Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas pratęsė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą
20:12 Atnaujinta 20:48
JAV prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai dar vieneriems metams pratęsė dalį Jungtinių Valstijų sankcijų Rusijai dėl jos agresijos prieš Ukrainą.
Apie tai praneša „European Pravda“, remdamasi JAV Federaliniame registre paskelbtu pranešimu.
Įsakymas, įsigaliojęs vasario 20 dieną, numato pratęsti virtinę prieš Rusiją nukreiptų sankcijų, kurios buvo įvestos ankstesniais JAV prezidentų vykdomaisiais dekretais 2014, 2018 ir 2022 metais.
Pirmasis sankcijų dekretas Rusijai buvo pasirašytas 2014-aisiais. Tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama 2014 metų kovo 6 dieną paskelbė Vykdomąjį įsaką Nr. 13660, kuriuo buvo numatytas tam tikrų asmenų turto įšaldymas.
Iš pradžių sankcijos buvo taikomos asmenims, prisidėjusiems prie Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos.
Vėliau sankcijų sąrašas buvo ne kartą atnaujintas prezidento Joe Bideno kadencijos metu.
Lenkijos prezidentas pasirašė naują įstatymą dėl paramos ukrainiečiams
23:34
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė naują įstatymą, kuris numato visų paramos priemonių Ukrainos pabėgėliams perkėlimą į bendrą Įstatymą dėl užsieniečių apsaugos.
Apie tai praneša RMF24, kaip rašo „European Pravda“.
Iki šiol galiojęs 2022 m. įsigaliojęs vadinamasis „įstatymas dėl specialios paramos ukrainiečiams“ sukūrė atskirą teisinę sistemą, kuri supaprastino pabėgėlių iš Ukrainos gyvenimo, darbo, socialinių išmokų ir švietimo taisykles. Naujuoju įstatymu ši sistema bus palaipsniui panaikinta, o pagrindinės paramos priemonės bus įtrauktos į bendrąsias užsieniečių apsaugos nuostatas.
Be to, pasirašytas dokumentas pratęsia teisėtą Ukrainos piliečių, pabėgusių nuo karo, buvimą Lenkijoje iki 2027 m. kovo 4 d.
Vienas reikšmingiausių įstatymo pakeitimų – pareiga per 30 dienų nuo įvažiavimo į Lenkiją pateikti prašymą gauti PESEL numerį – asmens identifikacijos numerį, suteikiantį prieigą prie įvairių paslaugų ir supaprastinantį biurokratinius procesus.
Nepateikus prašymo per nustatytą laikotarpį, laikina apsauga bus nutraukta, o parama bus laikoma atsisakyta.
Priminsime, kad praėjusių metų lapkritį prezidentas Karolis Nawrockis paskelbė pasirašęs įstatymą dėl paramos Ukrainos piliečiams paskutinį kartą; nuo šiol jie bus traktuojami kaip kitos tautinės mažumos.
Anksčiau Lenkijos prezidentas vetavo buvusį įstatymą dėl paramos ukrainiečiams, teigdamas, kad socialinė parama pabėgėliams iš Ukrainos buvo neproporcingai didelė.
Naujasis įstatymas, skubiai parengtas Lenkijos vyriausybės, galutinai buvo patvirtintas parlamento rugsėjo 17 d.
Analitikė įvertino Rusijos norus derybose ir JAV spaudimą Ukrainai: „Deja“
23:17
Ženevoje baigėsi naujausias taikos derybų raundas. Ko nori rusai, ko tikisi JAV ir kaip Europa gali paremti Ukrainą – tai leidiniui „Postimees“ paaiškino Estijos Tarptautinio gynybos studijų centro vadovė Kristi Raik.
Interviu analitikė pabrėžė, kad nepaisant to, kad derybose spaudimą JAV daro Ukrainai, o ne Rusijai, Europos negali sustoti ir privalo toliau remti Kyjivą.
„Finansiškai JAV per pastaruosius metus iš tikrųjų niekuo neprisidėjo“, – išvadą daro ekspertė.
– Ženevoje vyko dar vienas taikos derybų raundas. Kaip jį būtų galima įvertinti?
– Visuomenei pateikta nedaug informacijos, todėl nežinoma, ar buvo pasiekta kokia nors pažanga.
Visą interviu skaitykite ČIA.
