Svarbiausios naujienos
- Zelenskis: be susitikimo su Putinu skausmingų teritorinių klausimų išspręsti nepavyks
- NYT: Pajamų iš naftos kritimas paskatino Rusiją pradėti tiesiogines derybas su Ukraina
- „Priešakyje – 5 ar net 10 metų karo“: kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų inžinieriai stabdo okupantus
- „Bloomberg“: Kremlius nemato didelių galimybių pasiekti proveržį taikos derybose
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Priešakyje – 5 ar net 10 metų karo“: kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų inžinieriai stabdo okupantus
14:32
Ukrainos karo inžinieriai sulaiko Rusijos puolimą didelių nuostolių kaina, nauja Donbaso gynybos linija nuolat atakuojama dronų, rašo „Le Monde“.
Turėdami ribotus išteklius ir dirbdami nuolatinių dronų ir aviacijos smūgių sąlygomis, Ukrainos karo inžinieriai privalo statyti daugiasluoksnę gynybos sistemą, kad sulėtintų Rusijos armijos pažangą.
Ukraina pradėjo didelio masto naujų gynybos linijų statybą šalies rytuose, ruošdamasi ilgai trunkančiam karui su Rusija. Dnipropetrovsko srityje, 35 kilometrai nuo Rusijos armijos priekinės linijos, statomos giliai ešelonuotos gynybos linijos iš spygliuotos vielos, prieštankinių griovių, spąstų ir požeminių įtvirtinimų, kurios tęsiasi šimtais kilometrų į šalies gilumą.
Pasak karo inžinierių padalinių atstovų, ši „kolosali užduotis“ yra tiesioginis supratimo, kad Maskvos agresija toli gražu nesibaigia, padarinys.
Valstybinės specialiosios transporto tarnybos spaudos sekretorius Oleksandras sako: „Mūsų laukia penkeri ar net dešimt metų karo... Putino nesustabdys ugnies nutraukimas – tik griežtas privertimas arba režimo žlugimas“.
Lėtas Rusijos puolimas – didžiulių nuostolių kaina
Nepaisant didelio atakų intensyvumo, Rusijos pajėgų pažanga lieka itin lėta. Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) duomenimis, 2024 m. Rusijos armija vidutiniškai žengė nuo 15 iki 70 metrų per dieną greičiu ir iš viso užėmė mažiau nei 1,5 proc. Ukrainos teritorijos.
Tuo pat metu Rusijos nuostoliai yra beprecedenčiai: nuo 2022 m. vasario bendras žuvusių, sužeistų ir dingusių be žinios skaičius, analitikų vertinimu, pasiekė 1,2 mln. žmonių – tai didžiausias rodiklis didžiajai valstybei nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Dronai ir aviacinės bombos sunaikina įtvirtinimus
Ukrainos kariai pripažįsta: nė viena gynybinė linija nėra nepažeidžiama.
„Rusai pirmiausia sunaikina pozicijas sklendžiančiosiomis aviacinėmis bombomis KAB, tada dirba dronai, o toliau eina pėstininkai“, – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Pietų grupės atstovas spaudai Vjačeslavas Volodinas.
Dėl to, kad fronto linijoje nėra tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų ir trūksta pėstininkų, Ukrainos ginkluotosios pajėgos priverstos pereiti prie kitos taktikos – statyti giliau įkastas, uždaras ir kuo labiau užmaskuotas pozicijas.
Požeminiai apkasai ir dronų spąstai
Naujos gynybinės pozicijos – tai iki kilometro ilgio požeminiai tuneliai, sutvirtinti metalu ir gelžbetonu, su gyvenamosiomis patalpomis, ventiliacija ir minimaliais išėjimais į lauką.
„Dronų pavojus privertė mus visus apkasus padaryti uždarus. Tai yra išgyvenimo klausimas“, – pasakoja inžinerijos skyriaus vadovas, kurio slapyvardis „Karejus“.
Ukrainos inžinieriai taip pat eksperimentuoja su naujomis kliūtimis, ypač „mažai pastebimais spąstais“ iš metalinės vielos ir miško juostų iškirtimų, kurie yra veiksmingos net prieš žemo skrydžio aukščio šviesolaidinius dronus.
Darbas ties galimybių riba
Nuolatinių Rusijos dronų atakų riba jau viršija 20 kilometrų gilyn į Ukrainos pozicijas. Tvirtovių statyba už 5–15 kilometrų nuo priešo tampa mirtina misija.
