Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainiečiai smogė stipriai: pamatykite, kaip sunaikino Rusijos liepsnosvaidžio sistemą
19:02
Ukrainos 72-osios atskirosios mechanizuotosios brigados bepiločių sistemų bataliono „Bulava“ kariai atliko unikalią operaciją – pirmą kartą Rusijos teritorijoje sunaikino priešo sunkiąją liepsnosvaidžio sistemą TOS-1A „Solncepiok“.
Apie tai pirmadienį, vasario 2 d., pranešė bataliono spaudos tarnyba.
Pažymima, kad Ukrainos kariškiai sunaikino rusišką liepsnosvaidžio sistemą Belgorodo srityje.
Brigada pranešė, kad buvo keturi tikslūs pataikymai į taikinį ir galingas šaudmenų detonavimas.
„Visiškai sunaikinta daugiau kaip 10 mln. JAV dolerių vertės sistema TOS-1A. TOS-1A yra vienas žiauriausių Rusijos ginklų modelių. Tai sistema, skirta termobariniais šaudmenimis naikinti įtvirtinimus ir gyvąją jėgą“, – sakoma brigados žinutėje.
Ukrainos delegacija išvyko į Abu Dabį derybų su Rusija ir JAV
23:49
Ukrainos derybų grupė išvyko į Abu Dabį, Jungtinius Arabų Emyratus, kur vasario 4 ir 5 dienomis vyks naujas trišalių susitikimų raundas, kuriame dalyvaus Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos atstovai.
Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi.
Pasak V.Zelenskio, Ukrainos komanda toliau dirba su amerikiečių puse, „kad realūs sprendimai dėl taikos galėtų būti įgyvendinti dideliu mastu“.
„Šiandien vyko pasitarimas su mūsų delegacija – vaikinai jau kelyje. Susitikimai vyks trečiadienį ir ketvirtadienį“, – pranešė valstybės vadovas.
Jis pridūrė, kad, be trišalių derybų, su JAV vyks ir dvišalės derybos.
„Yra ką suderinti, yra turinys, dėl kurio reikia toliau dirbti. Dėl saugumo garantijų esame pasirengę. Dėl Ukrainos atkūrimo ir tolesnio vystymosi dirba pareigūnai, mūsų komandos aktyviai tuo užsiima“, – sakė V.Zelenskis.
Rusija pareiškė, kad perdavė JAV pasiūlymus dėl „santykių gerinimo“
22:37
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad perdavė JAV pasiūlymus dėl „rimtų kliūčių“ pašalinimo siekiant visiško santykių „pagerinimo“.
Apie tai teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos atsakymuose, pateiktuose per užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo spaudos konferenciją.
„Rusijos pusė mano, kad svarbu... pereiti prie tikrai reikšmingų klausimų, įskaitant tiesioginių skrydžių atnaujinimą ir mūsų konfiskuoto diplomatinio turto grąžinimą. Amerikos pusė gavo pasiūlymus dėl šių rimtų kliūčių pašalinimo siekiant visiškai atkurti santykius tarp Maskvos ir Vašingtono“, – pareiškė Rusijos ministerija.
Taip pat priduriama, kad jei JAV sutiks atkurti santykius su Rusija, „amerikiečiams atsivers labai perspektyvūs ir naudingi, visų pirma jiems patiems, bendradarbiavimo su mumis horizontai“.
Tarp bendradarbiavimo sričių – angliavandeniliai, kritiškai svarbūs mineralai ir retųjų žemių elementai, bendradarbiavimas Arktyje, dirbtinis intelektas ir kosmosas.
„Mes, žinoma, palankiai vertintume Rusijos ir JAV santykių normalizavimą, su sąlyga, kad šis procesas ir toliau vyktų lygiateisiu ir abipusės pagarbos pagrindu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Sausio 25 d. užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pranešė, kad Rusija ir JAV „grįžta prie normalios padėties“ ir Maskvoje bei Vašingtone palaiko ryšius dėl vadinamųjų santykių dirgiklių.
