Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Tai – visų laikų antirekordas: analitikai susprogdino Rusijos galybės burbulą
17:17
Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro (CSIS) paskelbtoje naujoje metinėje ataskaitoje teigiama, kad Rusijos antžeminis puolimas Ukrainoje vyksta lėčiausiu tempu per daugiau nei šimtą modernaus karo istorijos metų.
Ekspertai įvertino, kad, nepaisant drakoniškų personalo nuostolių – vidutiniškai apie 35 tūkst. aukų per mėnesį – Rusijos pajėgoms 2025 m. pavyko užimti tik 0,8 proc. Ukrainos teritorijos (apie 4 831 kv.km), o 2024 m. – 0,6 proc. (apie 3 604 kv. km).
Keliose pagrindinėse kryptyse žengimo į priekį tempas buvo net lėtesnis nei kai kurių liūdniausiai pagarsėjusių Pirmojo pasaulinio karo mūšių tranšėjose.
15 metrų per dieną
Vienas ryškiausių ataskaitoje minimų pavyzdžių – 2024 m. vasario mėn. prasidėjęs puolimas Časiv Jaro link. Analitikų skaičiavimais, Rusijos pajėgos per dieną vidutiniškai žengė vos 15 metrų, per beveik dvejus metus įveikdamos tik apie 10 kilometrų, ir vis tiek nesugebėjo visiškai užimti miesto.
Kitose kryptyse pažanga taip pat įstrigusi. 2024 m. lapkritį pradėjus stumtis Kupjansko link, buvo judama maždaug 23 metrų per dieną greičiu, o po brangiai kainavusio mūšio dėl Avdijivkos 2024 m. vasarį pradėta Pokrovsko operacija – ten Rusijos kariai įveikia maždaug 70 metrų per dieną.
Po dvejų metų ir maždaug 50 kilometrų judėjimo Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja „didžiąją dalį miesto“, pažymėjo CSIS.
Kaip istorinę paralelę ekspertai pateikė Somos mūšį Pirmojo pasaulinio karo metais – vieną kruviniausių mūšių istorijoje – prancūzų pajėgos per dieną pasistūmėdavo maždaug 80 metrų. Per 1918 m. Belo miško mūšį, kai JAV pėstininkai sustabdė vokiečių puolimą, per dieną buvo nužygiuojama 410 metrų.
Drakoniška kaina
Minimalus teritorinis laimėjimas buvo pasiektas už kainą, kuri, ekspertų teigimu, neturi precedento nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Apskaičiuota, kad nuo 2022 m. vasario iki 2025 m. gruodžio Rusijos pajėgos patyrė apie 1,2 mln. nuostolių, įskaitant iki 325 tūkst. žuvusiųjų. Ukrainos nuostoliai vertinami maždaug 600 tūkst. aukų, įskaitant apie 140 tūkst. žuvusiųjų, rodo centro skaičiavimai.
Ataskaitoje Rusijos kariuomenės veikla apibūdinama kaip „silpna“, pažymint, kad po dvejų metų kovų ji mažai ką gali parodyti.
Per pirmąsias penkias plataus masto invazijos savaites Rusijos pajėgos užėmė maždaug 115 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.
Tačiau iki 2022 m. balandžio mėn. buvo prarasta 35 tūkst. kvadratinių kilometrų, o iki tų pačių metų lapkričio mėn. ukrainiečių pajėgos iš viso atkovojo 75 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Šiuo metu Rusija kontroliuoja apie 120 tūkst. kvadratinių kilometrų, arba maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą ir Donecko bei Luhansko sričių teritorijas, kurias Maskva kontroliavo dar iki invazijos pradžios.
Analitikai pridūrė, kad iš viso 75 tūkst. kvadratinių kilometrų buvo užgrobti per vykstantį karą.
Vos už 500 km nuo Kyjivo
Ataskaitoje, kurioje pateikiamos istorinės paralelės, pažymima, kad per 1 394 dienas trukusią sovietų kampaniją Antrojo pasaulinio karo metais Raudonoji armija nužygiavo iki pat Berlyno.
