Svarbiausios naujienos
- „The Guardian“: Kremliui dėl karo teks priimti neišvengiamą sprendimą
- Medvedevas siautėja: pagrasino Europai rusų karių invazija
- Zelenskis prisipažino, ar kandidatuos antrai prezidento kadencijai
- Naujasis Ukrainos gynybos ministras pristatė planą: tai priverstų Rusiją sudaryti taiką
- Rusija perka namus šalia karinių bazių visoje Europoje: paminėta ir Lietuva
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Guardian“: Kremliui dėl karo teks priimti neišvengiamą sprendimą
22:27
Rusija galės tęsti invaziją į Ukrainą ir 2026 metais, nepaisant augančio ekonominio spaudimo ir personalo trūkumo. Tuo tarpu grėsmė Europai dėl Rusijos raketų ir dronų toliau didėja.
Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) generalinis direktorius Bastianas Giegerichas pareiškė, kad yra „nedaug įrodymų“, jog Rusijos gebėjimai tęsti karą prieš Ukrainą jau penktus metus iš eilės silpnėja.
Analitinis centras pranešė, kad 2025 metais Kremlius gynybai išleido mažiausiai 186 mlrd. JAV dolerių – tai 3 % daugiau realiąja išraiška ir sudaro 7,3 % šalies BVP. Tai daugiau nei dvigubai didesnė dalis nei išleidžia JAV.
Gynybos finansų ekspertė Fenella McGerty pažymėjo, kad nors Rusijos ekonomika lėtėja, o tai 2026 metais galėtų lemti „galimą“ realių karinių išlaidų sumažėjimą, tai vyksta po staigaus jų augimo ankstesniais metais. Nuo 2021 metų karinės išlaidos realia išraiška padvigubėjo, todėl Rusija galėjo aktyviai investuoti į techniką ir samdyti karius pagal sutartis.
Mobilizacijos ir personalo kokybės problemos
Rusijos ekspertas Nigelas Gouldas-Daviesas atkreipė dėmesį į „augantį požymį, kad Rusijoje verbavimo tempas pradėjo atsilikti nuo mėnesinių nuostolių“. Tai gali tapti Kremliui „tiesos momentu“: arba sulėtinti puolimą, arba paskelbti antrą priverstinės mobilizacijos bangą, rizikuojant socialiniais neramumais.
Manoma, kad Rusija kas mėnesį verbuoja nuo 30 000 iki 35 000 žmonių, tačiau personalo kokybė prastėja – verbuotojai kreipiasi į priklausomybių turinčius asmenis ir fiziškai sergančius žmones.
Grėsmė Europai
Maskva naudojasi karu modernizuodama savo ginkluotę, įskaitant „Shahed-136“ dronus, galinčius smogti taikiniams visoje Europoje iki 2 000 km atstumu. Giegerichas pabrėžė būtinybę stiprinti NATO oro gynybą, primindamas incidentą praėjusį rugsėjį, kai 21 Rusijos dronas pažeidė Lenkijos oro erdvę ir paralyžiavo oro uostų veiklą.
Europos NATO sąjungininkės, spaudžiamos Trumpo administracijos, kuri reikalauja, kad Europa pati prisiimtų atsakomybę už savo saugumą, įsipareigojo iki 2035 metų padidinti gynybos biudžetus iki 3,5 % BVP. Tačiau ekspertai perspėja, kad Europa mažiausiai iki 2030-ųjų vidurio neatsikratys karinės priklausomybės nuo JAV (žvalgybos ir kosminių pajėgumų srityse).
Kremlius paskelbė pareiškimą ketvirtųjų karo metinių proga. Peskovas dalies Ukrainos teritorijos okupaciją pavadino „užtikrinimu žmonių, kurie gyveno ir toliau gyvena Rytų Ukrainoje, saugumo“.
Tuo tarpu „Bloomberg“ rašo, kad artimiausiais mėnesiais Rusijai bus sunku pradėti didelį puolimą. Šiuo metu Rusija pajėgi mobilizuoti 30 000–35 000 karių per mėnesį, tačiau toks tempas nekompensuoja realių nuostolių mūšio lauke.
Ignatas: nuo 2022 metų Rusija į Ukrainą paleido 13 tūkst. raketų ir 88 tūkst. dronų
00:38
Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija surengė precedento neturintį skaičių oro atakų prieš Ukrainą, pareiškė Ukrainos oro pajėgų vadovybės komunikacijos skyriaus vadovas Jurijus Ignatas, praneša „We-Ukraine“ „Telegram“ kanalas.
