Svarbiausios naujienos
- „Forbes“: „Starlink“ blokavimas sumažino Rusijos pagrindinio ginklo veiksmingumą
- Ketveri teroro metai: trys versijos, kodėl JAV patikėjo Rusijos noru užbaigti karą Ukrainoje
- Rusija ir Iranas stojo į neplanuotą kovą vienoje srityje
- Iš Baltarusijos – slapti tuneliai: Putinas ir Lukašenka paruošė naują bausmę Europai
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Iš Baltarusijos – slapti tuneliai: Putinas ir Lukašenka paruošė naują bausmę Europai
14:34
Rusija tęsia hibridinį karą prieš Vakarus ir aštrina situacija slaptais požeminiais tuneliais siųsdama migrantus iš Baltarusijos į Europos šalis, rašo britų leidinys „The Telegraph“.
Pasak Lenkijos pareigūnų, kalbėjusių su žurnalistais, autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujamas Rusijos, ėmėsi kurti slaptus tunelius, kuriems suprojektuoti pasitelkė aukšto lygio patirties turinčius specialistus iš Artimųjų Rytų.
Nors ekspertai nėra užtikrinti, tačiau vertina, kad į tai galėjo būti įtraukti „Islamo valstybės“ smogikai ir kiti Irano remiami įgaliotiniai.
Lenkijos pusė taip pat išsakė prielaidą, kad Baltarusija pasitelkė paslaptingus Artimųjų Rytų specialistus, ieškodama naujų ir išradingų būdų, kaip toliau per sieną gabenti migrantus.
„Palenkės pasienio apsaugos padalinio pareigūnai iš viso aptiko keturis tunelius po siena su Baltarusija, visus 2025 m.“, – „The Telegraph“ teigė Lenkijos pasienio pajėgų pulkininkė leitenantė Katarzyna Zdanowicz.
„Fizinės ir elektroninės sienos apsaugos priemonės, tokios kaip termovizorinės kameros ir aptikimo sistemos, leidžia mums nedelsiant reaguoti į bet kokius bandymus pažeisti valstybės sieną, net ir požeminius“, – pridūrė ji.
Lenkijos valdžios institucijos gruodžio viduryje aptiko vieną didžiausių tunelių netoli Narevkos kaimo rytų Lenkijoje.
Juo iš viso pasinaudojo apie 180 migrantų, daugiausia iš Afganistano ir Pakistano. Tačiau dauguma jų buvo sulaikyti išlindę kitoje pusėje.
Lenkijos duomenimis, toks tunelis gali būti 1,5 m aukščio, o įėjimas Baltarusijos pusėje paslėptas miške. Manoma, kad Baltarusijoje tokie tuneliai tęsiasi apie 50 metrų, o Lenkijos pusėje – 10 metrų.
Lenkijos policija taip pat paskelbė kai kurių iš 130 migrantų, kurie buvo sulaikyti išlindę iš tunelių, nuotraukas.
Pačiame tunelio vaizdo įraše matyti siauras statinys, kurio šonuose pritvirtintos betoninės atramos, neleidžiančios tuneliui sugriūti.
Karybos ekspertų vertinimu, vienintelės žinomos Artimųjų Rytų grupuotės, galinčios įrengti tokius tunelius, yra „Hamas“ Gazos Ruože, „Hezbollah" Libane, tam tikros grupuotės Kurdistane ir galbūt „Islamo valstybė“.
Amerikiečių karo istorikė ir strategė dr. Lynette Nusbacher išsakė nuomonę, kad tikėtina, jog to kaltininkės gali būti Irano remiamos grupuotės, tokios kaip „Hezbollah“.
„Vienas iš dalykų, kuriuos iš karto pamatėme po 2006 m. Libano karo, buvo cemento maišyklės, išsirikiavusios pietų Libane... matėme daugybę Irano statomų tunelių“, – pažymėjo ekspertė.
„Taip pat turime daug įrodymų, kad „Hamas“ daro tą patį Gazoje. Taigi, jei norite, kad giluminių tunelių tiesimo patirtis būtų naudinga, į jūsų klausimą atsakys Artimųjų Rytų gyventojai“, – pažymėjo ji.
