Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Miunchene – netikėtas paskutinės minutės Rubio sprendimas
08:43
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio praleido Berlyno formato susitikimą dėl Ukrainos, vykusį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose penktadienį, pranešė leidinys „Kyiv Independent“, remdamasis laikraščiu „Financial Times“ (FT).
Buvo tikimasi, kad M.Rubio prisijungs prie keliolikos Europos šalių lyderių, įskaitant Vokietiją, Lenkiją ir Suomiją. Tačiau jis atšaukė susitikimą paskutinę minutę, motyvuodamas tuo, kad atsirado tvarkaraščių konfliktai ir jis turi kitų įsipareigojimų.
„Sekretorius nedalyvaus Berlyno formato susitikime dėl Ukrainos, atsižvelgiant į tai, kiek susitikimų tuo pačiu metu vyksta jo darbotvarkėje. Jis Miunchene daugelyje savo susitikimų aptaria Rusijos ir Ukrainos klausimą“, – FT sakė vienas JAV pareigūnas.
Vienas Europos pareigūnas paskutinės minutės atšaukimą pavadino „beprotybe“, o kitas teigė, kad be JAV dalyvavimo susitikimas neteko prasmės.
Anot leidinio, Europos pareigūnams susirūpinimą kelia atšaukimo laikas, nes jis sutapo su platesne įtampa transatlantiniuose santykiuose ir augančiu susirūpinimu, jog JAV tolsta nuo Europos.
M.Rubio susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu aptarti Ukrainos, derybų su Rusija eigos ir tolesnės paramos, įskaitant karinę pagalbą, Kyjivui. Jie taip pat aptarė NATO ir Europos vaidmenį Aljanse.
„Anksčiau šiandien vykusiame susitikime su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu aptarėme bendras pastangas užtikrinti tiekimo grandinių saugumą, paspartinti pastangas užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą bei stiprinti Jungtinių Valstijų ir Europos partnerystę“, – po susitikimo platformoje „X“ parašė M.Rubio.
Tikimasi, kad šeštadienį Miunchene M.Rubio susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o vėliau vyks į Budapeštą susitikti su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu.
Sausio 29 d. M.Rubio pareiškė, kad taikos derybose, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, aktyviai dirbama siekiant išspręsti teritorinį klausimą ir Donbaso likimą. Pasak jo, tai tebėra pagrindinis ir sunkiausiai išsprendžiamas šalių nesutarimas.
Tą pačią dieną jis pabrėžė, kad NATO reikia „permąstyti“. Pasak M.Rubio, Europos partneriai turi radikaliai padidinti investicijas į gynybos pajėgumus, kad galėtų atlikti reikšmingą vaidmenį.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:43
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis susitiko su Rubio: paaiškėjo, ką aptarė
22:56
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijos užkulisiuose pasikalbėjo su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, rašo „Kyiv Independent“.
Pasak Ukrainos prezidento, diskusija buvo sutelkta į situaciją fronte, Rusijos atakas ir žalą Ukrainos energetinei infrastruktūrai. Dalį pokalbio sudarė diskusijos apie papildomas oro gynybos raketas žiemos metu.
M.Rubio ir V.Zelenskis taip pat aptarė kitą trišalį taikos derybų etapą tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos, kuris numatytas Ženevoje vasario 17–18 d.
„Svarbu, kad planuojamos derybos Ženevoje būtų produktyvios, ir aš dėkoju Jungtinėms Valstijoms už konstruktyvų požiūrį. Taip pat aptarėme veiksmų seką. Svarbu pasiekti pažangą saugumo garantijų ir ekonomikos atsigavimo klausimais“, – sakė V.Zelenskis po susitikimo.
Taikos derybos galiausiai pareikalaus aukščiausio lygio susitikimo su Ukrainos, JAV ir Rusijos vadovais, teigiama Ukrainos prezidentūros po derybų paskelbtame pranešime.
„Ukraina mano, kad galiausiai turėtų būti surengtas vadovų lygio susitikimas, siekiant išspręsti pačius problemiškiausius klausimus“, – rašoma pranešime.
V.Zelenskis susitiko su M.Rubio po savo kalbos Miuncheno konferencijoje. Pokalbiuose kartu dalyvavo užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
Šeštadienį V.Zelenskis ir M.Rubio pasisakė konferencijoje. M.Rubio pripažino, kad dabartinėse derybose klausimas dėl kontrolės Ukrainos rytinėje Donbaso regione nėra išspręstas.