„Turime tik dešimtadalį reikalingų išteklių“, – pripažįsta Oleksandras.
Dėl to inžinieriai vis dažniau atsiduria tiesiogiai fronto linijoje, faktiškai vykdydami kovines užduotis kartu su pėstininkais.
Zelenskis: Kyjivas ruošiasi kitos savaitėms deryboms su JAV dėl Rusijos pasiūlymų
22:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį savo tradiciniame vakariniame kreipimesi pareiškė, kad jo derybininkai laukia Jungtinių Valstijų pranešimų apie tolesnius susitikimus dėl kovų Ukrainoje nutraukimo.
„Ukraina pasirengusi dirbti visais darbo formatais, – sakė V.Zelenskis. – Svarbu, kad būtų rezultatų ir kad susitikimai įvyktų. Tikimės susitikimų kitą savaitę ir jiems ruošiamės.“
V.Zelenskis kalbėjo po to, kai JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas pranešė, kad Floridoje surengė konstruktyvias derybas su Rusijos pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu.
Steve'as Witkoffas giria „konstruktyvias“ derybas su Rusija dėl Ukrainos
22:28
JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas šeštadienį pranešė, kad surengė konstruktyvias derybas su Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtiniu ekonomikos klausimais.
Šios derybos yra dalis JAV pastangų užbaigti karą Ukrainoje.
„Šis susitikimas suteikia vilties, kad Rusija siekia užtikrinti taiką Ukrainoje“, – po derybų su rusų pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu socialiniame tinkle „X“ parašė S.Wittkofas.
Derybose taip pat dalyvavo JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Zelenskis: be susitikimo su Putinu skausmingų teritorinių klausimų išspręsti nepavyks
19:41
Ukrainos valdžia yra atvira bet kokio formato susitikimams su Rusijos ir JAV atstovais derybų dėl karo pabaigos procese. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo interviu Čekijos radijo stočiai „Český rozhlas Plus“.
Susitikimas su Putinu
„Esame atviri susitikimui bet kokiu formatu su Rusija ir JAV. Norėtume, kad dalyvautų ir Europa, nes dalis mūsų saugumo garantijų yra narystė Europos Sąjungoje, taip pat norinčiųjų koalicija“, – sakė Ukrainos valstybės vadovas.
V.Zelenskis pažymėjo, kad Europos Sąjungos atstovai galėtų prisijungti tam tikru šių derybų etapu, bet pirmiausia „reikia susitikti trise“.
„Mes turime turėti galimybę tam tikru formatu palaikyti ryšį su Rusijos Federacija, su Rusijos vadovu. Be tokio formato... mūsų komandos negalės susitarti dėl teritorinių klausimų“, – pabrėžė prezidentas.
Jis pažymėjo, kad taikos plane iš 20 punktų yra būtent šie skausmingi klausimai dėl teritorijos.
„Dar kartą pabrėžiu, kad nemanau, jog kas nors iš lyderių galės išspręsti šiuos klausimus atskirai“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
Saugumo garantijos Ukrainai
V.Zelenskis pažymėjo, kad „paskutinė mylia visada yra labai sudėtinga“, tačiau šiuo metu Ukrainos valdžia nežino, ar rezultatas yra arti, ar ne.
„Sunku pasakyti. Mes tikimės saugumo garantijų iš JAV, ir dokumentas jau parengtas. Tikimės saugumo garantijų iš Europos. Ten beveik viskas paruošta. Taip, bet tai dar nėra patvirtinta Europos šalių parlamentų ar JAV Kongreso“, – paaiškino V.Zelenskis.
Todėl, pasak prezidento, negalima su užtikrintumu pasakyti, ar tai tikrai paskutinė mylia ir liko nedaug, ar dar reikės dirbti su daugeliu šalių, kad būtų galima būti tikriems, jog Ukraina turės tvirtas saugumo garantijas.
Ukrainos atstatymas po karo
Taip pat svarbus Ukrainos atstatymo po karo paketas.
„Jis svarbus pirmiausia mums. Jis svarbus JAV, Europai ir verslui. Bet kuriam investuotojui potencialiai svarbu išgirsti, kad Ukraina turės saugumo garantijas ir karas nebus pradėtas iš naujo. Ir norisi persikelti, investuoti, atkurti šalį. Tai normalu, visiškai blaivus procesų vertinimas“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad ekonomikos paketas dar turi būti tobulinamas.