Įtvirtinimų ekspertas, buvęs britų kariuomenės žvalgas majoras Robas Campbellas, peržiūrėjęs filmuotą medžiagą apie tunelius Lenkijoje, taip pat mano, galutinis kaltininkas – „Hamas“.
„Jei reikėtų spėlioti to ekspertus iš Artimųjų Rytų, tai būtų „Hamas" arba „Palestinos islamo džihadas“, – teigė jis, turėdamas omenyje kitą palestiniečių grupuotę Gazos Ruože.
Buvęs Izraelio žvalgybos pulkininkas Saritas Zehavis nurodė, kad Irano remiami įgaliotiniai yra tik vienas iš kelių galimų paaiškinimų.
„Ar „Hezbollah“ ar kokie nors Irano įgaliotiniai turi tokį pajėgumą? Taip. Ar jie vieninteliai? Ne. Tikriausiai ir kiti turi tokių žinių, pradedant kurdų sukarintomis grupuotėmis Sirijoje ir baigiant „Islamo valstybė“, – sakė britų žvalgas majoras.
Lenkijos pareigūnas Marcinas Kierwińskis anksčiau yra teigęs, kad kai kurie iš migrantai atvyko iš Kurdistano, tačiau pridūrė, kad Lenkija galiausiai atsakomybę už tai priskiria Baltarusijos režimui.
Praėjusį mėnesį Kataro transliuotojas „Al-Jazeera“ pranešė, kad po Sirijos Rakos miestu aptiktas didžiulis tunelių tinklas, kurį iškasė kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF).
Bausmė Vakarams
Jau daugiau nei 30 metų, kai Baltarusiją valdo A.Lukašenka, Minskas ypač aktyviai dalyvauja Vladimiro Putino plane destabilizuoti Vakarus migracijos bangomis.
Dar prieš 2022 m. pradėtą Rusijos invaziją į Ukrainą Baltarusija tapo buvo naudojama kaip stovykla tūkstančiams migrantų per Lenkijos sieną siųsti, todėl Varšuva pastatė 200 km ilgio tvorą su 300 kamerų.
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą Rusija taip pat surengė dešimtis dronų antskrydžių ir padegamųjų bombų atakų Europos oro uostuose, taip pat virtinę diversinių išpuolių prieš gamyklas ir geležinkelius, kuriais tiekiama pagalba Ukrainai.
Galutinis tikslas – nubausti Vakarus už jų karinę paramą Ukrainai ir pabandyti nuteikti visuomenę prieš Volodymyro Zelenskio vyriausybę Kyjive, daro išvadą „The Telegraph“.
Įgyvendindama šią strategiją, Baltarusija į kaimynines NATO šalis siunčia kontrabandą gabenančius balionus, kad sukeltų oro eismo chaosą ir ištirtų oro gynybos silpnąsias vietas.
Iš pradžių ši taktika buvo nukreipta prieš Lietuvą, tačiau Lenkijos pareigūnai teigia, kad baltarusiški balionai, paprastai su kontrabandinėmis cigaretėmis, vis dažniau siunčiami jų kryptimi.
Varšuva taip pat nurodė, kad, kalbant apie tunelius, ji yra daugiau nei pajėgi susekti jų įėjimus ir juos susprogdinti. Tačiau nerimaujama, kad kaskart, kai Lenkija uždaro vieną migrantų patekimo į Europą punktą, kitoje vietoje iškyla dar vienas.
Vienas ministras netgi išsakė mintį, kad atsiradę Artimųjų Rytų specialistų suprojektuoti tuneliai yra ženklas, jog jų pasienio pajėgos pernelyg gerai atlieka savo darbą.
„Šių tunelių kasimas reiškia, kad mūsų veiksmingumas stabdant migraciją yra toks didelis, jog buvo nuspręsta jiems kasti pasikviesti specialistus iš Artimųjų Rytų“, – neseniai duotame interviu Lenkijos radijui pažymėjo vidaus reikalų viceministras Czesławas Mroczekas.