O po beveik ketverius metus trukusių kovų Rusijos pajėgos pasiekė tik Pokrovską – miestą maždaug už 500 km nuo Kyjivo.
Ekspertai padarė išvadą, kad šie rezultatai „toli gražu neatitinka kampanijos tikslų“, kuriuos, kaip kadaise teigė Rusijos valstybinė propaganda, pavyks pasiekti per kelias dienas.
Jų vertinimu, Maskvos požiūris virto nykimo strategija, kai ji sutinka su nuolatiniais nuostoliais, tikėdamasi, kad galiausiai pavyks išsekinti Ukrainos kariuomenę ir visuomenę.
Putinas teigia, kad Rusija pasiruošusi padėti Sirijai atstatyti šalį po karo
23:54
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi padėti Sirijai atstatyti šalį ir plėsti ekonominį bendradarbiavimą po beveik 15 metų karo, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.
Jis šiuos komentarus pateikė susitikime su naujuoju Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa Kremliaus rūmuose.
V.Putinas teigė, kad nuo 1944 metų sudarytos sutarties, nustatančios diplomatinius santykius tarp Maskvos ir Damasko, santykiuose „niekada nebuvo jokių tamsių puslapių“.
Pasak jo, dvišaliai ryšiai dabar „aktyviai vystosi“, planuojami bendri projektai pramonėje, sveikatos apsaugoje ir sporto srityje. Jis pridūrė, kad Rusijos „ekonominiai operatoriai, įskaitant statybų sektorių“, pasiruošę padėti Sirijos atkūrimui po karo.
Tačiau „The Moscow Times“ pažymi, kad al-Sharaa anksčiau buvo žinomas kaip al-Jolani – ilgalaikis islamistinės militantų grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“, buvusios „Jabhat al-Nusra“ (Al Qaeda atšakos), lyderis.
2016 m. Rusijos užsienio reikalų ministerija šią grupuotę ir jos lyderį vadino „barbarais“ ir pažadėjo juos „sunaikinti“. Tuo metu ministerija pranešė, kad „Hayat Tahrir al-Sham išlieka neteisėta teroristinė organizacija, kurios vienintelis tikslas – įsteigti tariamą islamo kalifatą brutaliais ir barbariškais metodais. Nuosekli kova prieš šiuos barbarus bus tęsiama, tarptautinės bendruomenės palaikoma, iki jų visiško sunaikinimo.“
Rusija oficialiai pripažino grupuotę teroristine organizacija ir uždraudė ją 2020 metais.
Smūgis Rusijos ekonomikai: kraujuojanti energetikos milžinė prašo Kremliaus pagalbos
23:04
Didžiausia Rusijos privati naftos gamintoja „Lukoil“ paprašė Kremliaus mokesčių lengvatų – bendrovė yra priversta parduoti savo prekes pasaulinėje rinkoje vis didesnėmis nuolaidomis. Kas už to slepiasi – pasakoja leidinys „Postimees“.
„Lukoil“ kreipėsi į vyriausybę su prašymu pakeisti mokesčių taisykles, nes Rusijos žalios naftos kaina, palyginti su pasaulinėmis tendencijomis, sumažėjo beveik perpus.
Kremliaus leidinys „Izvestia“ pranešė, kad bendrovė siekia mokesčių lengvatų, kad sušvelnintų smarkiai blogėjančius finansinius rezultatus.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Zelenskis: žinome, kad rusai ruošiasi naujam smūgiui
21:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad Rusija ruošiasi naujam puolimui prieš Ukrainą.
„Mes taip pat žinome, kad rusai ruošiasi naujam smūgiui. Žvalgyba teikia informaciją apie tai. Dabar Amerika, dabar Europa, dabar visi partneriai turi suprasti, kaip tai diskredituoja diplomatinę veiklą. Kiekvienas rusų smūgis.
Kas iš tiesų trokšta taikos, turi pagalvoti, kaip užtikrinti, kad rusai ruoštųsi ne naujiems masyviems išpuoliams, o karo pabaigai. Taika turi galią tai užtikrinti“, – sakė jis.
