Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Šaltinis atskleidė, kokią griežtą derybų sąlygą Ukraina iškėlė Putinui
15:13
Darbai dėl taikos susitarimo karui Ukrainoje užbaigti užtruks mažiausiai pusantro mėnesio, net jei derybų eiga bus palanki, Rusijos propagandinei naujienų agentūrai TASS teigė šaltinis Maskvos pusėje, gerai susipažinęs su derybų procesu.
„Vyksta labai įvairiapusiškas ir laipsniškas darbas. Mažai tikėtina, kad jis bus baigtas per mėnesį. Ir tik tuo atveju, jei visos šalys bus normaliai nusiteikusios, pasirengusios nedelsiant pašalinti kardinalius nesutarimus – tai yra mažiausiai pusantro mėnesio, ir tiek – tai tikrai užtruks ilgiau“, – nurodė šaltinis, nepaaiškindamas kuo jis remiasi.
Bando apsaugoti Odesą
Pašnekovas taip pat pridūrė, kad Ukrainos pusė nori saugumo garantijų Odesai, pirmiausia, kad Rusija nebandys užgrobti miesto.
„Kyjivui tai labai svarbus aspektas“, – pabrėžė šaltinis.
Rusija, Ukraina ir JAV šiais metais Abu Dabyje surengė du derybų etapus. Pirmasis vyko sausio 23-24 d., antrasis – vasario 4-5 d.
Rusijos delegacijai vadovavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Igoris Kostiukovas, o Ukrainos delegacijai – Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
Apie derybų detales daugiausia žinoma iš pavienių pranešimų žiniasklaidoje.
JAV delegacijai vadovavęs Steve'as Witkoffas pareiškė tik tiek, kad diskusijos buvo „išsamios ir produktyvios“. Tą patį sakė ir R.Umerovas, pabrėždamas, kad derybose daugiausia dėmesio skirta konkretiems žingsniams ir praktiniams sprendimams.
Taip pat žinoma, kad Abu Dabyje Rusija ir Ukraina susitarė surengti apsikeitimą belaisviais, kurių pirmasis etapas buvo įgyvendintas ketvirtadienį, kuomet į Ukrainą buvo sugrąžinti 157 belaisviai.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas anksčiau pareikalavo iš Kyjivo išvesti savo karius iš Rusijos neokupuotos Donbaso dalies, kad būtų užbaigtas karas. Šį reikalavimą jis pakartojo per susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Ankoridže, Aliaskoje, rugpjūčio mėn.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pakartojo, kad Kyjivas „jokiomis aplinkybėmis“ neatsisakys savo kontroliuojamos Donbaso dalies.
Pasak laikraščio „The New York Times“, Vašingtonas su Kyjivu kaip kompromisą aptarė neutralių pajėgų dislokavimą Donbase ir Ukrainos bei Rusijos karių išsklaidymą, tačiau Maskva atmetė bet kokius tokius scenarijus.
Kremlius pabrėžė, kad derybų metu neperdavus Ukrainos teritorijų Rusijai, Maskva ir toliau sieks jas okupuoti karinėmis priemonėmis.
Ukrainos gynybos ministerijai artimo telegramų kanalo „DeepState“ duomenimis, 2026 m. pradžioje Rusijos kariuomenė kontroliavo 78,1 proc. teritorijos Donecko srityje ir 99,6 proc. teritorijos Luhansko srityje.
Stefančukas pareiškė, kad Rusija vilkina derybas Abu Dabyje
23:46
Rusija vilkina taikos derybas su Ukraina ir JAV Abu Dabyje. Tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.
Tokį komentarą jis pateikė „Deutsche Welle“ (DW) Vašingtone, kur susitiko su Atstovų Rūmų pirmininku Mike'u Johnsonu. Jie aptarė saugumo garantijų Ukrainai iš JAV ratifikavimą Kongrese.
„Tai tradicinė Rusijos esmė. Ji sako: „Mes esame pasiruošę bet kam be jokių sąlygų, bet, bet, bet...“. Jie vilkina šį procesą. O mums svarbu, kad konkretūs ryžtingi veiksmai, kuriuos gali pademonstruoti ukrainiečiai ir amerikiečiai kartu, duotų rusams suprasti, jog jiems reikia susitarti dėl šio karo užbaigimo“, – sakė pirmininkas.