Praėjusiais metais žiniasklaida pranešė, kad JAV pasiūlė atnaujinti Rusijos ir NATO tarybos darbą siekiant išspręsti karą Ukrainoje.
Trumpas: Indija sutiko nustoti pirkti rusišką naftą
21:57
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad pirmadienį telefonu kalbėjosi su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi. Pasak Amerikos lyderio, Indijos premjeras sutiko nutraukti rusiškos naftos pirkimą. Apie tai D.Trumpas paskelbė savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Man buvo garbė šįryt kalbėtis su Indijos ministru pirmininku N.Modi. Jis yra vienas geriausių mano draugų, įtakingas ir gerbiamas savo šalies lyderis. Aptarėme daugybę klausimų, įskaitant prekybą ir Rusijos bei Ukrainos karo užbaigimą. Jis sutiko nutraukti rusiškos naftos pirkimą ir pirkti gerokai daugiau naftos iš JAV bei, galbūt, iš Venesuelos. Tai padės užbaigti šiuo metu vykstantį karą Ukrainoje, kuriame kas savaitę žūsta tūkstančiai žmonių“, – rašė D.Trumpas.
JAV lyderis taip pat pasidalijo informacija, kad Vašingtonas pritarė neatidėliotinam prekybos susitarimo su Indija įsigaliojimui. Pagal jį JAV taikys sumažintą abipusį muitą, jį mažindamos nuo 25 proc. iki 18 proc.
„Jie taip pat judės į priekį, siekdami sumažinti savo muitus ir netarifinius barjerus Jungtinėms Valstijoms iki nulio“, – pridūrė prezidentas.
JAV pasiūlė alternatyvą rusiškai naftai
Anksčiau naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais, skelbė, kad JAV informavo Indiją apie planus atnaujinti Venesuelos naftos pardavimus, kad šalis galėtų ja pakeisti importą iš Rusijos. Kol kas neaišku, ar Venesuelos naftą pardavinės išorinės prekybos bendrovės, tokios kaip „Vitol“ ar „Trafigura“, ar ją tiesiogiai tieks valstybinė Venesuelos naftos įmonė „PDVSA“.
Indija tapo viena pagrindinių rusiškos naftos pirkėjų po to, kai 2022 m. Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą išprovokavo Vakarų sankcijas, dėl kurių Rusijos žaliavos kaina smarkiai krito.
Zelenskis sako, kad „deeskalacija“ su Rusija padeda kurti pasitikėjimą derybose
21:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad neseniai įvykusi „deeskalacija“ su Rusija – akivaizdi nuoroda į trumpas paliaubas, susijusias su atakomis prieš energetikos objektus – padeda kurti pasitikėjimą derybose.
Rusija praėjusią savaitę sustabdė smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, kai buvo tikimasi, kad temperatūra nukris žemiau -20C, po JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymo, pranešė Kremlius.
„Deeskalacijos priemonės, kurios įsigaliojo iš praėjusio ketvirtadienio į penktadienio naktį, padeda kurti visuomenės pasitikėjimą derybų procesu ir jo galimu rezultatu“, – socialiniuose tinkluose sakė V.Zelenskis.
Pareiškimą prezidentas padarė susitikęs su Ukrainos derybų komanda prieš dar vieną derybų raundą, skirtą karui užbaigti, kuris turėtų įvykti Abu Dabyje vėliau šią savaitę.
„Manome, kad realu pasiekti orią ir ilgalaikę taiką“, – sakė prezidentas.
„Ukraina yra pasirengusi realiems žingsniams“, – teigė jis.
Ukrainos derybininkai taip pat surengs dvišalį susitikimą su Amerikos delegacija Abu Dabyje, pasak V.Zelenskio.
Teritorija išlieka ginčytinu derybų klausimu, ir kariaujančios pusės dar neparodė noro kompromisui.