Ketveri teroro metai: trys versijos, kodėl JAV patikėjo Rusijos noru užbaigti karą Ukrainoje
23:02
Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą lygiai prieš ketverius metus. Paskutiniai metai skiriasi nuo ankstesnių tuo, kad JAV pakeitė savo strategiją ir reikalauja, kad konfliktas būtų sprendžiamas diplomatinėmis priemonėmis. Iš pradžių Donaldas Trumpas žadėjo karą išspręsti per vieną dieną, tačiau derybos tęsiasi jau daugelį mėnesių, o už prarastą laiką ukrainiečiai moka savo gyvybėmis.
Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas suteikė Ukrainai dosnią karinę pagalbą ir pažadėjo remti Ukrainą „tiek laiko, kiek reikės“.
Tačiau už tai jis buvo kritikuojamas – toks pažadas yra nekonkretus ir nepadeda, jei JAV neteikia Ukrainai ginklų, kurie padėtų jai laimėti, o ne tik išgyventi.
J.Bidenas ilgai nesutiko tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas, bet 2024 m. lapkritį, kai po rinkimų tapo aišku, kad J.Bideno prezidento karjera baigėsi, jis leido Ukrainai jas naudoti savo gynyboje.
Buvęs JAV lyderis taip pat nesivėlė į tiesioginę diplomatiją su Rusija, nes, kaip ir Europos politikai, nemanė, kad Vladimirą Putiną domina karo pabaiga.
2025 m. sausio mėnesį D.Trumpui vėl tapus JAV prezidentu, Vašingtono politika pasikeitė neatpažįstamai.
Zelenskis atskleidė pokalbio su Trumpu detales
22:20
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė klausimus, kurie rytoj bus nagrinėjami dvišaliame susitikime Ženevoje.
„Ką tik kalbėjausi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pokalbyje taip pat dalyvavo prezidento Trumpo atstovai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. Mūsų komandos šiuo metu intensyviai dirba, ir aš jiems padėkojau už visas pastangas bei atsidavimą deryboms ir darbui siekiant užbaigti karą“, – parašė jis.
Pasak Zelenskio, ši žiema Ukrainai yra sunkiausia, tačiau raketos oro gynybos sistemoms, kurias galima įsigyti Jungtinėse Valstijose, labai padeda įveikti šiuos iššūkius ir apsaugoti gyvybes.
„Aptarėme klausimus, kuriuos mūsų atstovai rytoj Ženevoje nagrinės dvišaliame susitikime, taip pat pasirengimą kitam visų derybinių komandų susitikimui trišaliu formatu pačioje kovo pradžioje. Tikimės, kad tai suteiks galimybę pereiti prie derybų vadovų lygiu. Prezidentas Trumpas palaiko tokią veiksmų seką. Tai vienintelis būdas išspręsti visus sudėtingus ir jautrius klausimus ir pagaliau užbaigti karą“, – pridūrė Zelenskis.
„Forbes“: „Starlink“ blokavimas sumažino Rusijos pagrindinio ginklo veiksmingumą
22:07
Rusijos prieigos prie „Starlink“ blokavimas reikšmingai sumažino Rusijos dronų atakų efektyvumą. Tačiau tai nėra vienintelis priešo ginklas, kurio veiksmingumas nukentėjo dėl šio sprendimo.
Kaip rašo „Forbes“, rusai susiduria su rimtomis problemomis naudodami artileriją dėl prieigos prie „Starlink“ praradimo. Pranešama, kad Rusijos daliniuose šiuo metu vyrauja sumaištis, o tai mažina pajėgų, kurios ilgą laiką buvo Maskvos kovinių operacijų pagrindas, efektyvumą.
Rusijos problemos su artilerija
Leidinys pažymi, kad šiuolaikinė artilerija remiasi patikimais ir atspariais ryšių tinklais. Taktiniame lygmenyje savalaikiai ir saugūs ryšio kanalai leidžia priekinės linijos stebėtojams ir dronų operatoriams iškviesti ugnį bei koreguoti apšaudymą aptikus priešo pajėgas.
Ryšiai taip pat būtini sinchronizuojant dalinių manevrus su ugnies parama. Operaciniame ir strateginiame lygmenyse reikalingi tvirti vadovavimo ir kontrolės tinklai, kad būtų galima perdislokuoti artilerijos vienetus, integruoti žvalgybos duomenis, nustatyti taikinius ir įtraukti ugnies paramą į bendrą kampanijos planą.