Pasak R.Stefančuko, jis nuolat skambina ir koordinuoja veiksmus su M.Johnsonu.
„Jis turi galimybę tiesiogiai iš manęs gauti informaciją apie realią situaciją Ukrainoje. Ukraina jau turi neigiamą Budapešto memorandumo patirtį. Mums reikia įpareigojančių saugumo garantijų, kurias būtume pasirengę ratifikuoti tiek Kongrese, tiek Aukščiausiojoje Radoje“, – paaiškino jis.
Politikas papasakojo, kad Vašingtone taip pat susitiko su senatoriais Lindsey Grahamu ir Richardu Blumenthaliu. Šalys aptarė, be kita ko, galimybę perduoti Ukrainai raketas „Tomahawk“.
„Kelias į niekur“: analitikas atkreipė dėmesį į taikos derybų pavojų
22:51
Trišalės Ukrainos, Rusijos ir JAV derybos Abu Dabyje, kurių jau įvyko keli raundai, – tai „kelias į niekur“, kadangi Kremliui jos nuo pat pradžių buvo būdas miglai leisti amerikiečiams į akis, o ne realus bandymas užbaigti karą. Apie tai savo tinklaraštyje rašo karo analitikas, atsargos Australijos armijos generolas Mickas Ryanas.
Progreso iliuzija
„Šios derybos dėl taikos – kelias į niekur. Putinas jas naudoja tik tam, kad laimėtų laiko ir įtikintų Trumpo administraciją, jog karas klostosi tik blogėjančia linkme Ukrainai“, – pabrėžia australų ekspertas.
Analitikas akcentavo paskutinio raundo pasiekimų menkumą: apsikeitimą 157 belaisviais iš kiekvienos pusės, kuris, jo nuomone, ir taip būtų įvykęs, nes tai jau 71-asis apsikeitimas nuo karo pradžios.
„Apsikeitimas belaisviais yra gerai, bet tai jokiu būdu nėra būtent šių derybų rezultatas. Ukrainiečiams ir rusams nereikėjo nekilnojamojo turto pardavėjo (užuomina į JAV specialųjį pasiuntinį Steve'ą Witkoffą – red.), kad šis padėtų jiems pasikeisti savo karo belaisviais“, – rašo M.Ryanas.
Kalbėdami apie tariamą paskutinio derybų raundo sėkmę, amerikiečiai nurodė pažangą svarstant techninius klausimus, susijusius su ugnies nutraukimo režimo įgyvendinimo ir stebėjimo procedūromis. Tačiau tame ir problema, kad šie techniniai susitarimai neturi reikšmės, kol nebus išspręsti svarbesni politiniai klausimai, kuriuose pažangos nėra – dėl teritorijų ir dėl pokario saugumo garantijų.
O be šių strateginių susitarimų nebus ir karo veiksmų nutraukimo. Ir Rusija kaip tik vėl atmetė pasiūlymą dėl neatidėliotino ir besąlygiško ugnies nutraukimo.
„Saugumo garantijos, realios garantijos, kurios faktiškai įpareigoja sąjungininkus padėti būsimo Rusijos užpuolimo prieš Ukrainą atveju, yra būtinos. Kol Ukraina negaus tokių saugumo garantijų nuo Rusijos agresijos, taikos susitarimas mažai tikėtinas“, – rašo analitikas.
Kalbant apie teritorijų perdavimą, M.Ryano nuomone, šis žingsnis Ukrainai nepriimtinas tiek politiniu, tiek kariniu požiūriu. Kita vertus, akcentuoja analitikas, Vladimirui Putinui labai reikia Donbaso, kad galėtų jį pateikti tautai kaip trofėjų, pateisinantį visus nuostolius, kuriuos Rusija patyrė kare.
Derybų iliuzija
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, australų analitikas mano, kad visas derybų procesas yra didelė apgaulė, nes Kremliui tai yra tik dalis globalesnės karo strategijos. Ši strategija, M.Ryano nuomone, susideda iš keturių dalių:
- tęsiamas puolimas fronte,
- masiniai smūgiai Ukrainos civilinei infrastruktūrai,
- ekonominis ir karinis bendradarbiavimas su Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja,
- kognityvinis karas prieš Vakarus, kurio rėmuose melu ir grasinimais siekiama atgrasyti Vakarų šalis nuo tolesnės pagalbos Ukrainai teikimo.
