Svarbiausios naujienos
- „Bloomberg“: Putinas gavo Ukrainos taikos plano projektą
- Trumpas: Putinas priėmė kvietimą prisijungti prie Taikos tarybos
- Rusija galėjo išbandyti „Starlink“ slopinimo sistemą netikėtoje vietoje
- Trumpas apie Putiną ir Zelenskį: jei jie to nepadarys, tai bus kvaili
- Susitikimų dvikova: Trumpas su Zelenskiu, Putinas su Witkoffu
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Susitikimų dvikova: Trumpas su Zelenskiu, Putinas su Witkoffu
17:50
„Reuters“ ir CNN praneša, kad Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimas įvyks ne trečiadienį, o ketvirtadienį – Ukrainos prezidentas dėl šio susitikimo vyks į Davosą.
Tai reiškia, kad D.Trumpas susitiks su Ukrainos prezidentu kaip tik tuo metu, kai jo taikos pasiuntinys Steve‘as Witkoffas vyks į Maskvą derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Bloomberg“: Putinas gavo Ukrainos taikos plano projektą
23:31
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui neoficialiai buvo perduotas taikos plano projektas, dėl kurio susitarė Ukraina ir Europos partneriai, praneša agentūra „Bloomberg“.
Pasak šaltinių, V.Putinas taikos plano projektą gavo sausio pradžioje. Dokumentą Kremliaus vadovui perdavė jo padėjėjas Kirilas Dmitrijevas.
Anot informatorių, V.Putinas dabar turi laiko paruošti pastabas ir pasiūlymus numatomoms deryboms, kuriose dalyvaus JAV prezidento Donaldo Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.
Agentūros pašnekovai taip pat pabrėžė, kad Kremlius traktuoja gautą taikos plano projektą kaip reikšmingą „žingsnį į priekį“. Vis dėlto dokumente vis dar trūksta atsakymų į daugelį klausimų, kurie domina Maskvą.
Be to, Rusija įsitikinusi, jog būtent J.Kushneris padėjo sukurti derybų pagrindą ir pradėti dialogą su V.Putinu.
Oficialiai Kremlius vis dar laukia, kol V.Putinas bus supažindintas su naujausių derybų, kuriose dalyvavo JAV, Ukrainos ir Rusijos pareigūnai, rezultatais. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį žurnalistams sakė, kad Rusija „negavo jokių naujų dokumentų“ apie pastarosiomis savaitėmis vykusias derybas.
Kremliaus atstovas spaudai pranešė, kad V.Putinas ketvirtadienį susitiks su S.Witkoffu derybų.
„Taip, iš tiesų, tokie rytojaus kontaktai yra prezidento darbotvarkėje“, – trečiadienį Rusijos naujienų portalui RBK sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
S.Witkoffas anksčiau „Bloomberg“ televizijai buvo sakęs, kad planuoja D.Trumpo žentu J.Kushneriu ketvirtadienio vakarą iš Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) Davose vykti į Maskvą.
Trumpas: Putinas priėmė kvietimą prisijungti prie Taikos tarybos
22:44
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sutiko prisijungti prie jo siūlomos Taikos tarybos, rašo CNN.
„Mes norime visų. Norime visų šalių. Norime visų šalių, kur žmonės turi kontrolę, kur žmonės turi galią – taip niekada nebus problemų. Tai pati didžiausia taryba, kada nors sukurta,“ – sakė D.Trumpas CNN paklaustas, kodėl jis kviečia V.Putiną.
Prezidentas pripažino, kad tai gali būti prieštaringa.
„Taip, turiu keletą prieštaringų asmenų, bet tai žmonės, kurie atlieka darbą,“ – pridūrė jis.
„Taigi jis buvo pakviestas. Jis sutiko,“ – sakė D.Trumpas.
Kelloggas: jei Ukraina išgyvens šią žiemą, pranašumas bus jos pusėje
22:21
JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė, kad Rusija nesugebės laimėti karo prieš Ukrainą. Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tiesiog bando išsikapstyti iš šios situacijos kuo oriau, rašo „European Pravda“.
„Jis (Vladimiras Putinas – red.past.) ieško būdo išeiti iš šios situacijos su orumu, nes supranta, kad laimėti šio karo jam nepavyks“, – sakė K.Kelloggas.
Jis teigė, kad Ukrainai svarbu išgyventi šią žiemą, kad gautų pranašumą kare. Jis pabrėžė, kad Rusija patiria reikšmingus nuostolius.
