2026-02-03 06:16 Atnaujinta 2026-02-04 00:52

Karas Ukrainoje. „Tai ne taika, o tik pauzė prieš invaziją“: „The Telegraph“ – apie lemtingą Trumpo klaidą

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas
Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas / „Reuters“/„Scanpix“

Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Lenkija nusitaikė į Epsteino ryšius su Rusijos žvalgyba

19:05

Nuotr. iš Jeffrey Epsteino bylos./Jeffrey Epsteinas
Nuotr. iš Jeffrey Epsteino bylos./Jeffrey Epsteinas

Lenkija pradės tyrimą dėl galimų finansininko ir seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino ryšių su Rusijos žvalgyba, sakė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

„Vis daugiau įkalčių, vis daugiau informacijos ir komentarų pasaulio spaudoje leidžia įtarti, kad šis precedento neturintis pedofilijos skandalas buvo organizuotas kartu su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Man nereikia aiškinti, kokia rimta Lenkijos valstybės saugumui yra vis labiau tikėtina galimybė, kad organizuojant šią operaciją dalyvavo Rusijos slaptosios tarnybos. Tai gali reikšti tik viena: jie taip pat turi kompromituojančios medžiagos prieš daugelį šiandienos lyderių“, – sakė D.Tuskas vyriausybės posėdyje.

Kokie yra šių ryšių įrodymai?

Plačiau skaitykite ČIA.

„Putinas tesėjo pažadą“: Trumpas pakomentavo atakas prieš Ukrainos energetikos sektorių

00:50

Donaldas Trumpas / Andrew Leyden / ZUMAPRESS.com
Donaldas Trumpas / Andrew Leyden / ZUMAPRESS.com

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad vadinamasis „energetinis paliaubų“ susitarimas su Rusija galiojo laikotarpiui nuo sekmadienio iki sekmadienio. Jis pareiškė, kad Vladimiras Putinas laikėsi savo žodžio ir atnaujino smūgius tik pasibaigus šiam laikotarpiui.

Visą tekstą skaitykite čia.

Podoliakas: jei susitarimai vykdomi, tuomet atsiranda pasitikėjimas

00:01

Vida Press nuotr./Michailas Podoliakas
Vida Press nuotr./Michailas Podoliakas

Ukrainos Prezidento kanceliarijos patarėjas Mychailo Podoliakas mano, kad JAV turėtų objektyviai vertinti ne tik Rusijos elgesį derybų metu, bet ir jos veiksmus realybėje.

Interviu žiniasklaidai „We-Ukraine“ Mychailo Podoliakas teigė, kad vien tik derybų delegacijos sudėties pakeitimas negarantuoja rezultatų – būtina, kad Jungtinės Valstijos keistų savo požiūrį vertinant Rusijos veiksmus.

Artimiausias Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovų susitikimas planuojamas trečiadienį, vasario 4 d., Abu Dabyje. Baltieji rūmai patvirtino, kad JAV atstovaus prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir prezidento žentas Jaredas Kushneris.

Pasak Podoliako, svarbiausia yra ne tai, kas dalyvauja derybose, o tai, ar JAV yra pasirengusios objektyviai įvertinti Rusijos elgesį, įskaitant tai, kaip ji laikosi susitarimų.

Viskas gali pasikeisti tik tuo atveju, jei JAV objektyviai vertins Rusijos veiksmus – ne tik derybų metu, bet ir pagal tai, kaip ji laikosi susitarimų. Jei susitarimai pažeidžiami, JAV turi reaguoti taip, kad parodytų, jog tikrai moderuoja šį procesą.

Pasak Podoliako, kalbama apie susitarimą tarp prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino dėl energetinių paliaubų Ukrainoje per šalčius.

Kai pasiekiamas tokio lygio susitarimas, kai kalbama apie ekstremalias oro sąlygas, ir Rusija, tarkime, elgsis adekvačiau – suprantu, kad tai skamba ironiškai – bet bent jau savaitę, kai temperatūros yra ekstremalios, Rusija nesielgs barbariškai, nebus plataus masto atakų prieš civilius, žmonės milijoniniuose miestuose nebus palikti šalti be šildymo – tai sukuria pasitikėjimą, kad galima derėtis dėl tolesnių susitarimų.

UNIAN primena, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau teigė, jog Ukraina laukia JAV atsako į naujus Rusijos smūgius Ukrainos energetikos objektams. Jis pabrėžė, kad būtent Donaldas Trumpas buvo tas, kuris pasiūlė sustabdyti smūgius šalies infrastruktūrai šalto oro ir diplomatinio proceso metu.