Po savo kalbos surengtoje spaudos konferencijoje V.Zelenskis žurnalistams sakė, kad JAV Ukrainai pasiūlė 15 metų saugumo garantijas, tačiau Kyjivas siekia ilgesnio laikotarpio įsipareigojimo.
„Šiandien turime Amerikos pusės pasiūlymą dėl 15 metų. Mes norime 20 metų ir daugiau. 30, 50... Pažiūrėsime, ką nuspręs administracija ir Kongresas“, – sakė jis spaudos konferencijoje.
Dieną prieš V.Zelenskio susitikimą su M.Rubio JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad V.Zelenskis turi „pradėti veikti“, kad užtikrintų taikos susitarimą su Rusija.
„Rusija nori sudaryti susitarimą, o Zelenskis turės pradėti veikti, kitaip jis praleis puikią progą“, – teigė D.Trumpas.
Paklaustas apie D.Trumpo komentarus, V.Zelenskis pripažino, kad JAV prezidentas galbūt „ruošia dirvą“ prieš artėjančias taikos derybas Šveicarijoje.
Zelenskis sureagavo į Macrono planus pradėti dialogą su Putinu
21:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neprieštarauja, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prisijungtų prie derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, tačiau pabrėžia, kad Europa turi veikti vieningai, pranešė „European Pravda“.
„Tai jo sprendimas, jis man apie tai pasakė. Emmanuelis su manimi buvo labai atviras šiuo klausimu“, – sakė prezidentas.
V.Zelenskis šio sprendimo plačiau nekomentavo ir pažymėjo, kad pasitiki E.Macronu dėl jo paramos Ukrainai.
Ukrainos prezidentas mano, kad derybos su Rusija turi vykti koordinuotai iš Europos pusės.
„Manau, kad Europa turėtų apsispręsti, kaip ji nori koordinuoti derybas. Nes, mano nuomone, Putinas žais su vienu, su kitu, tada su trečiu, su ketvirtu, kad suskaldytų Europą ir kiekvienam duotų po saldainį – sudarytų įspūdį, jog būtent jie turi galutinį žodį“, – aiškino V.Zelenskis.
Prezidentas taip pat apgailestavo, kad Europa nedalyvauja derybose su Rusija tokiu formatu, kokį sau yra užsitikrinusios Jungtinės Valstijos.
Zelenskis: JAV Ukrainai pasiūlė saugumo garantijas, tačiau mes norime daugiau
20:11
Jungtinės Valstijos siūlo Ukrainai 15 metų saugumo garantijas, o Ukraina tikisi, kad jos truks mažiausiai 30 metų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Miuncheno saugumo konferencijos metu, praneša "UNIAN".
Pasak jo, Ukraina bendradarbiauja su visais partneriais saugumo garantijų klausimu.
„Mes iš esmės pritariame šiam projektui. Šiandien susitikome su senatoriais. Pasakėme, kad labai norime padidinti saugumo garantijas pagal metus, kad jos būtų veiksmingesnės investuotojams. Jiems reikalingos garantijos, kurios būtų ilgesnės nei penkeri ar dešimt metų.
Šiandien turime pasiūlymą iš Amerikos pusės dėl 15 metų, mes norime jas turėti 20 metų ir daugiau, 30-50. Pažiūrėsime, ką nuspręs administracija ir Kongresas“, – sakė jis.
Ukraina kontratakuoja: vienas sprendimas keičia karo eigą
18:58
Po to, kai Rusijai buvo apribotas „Starlink“ palydovinis interneto ryšys, Ukraina siekia susilpninti priešo pozicijas fronto linijoje ir sustiprino atakas prieš Rusijos karinius objektus, penktadienį pranešė britų leidinys „The Telegraph“. Jis remiasi amerikiečių Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis.
Šio instituto duomenimis, Ukrainos pajėgos vykdo „lokalias ir oportunistiškas“ kontratakas netoli Dniepropetrovsko ir Zaporižios sričių administracinės ribos.
Greičiausiai siekiama įgyti pranašumą, kadangi Rusijos pajėgoms buvo apribota prieiga prie „Starlink“ palydovinio interneto ryšio, kuris yra ypač svarbus šiuolaikiniame moderniame kare.
„Ukrainos pajėgos surengė raketų ir dronų atakų seriją prieš Rusijos kariuomenę, gynybos pramonę ir naftos infrastruktūrą ketvirtadienio naktį. Buvo panaudotos ir Ukrainoje gamintos raketos FP-5 Flamingo“, – rašoma ISW pranešime.