Rusija nori visiškai kontroliuoti Ukrainos rytinį Donecko regioną, ką Ukraina atmetė, teigdama, kad toks žingsnis tik padrąsintų Maskvą.
Kremlius ne kartą grasino tęsti savo puolimą, jei Kyjivas nesutiks jo savanoriškai perduoti.
Sausio mėnesį Rusija sukėlė rimčiausius elektros, šildymo ir vandens tiekimo sutrikimus Ukrainoje per ketverius karo metus, smogdama jai 4587 tolimojo nuotolio dronais ir raketomis, kai žiemos temperatūra smarkiai nukrito.
Kaja Kallas atmeta raginimus kurti Europos kariuomenę
18:43
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pirmadienį atmetė raginimus kurti viso Senojo žemyno kariuomenę, perspėdama, kad tai galėtų būti itin pavojinga.
Kalbos apie Europos kariuomenės kūrimą vėl atsinaujino, tvyrant įtampai NATO viduje dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų aneksuoti Grenlandiją.
„Tie, kurie sako, kad mums reikia Europos kariuomenės, galbūt tie žmonės praktiškai to gerai neapgalvojo, – pareiškė K. Kallas. – Jei jau esate NATO dalis, negalite sukurti atskiros kariuomenės.“
ES diplomatijos vadovė Norvegijoje vykstančioje saugumo konferencijoje pareiškė, kad svarbiausias karinis turtas krizės metu yra vadovavimo grandinė – kas kam duoda įsakymus.
Ji taip pat pridūrė: „Ir jei turite Europos kariuomenę ir NATO kariuomenę, tuomet, žinote, kamuolys tiesiog nukrenta tarp kėdžių. Ir tai yra labai, labai pavojinga.“
NATO karinėms operacijoms vadovauja Vyriausiasis sąjungininkų vadas, kuris visada yra aukščiausio rango JAV karininkas. Šiuo metu šias pareigas eina oro pajėgų generolas leitenantas Alexusas Grynkewichas.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store nurodė: „NATO dalyvauja sąjungininkų sprendimų priėmimo procese, kuris pats savaime yra sudėtingas, tačiau parengtas veikti.“
Jis atmetė raginimus kurti Europos kariuomenę, sakydamas, kad tai „nenusakytas kelias, kuriuo turėtume eiti“. Norvegija nėra ES narė.
Praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Europa nepajėgi apsiginti be JAV karinės paramos ir turėtų daugiau nei dvigubai padidinti dabartinius karinių išlaidų tikslus.
„Jei kas nors mano, kad Europos Sąjunga ar visa Europa gali apsiginti be JAV, svajokite toliau. Negalite“, – sakė M. Rutte ES įstatymų leidėjams Briuselyje.
Jis pabrėžė, kad Europai ir JAV reikia vienai kitos.
Rusija raško karo vaisius: kiek pakilo alkoholio ir maisto kainos
18:37
Nuo sausio 1 d., kai Rusijoje padidėjo pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizai alkoholiui, kainos Maskvos prekybos centruose, palyginti su 2025 m. gruodžiu, vidutiniškai padidėjo 2 proc., skelbia portalas „Agentstvo“, remdamasis projektu „Ceny segodnia“. Alkoholis pabrango stipriau – 4 proc.
Projekte „Ceny segodnia“ renkami duomenys apie Maskvos maisto produktų kainas daugelyje pagrindinių prekybos tinklų. Palyginimui imamos vidutinės mėnesio prekių kainos.
Maisto produktų kainos sausį padidėjo dvigubai daugiau nei gruodį (1 proc.) ir lapkritį (1,16 proc.).
Naujuosius sutiko su labai pabrangusiu alkoholiu
Advokatų kontoros „Vančugov & Partners“ vadovaujantis partneris Aleksejus Vančugovas laikraščiui „Kommersant“ dar praėjusių metų pabaigoje teigė, kad maisto produktų kainos greičiausiai padidės 2-3 proc. Priežastis – PVM padidinimas nuo 20 iki 22 proc.