„Suprantu, kad tai yra sunki žiema. Suprantu, kas vyksta Kyjive, žinau apie temperatūrą. Bet nuoširdžiai tikiu, kad jei Ukraina išgyvens šią žiemą, pranašumas bus jūsų pusėje, Ukrainos pusėje, o ne Rusijos“, – sakė K.Kelloggas.
Pasak jo, V.Putinas psichologiškai jau pasiekė tašką, kai jis tiesiog negali paleisti situacijos. Jis pažymėjo, kad Kremliaus vadovui karo pabaiga dabar būtų lygi pralaimėjimui.
Rusijos ministras lankosi Kuboje, Donaldui Trumpui didinant spaudimą Havanai
20:31
Rusijos vidaus reikalų ministras antradienį Havanoje susitiko su sąjungininkės Kubos vadovais, parodydamas solidarumą po JAV prezidento Donaldo Trumpo įspėjimo, kad ilgametė salos komunistinė valdžia „yra pasirengusi žlugti“.
Šį mėnesį D.Trumpas liepė Havanai „sudaryti sandorį“, kurio pobūdžio neatskleidė, arba sumokėti panašią kainą kaip Venesuela, kurios lyderį Nicolas Maduro sausio 3 dieną per dešimtis gyvybių nusinešusį reidą sučiupo ir į JAV išvežė amerikiečių pajėgos.
Venesuela buvo pagrindinė Kubos sąjungininkė ir svarbi naftos bei pinigų tiekėja, o D.Trumpas šiuos srautus žadėjo atkirsti.
„Mes Rusijoje tai vertiname kaip neišprovokuotos ginkluotos agresijos prieš Venesuelą aktą“, – atskridęs į Kubą Rusijos valstybinei televizijai „Rossija-1“ apie JAV veiksmus sakė rusų vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas.
„Šis aktas niekaip negali būti pateisinamas ir dar kartą įrodo būtinybę didinti budrumą bei telkti visas pastangas atremiant išorinius veiksnius“, – pridūrė jis.
Antradienį V. Kolokolcevas susitiko su Kubos prezidentu Migueliu Diazu-Caneliu, kuris, remiantis Kubos vyriausybės pranešimu, vizitą apibūdino kaip turintį milžinišką reikšmę.
Vizitas, pasak vyriausybės, parodė Rusijos nusimanymą apie Kubos padėtį ir „norą padėti bei bendradarbiauti“.
Rusija ir Kuba, kurioms abiem taikomos Vakarų sankcijos, savo santykius aktyviau plėtoja nuo 2022-ųjų, dėl invazijos į Ukrainą izoliuotai Maskvai ieškant naujų draugų ir prekybos partnerių.
Rusijos ambasadorius Havanoje Viktoras Koronelis antradienį socialiniame tinkle „X“ parašė, kad V.Kolokolcevas lankosi Kuboje siekdamas „stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir kovą su nusikalstamumu“.
Vašingtono spaudimas
Kubai reikia visos įmanomos pagalbos, nes ji grumiasi su didžiausia per kelis dešimtmečius ekonomine krize, o dabar – dar ir su papildomu Vašingtono spaudimu.
D.Trumpas įspėjo, kad laikinai Venesuelos prezidento pareigas einanti Delcy Rodriguez sumokės „labai didelę kainą“, jei nepaklus Vašingtono reikalavimams, ypač dėl prieigos prie Venesuelos naftos ir ryšių su JAV priešininkėmis Kuba, Rusija, Kinija bei Iranu silpninimo.
Tuo tarpu JAV misijos Kuboje vadovas Mike'as Hammeris antradienį Majamyje susitiko su JAV Pietų vadavietės vadu „aptarti situacijos Kuboje ir Karibų jūros regione“, socialiniame tinkle „X“ pranešė ambasada.
Ši vadavietė yra atsakinga už Centrinėje ir Pietų Amerikoje veikiančias JAV pajėgas, kurios vykdė Venesuelos naftą gabenančių tanklaivių sulaikymus ir smūgius įtariamiems narkotikų kontrabandos laivams.
Žuvę kariai
Kuba galvos skausmą Jungtinėms Valstijoms kelia nuo pat 1959 metų revoliucijos, kai į valdžią iškilo komunistas Fidelis Castro.
Havana ir Maskva Šaltojo karo metais buvo artimos komunistinės sąjungininkės, tačiau šis bendradarbiavimas staiga nutrūko 1991-aisiais suirus sovietiniam blokui.