NYT: Pajamų iš naftos kritimas paskatino Rusiją pradėti tiesiogines derybas su Ukraina
19:07
Rusijos pajamos iš naftos, kurios yra pagrindinis karo su Ukraina finansavimo šaltinis, smarkiai mažėja. Tai lėmė biudžeto deficito augimą, mokesčių didinimą ir Rusijos valstybės skolos didėjimą. Rusija pirmą kartą per kelis mėnesius sutiko pradėti tiesiogines taikos derybas su Ukraina, rašo „The New York Times“.
Straipsnyje pažymima, kad Rusijos naftos pramonę paveikė du veiksniai. Pirma, nuo balandžio naftos kainos sumažėjo po to, kai Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) nusprendė palaipsniui didinti gavybą. Antra, savo vaidmenį atliko Vakarų sankcijos.
Dėl to, pagal Finansų ministerijos duomenis, praėjusiais metais Rusijos pajamos iš naftos ir dujų sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Kremlius buvo priverstas net padidinti mokesčius. Todėl, kaip teigiama straipsnyje, Rusijos žmonės turės prisiimti dar didesnę karo naštą, išlaidos jam viršija apie 170 milijardų dolerių per metus.
Po to, kai spalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms – „Rosneft“ ir „Lukoil“ – jų galimybės parduoti žalią naftą smarkiai sumažėjo. Be to, Rusija susidūrė su sugriežtintu apribojimų, taikomų „šešėliniam laivynui“, kurį ji naudoja naftos transportavimui, laikymosi kontrole.
Pasak Carnegie centro energetikos eksperto Sergejaus Vakulenkos, dėl dabartinio pasaulinio pertekliaus pirkėjai dabar turi daugiau alternatyvų Rusijos naftai. Tai leidžia jiems arba visiškai atsisakyti pirkimų iš Rusijos, arba reikalauti žymiai didesnių nuolaidų, kad kompensuotų riziką, susijusią su prekėmis, kurioms taikomos sankcijos.
„Jei ne šis pastebimas naftos kainų kritimas, visos šios priemonės būtų buvusios žymiai mažiau veiksmingos“, – sakė jis.
Kalbant apie naftos kainų kritimą, pagal Ekonomikos ministerijos duomenis, vidutinė kaina gruodį buvo 39 doleriai už barelį, palyginti su daugiau nei 57 doleriais rugpjūtį.
Maskvai problemų pridaro ir tai, kad Ukraina dronais puola su Rusija susijusius tanklaivius Juodojoje ir Viduržemio jūrose. Be to, Ukrainos karinės pajėgos puola Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Tai sukėlė degalų krizę keliuose regionuose ir privertė vyriausybę laikinai uždrausti naftos produktų eksportą.
Kaip pažymėjo leidinys, tai ne pirmas atvejis, kai Vladimiras Putinas susiduria su naftos kainų kritimu. Tačiau anksčiau Rusijos valstybė turėjo daugiau galimybių. Ji galėjo sumažinti išlaidas arba leisti valiutai susilpnėti, kad papildytų biudžetą. Tačiau karo išlaidos, kurios sudaro apie 30 proc. Rusijos metinio biudžeto, labai apsunkina išlaidų mažinimą.
Tuo metu nacionalinė valiuta – rublis – išlieka stipri. Remiamas importo apribojimais ir aukštomis palūkanų normomis, 2025 m. jis pakilo maždaug 45 proc. palyginti su JAV doleriu. Stiprus rublis reiškia, kad valstybė gauna mažiau pinigų už kiekvieną parduotą barelį žalios naftos, teigiama straipsnyje.
Neturėdamas kitų variantų, Kremlius gali tik didinti valstybės skolą ir mokesčius piliečiams bei verslui. Rusijos vyriausybė taip pat padidino mokesčių naštą smulkioms įmonėms, tokioms kaip kepyklos ir parduotuvės, o tai sukėlė retai pasitaikantį jų savininkų pasipiktinimą.
2025 m. Rusijos biudžeto deficitas pasiekė 72 mlrd. JAV dolerių – nominaliai aukščiausią lygį nuo 2009 m. Ekonomistas Vladislavas Nadoršinas pažymėjo, kad šiais metais tikisi jo tolesnio augimo.
„Situacija komplikuojasi, ir akivaizdu, kad šios komplikacijos tempai, žinoma, kelia nerimą“, – pažymėjo jis.
Šaltinis: Kirilas Dmitrijevas Floridoje surengė derybas su JAV pareigūnais
17:42
Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinis ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas šeštadienį Floridoje surengė derybas su JAV pareigūnais, naujienų agentūrai AFP pranešė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis.