PVM prireikė didinti vis didėjant karo Ukrainoje išlaidoms ir Rusijos ekonomikai nebepavežant tokių apsukų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ruošia smūgį Rusijai žemiau juostos: gali užsukti dar vieną „pinigų kranelį“
17:37
Europos Sąjunga svarsto galimybę uždrausti Rusijos vario ir platinos grupės metalų importą kaip dalį naujojo, 20-ojo, sankcijų paketo, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Pasak šaltinių, galimi apribojimai gali būti taikomi iridžiui, rodžiui, platinai ir variui. Sankcijoms turi pritarti visos ES valstybės narės, o pati Bendrija planuoja priimti sankcijų paketą dar šį mėnesį.
Šių metalų rinka paskutiniu metu patiria spaudimą. Vario kainos šiais metais pasiekė rekordinį lygį dėl didelės paklausos ir ribotos pasiūlos iš kasybos bendrovių visame pasaulyje. Platinos taip pat trūksta.
Tačiau Rusijos metalai pamažu išstumiami iš pagrindinių pasaulio prekybos platformų. Jungtinė Karalystė Londono metalų biržoje uždraudė prekybą rusiškos kilmės variu, pagamintu po 2024 m. balandžio 13 d. O Londono platinos ir paladžio rinka 2022 m. išbraukė Rusijos gamintojus iš savo tiekėjų sąrašų.
Pasirinktos spaudimo priemonės sumažino paklausą tarp pramonės vartotojų, kurie nebegali naudoti rusiškų metalų. Europos pirkėjai iš esmės atsisakė vario, nes sankcijos taip pat buvo įvestos keliems didžiausiems Rusijos gamintojams.
Tačiau daug šių rusiškų metalų vis dar patenka į Vakarų rinkas, nepaisant to, kad didžioji jų dalis nukreipiama į Aziją.
Jei sankcijų paketas bus priimtas, apribojimai pirmiausia paveiks didžiausią Rusijos kasybos bendrovę „Norilsk Nickel“, kuriai dėl jos vaidmens pasaulinėje pramonėje sankcijos kol kas netaikomos.
Šiai kasybos bendrovei tenka apie 40 proc. pasaulio paladžio, naudojamo automobilių katalizatoriuose (tikimasi, kad šis metalas nebus ribojamas pagal naująjį sankcijų paketą). Bendrovė taip pat išlieka didžiausia platinos, iridžio, rodžio, nikelio ir vario gamintoja Rusijoje.
Pati bendrovė „Norilsk Nickel“ bando perkelti savo vario operacijas už Rusijos ribų ir norėjo atidaryti bendrą įmonę Kinijoje, statydama 500 tūkst. tonų per metus pajėgumų gamyklą. Bendrovė tikėjosi pasirašyti susitarimą praėjusiais metais, tačiau tai dar neįvyko, o dabar jos partneris Kinijoje nusprendė pasitraukti iš projekto.
Jei nepavyks rasti naujo partnerio, „Norilsk Nickel“ turės prašyti Rusijos vyriausybės pratęsti „Norilsk Nickel" vario lydymo gamyklos, kuri turėjo būti uždaryta 2027 m., veiklą.
Vasario 2 d. Prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pasirašė naują dekretą, kuriuo įvedamos sankcijos bendrovėms, aptarnaujančioms Rusijos „šešėlinį laivyną“.
Medvedevas – apie „raudonąjį mygtuką“ ir NATO žlugimo scenarijų
16:55
NATO žlugimas ir Europos Sąjungos grįžimas prie rusiškos naftos bei dujų pirkimo 2026 metais atrodo neįtikėtinai, bet teoriškai įmanoma. Taip aiškino Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas interviu agentūroms TASS, „Reuters“ ir projektui „WarGonzo“. Jis taip pat prašneko apie šalių vadovus, kurie turi būti pasirengę paspausti „raudonąjį mygtuką“.