Primename, kad sausio 27–28 naktį Rusija apšaudė Kyjivo sritį. Per apšaudymą Belogorodkos miestelyje į namą pataikė minosvaidžio sviedinys, žuvo sutuoktiniai.
Pagrindiniai JAV pareigūnai nedalyvaus kitame Ukrainos ir Rusijos derybų etape
21:08
Kitas derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo etapas vyks be pagrindinių Jungtinių Valstijų derybininkų – Steve’o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio, praneša „Reuters“, remdamasi JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Pasak jo, teritoriniai klausimai, susiję su Donecko srities kontrolės, išlieka viena iš pagrindinių problemų, dėl kurių dar būtina susitarti siekiant užbaigti karą. M.Rubio šį klausimą pavadino „labai sudėtingu“.
„Praėjusios savaitės pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose įvyko susitikimas, kuris, mano nuomone, pirmą kartą per daugelį metų buvo trišalis ir jame dalyvavo Jungtinės Valstijos.
Ten buvo Jaredas ir Steve’as Witkoffas, taip pat Rusijos ir Ukrainos atstovai. Planas buvo šią savaitę tęsti derybas dvišaliu formatu. Jungtinės Valstijos gali dalyvauti, tačiau tai nebebus Steve’as ir Jaredas“, – sakė jis.
Rubio: pasiektas bendras susitarimas dėl saugumo garantijų Ukrainai
19:54
Bendras susitarimas dėl saugumo garantijų Ukrainai jau pasiektas, o šalys toliau tęsia diskusijas šiuo klausimu. Tai pranešė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
„Daug kalbama apie saugumo garantijas. Šiuo metu šiuo klausimu jau yra bendras sutarimas, ypač kalbant apie Ukrainą“, – sakė jis.
Pasak M.Rubio, įsipareigojimai užtikrinti Ukrainos saugumą galėtų apimti nedidelio Europos karinio kontingento dislokavimą, kurį logistiškai remtų Jungtinės Valstijos. „Būsimas Ukrainos saugumo garantijas rems Jungtinės Valstijos, tačiau ant žemės gali būti tik Europos kariai“, – pabrėžė valstybės sekretorius.
Jo teigimu, kalbama apie galimą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karių siuntimą į Ukrainą.
Anot M.Rubio, Ukrainos saugumo garantijų mechanizmas iš esmės remiasi Vašingtono parama. Jis paaiškino:
„Iš tikrųjų saugumo garantija yra amerikietiškas saugumo mechanizmas. Aš nenuvertinu fakto, kad kai kurios Europos šalys yra pasirengusios dislokuoti karius pokarinėje Ukrainoje.
Tačiau noriu pabrėžti, kad be amerikietiško saugumo mechanizmo tai neturėtų reikšmės. Tokia stipri JAV saugumo sistema būtina todėl, kad mūsų sąjungininkai ir partneriai per pastaruosius 20–30 metų nepakankamai investavo į savo gynybos pajėgumus. Tikimės, kad dabar tai pasikeis.“
Tanklaivis su rusiška nafta tapo nevaldomas – galėjo atsitrenkti į bet ką
19:02
Per mažiau nei savaitę į Viduržemio jūrą įplaukęs antras su Rusija susijęs naftos tanklaivis prarado kontrolę.
Vidutinio nuotolio laivas „Chariot Tide“ pirmą kartą parodė „sunkumų požymių“, kai sausio 21 d. artėdamas prie Tanžero (Marokas) staiga sumažino greitį iki mažiau nei dviejų mazgų. Po kelių valandų laivo navigacinė būklė buvo pakeista į „nevaldomas“ – tai reiškia, kad laivas prarado kontrolę ir negali išvengti kitų laivų, skelbia „Bloomberg“.
Trečiadienį jo operacinis statusas pasikeitė į „Avarijoje arba remontuojamas“.