Pasak jo, Rusija jau paleido 13 000 raketų, 88 000 dronų ir daugiau nei 120 000 KAB (valdomų aviacinių bombų) į Ukrainos teritoriją.
„Žiūrint į šiuos skaičius, sunku įsivaizduoti, kiek visko skrido į Ukrainą. Tiesiog pagalvokite: tuo metu, kai pirmaisiais karo metais bombos iš viso nebuvo naudojamos, šiandien jau turime daugiau nei 120 000 vien tik KAB, plius dar 13 000 raketų ir 88 000 dronų“, – sakė Ignatas.
Jis taip pat pateikė duomenis, kiek įvairių tipų rusiškų raketų Ukrainos oro pajėgos ir Gynybos pajėgos sugebėjo sunaikinti.
„Kiek raketų ir dronų buvo numušta Oro pajėgų ir Gynybos pajėgų? Kalbame apie „Kinžal“ raketas – iš viso numušta 86, daugiau nei 700 sparnuotųjų raketų „Kalibr“, 2 500 „Ch-101“ raketų ir jų analogų, 260 „Iskander-K“ raketų. Ir galėtume tęsti šį sąrašą, įskaitant S-300 zenitines raketas, kurių priešas paleido labai daug į mūsų teritoriją“, – pažymėjo Ukrainos oro pajėgų komunikacijos vadovas.
Pasak Ignato, virš Ukrainos skriejo nemažai priešo balistinių raketų, kurias dabar gali perimti „Patriot“ sistema.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, jog didžioji dalis Ukrainos teritorijos vis dar neturi oro gynybos sistemų, galinčių perimti rusiškas raketas. Zelenskis patikslino, kad 80 % šalies tokių sistemų neturi. Tačiau prezidentas atsisakė nurodyti, kuriose vietose tokios sistemos yra dislokuotos.
Jis taip pat paaiškino, kad jo ankstesni pareiškimai apie oro gynybą nebuvo skirti kritikuoti partnerius – jis siekė atkreipti dėmesį į realią situaciją. Pasak prezidento, Kyjivas toliau ieško būdų stiprinti oro gynybą.
JAV susilaikė JT balsuojant dėl rezoliucijos, kurioje reiškiama parama Ukrainai
22:41
Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos metines, išreiškė paramą Ukrainai, tačiau tarp šalių, susilaikiusių balsuojant, buvo ir Jungtinės Valstijos.
Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje pareiškė remianti „Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose“.
Rezoliucija buvo priimta 107 balsais už, 12 balsų prieš ir susilaikius 51 šaliai, tarp kurių buvo ir Jungtinės Valstijos.
Rezoliucijoje taip pat raginama nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį ir siekti „visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos“.
Krašto apsaugos ministras: Lietuva perduoda Ukrainai 30 RBS raketų
22:35
Kyjive viešintis Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad Lietuva perduoda Ukrainai 30 RBS raketų.
„Siekiant užtikrinti kritinės infrastruktūros apsaugą perduodame Ukrainai 30 RBS raketų. Ukrainai tai šiuo metu yra kritiškai reikalinga ginkluotė, prisidedanti prie oro gynybos stiprinimo“, – po dvišalio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė R. Kaunas.
Jis Ukrainoje lankosi minint ketvirtąsias plataus masto karo metines.
Lietuvos ir Ukrainos prezidentai pasirašė susitarimą dėl gynybos įrangos gamybos
21:40
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pasirašė susitarimą dėl Ukrainai skirtos gynybos įrangos gamybos Lietuvoje, antradienį pranešė Prezidentūra.
„Minėdami ketvirtąsias brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą metines, dar kartą aiškiai sakome, kad Lietuva buvo, yra ir bus kartu su Ukraina. Šis susitarimas – ne tik pramoninis ar technologinis projektas, bet ir mūsų politinės valios bei strateginės partnerystės įrodymas“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Susitarime akcentuota, kad dauguma Lietuvoje pagamintų gynybos sistemų ir pajėgumų pirmiausia bus skirta Ukrainos pajėgoms bei Lietuvos kariuomenės poreikiams.