Sovietų branduolinių raketų dislokavimas saloje sukėlė 1962 metų Kubos raketų krizę, kai Vašingtonas ir Maskva atsidūrė ties karo riba.
Per savo pirmąją prezidento kadenciją D.Trumpas atšaukė santykių su Kuba atšilimą, kurį buvo pradėjęs jo pirmtakas Barackas Obama.
Šį mėnesį per JAV smūgius, po kurių buvęs Venesuelos lyderis su antrankiais buvo išvežtas į teismą Niujorke, žuvo 32 Kubos kariai, kurių dalis buvo paskirti į N.Maduro apsaugą.
Antradienį V.Kolokolcevas dalyvavo šių žuvusių karių pagerbimo ceremonijoje.
Rusija galėjo išbandyti „Starlink“ slopinimo sistemą netikėtoje vietoje
19:32
Iranas naudojo Rusijos trukdymo sistemas, kad slopintų palydovinio interneto paslaugą „Starlink“, tvirtina leidinio „The National Interest“ vyresnysis nacionalinio saugumo redaktorius Brandonas Weichertas ir prorusiško „Telegram“ kanalo apie Iraną autorius Amiroas Ali. Šaltiniai nesutarė, kokias tiksliai sistemas Teheranas naudojo.
Pasak B.Weicherto, Irano valdžios institucijos, norėdamos pakirsti „Starlink“, naudojo eksperimentinę elektroninės kovos sistemą „Kalinka“. A.Ali rašė apie „Tobol“ komplekso naudojimą, apie kurį viešojoje erdvėje nėra tikslios informacijos.
Siekdama paveikti „Starlink“, Irano valdžia panaudojo karinius elektroninius ginklus, skirtus GPS signalams slopinti, praėjusią savaitę rašė dienraštis „The New York Times“.
GPS slopinimo įranga, kurią naudojo Teheranas, greičiausiai buvo sukurta Rusijoje arba Kinijoje, rašo B.Weichertas „Manau, kad Iranas tikriausiai naudojo rusiškos sistemos „Kalinka“ prototipą. Rusai dabar žino, kad „Kalinka“ veikia, ir integruoja šią sistemą į savo platesnes gynybos priemones, kuriomis siekiama kompensuoti didžiulį pranašumą, kurį „Starlink“ suteikia JAV ir jos sąjungininkams geopolitinės krizės atveju“, – rašė B.Weichertas.
Sistemą „Kalinka“ sukūrė Bepiločių sistemų ir technologijų centras, 2024 m. gruodį rašė agentūra TASS. Tuo metu, pasak centro valdybos pirmininko Andrejaus Bezrukovo, su „Kalinka“ buvo atliekami koviniai bandymai ir galėjo būti naudojama „Starlink“ terminalams atpažinti.
„Starlink“ signalui slopinti galėjo būti naudojamos kitos Rusijos sistemos. Praėjusią savaitę leidinys „Foreign Policy“ rašė, kad tokios sistemos, kaip „Krasucha-4“ (naudojama nuo 2012 m.) ir „Murmansk-BN“ (priimta naudoti 2016 m.), iš pradžių skirtos kariniams ryšiams ir palydoviniams ryšiams trikdyti, galėjo būti panaudotos nuo GPS priklausomoms sistemoms ir palydoviniams ryšiams periferijoje silpninti. „Euronews“ taip pat rašė apie tai, kad Iranas galėjo panaudoti „Krasucha-4“ ir „Murmansk-BN“.
Praėjusių metų rugsėjį Irano kariuomenės generalinio štabo kontroliuojamas leidinys „DefaPress“ paskelbė straipsnį (dabar jis yra nebepasiekiamas) apie pastangas stiprinti Irano oro gynybą po karo su Izraeliu, ypač daug dėmesio skiriant „Krasuchos“ sistemų naudojimui, skelbė JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW). Pasak Pentagono, „Krasucha-4“ yra mobili elektroninės kovos sistema, skirta slopinti žemoje Žemės orbitoje esančių palydovų signalus iki 300 km atstumu.
Remiantis 2024 m. rugpjūčio mėn. Neplatinimo studijų centro (CNS) ataskaita, Iranas gali turėti savo šios sistemos versiją, vadinamą „Cobra V8“.