Tuo tarpu „Reuters“ pranešė, kad Ispanijos prekybos jūrų laivyno tarnyba informavo, kad naftos tanklaivį, kuriam dėl rusiškos naftos gabenimo taikomos ES sankcijos, Ispanijos gelbėjimo laivas antradienį vedė į Tanžero Medą Maroke.
Bendrovės „Kpler“ duomenimis, jis gabena apie 300 000 barelių dyzelino krovinį, pakrautą Rusijos Baltijos jūros Primorsko uoste. Laivo „Chariot Tide“ kelionė į Baltijos jūrą buvo pirmasis reisas nuo lapkričio mėn., kai jis išplaukė iš laivų statyklos Turkijoje, rodo „Bloomberg“ surinkti laivų stebėjimo duomenys.
Praėjusią savaitę panašiu maršrutu plaukęs kitas tanklaivis „Progress“ taip pat buvo pažymėtas kaip „nevaldomas“. Tą pačią dieną Prancūzijos karinis jūrų laivynas sulaikė dar vieną Rusijos prekyboje dalyvaujantį naftos tanklaivį ir nugabeno jį į netoli Marselio esantį uostą.
Tai, kad du tanklaiviai, gabenantys rusišką naftą, greitai vienas po kito susidūrė su navigaciniais sunkumais, gali sukelti nerimą kritikams, kurie teigia, kad laivynas, kurį Maskva subūrė siekdama įveikti Vakarų sankcijas, kelia pavojų aplinkai.
Laivai, kuriems dažnai taikomos sankcijos, gali neturėti tinkamo draudimo ir plaukioti su abejotinomis vėliavomis.
Netikėtas posūkis: dvi į JAV karinę bazę įsibrovusios rusės atsidūrė ICE naguose
18:00
Dvi rusės, apie kurių sulaikymą netoli amerikiečių „Camp Pendleton“ karinės bazės pranešta šią savaitę, atsidūrė JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) gniaužtuose.
Apie dviejų rusų moterų sulaikymą antradienio vakarą oficialiai pranešė propagandinė naujienų agentūra TASS su nuoroda į Rusijos ambasados Jungtinėse Valstijose spaudos tarnybą.
Diplomatinės atstovybės teigimu, pirmadienį iš JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) buvo gauta informacija, kad ICE buvo perduotos dvi Rusijos pilietės, sulaikytos po neteisėto įvažiavimo į „Camp Pendleton“ karinės bazės teritoriją Kalifornijos valstijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva ramina rusus: netikėkite, kad Ukrainoje prarasta 1,2 mln. karių
16:36
Vertindami kariuomenės nuostolius Ukrainoje, rusai turėtų vadovautis Gynybos ministerijos informacija, pabrėžė Kremliaus šeimininko atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Taip jis atsakė į JAV įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro (CSIS) tyrimą, kuriame teigiama, kad Rusija per V.Putino sukeltą karą neteko beveik 1,2 mln. žmonių.
„Nemanau, kad tokie pranešimai gali ir turi būti laikomi patikima informacija“, – nurodė D.Peskovas.
Pasak jo, duomenis apie nuostolius turi teisę teikti tik Gynybos ministerija: „Jie ir tik jie“.
Tačiau Rusijos gynybos ministerija jau seniai neatskleidžia tokios informacijos. Paskutinį kartą apie bendrus nuostolius ministerija pranešė tik 2022 m. rugsėjį, nurodydama 5 937 žuvusiuosius.
CSIS savo ataskaitoje apskaičiavo, kad nuo plataus masto invazijos pradžios žuvo 325 tūkst. Rusijos karių, ir pavadino šiuos skaičius „neįtikėtinais“.
„Nė viena iš pirmaujančių pasaulio šalių nėra patyrusi tokių nuostolių nė viename kare nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pavyzdžiui, JAV Korėjos kare neteko 54,4 tūkst. žuvusių vyrų, Vietnamo kare – 47,3 tūkst. ir tik 2,4 tūkst. per operacijas Afganistane“, – nurodė analitikai.