Tačiau, pasak Zelenskio, nuo susitarimo praėjo vos keturios dienos, kai Rusija vėl surengė atakas prieš energetikos objektus. Tai esą parodo, kad net ir šiuo klausimu Rusija apgaudinėja JAV.

Taip pat buvo pranešta, kad Baltųjų rūmų atstovė spaudai Caroline Leavitt pareiškė, jog prezidentas Trumpas nenustebo dėl vasario 3 d. surengtų Rusijos atakų. Ji pridūrė, kad kalbėjosi su Trumpu tą patį rytą. Leavitt priminė, kad ši žiauri kova tarp šalių trunka jau kelerius metus ir esą nebūtų prasidėjusi, jei Trumpas tuo metu būtų buvęs prezidentas.

Baltųjų rūmų atstovė taip pat patvirtino, kad JAV tarpininkai dalyvaus artėjančiose Ukrainos ir Rusijos derybose.

Baltieji rūmai: Trumpas nėra nustebęs dėl Rusijos puolimo Ukrainoje

22:30

Karoline Leavitt /  / AP
Karoline Leavitt / / AP

Pasak D. Trumpo spaudos sekretorės Karoline Leavitt, Donaldas Trumpas nėra nustebęs dėl naujausio Rusijos puolimo Ukrainoje.

Ankstesnėje žinutėje pranešėme, kad Volodymyras Zelenskis sakė, jog laukia JAV reakcijos į naktį įvykusius puolimus.

Leavitt žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė: „Šį rytą apie tai kalbėjau su prezidentu, ir, deja, jo reakcija buvo be nuostabos.“ 

„Tai dvi šalys, kurios jau kelerius metus kariauja žiauriame kare, kuris niekada nebūtų prasidėjęs, jei prezidentas vis dar eitų pareigas. Jis prasidėjo dėl prezidento Bideno silpnumo ir nekompetencijos“, – pridūrė ji.

Primename, kad per rinkimų kampaniją Donaldas Trumpas ne kartą tvirtino, kad galėtų užbaigti karą per vieną dieną.

Praėjo daugiau nei metai nuo jo grįžimo į pareigas ir nėra jokių ženklų, kad karas greitai baigsis.

Zelenskis: tikimės JAV atsako į Rusijos smūgius

22:20

Volodymyras Zelenskis / HANDOUT / AFP
Volodymyras Zelenskis / HANDOUT / AFP

JAV pasiūlė sustabdyti smūgius energetikos projektams diplomatinio proceso ir šalto žiemos oro metu, todėl Ukraina laukia JAV atsako į Rusijos smūgius, antradienio vakarą pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame vaizdo pranešime, paskelbtame jo „Telegram“ kanale.

„Laukiame JAV atsako į Rusijos smūgius. Tai buvo Amerikos pasiūlymas sustabdyti energetikos smūgius per šį diplomatinį laikotarpį ir šaltą žiemos orą. Tai buvo asmeninis JAV prezidento prašymas“, – sakė Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad Rusija į šį asmeninį JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymą atsakė balistiniu rekordu.

„Praėjo mažiau nei keturios dienos nuo tos savaitės, kai jie paprašė Rusijos pateikti informaciją. Tai daug pasako apie viską, ką Rusija žada ar dar gali pažadėti. Jei dabar jie nesilaiko savo žodžio, ko galime tikėtis toliau?“ – pridūrė Ukrainos prezidentas.

Zelenskis pabrėžė, kad Rusija melavo apie savo ketinimus dėl Ukrainos per visą karą:

„Jie melavo prieš šį karą, ir Rusija pradėjo visą karą, bandydama apgauti visus aplinkinius dėl savo ketinimų ir dėl Ukrainos, o dabar – netgi tokiose smulkmenose, tokiuose susitarimuose su Amerika – vėl matome Rusijos apgaulę.“

Pasak Ukrainos vadovo, Rusija nusprendė pasinaudoti šaltu oru, nes nesugebėjo užkariauti Ukrainos savo puolimais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad Rusija sutrukdė deeskalavimo priemones ir pradėjo smūgius prieš Ukrainos energetikos sektorių. Jis tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar Ukraina surengs atsakomuosius smūgius į naujausią Rusijos ataką. Zelenskis paaiškino, kad Ukraina stengiasi neinformuoti agresoriaus apie savo planus. Prezidentas pažymėjo, kad kasdien rengiamos telekonferencijos, siekiant sustiprinti Ukrainos gynybą nuo Rusijos atakų.