Zelenskis šaukia skubų susitikimą: Kyjive bus sprendžiami tolesni derybų žingsniai
23:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad penktadienį bus surengtas susitikimas, kuriame bus aptarti tolesni žingsniai derybose.
Apie tai jis paskelbė vasario 19-osios vakariniame kreipimesi.
„Šiandien visi mūsų derybų komandos nariai yra Ukrainoje, ir rytoj esu suplanavęs specialų susitikimą su jais dėl mūsų tolesnių žingsnių ir sprendimų.
Čia, Kyjive, bus pateikta ataskaita apie tuos derybų aspektus, kurių nereikėtų aptarinėti telefonu“, – sakė prezidentas.
Valstybės vadovas taip pat pranešė apie diskusijas dėl tolesnių pokalbių formatų su JAV, Europos partneriais ir Rusija.
„Svarbu, kad šiandien Šveicarijoje dalyvavo europiečiai. Būtent taip ir tikimės dirbti ateityje – kad būtų atsižvelgta į Europos pozicijas. Taip pat noriu padėkoti visiems mūsų delegacijos nariams už griežtą nurodymų laikymąsi derybų metu.
Labai svarbu, kad Ukraina kalbėtų užtikrintai, tvirtai ir koordinuotai“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Drobiazko ir Vanagas tapo propagandos įrankiu: pasirodė per Rusijos valstybinę televiziją
22:10
Garsioji ledo šokėjų pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas pasirodė Rusijos valstybinės propagandinės televizijos „Pervyj kanal“ propagandinėje laidoje „Pust govoriat“. Sportininkų porai skirtoje laidoje taip pat dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona, ledo šou rengėja Tatjana Navka.
Laida „Pust govoriat“, kurioje filmavosi Margarita Drobiazko su Povilu Vanagu bei savo dukra Nikolina, eteryje pasirodė dar vasario 9 dieną.
Joje garsi pora pasakojo, kaip sekėsi susilaukti dukters vėlyvame amžiuje, atskleidė nėštumo bei pasikeitusio gyvenimo detalių.
M.Drobiazko pasakojo, kad darbus tęsė ir nėštumo metu, o taip pat pasirodė Dmitrijaus Peskovo žmonos Tatjanos Navkos rengiamame ledo šou.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusija smerkia Italiją dėl pozicijos dėl paralimpinių žaidynių
20:33
Rusijos ambasada Romoje ketvirtadienį sukritikavo Italijos raginimą neleisti Rusijos sportininkams kitą mėnesį vyksiančiose paralimpinėse žaidynėse varžytis su savo šalies vėliava.
Socialinio tinklo „Facebook“ įraše ambasada kritikavo „nelabai diplomatišką poziciją“, kurią užėmė Italijos vyriausybė, teigdama, kad ji yra „įžeidžianti ir nusipelno visuotinio pasmerkimo“.
Tarptautinis paralimpinis komitetas (TPK) šią savaitę pranešė, kad šešiems rusams ir keturiems baltarusiams bus leista dalyvauti Milano ir Kortinos paralimpinėse žaidynėse su savo vėliavomis.
Rusijai didžiąja dalimi uždrausta dalyvauti tarptautiniame sporte nuo tada, kai Maskva 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Olimpinėse žaidynėse Rusijos ir jos artimos sąjungininkės Baltarusijos sportininkams buvo leista varžytis tik su neutralia vėliava.
TPK sprendimas sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje, kuri pareiškė, kad nesiųs jokių pareigūnų į kovo 6–15 dienomis vyksiančias paralimpines žiemos žaidynes ir paragino kitas šalis prisijungti prie boikoto.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani ir sporto ministras Andrea Abodi trečiadienį pareiškime paragino TPK „persvarstyti savo sprendimą“ ir išreiškė visišką solidarumą bei besąlygišką paramą Ukrainai.
Jie apkaltino Rusiją „nuolatiniu (...) olimpinių ir paralimpinių idealų pažeidimu“, pavadindami tai „nesuderinamu su jų sportininkų dalyvavimu, išskyrus su neutralia vėliava“.
Rusijos ambasada teigė, kad šie komentarai yra nepriimtini, ypač iš paralimpinių žaidynių šalies šeimininkės.