NB8 šalių prezidentai įsipareigojo toliau remti Ukrainą, šiemet planuoja 12 mlrd. eurų paramą
21:39
Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) lyderiai antradienį bendru pareiškimu įsipareigojo ir toliau remti nuo Rusijos invazijos besiginančią Ukrainą, šiais metais planuojama suteikti daugiau kaip 12 mlrd. eurų paramą.
Bendrame pareiškime, kurį pasirašė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lyderiai vienareikšmiai pasmerkė Rusijos agresiją bei paragino ją nedelsiant nutraukti neteisėtą invaziją, sutikti su ugnies nutraukimu, pranešė Lietuvos Prezidentūra.
JAV strateginių studijų instituto ataskaita: Europą kamuoja dideli trūkumai
21:35
Europa turi didelių trūkumų savo kariniuose pajėgumuose, dėl kurių ji yra „prastai pasirengusi“, teigiama antradienį paskelbtoje Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) metinėje ataskaitoje.
Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracijos naujoji saugumo strategija verčia Europos šalis persvarstyti gynybos politiką, o ketverius metus trunkantis karas Ukrainoje paskatino pastangas didinti karinius pajėgumus, teigiama ataskaitoje.
2026 metų Londone įsikūrusio instituto ataskaitos „Military Balance“ leidime pažymima, kad Jungtinės Valstijos siekia perskirstyti savo pastangas, kad geriau apsaugotų savo teritoriją.
Todėl JAV lyderis toliau spaudžia sąjungininkus „didesniam naštos pasidalijimui“ karinėms išlaidoms, tiek Europoje, tiek Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, reaguodamas į augančią Kinijos įtaką.
„Nė karto nebuvau kavinėje“: Zelenskis atvirai – kaip karas pakeitė jo kasdienį gyvenimą
21:28
Volodymyras Zelenskis tapo pagrindine figūra Ukrainos gynyboje prieš ketverius metus trunkantį Rusijos agresijos karą – ir jis sako, kad tai jį stipriai paveikė.
Interviu AFP, skirtame ketvirtosioms Rusijos invazijos metinėms paminėti, jis pasakojo, kaip konfliktas jį pakeitė, atskleisdamas...
...ko jis nebegali daryti
Zelenskis sakė, kad beveik nebeturi laiko su žmona ir dviem vaikais. Jis jų nebemato kasdien ir niekada nebeišeina su jais tiesiog smagiai praleisti laiko.
Zelenskis teigė:
„Aš neinu į kiną, neinu į teatrą, vaikai, kai gali, eina su močiute, bet aš pats niekur neinu. Neinu į parduotuves, per visus karo metus nė karto nebuvau kavinėje.“
...jo kasdienę rutiną
Zelenskis „visą naktį“ susirašinėja su Ukrainos oro pajėgų vadu Anatolijumi Kryvonožka dėl oro atakų.
Tuomet, pasak jo, jis keliasi 6 ar 7 valandą ryto. Pirmiausia telefone perskaito naujienas, o tada pereina prie fizinių pratimų.
Tai gali būti paprasta treniruotė – „net greita 25–30 minučių treniruotė yra visai gera“, sakė jis. Kartais jis daugiau dirba su svoriais, bet ne kiekvieną kartą.
Zelenskis pridūrė, kad anksčiau mėgo bėgioti, tačiau nuo karo pradžios taip jau nebesportuoja.
...jo sveikatos įpročius
Zelenskis sakė, kad paprastai, užsiimdamas fizine veikla, „stengiasi nepriaugti svorio“.
Kalbėdamas apie mitybą, jis teigė, kad žmona jam jau nebegamina pusryčių, kaip tai darydavo iki karo.
...kodėl jis negali atskleisti paskutinės perskaitytos knygos
Zelenskis sakė, kad vis dar randa laiko žiūrėti filmus.
Paskutinis jo žiūrėtas filmas buvo „Nuremberg“, kurį jis žiūrėjo pagal pareikalavimą. Taip pat jis matė „One Battle After Another“, kuris jam patiko.
Jei skaito, dabar dažniausiai renkasi negrožinę, istorinę literatūrą, kurią „gali panaudoti“. Tarp jų – knyga apie tokias istorines asmenybes kaip Winstonas Churchillis ir Margaret Thatcher, kurią jis gavo gimtadienio proga.
Paklaustas apie paskutinę perskaitytą knygą, Zelenskis atsakė:
„Dabar apie tai nekalbėkime, kitaip [Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas] taps per daug išdidus.“
Jis atskleidė, kad Stubbas jam padovanojo savo parašytą knygą, nes joje „yra kažkas apie mane“, ir jis pradėjo ją skaityti.
...kur jis gyvena
Zelenskis nebegyvena bunkeryje, kaip gyveno dvejus karo metus.
„Nuo pirmos karo dienos žinojau, kad mes visi negalime būti suvaryti į bunkerį“, – sakė prezidentas.
„Naktį nueini ten, sėdi bunkeryje, ryte kalbi, bet vis tiek turi grįžti čia, išeiti.“
Jis taip pat atskleidė, kad per oro pavojaus signalus nebeeina į bunkerį – dėl to apsaugos pareigūnai ant jo šaukia, sakydami, kad jis rodo blogą pavyzdį savo žmonėms.
„Sprendžia ukrainiečiai, o ne Putinas“: Johnsonas pasakė Europos sąjungininkams, kaip veikti Rusijos hibridiniame kare prieš Ukrainą
21:16
Agresorė Rusija jau vykdo hibridinį karą prieš Europos šalis.
Tai vasario 24 d. komentare NV pareiškė buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
Pasak jo, Europos valstybės ir kitos „norinčiųjų koalicijos“ šalys (pavyzdžiui, Kanada ar Australija) turėtų ne tik rengti karius Ukrainoje, bet ir uždaryti oro erdvę virš vakarinės jos dalies.
Kaip pabrėžė Johnsonas, kalbama ne apie Europos šalių dalyvavimą koviniuose veiksmuose prieš Rusijos kariuomenę, o apie logistinę pagalbą – Lvivo oro uosto atkūrimą, paramą uždarant oro erdvę ir tiekimo užtikrinimą.
„Esmė – parodyti, kad Ukraina pati valdo savo šalį. Ukrainiečiai sprendžia, kas atvyksta į Ukrainą, o ne Putinas. Manau, kad europiečiai, kaip ir visas Vakarų pasaulis, pastaruosius ketverius metus buvo apsėsti minties, jog gali išprovokuoti Putiną. Tai nesąmonė. Visi įrodymai rodo, kad kuo esame stipresni ir kuo daugiau rizikuojame, tuo geriau Ukrainai ir tuo blogiau Putinui. Todėl turime veikti griežčiau“, – apibendrino jis.
Sausio 6 d. Paryžiuje baigėsi „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas, kuriame dalyvavo Europos ir Jungtinių Valstijų atstovai.
Po jo Ukraina, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pasirašė ketinimų deklaraciją dėl būsimų daugianacionalinių pajėgų dislokavimo Ukrainoje po karo pabaigos.
Sausio 7 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Paryžius galėtų dislokuoti „kelis tūkstančius“ karių taikos palaikymo funkcijoms Ukrainoje.
Sausio 8 d. Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healy atsisakė įvardyti karių skaičių, kurį Londonas galėtų siųsti į Ukrainą po paliaubų.
Interviu leidiniui „The Telegraph“, paskelbtame vasario 21 d., Healy pareiškė, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė yra pasirengusi siųsti savo karius į Ukrainą, jei bus pasiektas taikos susitarimas su Rusija.
Vasario 23 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu AFP sakė, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija yra pasirengusios siųsti į Ukrainą po 5 000 karių iš kiekvienos šalies.
„Yra skirtingos brigados, ir mūsų supratimu, iki 5 tūkstančių – tai viena brigada. Kai pasirašėme deklaraciją su visais „norinčiųjų koalicijos“ dalyviais, suprantame, kad šios dvi šalys jau pasirengusios skirti po vieną brigadą“, – sakė Ukrainos valstybės vadovas.
Friedrichas Merzas ragina Kiniją panaudoti įtaką Rusijai dėl karo Ukrainoje
21:03
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad Kinija turi „didelę galimybę“ panaudoti įtaką Rusijai dėl karo Ukrainoje.
„Turime bendradarbiauti, kad išspręstume didžiąsias mūsų laikų krizes ir karus, įskaitant pastangas pagaliau užbaigti Rusijos ketverių metų agresijos karą prieš Ukrainą“, – pažymėjo F. Merzas prieš išvykdamas į Pekiną.
„Kinija turi didelę galimybę daryti įtaką šiuo klausimu... Pekinas turi balsą, kuris bus išgirstas, net ir Maskvoje“, – pridūrė jis.