„Derybos prasidėjo anksti, 8 val. ryto Rytų standartiniu laiku (15 val. Lietuvos) laiku“, – sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
K.Dmitrijevas, atstovavęs Rusijai derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos, anksčiau instagrame užsiminė, kad „grįžo į Majamį“, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Nebuvo aišku, kokie pareigūnai dalyvavo susitikime.
Susitikimas surengtas likus vos dienai iki ukrainiečių ir rusų derybininkų susitikimo Abu Dabyje, kuriame buvo aptartas JAV remiamas planas, kaip užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje.
JAV teigia, kad abi pusės yra arti susitarimo, tačiau, pasak Kyjivo, iki šiol joms nepavyko rasti kompromiso teritoriniu klausimu, reikalingo pokario susitarimui.
Dėl gedimo Ukrainoje dingo elektra: kas žinoma?
17:40
Ukrainoje ir Moldovoje šeštadienį įvyko didžiuliai elektros tiekimo sutrikimai, dėl techninio gedimo nebeveikiant elektros perdavimo linijoms tarp Moldovos, Rumunijos ir Ukrainos, pranešė pareigūnai.
Dėl elektros tiekimo sutrikimų nutrūko vandens tiekimas Ukrainos sostinėje Kyjive, buvo žengtas retas žingsnis – visiškai sustabdytas sostinės metropolitenas.
Valdžios institucijos iki maždaug 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku atkūrė elektros tiekimą daugumai svarbiausių Kyjivo infrastruktūros objektų, pranešė Ukrainos energetikos ministras, tačiau jis įspėjo, kad Ukrainos namų ūkiams gali tekti palaukti ilgiau.
Moldovos energetikos ministras teigė, kad jo šalyje elektros tiekimas bus atnaujintas per „valandą ar dvi“.
Naujoji problema dar labiau padidino spaudimą Ukrainos energetinei sistemai, kuri jau ir taip buvo trapios būklės dėl kelias savaites trukusio intensyvaus Rusijos bombardavimo.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia, kas yra žinoma.
Kas nutiko?
Pareigūnai užsiminė, kad elektros dingimas buvo atsitiktinis.
Problemos prasidėjo apie 10 val. 42 min., kai vienu metu išsijungė 400 kilovoltų linija tarp Rumunijos ir Moldovos elektros tinklų bei 750 kilovoltų linija tarp Vakarų ir Vidurio Ukrainos, platformoje „Telegram“ pranešė ukrainiečiųenergetikos ministras Denysas Šmyhalis.
Ukrainos valdžios institucijos nenurodė, dėl ko sugedo linijos.
Tačiau pareigūnai atmetė Rusijos kibernetinio karo galimybę.
„Kaip paskelbė prezidentas (Volodymyras Zelenskis), avarija įvyko dėl techninių priežasčių linijose tarp Ukrainos ir Moldovos elektros tinklų“, – pranešė Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija.
Kremlius, kuris ištisas savaites bombardavo Ukrainos energetikos sistemą, penktadienį pareiškė, kad po JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimo savaitę iki sekmadienio susilaiko nuo atakų prieš Kyjivą.
Poveikis gyventojams
Kilus problemai iškart nutrūko elektros tiekimas sostinėje ir jos apylinkėse, taip pat Žytomyro ir Charkivo srityse.
Pasak savivaldybės komunalinių paslaugų įmonės „Kyjivvodokanal“, dėl gedimo sutriko vandens tiekimas „visuose Kyjivo miesto rajonuose“.
Sostinės metropolitenas uždarė visas savo linijas, o tai retas įvykis per jo 65 metų istoriją.
Remiantis pernai paskelbtais duomenimis, kasdien sostinės metropoliteno sistema naudojasi apie 800 tūkst. keleivių, daugelis jų – vykdami į darbą ir iš jo.
Gyventojai taip pat naudojasi 52 metropoliteno stotimis kaip slėptuvėmis per Rusijos atakas.
Didelė Moldovos sostinės Kišiniovo dalis taip pat liko be elektros, pranešė meras Ionas Cebanas.
Mieste nebeveikia šviesoforai, todėl policija buvo išsiųsta į sankryžas.
Elektros dingimas taip pat paveikė trijų veikiančių Ukrainos atominių elektrinių darbą – joms po gedimo teko sumažinti savo pajėgumus, pranešė Energetikos ministerija.