Leidinys pabrėžia, kad prieigos prie „Starlink“ praradimas reikšmingai paveikė Rusijos strateginius ryšius. Be šio tinklo informacijos srautai į ir iš aukščiausiosios Rusijos vadovybės buvo sutrikdyti, todėl Rusijos vadai pradėjo duoti įsakymus neturėdami aiškaus situacijos vaizdo vietoje.
Įdomu tai, kad rusai viešai tvirtina, jog jų ryšiai išlieka „nepažeisti“. Tačiau leidinys pažymi, kad Ukraina reguliariai suduoda veiksmingus smūgius Rusijos taktinėms ryšio terminalų sistemoms.
Be to, Rusijos „karo korespondentai“ ir patys kariai pradėjo viešai kalbėti apie šią problemą. Leidinys cituoja Rusijos artileristą, kuris neseniai skundėsi atotrūkiu tarp aukštosios vadovybės ir fronto linijos dalinių dėl ryšio problemų.
Rusijos artilerijos fronto linijoje vis mažiau
Leidinys praneša, kad daugėja įrodymų, jog Ukrainos pajėgos atremia puolimą svarbiausiuose sektoriuose. JAV Karo studijų instituto (ISW) analizė parodė, kad nuo vasario 11 iki 15 dienos Ukrainos daliniai susigrąžino apie 201 kvadratinį kilometrą teritorijos, daugiausia į rytus nuo Zaporižios, – tai sparčiausias teritorinis laimėjimas per daugiau nei dvejus su puse karo metų.
Kovų intensyvumas išlieka didelis, tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas praneša apie žymiai mažesnį sunaikintų Rusijos artilerijos platformų skaičių nuo tada, kai Rusija neteko prieigos prie „Starlink“, pažymi leidinys.
Be to, žurnalistai priduria, kad ši tendencija atsispindi ir „Oryxspioenkop“ portalo, fiksuojančio atvirojo šaltinio duomenimis patvirtintus sunaikintos technikos atvejus, statistikoje. Analitikai pirmosiomis vasario savaitėmis užfiksavo tik devynis Rusijos artilerijos nuostolius, palyginti su maždaug 2 100 patvirtintų nuostolių per visą plataus masto karą.
Leidinys pabrėžia, kad Rusijos artilerijos naudojimo sumažėjimas yra pastebimas ir greičiausiai atspindi Rusijos ugnies smūgių tempo lėtėjimą. Artilerijos daliniai yra labiausiai pažeidžiami šaudymo metu, nes kiekviena salvė didina riziką būti aptiktiems dronų ir priešbaterinių sistemų.
Leidinys daro išvadą, kad artilerija užima centrinę vietą Rusijos karinėje doktrinoje, todėl bet koks jos efektyvumo sumažėjimas turi rimtų pasekmių mūšio lauke. Tai gali suteikti Ukrainai galimybę susigrąžinti teritorijas, kol Rusijos artilerijos operacijos išlieka ribotos, rašo „Forbes“.
Anksčiau „Bloomberg“, remdamasi aukšto rango Europos diplomatais ir NATO atstovais, pranešė, kad Rusijos ryšio problemų poveikis kartu su „Starlink“ blokavimu yra reikšmingas. Taip pat pažymėta, kad dalis pastarųjų Ukrainos sėkmių mūšio lauke yra su tuo susijusios.
Agentūra pridūrė, kad Karo studijų instituto analitikai anksčiau teigė, jog Ukraina galėjo pasinaudoti neseniai įvykusiais Rusijos „Starlink“ terminalų veikimo sutrikimais ir „Telegram“ blokavimu, kad surengtų kelias kontrpuolimo operacijas. Tai taip pat paveikė Rusijos galimybes vykdyti puolamąsias operacijas naudojant dronus.
Beveik 70 proc. Rusijos karo belaisvių mano, kad karas prieš Ukrainą yra pateisinamas
21:46
Beveik 70 % Rusijos karo belaisvių mano, kad plataus masto karas prieš Ukrainą yra bent iš dalies pateisinamas ir būtinas. Tai rodo nevyriausybinės organizacijos „Lingva Lexa“ atliktas sociologinis tyrimas, praneša „Ukrainska Pravda“.