„Tai ne taika, o tik pauzė prieš invaziją“: „The Telegraph“ – apie lemtingą Trumpo klaidą

21:47

„Reuters“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas

Nėra nieko pavojingesnio nei taikos procesas, kuris užbaigia vieną karą tik tam, kad sukeltų kitą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, šios realybės nepastebi – jis siunčia savo patikimą pasiuntinį Steve'ą Witkoffą sudaryti bet kokį susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos artėjančiame taikos derybų etape Abu Dabyje, planuojamame trečiadienį ir ketvirtadienį, rašo britų leidinys „The Telegraph“.

Tikimasi, kad šios derybos daugiausia bus susijusios su tuo, ką Witkoffas pavadino „vieninteliu likusiu neišspręstu klausimu“ – maždaug 6000 kv. km Donecko srities rytų Ukrainoje likimu. Nors likusi šios srities dalis jau okupuota Rusijos, minėtas teritorijos plotas vis dar tebėra Ukrainos rankose.

Po ketverių metų plataus masto invazijos ir brutalių puolimų Rusija nesugebėjo šios teritorijos užimti. Ukrainos kariai didžiulėmis aukomis atlaikė Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino puolimus ir išlaikė gynybos liniją.

Putinas nori gauti tai, ko nesugebėjo užimti jėga

Dabar Putinas stengiasi prie derybų stalo išsiderėti tai, ko nesugebėjo iškovoti mūšio lauke. Ukraina jau seniai susitaikė, kad bet koks taikos susitarimas leis Rusijai išlaikyti apie 20 proc. jos teritorijos, okupuotos kariuomenės. Tačiau, žurnalistų teigimu, net ir to Putinui negana. Jis reikalauja ne tik išlaikyti tai, ką dabar kontroliuoja, bet ir užimti dar daugiau.

Putino reikalavimas ne tik neteisingas – jis giliai nežmoniškas.

Minėtame Donecko srities ruože gyvena apie 200 000 gyventojų, kurie būtų perduoti priešui, kuris, kaip rodo patirtis, žudo vyrus, prievartauja moteris ir grobia vaikus. Dar blogiau – šios teritorijos perdavimas Rusijai atvertų kelią naujam karui. Šiame gyvybiškai svarbiame regione įrengtos stipriausios Ukrainos gynybos pozicijos, tarp jų – įtvirtinti Kramatorsko ir Slovjansko miestai, saugantys likusią šalies dalį bei kelią į Kyjivą.

Jeigu šie kruopščiai statyti įtvirtinimai bus tiesiog perduoti Rusijai, Putinui atsivers kelias naujai invazijai, kurios tikslas – užimti visą Ukrainą. Reikalaudamas, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsisakytų šios gynybos linijos, Putinas stiprina savo pozicijas būsimam karui.

„Nešališko“ tarpininko mitas

Leidinys rašo, kad bet koks rimtas taikos tarpininkas lengvai perprastų šį Putino triuką. Tačiau ne Trumpas ir ne Witkoffas – abu jie trokšta šlovės dėl susitarimo, nepaisydami jo pasekmių, ir paslaptingai linksta prie Putino požiūrio. Akivaizdus kelias iš aklavietės – tai JAV prezidento reikalavimas, kad Rusija atsisakytų absurdiško reikalavimo dėl teritorijų, kurių ji taip ir neokupavo.

Trumpas galėtų spausti Putiną, pavyzdžiui, tiekti Ukrainai "Tomahawk" sparnuotąsias raketas Rusijos naftos perdirbimo gamykloms sunaikinti arba leisti Senatui priimti įstatymą, kuris įvestų 500 proc. muitus šalims, perkančioms rusišką naftą.

Tačiau vietoj to, Trumpas save įsivaizduoja kaip nešališką tarpininką tarp agresoriaus ir aukos, nevertinantį, kuris teisus, o Witkoffui pavedama sukurti formuluotę, dėl kurios sutikusios abi šalys galėtų apsimesti susitarusios.

Praktiškai tai reiškia, kad visa amerikiečių spaudimo kryptis nukreipta ne į Putiną, kad jis atsisakytų teritorinių pretenzijų, o į Zelenskį – kad šis sutiktų su kompromisu, kuris reikštų Ukrainos atsisakymą dalies savo teritorijos.