Žvalgybos ataskaita: į Ukrainą Rusija išvežė daugiau nei 1 tūkst. Kenijos piliečių
20:00
Kenijos parlamentui pateiktoje žvalgybos ataskaitoje nurodoma, kad kovoti Rusijos kariuomenėje Ukrainoje išvyko daugiau nei 1 tūkst. Kenijos piliečių. Dauguma jų buvo apgaule priversti pasirašyti karines sutartis.
Daugybė žiniasklaidos tyrimų, įskaitant anksčiau šį mėnesį paskelbtą naujienų agentūros AFP tyrimą, atskleidė, kaip Rusija vilioja vyrus iš Afrikos šalių žadėdama pelningus darbus, tačiau vėliau priverčia juos kovoti fronto linijoje Ukrainoje.
Trečiadienį parlamente pristatytas bendras Kenijos nacionalinės žvalgybos tarnybos ir Kriminalinių tyrimų direktorato tyrimas parodė, kad užverbuotų asmenų iš šios šalies viršija 1 000. Šis skaičius yra gerokai didesnis nei gruodį, kai pareigūnai skelbė apie 200 tokių asmenų.
„Kenijos piliečiai išvyksta iš šalies su turistinėmis vizomis, kad prisijungtų prie Rusijos kariuomenės, per Stambulą Turkijoje, taip pat per Abu Dabį, JAE“, – įstatymų leidėjams sakė parlamento daugumos lyderis Kimani Ichung'wah.
Tačiau jis teigė, kad sugriežtinta sienų kontrolė Nairobio oro uoste reiškia, jog samdiniai dabar keliauja ir į kitas Afrikos šalis, kad išvengtų aptikimo.
K.Ichung'wah sakė, kad licencijų neturinčios įdarbinimo agentūros Kenijoje „veikia išvien su nesąžiningais oro uosto darbuotojais“.
Anot jo, šiuo metu bent 39 Kenijos piliečiai yra hospitalizuoti, 28 dingo be žinios, o 89 yra fronto linijoje.
Kenijos užsienio reikalų ministras Musalia Mudavadi kitą mėnesį lankysis Maskvoje aptarti šio klausimo, vyriausybei smerkiant jos žmonių naudojimą „kaip patrankų mėsą“.
Uganda ir Pietų Afrika yra tarp kitų Afrikos šalių, į kurias buvo nukreiptas verbavimas, Rusijai patiriant didelių nuostolių Ukrainoje.
Lenkijos gynybos ministras ragina sąjungininkes stiprinti bendrą saugumą
19:41
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas ketvirtadienį pareiškė, kad ragina Europos sąjungininkes – ypač Italiją ir Prancūziją – daugiau investuoti į bendrą saugumą.
„Norėčiau, kad Ispanija atsižvelgtų į šį raginimą, norėčiau, kad Italija ir Prancūzija jį išgirstų dar stipriau, šį raginimą didinti gynybos išlaidas, kaip tai padarė Lenkija, Vokietija ir Skandinavijos šalys“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
„Kuo daugiau Europa investuos, tuo rimčiau ir pagarbiau Amerika mus vertins šiose srityse“, – pridūrė ministras.
NATO rytiniame sparne esanti Lenkija, kuri turi sieną ir su karo draskoma Ukraina, ir su Rusijos Kaliningrado sritimi, yra tarp daugiausiai karinėms reikmėms išleidžiančių NATO narių.
Lenkija savo išlaidas gynybai smarkiai padidino po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pagal šių metų biudžetą 4,8 proc. Lenkijos bendrojo vidaus produkto (BVP) bus skirta gynybai.
NATO sąjungininkės yra pažadėjusios iki 2035-ųjų išlaidas gynybai padidinti iki 5 proc. savo BVP ir Lenkija yra viena iš pirmaujančiųjų šiuo klausimu.
Tuo tarpu Prancūzija 2025-aisiais gynybai skyrė 2,05 proc. BVP – šiek tiek daugiau nei ankstesnis NATO tikslas, o Italija – 2,01 proc., Ispanija – 2 procentus.
Briuselis sako siekiąs „kuo greičiau“ pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES
19:21
Europos Sąjunga (ES) siekia pradėti derybas dėl Ukrainos narystės bloke „kuo greičiau“, ketvirtadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, nors konkrečios datos ir nenurodė.