Prabilo ir apie kitą sistemą
Kita Rusijos sistema, kurią Irano valdžios institucijos galėjo panaudoti kovai su „Starlink“ naudojimu, buvo įvardyta„Telegram“ kanale „Strong Iran“, kurį valdo Irano tinklaraštininkas Amiras Ali, save apibūdinantis kaip politikos mokslų bakalaurą, siekiantį „apsaugoti Iraną ir Rusiją kibernetinėje erdvėje“. „Strong Iran“ rašė apie tai, kad Teheranas sėkmingai naudoja Rusijos sistemą „Tobol“ kartu su sistema „Tirada-2“.
Sutartys dėl „Tobol“ kompleksų infrastruktūros statybos buvo pasirašytos 2012-2016 m., teigiama kosmoso saugumo organizacijos „Secure World Foundation“ ataskaitoje. Ataskaitos autoriai pažymėjo, kad nė viename iš viešai prieinamų dokumentų neatskleidžiama tiksli „Tobol“ paskirtis, tačiau kompleksų infrastruktūros vieta netoli palydovų sekimo įrenginių rodo, kad jais siekiama apsaugoti Rusijos palydovus nuo elektroninių atakų.
Rusija ir Kinija nekomentavo savo vaidmens Iranui slopinant „Starlink“.
15min primena, kad Rusija padėjo Iranui ne tik kovoti su palydovinio interneto blokavimo apėjimais, bet ir sukurti infrastruktūrą didžiausiam istorijoje interneto išjungimui, kurio Teheranas ėmėsi kilus masiniams protestams.
Trumpas apie Putiną ir Zelenskį: jei jie to nepadarys, tai bus kvaili
17:24
Davose viešintis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad susitarimas dėl Ukrainos yra arti, o jei Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis pasakys „ne“, „jie yra kvaili“.
Kalbėdamas apie Ukrainą, D.Trumpas tvirtino, kad „esame gana arti susitarimo dėl Ukrainos“.
Pasak D.Trumpo, jis ketina susitikti su Zelenskiu dar trečiadienį ir „dabar jie yra pasiekę tokį lygį, kad gali susitikti [su Rusijos prezidentu V. Putinu] ir susitarti“.
„O jei jie to nepadarys, tai bus kvaili, tai pasakytina apie juos abu, – tikino D.Trumpas. – Nenoriu nieko įžeisti, bet reikia sudaryti šį sandorį. Žūsta per daug žmonių.“
„Jis tikriausiai dabar yra šiame kambaryje“, – sakė D.Trumpas apie V.Zelensk5.
Zelenskis vis dar Kyjive
Nors JAV prezidentas minėjo, kad su V.Zelenskiu susitiks vėliau trečiadienį, tačiau Ukrainos vadovas vis dar yra namie ir sprendžia energetikos krizę, kurią sukėlė Rusijos apšaudymas ir Vakarų oro gynybos trūkumas.
„Prezidentas yra Kyjive“, – trumpąja žinute per „WhatsApp“ portalui „Politico“ pranešė V.Zelenskio biuras.
Trumpas sako susitiksiantis su Ukrainos prezidentu šiandien
17:01
JAV vadovas Donaldas Trumpas pareiškė, kad vėliau trečiadienį susitinka su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Tokios derybos nėra įtrauktos į viešai paskelbtą D.Trumpo darbotvarkę ir neaišku, ar jis turi omenyje virtualų, ar tiesioginį susitikimą.
Manoma, kad V.Zelenskio Davose šiuo metu nėra.
Trumpas pasiryžęs padaryti galą karui: „Tai blogiau nei Antrasis pasaulinis“
16:29 Atnaujinta 16:33
Kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose JAV prezidentas Donaldas Trumpas prabilo apie Ukrainą ir pakartojo savo įprastą frazę, kad „tai karas, kuris niekada neturėjo prasidėti“, ir tradiciškai pridurė, kad „jis nebūtų prasidėjęs, jei 2020 m. JAV prezidento rinkimai nebūtų suklastoti“.
Jis taip pat pasigyrė apie savo puikius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakydamas, kad jį pažįsta „labai gerai“. D.Trumpas nepasikuklino priminti, kiek karų jam jau pavyko išspręsti nuo savo antrosios kadencijos pradžios.
„Prezidentas Putinas man paskambino ir pasakė: „Žinote, negaliu patikėti, kad dešimt metų dirbau prie to karo, bandydamas jį sureguliuoti, negalėjau to padaryti“. Aš pasakiau, padaryk man paslaugą. Sutelkite dėmesį į savo karo sureguliavimą. Nesijaudink dėl to“, – pasakojo JAV lyderis.