Sociologai pranešė, kad vidutinis karo prieš Ukrainą teisėtumo vertinimas tarp respondentų sudarė 35,81 %. Iš viso 68,29 % apklaustų Rusijos karo belaisvių teigė, kad vadinamoji „specialioji karinė operacija“ yra „tam tikru mastu būtina ir pateisinama“.
Sociologai pažymėjo, kad didžiausią paramą karui išreiškia tie Rusijos karo belaisviai, kurie tiki Rusijos propaganda. Net 88 % jų teigė, kad karas yra tam tikru mastu pateisinamas ir būtinas. Tarp tų, kurie propaganda netiki, 51 % nurodė, kad karas yra pateisinamas.
Baltieji rūmai: Donaldas Trumpas kalbėjosi su Ukrainos prezidentu
21:13
JAV lyderis Donaldas Trumpas trečiadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nurodė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Pokalbis surengtas prieš artėjantį JAV tarpininkaujamų derybų raundą, kuriuo siekiama nutraukti ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tačiau kol kas išsamesnės pokalbio detalės nebuvo pateiktos.
Ketvirtadienį Ženevoje Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas turėtų susitikti su JAV pasiuntiniu Steve'u Witkoffu. Susitikimas vyks prieš trišales derybas, kurių naujausias raundas, kaip skelbiama, numatytas kovo pradžioje.
Jungtinės Valstijos siekia užbaigti karą, kuris tęsiasi jau ketverius metus ir nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių bei sunaikino didelę dalį rytų ir pietų Ukrainos.
Maskva ir Kyjivas vis dar nesutaria dėl teritorijų.
Rusija siekia visiškai kontroliuoti rytinę Ukrainos Donecko sritį ir grasina ją užimti jėga, jei Kyjivas nepasiduos prie derybų stalo.
Tačiau Ukraina atmeta šį reikalavimą ir davė suprasti, kad nepasirašys susitarimo be saugumo garantijų, kurios atgrasytų Rusiją nuo pakartotinio įsiveržimo.
„Jie nekenčia Putino“: šokiruojantys rusų karių liudijimai apie gyvenimą Rusijos kariuomenėje
19:26
Keturi Rusijos kariai BBC dokumentikoje „The Zero Line: Inside Russia's War“ papasakojo apie brutalumą ir savų karių egzekucijas Ukrainos fronte. Du iš jų teigė savo akimis matę, kaip vadai vietoje sušaudė atsisakiusius vykdyti įsakymus karius.
Vienas iš karių atviravo, kad egzekucija įvyko vos už kelių metrų nuo jo.
„Aš matau – du, trys metrai... spragt, pokšt, šūvis, – sakė jis. – Tai ne drama, ne filmas. Tai tikras gyvenimas.“
Kitas karys, tarnavęs kitame dalinyje, teigė matęs, kaip jo vadas pats nušovė keturis pavaldinius.
„Aš juos pažinojau. Pamenu, vienas jų rėkė: „Nešauk, padarysiu bet ką!“ Bet jis vis tiek juos „nunulino“, – teigė jis, pavartodamas rusišką karinį žargoną, reiškiantį savųjų egzekuciją.
Rusija susprogdino užtvanką Ukrainoje: „DeepState“ paaiškino okupantų planą
19:19
Rusijos okupantai ruošiasi ryžtingesniam puolimui Kostiantynivkos kryptimi. Šiuo metu jie bando apriboti Ukrainos gynybos pajėgų logistinį aprūpinimą, susprogdindami užtvanką netoli Osikovo kaimo. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė stebėjimo projektas „DeepState“, rašo UNIAN.
„Priešas didina aktyvumą mūšyje dėl Kostiantynivkos, siekdamas sutrikdyti logistiką į miestą. Pirmiausia maskoliai sunaikino vieną iš tiltų šiaurės vakariniame Kostiantynivkos pakraštyje, kad apsunkintų Gynybos pajėgų logistiką“, – teigiama pranešime.