Pavojingos iliuzijos

Siūlomas sprendimas apima JAV saugumo garantijas ir detalų planą, kaip Europos šalys prižiūrės paliaubas bei reaguos į bet kokią naują Rusijos invaziją.

Tokios priemonės savaime yra būtinos ir pagrįstos. Tačiau Trumpo klaida ta, kad jis sudaro įspūdį, jog šios garantijos priklauso nuo to, ar Zelenskis sutiks su Donecko teritorijų perdavimu. Vietoj to turėtų būti koordinuotas JAV ir Europos spaudimas Putinui atsisakyti teritorinių reikalavimų. Tačiau net dabar Trumpas ir Witkoffas Zelenskį laiko problema, o Putiną – gana protingu.

Dvi grėsmės

Straipsnio autoriai teigia, kad Trumpo nekompetencija kaip taikdario – kuri pasireiškia netikromis istorijomis apie konfliktus, kuriuos esą užbaigė – kuria dvi grėsmes. Pirma, tikėtina, kad Putinas, nesusidūręs su jokiu spaudimu, toliau reikalaus Donecko, todėl karas tęsis.

Kita grėsmė – kad Zelenskis bus priverstas atiduoti šią teritoriją mainais į pažadus ir saugumo garantijas, kurios neatperka Ukrainos stipriausios gynybos perdavimo priešui. Tokiu atveju Putinas pasinaudos šia galimybe ir pradės naują karą, tik prieš tai dar pasistiprins kariuomenę.

„Trumpas sužlugdys dabartinį karą arba pasės kito sėklą“, – tokia leidinio išvada.

Ukrainos kariškiai rado netikėtą būdą apsaugoti dronus nuo šalčio

21:04

Dronas / IMAGO/Sergey Pivovarov / IMAGO/SNA
Dronas / IMAGO/Sergey Pivovarov / IMAGO/SNA

Ukrainos kariai fronte dronų baterijas apvynioja šildomais batų vidpadžiais, kad skrydžio metu išlaikytų optimalią temperatūrą. Šis sprendimas leidžia apsaugoti dronus nuo žemos temperatūros poveikio.

Ukrainos bepiločių orlaivių padalinio vadas pasakojo „Business Insider“, kad paprastai jie nenaudoja šildytuvų, nes baterijos natūraliai įkaista skrydžio metu, maitindamos sistemą. Tačiau esant stipriam šalčiui, papildomas šilumos šaltinis tampa vis reikalingesnis.

Vadas paaiškino, kad pašildžius baterijas galima išvengti įtampos kritimų, o tai savo ruožtu neleidžia sumažėti drono skrydžio nuotoliui ir efektyvumui.

Karys žurnalistams pasakojo, kad jo padalinys bateriją apvynioja vienkartiniais šildomais batų vidpadžiais ir įstato į droną prieš pat pakilimą. Jis patikino, kad tai nereikšmingai padidina svorį ir neturi įtakos veikimui.

Ukrainos Nacionalinės gvardijos elektroninės kovos padalinio pulkininkas leitenantas Jurijus pasakojo, kad kariai dažnai naudoja mažus šildomus konteinerius dronų baterijoms ir radijo ryšio įrangai šildyti. Tokie konteineriai paprastai naudojami karštam maistui laikyti.

„Defense Express“ anksčiau pranešė, kad Rusijos ekspertų bendruomenėje vis labiau pripažįstama, jog gvardijos tankų divizijų era Rusijoje baigiasi. Dabar, rusų nuomone, prioritetu turėtų tapti masinis bepiločių sistemų diegimas.

Šios išvados pristatytos Rusijos Strategijų ir technologijų analizės centro (CAST) publikacijoje, pasirodžiusioje propagandiniame leidinyje „Kommersant“. Straipsnyje aptariama galima Rusijos kariuomenės transformacijos kryptis, atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį.

Vladimiras Putinas: Rusijos ekonomikos augimas 2025 metais sulėtėjo iki 1 procento

20:30

Vladimiras Putinas / Vyacheslav Prokofyev / via REUTERS
Vladimiras Putinas / Vyacheslav Prokofyev / via REUTERS

Rusijos ekonomika 2025 metais augo tik vienu procentu, antradienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, pažymėdamas, kad tai yra daug lėtesnis augimas, palyginti su 2024 metų 4,3 proc. rodikliu.