JAV plane dėl karo Ukrainoje pabaigos numatoma Kyjivo narystė ES iki 2027 metų sausio, nors ekspertai šią datą paprastai laiko itin nerealistiška.
„Norime, kad kuo greičiau galėtume oficialiai pradėti derybas ir judėti į priekį šiame plėtros procese“, – žurnalistams vizito Osle metu sakė A.Costa.
„Negaliu pasakyti, ar tai bus 2027 metai, ar net 2026 metai, ar vėliau, tačiau svarbu tai, kad negalime prarasti pagreičio“, – teigė jis.
Kyjivas paraišką dėl narystės ES pateikė praėjus vos keliems mėnesiams po Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais, tikėdamasis sparčios integracijos.
Prisijungimo prie ES procesas paprastai trunka daugelį metų.
„Labai įspūdinga tai, kad Ukraina, nepaisant šio baisaus karo, su kuriuo susiduria, įgyvendina reformas, reikalingas norint tapti pilnateise Europos Sąjungos nare“, – sakė A.Costa.
Paklaustas apie galimybę Briuseliui pasiūlyti Kyjivui ribotą, vadinamąją „lengvąją ES“ narystę, jis priminė, kad „stojimo procesui galioja taisyklės“.
„Valstybės narės kandidatės turi atitikti šiuos kriterijus“, – sakė jis, turėdamas omenyje 1993 metais priimtus vadinamuosius Kopenhagos kriterijus.
Stojimui taip pat turi pritarti visos ES valstybės narės, o Vengrija, vadovaujama ministro pirmininko Viktoro Orbano, atvirai priešinasi Ukrainos kandidatūrai.
Tačiau A.Costa priminė, kad Budapeštas 2022 metais uždegė žalią šviesą Ukrainos kandidatės statusui.
Greičiausiai užbaigtų derybų dėl narystės ES rekordas šiuo metu priklauso Suomijai, kuri prie bloko prisijungė praėjus trejiems metams po paraiškos pateikimo.
Turkija yra kitoje skalės pusėje. Ji paraišką pateikė beveik prieš 30 metų, tačiau derybos su ja išlieka įšaldytos.
„The Economist“: Putinas įstrigo karo spąstuose – taika grasina krize, o pergalė tolsta
18:47
Rusijos diktatorius įkliuvo į savo paties ambicijų Ukrainoje spąstus. Jis nebegali tęsti karo dėl išsekusios Rusijos ekonomikos, tačiau taip pat negali sutikti su taika nepasiekęs bent jau rezultato, kurį būtų galima pavadinti pergale, praneša „The Economist“.
„Daugelis tikisi, kad taikos derybos taps išeitimi, nes prezidentas Donaldas Trumpas privers Ukrainą atsisakyti teritorijų. Tačiau iš tikrųjų šis scenarijus tampa vis mažiau tikėtinas.
Ir net jei taikos susitarimas būtų pasiektas, jo pasekmės Rusijos viduje grėstų ekonominiu ir politiniu nestabilumu, sužlugdydamos V.Putino planus būti įrašytam tarp didžiausių istorijos valdovų“, – rašoma leidinyje.
Leidinys pažymi, kad per ketverius metus Rusijos pasiekti teritoriniai laimėjimai Ukrainoje yra menki, palyginti su Sovietų Sąjungos kariniais pasiekimais Antrajame pasauliniame kare.
Situacija fronte taip pat nesuteikia pagrindo tikėtis reikšmingų pokyčių. Rusija negali visapusiškai išnaudoti savo kiekybinio pranašumo, nes bepiločiai orlaiviai padarė neįmanomą didelių pajėgų sutelkimą siauroje fronto atkarpoje proveržiui pasiekti.
Tuo pat metu Rusija patiria didelius nuostolius, kurie pastaraisiais mėnesiais jau viršija naujai užverbuotų karių skaičių. Be tradicinės mobilizacijos Maskva priversta „pirkti“ karius už itin dideles sumas, nes ideologinė parama seniai išsekusi. Visa tai vyksta augančių ekonominių problemų, mažėjančių naftos pajamų ir didėjančios valstybės skolos fone.