D.Trumpas pabrėžė, kad kraujo praliejimas Ukrainoje yra „blogesnis nei Antrasis pasaulinis karas“ ir jis nori, jog jis liautųsi, nes pastebi didėjantį žuvusiųjų konflikte skaičių.
„Turime sustabdyti šį karą“, – pareiškė Amerikos vadovas.
Jis sakė, kad „bendrauja su prezidentu Putinu ir nori susitarti“, ir pridūrė, kad taip pat „bendrauja su prezidentu Zelenskiu“ ir nurodė, jog vėliau trečiadienį su juo susitiks Davose.
Anot D.Trumpo, jis padės Europai ir NATO išspręsti karą, ir viskas, ko jis už tai prašo, yra „ledo gabalėlis“, matyt, turėdamas omenyje Grenlandiją.
Jis vadina tai nedideliu prašymu, palyginti su tuo, ką JAV yra davusios NATO. JAV prezidentas pabrėžė, kad jis 100 proc. palaikys NATO, tačiau nėra tikras, ar sąjungininkai atsilygins tuo pačiu.
Iš JAV iždo sekretoriaus lūpų – kaltinimai Europai dėl karo
15:47
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sukritikavo Europą dėl jos priklausomybės nuo rusiškos naftos ir ankstesnio leidimo statyti „Nord Stream-2“ – taip finansuojamas Rusijos karas prieš Ukrainą.
Tai jis pareiškė trečiadienį, sausio 21 d., rašo „The Guardian“.
S.Bessentas kritikavo Europos šalis už tai, kad jos anksčiau leido tiesti dujotiekį „Nord Stream-2“.
Jis taip pat pasmerkė rusiškos naftos pirkimą, kuris, jo nuomone, Vladimirui Putinui suteikė finansinių išteklių Rusijos karui prieš Ukrainą.
JAV iždo sekretorius taip pat aptarė prekybos susitarimų klausimą. S.Bessentas tikino, kad Europa turėtų panaikinti vidaus prekybos kliūtis tarp savo šalių.
Jis taip pat paragino sušvelninti išorės prekybos apribojimus, kurie, pasak jo, stabdo ekonominę veiklą.
„Europa – tai reguliavimo pelkė, paremta biurokratija ir taisyklių, ribojančių ekonominę veiklą, sluoksniavimusi“, – sakė jis.
Supykdė ECB vadovę Lagarde
15min primena, kad kitas JAV administracijos atstovas antradienį ne juokais savo kalbomis supykdė Europos centrinio banko vadovę.
Christine Lagarde staiga pasitraukė iš Davose vykusios vakarienės, kai JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas ėmė plūsti Europą, teigia su tuo susipažinę asmenys.
Antradienio vakare vykusiame VIP renginyje dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių, o paskutinis kalbėtojas buvo H.Lutnickas, sakė agentūros „Bloomberg“ šaltiniai.
H.Lutnicko kalboje vakarienės svečiams buvo sumenkinta Europos ekonomika ir jos konkurencingumo trūkumas, palyginti su JAV pranašumu. Dėl to keli salėje buvę europiečiai pasijuto nepatogiai, o kritikos bangai sustiprėjus, Ch.Lagarde buvo pastebėta išeinanti, sakė minėti asmenys.
Ką aiškino Trumpas
Sausio 17 d. D.Trumpas paskelbė apie muitų įvedimą prekėms iš aštuonių Europos šalių (Danijos, Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Suomijos) – 10 proc. tarifas įsigalios nuo vasario 1 d., o nuo birželio 1 d. gali būti padidintas iki 25 proc.
Taip pat daroma prielaida, kad ES šalys, atsakydamos į tai, gali padidinti muitus daugeliui amerikietiškų prekių, kurių vertė siekia 93 mlrd. eurų.
Anksčiau Europos liaudies partijos pirmininkas Manfredas Weberis sakė, kad ES gali sustabdyti prekybos susitarimo su JAV tvirtinimą dėl D.Trumpo grasinimų dėl Grenlandijos.
Vokietija: Rusijos smūgiai Ukrainos civiliniams taikiniams yra karo nusikaltimai
15:11
Vokietija trečiadienį apkaltino Rusiją vykdant karo nusikaltimus, šiai Ukrainoje toliau bombarduojant civilinius taikinius ir energetikos infrastruktūrą per šalčiausią iki šiol karo žiemą.
„Šis karas yra skirtas išsekinti Ukrainą. Tai akivaizdus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir, mūsų nuomone, Rusija čia vykdo karo nusikaltimus“, – sakė vyriausybės atstovas Steffenas Meyeris.