„Trumpalaikis taikos susitarimas artimiausiais mėnesiais tik trukdytų Putino strategijai. Dabartinis derybų raundas – tai kelias į niekur. Putinas jas naudoja tik kaip įrankį, kad laimėtų laiko savo strategijos įgyvendinimui. Kada nors ateityje mes pažvelgsime atgal ir giliai pasigailėsime, kad Vakarų politikai taip toleravo Putino laiko vilkinimo taktiką“, – reziumuoja M.Ryanas.
Kremlius: trečiasis derybų dėl karo Ukrainoje raundas įvyks „netrukus“
20:54
Trečiasis derybų, kuriose siekiama užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos, raundas turėtų įvykti „netrukus“, nors konkreti data dar nenustatyta, penktadienį pareiškė Kremlius.
Jungtinės Valstijos siekia užbaigti beveik ketverius metus besitęsiantį konfliktą ir, Vašingtonui tarpininkaujant, nuo sausio Abu Dabyje buvo surengti jau du derybų tarp kariaujančių šalių raundai.
Per paskutinį derybų raundą, kuris vyko trečiadienį ir ketvirtadienį, šalys susitarė dėl didelio masto apsikeitimo belaisviais, tačiau nesugebėjo pasiekti proveržio sudėtingu teritorijos klausimu.
„Dvi dienas vyko konstruktyvus ir labai sudėtingas darbas“, – penktadienį, kitą dieną po antrojo derybų raundo pabaigos, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Paklaustas, kada derybos bus pratęstos, D.Peskovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai RIA atsakė: „Tikslios datos dar nėra. Bet tai bus netrukus.“
Šį mėnesį sueis ketveri metai nuo tada, kai Maskva pradėjo Ukrainos puolimą.
Šis konfliktas tapo kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„DeepState“ skaičiavimai: kiek laiko reikia Rusijai, kad užimtų Donbasą
20:46
Rusijos armija palaipsniui žengia į priekį fronte, tačiau šis tempas yra toks lėtas, kad rusams prireiks daugiau nei dvejų metų, kad visą Donecko sritį paimtų į savo rankas. Tokius skaičiavimus paskelbė stebėjimo projekto „DeepState“ įkūrėjas Ruslanas Mykula, kalbėdamas specialioje Kyjivo saugumo forumo sesijoje.
Jo skaičiavimais, iki 2022 m. rusai kontroliavo 32,3 proc. Donecko srities teritorijos. Pirmaisiais pilno masto karo metais, kai Rusijos armija, pasinaudojusi netikėtumo efektu, sugebėjo greitai pažengti į priekį, buvo užimta dar 24,4 proc. regiono teritorijos. O nuo 2023 m., kai karas perėjo į pozicinę fazę, iki šiol rusai okupavo dar 21,8 proc. Donecko srities teritorijos.
„[Ukrainos] ginkluotųjų pajėgų kontrolėje šiuo metu lieka 21,5 proc. srities. Jei atsižvelgsime į 2025 m. tempą, nes jis yra parodomasis, priešininkui prireiks ne mažiau kaip 742 dienų arba maždaug 2 metų, kad visiškai okupuotų Donecko sritį“, – pažymėjo R.Mykula.
„Telegraph“: Rusija slapta siuntė į Iraną traukinius su milijonais dolerių grynaisiais
19:17
Rusija slapta perdavė Iranui milijardus dolerių grynaisiais pinigais, kad padėtų palaikyti režimą po to, kai Donaldas Trumpas per pirmąją savo kadenciją įvedė itin griežtas sankcijas Teheranui, skelbia britų leidinys „The Telegraph“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Važnyje istorii“ atskleidė, kaip FSB pasirūpino, kad garsaus komiko nebeįleistų į Rusiją
18:34
Rusijos valdžios institucijos uždraudė komikui Nurlanui Saburovui įvažiuoti į šalį, nes jis atsisakė bendradarbiauti su Federaline saugumo tarnyba (FSB). Tai portalui „Važnyje istorii“ papasakojo atlikėjo pažįstamas.