Pasak „The Telegraph“, trečiadienį vienas NATO pareigūnas BBC Rusijos tarnybai teigė, kad Ukrainos sėkmė Zaporižios srities rytuose yra susijusi su tuo, kad „SpaceX“ apribojo galimybę rusams naudotis palydoviniu internetu.
Kad yra komunikacinių trukdžių fronto linijoje dėl „naujų, sudėtingų veiksnių, pastebėjo ir su Kremliumi susiję apie karą rašantys tinklaraštininkai.
Beveik 90 proc. Rusijos karinių vienetų prarado ryšį po to, kai „Starlink“ buvo atjungtas. Toks sprendimas priimtas sužinojus, kad rusai šį ryšį naudoja savo tolimojo nuotolio dronams.
Rusijos pajėgų komunikaciją apsunkino ir tai, kad Kremlius nusprendė apriboti „Telegram“ naudojimą – ši programėlė yra populiari tiek tarp Rusijos, tiek tarp Ukrainos karių ir karo analitikų.
Be to, Ukraina sustiprino atakas ir Rusijos viduje prieš jos karinius objektus, o tam panaudotos ir raketos „FP-5 Flamingo“, kuriomis atakuotas amunicijos sandėlis netoli Volgogrado ir raketų gamykla Tambovo regione.
Vis dėlto, Rusija tęsia savo kraugeriškas atakas prieš Ukrainos civilinius objektus – beveik kasnakt Ukraina atakuojama raketomis ir šimtais dronų.
Zelenskis įvardijo pagrindinę taikos derybų Ženevoje temą
18:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad kitą savaitę taikos derybose Ženevoje Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Rusija aptars, kaip veiks paliaubų užtikrinimo misiją, rašo „RBK-Ukraina“.
„Kalbant apie karinius aspektus, jie turi sukurti stebėjimo misiją, kaip ji veiks karui pasibaigus“, – sakė prezidentas.
V.Zelenskis taip pat pridūrė, kad Ukraina kels energetinių paliaubų klausimą.
Ukrainos prezidentas taip pat paskelbė, kad šiandien, po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, jis susitiks su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina padarys viską, kad nė viena iš šalių negalėtų apkaltinti Kyjivo, jog Ukrainos pusė nenori, kad karas baigtųsi.
Prancūzija: Vladimiras Putinas „pasirengęs naudoti biologinius ginklus prieš savo paties tautą“
17:32
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs naudoti biologinius ginklus prieš savo paties tautą, kad tik išliktų valdžioje, šeštadienį pareiškė Prancūzija po to, kai ji ir keturios kitos Europos šalys paskelbė manančios, kad įkalintas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas buvo nunuodytas mirtinu toksinu.
„Dabar žinome, kad Vladimiras Putinas pasirengęs naudoti biologinius ginklus prieš savo paties tautą, kad tik išliktų valdžioje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot ir pridūrė, kad A. Navalnas kalėjime 2024 metais mirė „nunuodytas viena mirtiniausių nervų sistemą pažeidžiančių medžiagų“.
Penkios Europos šalys, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vokietiją, kiek anksčiau pareiškė manančios, kad A.Navalnas mirė nunuodytas toksinu, randamu Pietų Amerikos laukinių medlaipinių varlių odoje.
JK: Aleksejus Navalnas mirė nunuodytas varlės nuodais
16:44
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas mirė kalėjime po to, kai buvo nunuodytas mirtinu toksinu, randamu Ekvadoro strėlinėse varlėse, teigia Jungtinė Karalystė ir kiti sąjungininkai. Apie tai praneša „Sky News“ ir „The Guardian“.
Šis „barbariškas“ veiksmas – cheminio ginklo klasifikuojamo neurotoksino panaudojimas – galėjo būti įvykdytas tik Vladimiro Putino vyriausybės, jie pareiškė šeštadienį.
Manoma, kad varlių nuodai, vadinami epibatidinu, buvo panaudoti, kai 47-erių A.Navalnas 2024 m. vasario 16 d. staiga mirė.
Plačiau skaitykite čia.
Volodymyras Zelenskis Miunchene pasišaipė iš Viktoro Orbano
15:47
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje pasišaipė iš Vengrijos lyderio Viktoro Orbano „pilvo“, teigdamas, kad ukrainiečių kova su Rusija leidžia Europai laisvai gyventi.
Keturiasdešimt aštuonerių metų buvęs komikas V.Zelenskis kalbėjo, kokią naudą Europa gauna iš to, kad Ukrainos pajėgos kovoja su įsiveržusia Rusijos kariuomene.