Ukrainoje Rusijos kariuomenė neteko 17 kartų daugiau karių nei sovietų kariuomenė Afganistane, 11 kartų daugiau nei abiejuose Čečėnijos karuose ir penkis kartus daugiau nei visuose ginkluotuose konfliktuose, kuriuose Rusijos ir SSRS dalyvavo po 1945 metų.
Tuo pat metu Rusijos kariuomenės pažanga pasirodė esanti mažiausia per daugiau nei 100 metų šiuolaikinių karų istoriją, nustatė CSIS.
Milžiniškų nuostolių kaina per pastaruosius dvejus metus Rusijos generalinio štabo generolams pavyko perimti tik 8,4 tūkst. kv.km kontrolę: 2024 m. buvo užimta 0,6 proc. ukrainos teritorijos, o 2025 m. – dar 0,8 proc.
Didžiausiame Vokietijos komerciniame banke – kratos dėl Romano Abramovičiaus pinigų
16:13
Vokiečių prokurorai trečiadienį pranešė, kad atlieka kratas didžiausio Vokietijos komercinio banko „Deutsche Bank“ biuruose Frankfurte ir Berlyne, vykdydami tyrimą dėl įtariamo pinigų plovimo.
Anot laikraščio „Sueddeutsche Zeitung“, tyrimas susijęs su įtariamais pažeidimais banko sandoriuose su įmonėmis, siejamomis su Rusijos milijardieriumi verslininku Romanu Abramovičiumi.
Frankfurto prokuratūra naujienų agentūrai AFP pateiktame pareiškime teigė, kad atlieka „tyrimą dėl nežinomų atsakingų „Deutsche Bank“ subjektų ir darbuotojų įtariant pinigų plovimu (...) ir kitais susijusiais įtarimais pagal Kovos su pinigų plovimu įstatymą“.
„Deutsche Bank“ anksčiau trečiadienį patvirtino, kad prokurorai atlieka kratas jo biuruose.
„Galime patvirtinti, kad Frankfurto prokuratūra atlieka kratas „Deutsche Bank“ patalpose“, – agentūrai AFP sakė banko atstovas, pridurdamas, kad bankas „visapusiškai bendradarbiauja su prokurorais“.
Europos Sąjunga (ES) įvedė sankcijas R. Abramovičiui nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Sueddeutsche Zeitung“ pranešė, kad „Deutsche Bank“ yra tiriamas įtarus, jog laiku nepranešė apie galimą pinigų plovimą.
Orbanas prisišnekėjo: Ukraina „ant kilimėlio“ kviečia Vengrijos ambasadorių
16:08
Ukraina trečiadienį iškvietė Vengrijos ambasadorių, šios šalies lyderiui Viktorui Orbanui pareiškus, kad ukrainiečių politikai skleidžia neigiamas žinutes apie jo vyriausybę, siekdami paveikti artėjančius rinkimus.
Santykiai tarp Ukrainos ir Vengrijos įtempti dėl to, kad V.Orbanas, vienas iš nedaugelio Europos lyderių, palaiko glaudžius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis jie dar labiau pablogėjo, Vengrijos premjerui sustiprinus savo atakas prieš Ukrainą, artėjant balandį numatytiems parlamento rinkimams.
Pirmadienį V.Orbanas pareiškė, kad Ukrainos politikai, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, išplatino „įžeidžiančias“ ir grasinančias žinutes jo vyriausybei, bandydami paveikti rinkimus.
Jis pareiškė, kad, reaguodamas į šiuos įvykius, iškvietė Ukrainos ambasadorių. Skelbiama, kad tokių pačių veiksmų ėmėsi ir Kyjivas.
„Sausio 28 dieną Vengrijos ambasadorius Ukrainoje Antalas Heizeris buvo iškviestas į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją, kur išreiškėme stiprų protestą dėl pastarųjų klaidingų Vengrijos vadovybės pareiškimų, tariamai kaltinančių Ukrainą kišimusi į Vengrijos parlamento rinkimus“, – nurodė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
„Vengrijos pusė buvo paraginta nutraukti agresyvią antiukrainietišką retoriką, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių dviejų kaimyninių šalių santykiams“, – priduriama ministerijos pareiškime.