„Norėčiau pažymėti, kad Rusijos BVP praėjusiais metais augo vienu procentu. Tai yra mažiau nei anksčiau stebėta dinamika, kaip mes gerai žinome: 2023 ir 2024 metais augimas atitinkamai siekė 4,1 proc. ir 4,3 proc.“ – sakė V. Putinas vyriausybės posėdyje.

EŽTT pasmerkė Rusijos elgesį su kalėjime mirusiu opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu

20:23

Aleksejus Navalnas / KAREN MINASYAN / AFP
Aleksejus Navalnas / KAREN MINASYAN / AFP

Aukščiausias Europos žmogaus teisių teismas antradienį pasmerkė Rusiją dėl elgesio su dabar jau mirusiu opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu ir jo įkalinimo 2021 metais.

A. Navalnas 2024-aisiais mirė nepaaiškinamomis aplinkybėmis Arkties kalėjime, kur atliko 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kelių kaltinimų, plačiai vadintų kerštu už jo veiklą priešinantis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Rusija A. Navalną įkalino 2021-aisiais, kai jis grįžo iš Vokietijos, kur buvo gydomas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, kai vykdė kampaniją Sibire. 

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nustatė, kad A. Navalno areštas buvo „lygtinės laisvės atėmimo bausmės aktyvavimas“ dėl 2014-ųjų kaltinimų dėl sukčiavimo ir pinigų plovimo, kuriuos anksčiau teismas pripažino nesąžiningais.

Plačiau skaitykite čia.

Du žmonės žuvo, keturi sužeisti po Rusijos smūgio Zaporižiai

20:08

Ukrainos spec. tarnybų nuotr./Rusija atakavo Zaporižią
Ukrainos spec. tarnybų nuotr./Rusija atakavo Zaporižią

Ukrainos valdžios institucijos praneša, kad du žmonės žuvo po to, kai „priešas klastingai smogė“ Zaporižiai, pietryčių Ukrainoje.

Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodo, kad ataka įvyko 18 val. (Lietuvos laiku).

„Dėl smūgio užsidegė keturi automobiliai“, – priduria tarnyba.

Ugniagesiai užgesino gaisrą, o komandos vis dar dirba įvykio vietoje.

Įtakingas senatorius patarė Trumpui, kaip prigriebti Putiną

18:41

AFP/AP/Scanpix/Lindsey Grahamas, „Tomahawk“ raketa
AFP/AP/Scanpix/Lindsey Grahamas, „Tomahawk“ raketa

JAV daromas spaudimas Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kad šis sėstų prie taikos derybų stalo, neduoda vaisių. JAV senatorius Lindsey Grahamas tai parašė savo socialinio tinklo „X“ paskyroje ir davė patarimą Donaldui Trumpui, koks būda prieš V.Putiną suveiktų.

„Akivaizdu, kad spaudimas, kurį darome V.Putinui, kad jis sėstų prie derybų stalo ir nutrauktų masinius išpuolius prieš Ukrainą, neveikia. Prezidento D.Trumpo idėją persekioti V.Putino naftos pirkėjus, kurie remia jo karo mašiną, turėtų įgyvendinti JAV ir Europa“, – pabrėžė jis.

L.Grahamas sakė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, imdamasis persekioti naftos bendroves ir naftos perdirbimo įmones, padarė didelės žalos Rusijos ekonomikai. Jis priminė, kad Indija neseniai pažadėjo nebepirkti rusiškos naftos.

„Indija dabar perka gerokai mažiau rusiškos naftos, o jei jos pavyzdžiu paseks ir kiti didieji pirkėjai, tai padės sustabdyti šias skerdynes“, – sakė senatorius.

Reikia „Tomahawk“ raketų

AFP/Scanpix/„Tomahawk“ raketa
AFP/Scanpix/„Tomahawk“ raketa

Be to, L.Grahamas paragino D.Trumpą pradėti Ukrainos aprūpinimo raketomis „Tomahawk“ procesą. Pasak jo, šie ginklai padės pakeisti padėtį mūšio lauke ir privers V.Putiną sėsti prie derybų stalo.

„Ateinančiomis dienomis ir savaitėmis turime didinti spaudimą Putinui. Bet kokios derybos, kurios bus suvokiamos kaip pernelyg didelis atlygis už agresiją, sukels katastrofas visame pasaulyje. Taip pat galioja ir atvirkštinis principas. Jei derybos atves prie laisvos, stiprios ir nepriklausomos Ukrainos, – kuri buvo priversta daryti nuolaidas, – pasaulis bus daug stabilesnis“, – užbaigė senatorius.

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą