. kovo mėn. okupavo Rusijos pajėgos.