Ukrainos santykiai su kaimynine Vengrija yra įtempti dėl V.Orbano paramos Rusijai, o pastarosiomis savaitėmis dar labiau pablogėjo, nes šis politikos veteranas suintensyvino išpuolius prieš Kyjivą artėjant balandį vyksiantiems Vengrijos parlamento rinkimams.
„Gali būti suvereni Moldova ir Rumunija be diktatūros, ir net vienas Viktoras gali galvoti, kaip užsiauginti pilvą, o ne kaip auginti kariuomenę siekiant sustabdyti rusų tankų sugrįžimą į Budapešto gatves“, – sakė V.Zelenskis.
„Tačiau pažiūrėkite į kainą, pažiūrėkite į kainą, pažiūrėkite į skausmą, kurį patiria Ukraina, pažiūrėkite į kančias, su kuriomis susidūrė Ukraina – tai ukrainiečiai laiko Europos frontą“, – pabrėžė jis.
Nors Ukraina praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą (ES), Kyjivas negalėjo pasistūmėti su stojimo derybomis dėl V.Orbano veto.
Skirtingai nei kitos Europos šalys, Vengrija nuo Maskvos puolimo prieš Ukrainą pradžios nediversifikavo savo importo ir toliau perka iš Rusijos.
Keiras Starmeris: JK šiemet Arktyje dislokuos lėktuvnešio grupę
14:13
Jungtinė Karalystė (JK) šiemet į Šiaurės Atlantą išsiųs savo lėktuvnešio grupę, pademonstruodama jėgą Rusijos grėsmės Arktyje akivaizdoje, šeštadienį pranešė britų pareigūnai.
„Šiandien galiu pranešti, kad JK šiemet į Šiaurės Atlantą ir Tolimąją Šiaurę išsiųs mūsų lėktuvnešio smogiamąją grupę, vadovaujamą „HMS Prince of Wales“ ir veiksiančią kartu su JAV, Kanada bei kitomis NATO sąjungininkėmis, įtaigiai pademonstruojant mūsų įsipareigojimą euroatlantiniam saugumui“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė ministras pirmininkas Keiras Starmeris.
Grupę sudarys ir operacijoje „Operation Firecrest“ dalyvaus Karališkojo laivyno karo laivai, naikintuvai F-35 ir sraigtasparniai, teigiama Gynybos ministerijos pranešime.
Tai bus „įtaigus jėgos pademonstravimas (...) siekiant atgrasyti Rusijos agresiją ir apsaugoti gyvybiškai svarbią povandeninę infrastruktūrą“, sakoma pranešime.
„HMS Prince of Wales“ yra didžiausias Karališkojo karo laivyno karo laivas; tikimasi, kad nuo jo denio kils ir amerikiečių orlaiviai.
Operacijoje dalyvaus tūkstančiai karių iš visų trijų ginkluotųjų pajėgų rūšių, priduriama Gynybos ministerijos pranešime.
„Dislokavimas apims veiklą pagal šią savaitę pradėtą NATO misiją „Arctic Sentry“, stiprinant Aljanso saugumą regione, kur tirpstant jūros ledui atsiveria nauji keliai ir didėja priešiškų valstybių veiklos grėsmė“, – nurodė ministerija.
Prancūzija taip pat paskelbė, kad 2026 metais minimame regione dislokuos savo lėktuvnešio grupę.
K.Starmeris Miuncheno konferencijoje sakė, kad Didžioji Britanija turi būti pasirengusi kovoti.
Lyderiai neturi dvejoti, nes „Rusija įrodė savo agresijos apetitą“, sakė jis.
„Kelias į priekį yra tiesus ir aiškus. Turime stiprinti savo „kietąją“ galią, nes tai yra šių laikų valiuta, – kalbėjo jis. – Privalome gebėti atgrasyti agresiją ir, taip, jei reikės, privalome būti pasirengę kovoti.“
Gynybos ministerija teigė, kad lėktuvnešio grupės dislokavimas sustiprins „NATO atgrasymą tokiu metu, kai regione auga Rusijos grėsmės“.
Ji pridūrė, kad „per pastaruosius dvejus metus 30 proc. padaugėjo Rusijos karinio jūrų laivyno laivų, keliančių grėsmę JK vandenims“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat sukėlė nerimą Europos šalims pareiškęs, kad Grenlandija, autonominė Danijos teritorija Arktyje, turėtų pereiti JAV kontrolėn.
Tačiau praėjusį mėnesį D. Trumpas sakė, kad su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte buvo pasiektas preliminarus susitarimas dėl didesnės Jungtinių Valstijų įtakos šioje naudingųjų iškasenų turtingoje ir strategiškai svarbioje saloje.