Šaltinis patikslino, kad draudimo iniciatorė buvo FSB Konstitucinės tvarkos apsaugos ir kovos su terorizmu tarnyba, žinoma kaip Antroji tarnyba.
Buvo kviečiamas į Lubianką
Šaltinio teigimu, komikas kelis kartus buvo kviečiamas deryboms į FSB pastatą Lubiankoje, kur buvo bandoma susitarti dėl bendradarbiavimo, tačiau jis „bandė išsisukinėti“. Šaltinio teigimu, 2025 m. N.Saburovui buvo pateiktas ultimatumas: arba pasirašyti sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis ir metus kariauti prieš Ukrainą, arba palikti šalį.
Menininko pažįstamas taip pat teigia, kad N.Saburovas bandė įrodyti savo lojalumą valdžiai: jis paaukojo dešimt motociklų „RF ginkluotųjų pajėgų reikmėms“ ir pervedė 2 mln. rublių į fondą „Viskas už pergalę“, tačiau tai jam nepadėjo.
Kazachstaniečiui uždrausta atvykti į Rusiją 50 metų
Plačiau skaitykite ČIA.
Reportažas iš gimdymo namų, kuriuos atakavo rusai: „Barbarai, ką dar galima pasakyti“
18:14
Keliasdešimt kilogramų sprogmenų gabenęs „Shahed“ tipo dronas įsirėžė į gimdymo namus Zaporižios regione – tai buvo dar viena Rusijos pajėgų ataka. Laimė, kad ligoninės vietos, kur rėžėsi dronas, netapo kritine – smūgis nesukėlė pavojaus gydymo įstaigoje buvusioms moterims ir naujagimiams. Leidinys „Postimees“ po šios atakos lankėsi ligoninėje ir parengė išskirtinį pasakojimą.
33-ejų Anastasija buvo gulėjo trečiojoje Zaporižios ligoninėje, kai vėl pasigirdo oro pavojaus sirena.
Ji buvo viena iš nedaugelio pacienčių, kuri atsisakė eiti į slėptuvę.
Moteris gyvena su šeima netoli oro uosto ir sako, kad yra pripratusi prie nuolatinių oro pavojaus sirenų ir sprogimų.
„Palatoje buvo aiškiai girdėti, kaip dronas artėjo“, – kitą dieną po atakos moteris pasakojo „Postimees“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Slaptas atleisto Jermako ir Umerovo susitikimas: apie ką jie kalbėjosi
18:11
Iš Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pareigų atleistas Andrijus Jermakas susitiko su Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Rustemu Umerovu ir buvusiu Ukrainos strateginių pramonės šakų ministerijos vadovu, prezidento patarėju strateginiais klausimais Oleksandru Kamyšinu.
Tai teigiama „Ukrajinska pravda“ (UP) atliktame tyrime.
Žurnalistai užfiksavo, kaip sausio 30 d. vakare A.Jermakas po sporto salės nuvyko į gyvenamąjį kompleksą, kuriame, pasak leidinio šaltinių politiniuose sluoksniuose, gyvena R.Umerovas.
UP pažymi, kad prie įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę buvusio Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo kortežą pasitiko tarybos sekretoriaus apsaugininkas.
A.Jermakas namuose išbuvo apie tris valandas, o 23.17 val. išvyko, teigė žurnalistai.
Apie ką kalbėjosi
R.Umerovas patvirtino informaciją apie susitikimą. Tarybos sekretorius sakė, kad jie apie valandą kalbėjosi bendromis temomis: apie gyvenimą, darbą ir įvykius Ukrainoje.
Pasak R.Umerovo, po A.Jermako atleidimo, nepaisant ilgo bendro darbo, jie beveik neturėjo galimybės bendrauti. Jis taip pat neigė, kad buvęs kanceliarijos vadovas ar kiti asmenys darė įtaką jo sprendimams ir veiklai.
Susitiko ir su buvusiu ministru
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs „Azov“ vadas pažėrė kraupių detalių apie pašautą Rusijos generolą
17:04
Rusijos karinės žvalgybos vado pavaduotojas, generolas leitenantas Vladimiras Aleksejevas, į kurio gyvybę penktadienio rytą buvo pasikėsinta Maskvoje, 2022 m. gegužės mėn. buvo Rusijos atstovas Mariupolyje vykusiose derybose dėl kariškių pasitraukimo iš gamyklos „Azovstal“.