Vis dėlto dabartinė padėtis fronte dar neatrodo katastrofiška V.Putinui, todėl jis nėra priverstas nedelsiant siekti taikos. Kaip pažymi straipsnio autoriai, Kremlius tiki, kad atakomis prieš energetikos sektorių pavyks palaužti ukrainiečių pasipriešinimo dvasią, o Vakarai netrukus paliks Ukrainą likimo valiai.
V.Putinas atsidūrė aklavietėje: karo tęsimas tapo vienintele jo galimybe, rašo „The Economist“. „Jo didžiausia viltis gali būti ta, kad Ukraina, pati kenčianti nuo didelio žmogiškųjų išteklių ir ginkluotės trūkumo, anksčiau nei Rusija nugrims į politinę krizę arba liks be kovotojų ir ginklų. Tačiau V.Putino statymas už Ukrainos žlugimą jau ketverius metus yra nesėkmingas, o tokios baigties tikimybė mažėja“, – rašoma publikacijoje.
Artimiausiu metu nematyti realių pergalės perspektyvų, tačiau tai V.Putino nestabdo. Problema ne tik ta, kad jis tiki sėkme – karo pabaiga Kremliui galėtų sukelti dar daugiau iššūkių nei jo tęsimas.
Leidinys pažymi, kad karinė gamyba šiuo metu sudaro apie 8 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto, o civilinis sektorius išgyvena gilią krizę. Nutraukus karą ir uždarius karines gamyklas, jau dabar silpna ekonomika būtų dar labiau destabilizuota. Tuo tarpu šimtams tūkstančių iš fronto grįžtančių karių reikėtų darbo vietų.
Be to, akivaizdžios pergalės nebuvimas po metų alinamo karo ir milžiniškų nuostolių neišvengiamai skatintų visuomenės nepasitenkinimą, kuris galėtų kelti grėsmę V.Putino valdžiai.
„V.Putinas negali atsisakyti karo, tačiau jo tęsimo kaina auga. Jei bandymai dar labiau didinti karines pajėgas tik dar labiau nualins Rusiją, tai gali sukelti krizę. Jei taip nenutiks, Ukraina ir Rusija gali ilgam įstrigti konflikte“, – apibendrina „The Economist“.
Švedija paskelbė apie 1,21 mlrd. eurų karinę pagalbą Ukrainai
17:32
Švedija ketvirtadienį paskelbė apie 12,9 mlrd. kronų (1,21 mlrd. eurų) karinę pagalbą Ukrainai, daugiausia dėmesio skiriant oro gynybos pajėgumams.
Švedijos gynybos ministras Palas Jonssonas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis gynybos priemonių paketas yra trečias pagal dydį, kurį šalis skyrė Ukrainai nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
Skelbiama, kad naujausias paketas buvo sutelktas į Ukrainos išsakytus poreikius.
„Tai yra, oro gynyba ir mūsų pristatytų platformų aprūpinimas amunicija“, – sakė ministras.
Švedijos vyriausybė nurodė, kad apie 4,3 mlrd. kronų (400 mln. eurų) bus skirta pažangioms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms Ukrainai.
Tai apims papildomus mobiliosios priešlėktuvinės artilerijos sistemos vienetus TRIDON Mk2, kuriuos Švedija vasario pradžioje paskelbė tieksianti Ukrainai.
P.Jonssonas teigė, kad šias sistemas Ukrainai siekiama pristatyti per dvejus metus.
Likusios lėšos bus skirtos dideliems kiekiams amunicijos, įskaitant tolimojo nuotolio artilerijos sviedinius, taip pat mokymams ir bendradarbiavimo projektui su Ukraina dėl tolimojo nuotolio dronų plėtrai.
Lėšos sudaro dalį Švedijos kasmet skiriamo 40 mlrd. kronų (3,74 mlrd. eurų) biudžeto Ukrainai.
Švedijos gynybos ministras pareiškė, kad daugiau informacijos apie 27 mlrd. kronų (2,53 mlrd. eurų) bus paskelbta pavasarį arba vasarą.
Su naujausiu, 21-uoju Švedijos karinės pagalbos paketu Ukrainai nuo Rusijos invazijos pradžios, Švedija iš viso skyrė 103 mlrd. kronų (9,64 mlrd. eurų) Kyjivui.
Anksčiau suteikta pagalba apėmė pėstininkų kovos mašinas CV90, mobiliąją artilerijos sistemą „Archer“, tankus ir jūrų šturmo laivus.