BI: JAV kariuomenė visiškai nepasirengusi grėsmei, su kuria ukrainiečiai susiduria kasdien
21:02
JAV kariuomenės dronų instruktoriai moko karius būti pasirengusius grėsmei, su kuria daugelis amerikiečių karių niekada nėra susidūrę. Jie remiasi Ukrainos patirtimi Rusijos plataus masto invazijos metu, praneša „Business Insider“.
JAV nepasirengusios naujai grėsmei
Pažymėtina, kad per konfliktus Irake ir Afganistane Jungtinės Valstijos kontroliavo oro erdvę, todėl amerikiečių kariai galėjo judėti ir vykdyti atakas beveik nebijodami priešo oro smūgių. Daugumai karių tai, kas buvo virš jų galvų, paprastai buvo draugiška.
Tačiau karas Ukrainoje parodė JAV ir kitiems Vakarų sąjungininkams, kad ateities konfliktuose oro erdvės kontrolę išlaikyti gali būti gerokai sunkiau, priduria leidinys. Šis pokytis turi įtakos taktikai, mokymams ir net mąstysenai.
Naujai įsteigto JAV kariuomenės Pažangaus bepiločių letalumo kurso vadovė majorė Rachel Martin žurnalistams sakė, kad JAV kariuomenė yra įpratusi prie oro pranašumo.
„Beveik kiekviename konflikte, kuriame esame dalyvavę, mes kontroliavome oro erdvę. Ukraina rodo, kad taip gali ir nebūti. Situacijoje, kai galime neturėti oro pranašumo, turime išmokyti ir įskiepyti kiekvienam kariui tam tikrą pesimizmą ar įtarumą viskam, kas yra ore“, – sakė ji.
Martin pridūrė, kad JAV beveik neturi laiko prisitaikyti prie naujų karo realijų. Ji pabrėžė, kad karių rengimo požiūrį reikia keisti jau dabar.
Ji taip pat pažymėjo, kad ukrainiečių požiūris į oro grėsmes gerokai skiriasi nuo to, prie ko įpratę amerikiečiai. Tai, pasak jos, galioja ne tik kariams, bet ir civiliams.
„Išgirdę drono garsą, jie iš karto slepiasi, įbėga į namą ar slėptuvę ir net nelaukia, kol sužinos, ar tai savas, ar priešas. Jie tiesiog daro prielaidą, kad jis atskrido jiems pakenkti. Būtent šį mentaliteto pokytį mes stengiamės įdiegti savo mokymuose“, – sakė Martin.
Ką sako amerikiečių veteranai, tarnavę Ukrainoje
Sietle gimęs Irako karo veteranas Carlas Larsonas, tarnavęs Ukrainos tarptautiniame legione, žurnalistams sakė, kad dronai stipriai slopina karių moralę. Pasak jo, dronai dažnai neleidžia kariams dienos metu palikti priedangos ar kitų pozicijų.
„Tai neįtikėtinai trikdo gebėjimą vykdyti kovines operacijas ir sukelia didžiulį stresą“, – teigė Irako veteranas.
Larsonas sakė, kad karo Ukrainoje metu matė karius, žuvusius nuo granatų, kurios sprogo tarsi iš niekur netoli jų. Jis pabrėžė, kad priešo dronų atakos kelia rimtą grėsmę.
Miesto kovų Afganistane ir Irake veteranas, Ukrainoje tarnavęs šaukiniu „Jackie“, žurnalistams sakė, kad, palyginti su tais konfliktais, kare Ukrainoje kariams nėra vietos, kur jie galėtų iš tikrųjų atsipalaiduoti. Jis paaiškino, kad ankstesniuose konfliktuose kariai turėjo vietą poilsiui, kai atsitraukdavo nuo kontakto linijos.
JAV karas su Iranu gali virsti užsitęsusiu konfliktu
Anksčiau JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Kaine pareiškė, kad karinė kampanija prieš Iraną galėtų kelti rimtų rizikų Jungtinėms Valstijoms. Jis nurodė, kad tai apima galimybę įsitraukti į užsitęsusį konfliktą.
Pasak „Axios“, Trumpo administracijoje vyksta diskusijos, kaip spręsti Irano klausimą ir kokios būtų kiekvienos galimybės pasekmės. Kai kurie prezidento aplinkos žmonės ragina elgtis atsargiai. Tačiau kai kurie šaltiniai mano, kad pats Trumpas linksta prie smūgio Iranui.