Pats netiki, kad NATO žlugs
Atsakydamas į klausimą apie labiausiai neįtikėtiną 2026 m. prognozę, D.Medvedevas sakė, kad ES galėtų atsiprašyti Rusijos ir paprašyti vėl parduoti dujas ir naftą. Jis taip pat pasisakė Šiaurės Atlanto aljanso iširimo scenarijų, jei iš jo pasitrauktų JAV.
„Beje, ir viena, ir kita būtų naudinga mūsų planetai. Tai visiškai akivaizdu“, – sakė jis nepagrįsdamas niekaip savo teiginių ir pridūrė, kad tokios prognozės atrodo neįtikėtinos, bet teoriškai įmanomos.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Axios“: Witkoffas prisijungs prie Ukrainos ir Rusijos derybų Abu Dabyje
16:38
JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas dalyvaus Ukrainos ir Rusijos derybose Abu Dabyje. Apie tai, remdamasis šaltiniais, savo paskyroje socialiniame tinkle „X“ pranešė naujienų portalo „Axios“ korespondentas Barackas Ravidas.
Pasak jo, vasario 3 d. S.Witkofas atvyks į Izraelį, kur susitiks su ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir kitais aukšto rango pareigūnais. Po to JAV prezidento Donaldo Trumpo derybininkas vyks į Abu Dabį.
Žurnalistas nurodė, kad vasario 4-5 d. S.Witkoffas dalyvaus naujausiame Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybų etape Abu Dabyje.
Anksčiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad kitas derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo etapas vyks be S.Witkoffo ir JAV specialiojo atstovo Jaredo Kushnerio. Jis teigė, kad susitikime gali dalyvauti kiti JAV atstovai.
Leidinys „Politico“ atkreipė dėmesį, kad Ukraina ir Rusija tebėra aklavietėje dėl pagrindinių nesutarimų, kurie sąlygojo karo eigą nuo pat plataus masto invazijos pradžios. Anot straipsnio, Kyjivas ir Maskva iš derybų JAE išvyko nesugebėję susitarti dėl trijų konflikto esmę sudarančių klausimų: Rusijos reikalavimo perduoti Ukrainos teritorijas, Ukrainos saugumo garantijų ateities ir to, ar kovos turėtų būti nutrauktos prieš sudarant susitarimą, ar po jo sudarymo.
Vienas iš pagrindinių nesutarimų – Zaporižios atominės elektrinės kontrolė. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nori, kad elektrinę bendrai kontroliuotų Ukraina ir JAV, o Maskva nori dalyvauti bet kokiame susitarime ir siūlo, kad elektrinės kontrolę pasidalytų su Vašingtonu arba galbūt ir su Kyjivu.
Rusijos smūgis Rytų Ukrainoje pražudė tėvą ir sūnų
16:02
Per Rusijos ataką pirmadienio paryčiais žuvo tėvas ir sūnus iš šeimos, kuri buvo pabėgusi iš Rytų Ukrainos, bet vėliau grįžo į savo gimtąjį miestą ties fronto linija.
Oro smūgis, suduotas iškart po vidurnakčio, pataikė į pramoninį Oleksijevo-Družkivkos miestą Donecko regione.
„Per ataką žuvo 44 metų vyras ir jo 23 metų sūnus“, – sakoma policijos pranešime, priduriant, kad buvo sužeista 42 metų moteris ir du kiti vaikai.
Oleksijeve-Družkivkoje prieš karą gyveno apie 7 tūkst. žmonių, miestas yra maždaug už 15 km nuo fronto linijos.
Policija pranešė, kad šeima praėjusių metų lapkritį buvo pabėgusi iš Donecko regiono, kurį Kremlius laiko Rusijos dalimi, tačiau po mėnesio grįžo.
Policija paskelbė nuotraukas, kuriose matyti dūmai, kylantys iš, regis, sudegusių šeimos namų liekanų, apsuptų nuolaužų krūvų.
Plačiau skaitykite ČIA.