Apie tai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė buvęs „Azovo“ pajėgų vadas, dabar vadovaujantis 1-ajam korpusui Denysas Prokopenka.
Pasak D.Prokopenkos, generolas pažadėjo, kad Rusija laikysis Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais ir garantavo patenkinamas sulaikytų Ukrainos gynėjų laikymo sąlygas. Ant Mariupolyje, kurį dabar yra okupavusi Rusija, pasirašyto dokumento buvo V.Aleksejevo parašas.
„Tada mes taip pat parodėme žmogiškumą ir Aleksejevui perdavėme tris rusų karo belaisvius, kuriems buvo suteikta medicininė pagalba, jie buvo aprūpinti maistu ir vandeniu“, – pasakojo D.Prokopenka.
Tačiau, kaip pabrėžė jis, „karininko, kilusio iš Vynycios srities, tėvynės išdaviko, žodis buvo bevertis“.
„Tai įrodo nuolatiniai į nelaisvę patekusių „Azovo“ karių kankinimai, medicininės priežiūros trūkumas ir badas“, – rašė D.Prokopenka.
Jis taip pat nurodė, kad, Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, V.Aleksejevas yra atsakingas už duomenų parengimą smūgiams į civilinius taikinius Ukrainoje, taip pat už vadinamojo referendumo organizavimą Chersono srityje.
D.Prokopenka išreiškė įsitikinimą, kad, jei V.Aleksejevui pavyks išgyventi po pasikėsinimo, jis negalės ramiai miegoti, „ir vieną dieną byla bus baigta“.
„Nė vienas karo nusikaltėlis, kuris žudė ir kankino Ukrainos karius ir civilius, griovė Ukrainos miestus, grobė ukrainiečių vaikus ir vykdė kitus nusikaltimus prieš Ukrainos žmones, niekada nesijaus saugus“, – pabrėžė „Azovo“ 1-ojo korpuso vadas.
Pasak jo, „atpildas suras kiekvieną“.
Pasikėsinimas į V.Aleksejevą, nuo 2011 m. einantį Rusijos karinės žvalgybos viršininko pavaduotojo pareigas, buvo įvykdytas penktadienį gyvenamojo namo laiptinėje Maskvoje. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, jis liko gyvas ir yra reanimacijoje.
Kol kas niekas atsakomybės už pasikėsinimą į V.Aleksejevą neprisiėmė.
Linkevičius: kuo svarbios derybos dėl START ir karinių kontaktų tarp JAV bei Rusijos atnaujinimas
16:46
Po derybų Abu Dabyje jokių taikos proveržio ženklų nebuvo, bet paaiškėjo keletas naujų faktų, nesusijusių tiesiogiai su Rusijos karu Ukrainoje, bet kuriuos vis tik reikėtų vertinti pozityviai. Pranešta, kad Rusija ir JAV sutarė pratęsti derybas dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) nepaisant to, kad šį mėnesį sutartis baigė galioti. Apie tai pasakoja buvęs užsienio reikalų ministras ir dabartinis Lietuvos ambasadorius Linas Linkevičius savo komentare.
2010 metų sutartis numatė abiejų šalių ilgojo nuotolio branduolinio arsenalo ribojimą ir mažinimą. Turėti omeny būtent tarpkontinentiniai pajėgumai bei ribojimai – iki 1550 dislokuotų strateginių branduolinių galvučių ir iki 700 jų gabenimo sistemų. Taip pat buvo nustatyta situacijos stebėjimo ir inspekcijų organizavimo tvarka.
Rusija dar 2023 metais pranešė, kad suspenduoja savo dalyvavimą START sutartyje, nutraukia inspekcijas ir bet kokį informacijos pasikeitimą. Beje, JAV taip pat savo ruožtu sumažino skaidrumą. Be to, JAV pareiškė gana logišką pageidavimą, kad prie atnaujintos sutarties turėtų prisijungti ir Kinija.
Kodėl Kinija nenori įsitraukti
Plačiau skaitykite ČIA.