„Laipsniškas atominių elektrinių blokų apkrovimas iki nominalaus pajėgumo užtrunka“, – pridūrė ji.
Neveikiančios Ukrainos Černobylio atominės elektrinės kompleksas buvo trumpam praradęs išorinį elektros tiekimą, pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
„Tiesioginio poveikio branduolinei saugai nesitikima, tačiau bendra padėtis išlieka nepatikima“, – pridūrė ji.
Elektros tiekimo atkūrimas
V.Zelenskis incidentą pavadino nepaprastąja situacija ir teigė, kad vyksta atstatymo darbai.
Didžiausia Ukrainos privati energetikos įmonė DTEK pranešė, kad praėjus maždaug trims valandoms po gedimo jau yra atkūrusi elektros tiekimą svarbiausiai Kyjivo infrastruktūrai.
„Atkūrimas vyksta etapais. Toks požiūris būtinas siekiant išvengti tinklų perkrovos ir užkirsti kelią naujoms avarijoms“, – pridūrė DTEK.
Tačiau Ukrainos valstybinis tinklo operatorius kalbėjo atsargiai ir nurodė, kad trūkumas išlieka labai didelis.
„Šiuo metu avariniai elektros atjungimai galioja Kyjivo mieste, Kyjivo srityje, Čerkasų srityje, Černivcių srityje, Žytomyro srityje ir Charkivo srityje“, – 13 val. 46 min. paskelbė operatorius.
„Bloomberg“: Kremlius nemato didelių galimybių pasiekti proveržį taikos derybose
13:42
Kremlius mato mažai galimybių pasiekti proveržį taikos derybose su Ukraina, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra pasirengęs atsisakyti maksimalistinių teritorinių reikalavimų rytų Ukrainoje, rašo „Bloomberg“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais.
Kremliaus pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas dalyvaus derybose su JAV pareigūnais Majamyje, tačiau Rusijos pareigūnai yra susirūpinę dėl finansinio spaudimo: papildomos karo išlaidos gali padidinti biudžeto deficitą 1,2 trilijono rublių (16 mlrd. JAV dolerių).
Šaltiniai praneša, kad teritorinis klausimas lieka pagrindine kliūtimi. Ukraina atmeta Rusijos reikalavimą išvesti kariuomenę iš gerai įtvirtintų Donbaso teritorijų, o JAV siūlo kompromisą – demilitarizuotas zonas ir saugumo garantijas, dalyvaujant Europos ir Amerikos kariuomenėms.
V.Putinas nori, kad Ukraina atsisakytų kontrolės dar neužimtoje Donbaso dalyje pagal tai, ką Rusija vadina „Ankoridžo susitarimais“. Karo veiksmai palei esamas kontaktines linijas Chersono ir Zaporižios srityse bus sustabdyti.
„Kremlius laiko tai Putino nuolaida, kuris, pasak su situacija susipažinusių žmonių, pareiškė savo teises į visas keturias Ukrainos sritis. Tai net nepaisant to, kad jo pajėgos niekada visiškai neokupavo šių teritorijų“, – rašo agentūra.
Ankstesnis derybų raundas Abu Dabyje buvo sutelktas į technines galimo ugnies nutraukimo detales, tačiau optimizmo dėl realaus paliaubų be teritorinio klausimo sprendimo nėra.
Ukraina praneša apie didžiulius elektros tiekimo sutrikimus dėl techninio gedimo
13:23
Ukrainos elektros tinklai šeštadienį patyrė didžiulius sutrikimus, dėl techninio gedimo nebeveikiant elektros perdavimo linijoms tarp Moldovos, Rumunijos ir Ukrainos, pranešė ukrainiečių energetikos ministras.
„Šiandien 10 val. 42 min. (ir Lietuvos laiku) įvyko techninis gedimas, dėl kurio vienu metu išsijungė 400 kilovoltų linija tarp Rumunijos ir Moldovos elektros tinklų bei 750 kilovoltų linija tarp Vakarų ir Vidurio Ukrainos“, – platformoje „Telegram“ pranešė Denysas Šmyhalis.
Kyjive dėl elektros tiekimo sutrikimų laikinai uždarytas metropolitenas
13:22
Kyjivo metropoliteno sistemos operatorius pranešė, kad šeštadienį dėl elektros tiekimo sutrikimų, kurį lėmė suintensyvėjusios Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, metropolitenas laikinai uždaromas.
Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame „Kyjivskyj metropoliten“ pranešime nurodoma, kad dėl dingusio tiekimo iš išorinių elektros tiekimo centrų laikinai sustabdytas traukinių eismas ir eskalatorių veikimas.
Sistema veiks kaip prieglauda, kol bus atnaujintas elektros tiekimas, platformoje „Telegram“ pranešė Kijivo meras Vitalijus Klyčko.
Kijivo metropolitenas yra gyvybiškai svarbi sostinės transporto dalis ir retai stabdo veiklą net per intensyvius Rusijos bombardavimus.
Remiantis pernai paskelbtais duomenimis, kasdien sostinės metropoliteno sistema naudojasi apie 800 tūkst. keleivių, daugelis jų – vykdami į darbą ir iš jo.
Gyventojai taip pat naudojasi 52 metropoliteno stotimis kaip slėptuvėmis per Rusijos atakas.
Rusija per visą beveik ketverius metus trunkančią invaziją atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, tačiau Kijivas teigia, kad ši žiema yra pati sunkiausia. Šią šaltą žiemą per rusų atakas buvo nutrauktas elektros ir šildymo tiekimas milijonams žmonių.
Kremlius penktadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko savaitei iki sekmadienio nutraukti smūgius Kijivui, nes to asmeniškai paprašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Lietuva remia idėją uždrausti Ukrainoje kariavusiems rusams įvažiuoti į Šengeno erdvę
12:30
Lietuva palaiko Estijos raginimus ES šalis įvesti koordinuotą Šengeno vizų draudimą rusams, kariavusiems Ukrainoje, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Mes tikrai idėjai pačiai pritariame ir dirbame dabar ties tuo, kaip parengti patį modelį (...). Politiškai nėra net abejonės – pritariame, tą reikia daryti ir dirbti dėl europinio konsensuso, bet turime būti pasidarę labai gerus techninius namų darbus“, – BNS šią savaitę sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak ministro, norint, jog tokia sistema veiktų sklandžiai, būtina paruošti gebėjimus apdoroti didelį kiekį duomenų, juos patvirtinti jų autentiškumą, integruoti.
K.Budrio teigimu, šiuo metu sąrašas žmonių, kuriems neišduodamos vizos, pavyzdžiui, dėl sąsajų su terorizmu, kitais nusikaltimais, jau yra apdorojamas mažesne apimtimi.
„Čia nėra vien tiktai pareiškimo klausimas, čia yra visos mašinos pastatymo klausimas. Turiu omenyje, kad čia bus šimtai tūkstančių, galbūt milijonų žmonių duomenys, kuriuos mes turėsime įkodinti į savo sistemas ir neįleisti į Europą“, – kalbėjo politikas.
„Pasitikrinome su institucijomis, ar tai yra įmanoma. Atsakymas yra „įmanoma“. Lietuvos institucijos būtų pajėgios ir ne tiktai jos. Mes pajėgtume tokius duomenis apdoroti“, – pabrėžė jis.
K.Budrys tikino prieš kurį laiką šią idėją aptaręs ir su ją šią savaitę ES užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje iškėlusiu Estijos diplomatijos vadovu Margusu Tsahkna.
Pastarasis teigė, jog Estija jau žengė pirmąjį žingsnį ir į savo „juodąjį“ sąrašą įtraukė šimtus kovotojų iš tam tikrų Rusijos karinių junginių.
„Jie yra tikrai blogi žmonės, todėl turime sudaryti šių asmenų juodąjį sąrašą. Neįsivaizduoju, kaip mūsų lyderiai galėtų pasiaiškinti, jei ateitų taika ir šie šimtai tūkstančių buvusių kovotojų atvyktų į Europą“, – Briuselyje kalbėjo jis.
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką nebepriimami Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti tiek nacionalines, tiek Šengeno vizas, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Diskusijos dėl ribojimo vyksta Bendrijai siekiant priimti 20-ąjį sankcijų Kremliui paketą. Pasak ES vyriausiosios diplomatės Kajos Kallas, jį patvirtinti siekiama vasario 24 dieną, minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines.
K.Budrio teigimu, Lietuvos netenkino nė vienas iš nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį Rusijai pritaikytų 19 ES sankcijų paketų.
„Ar tenkins dvidešimtas – matysime, kaip tik šiuo metu vyksta derinimo procedūra. Aš labai tikiuosi, kad mes karo metinėms galėsime paskelbti, kad pagaliau Europa parodė raumenis“, – teigė ministras.