Iš Ukrainos – baugi žurnalisto žinia: Kremlius 2026-iesiems turi du tikslus
19:03
„Ukrainos gynyba ir noras kovoti puikiai pasiteisino kare su žymiai galingesniu priešininku, Rusija“, – savo pasakojime rašo leidinio „Postimees“ žurnalistas, keliavęs po Ukrainą. Tai atviras pasakojimas, ką jis išvydo Ukrainoje ir su kokiomis nuotaikomis ukrainiečiai pasitinka penktuosius karo metus.
Per ketverius metus trukusią plataus masto agresiją Rusija sugebėjo užkariauti 11,5 proc. Ukrainos teritorijos, iš kurių tik 1,2 proc. per pastaruosius trejus metus.
Reikia atsižvelgti į tai, kad Rusijos kariuomenė nuo 2023 m. spalio mėn., t.y. jau dvejus su puse metų, iš esmės nepertraukiamai vykdo puolimą.
Kita vertus, Ukrainos gynybos pajėgos spaudžia ir stumia fronto liniją, tačiau šio spaudimo rezultatai, atsižvelgiant į Ukrainos dydį, yra minimalūs.
Per pastaruosius trejus metus karo centras išliko, skaičiuojant tiesia linija, teritorijoje, kurios ilgis yra šiek tiek daugiau nei 300 kilometrų, o plotis – 50 kilometrų.
Vienintelė išimtis buvo laikinas aktyvių karo veiksmų išplėtimas į Rusijos Kursko sritį ir Ukrainos Sumų sritį.
Laimei, Rusija negalėjo arba nenorėjo – ir, tikėkimės, negalės – atidaryti fronto šiaurės Ukrainoje.
Ukrainai, kurios ištekliai mažėja, bet koks fronto linijos išplėtimas būtų labai bloga žinia.
Didelės fronto linijos atidarymas šiaurės Ukrainoje reikštų Baltarusijos tiesioginį įsikišimą į karą, o Aliaksandro Lukašenkos režimas, atrodo, stengiasi to išvengti.
2022 m. žiemą Rusijos kariai panaudojo Baltarusijos teritoriją, kad įsiveržtų į Ukrainą.
Kremliaus tikslai
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija ir Iranas stojo į neplanuotą kovą vienoje srityje
18:54
Kinija ir toliau išlieka pagrindine naftos pirkėja iš dviejų tiekėjų, kuriems taikomos griežtos sankcijos – tai Rusijos ir Irano. Kad įtikintų naftos perdirbėjus rinktis jų žaliavą, jos turi mažinti kainas. Iš Rusijos siūlomos nuolaidos buvo didesnės, tad kol kas ji išstūminėja Iraną.
„Urals“ rūšies nafta, kurią anksčiau daugiausia pirko Indija, dabar Kinijos uostuose parduodama su 12 JAV dolerių nuolaida palyginus su „Brent“ rūšies naftos barelio kaina, praneša „Bloomberg“, remdamasi apie vykstančius sandorius informuotais prekybininkais. Sausio mėn. nuolaida buvo 10 JAV dolerių.
Pasak prekybininkų, iraniečiai padidino nuolaidą iki 11 JAV dolerių už barelį – nuo 8-9 JAV dolerių nuolaidos gruodžio mėn.
Todėl, „Bloomberg“ laivų stebėjimo duomenimis, per pirmąsias 18 vasario mėn. dienų į Kinijos uostus pristatytos rusiškos naftos vidutinis paros kiekis išaugo iki 2,09 mln. barelių. Tai maždaug 20 proc. daugiau nei sausio mėn. ir 50 proc. daugiau nei gruodžio mėn. Kita vertus, „Kpler“ duomenimis, nuo metų pradžios Irano tiekimas iš viso sudarė 1,2 mln. barelių: daugiau ar mažiau tokio lygio jis buvo jau trečią mėnesį, tačiau buvo 12 proc. mažesnis nei per tą patį 2025 m. laikotarpį.
Rusijos ir Irano naftos pirkėjai yra nepriklausomos Kinijos naftos perdirbimo gamyklos, kurios tradiciškai yra pasirengusios pirkti naftą, kurios kitos šalys atsisako. Tačiau jų „įsisavinimo“ pajėgumai yra riboti: jos sudaro tik apie ketvirtadalį šalies naftos perdirbimo pajėgumų ir joms taikomos vyriausybės nustatytos importo kvotos.
Didelės Kinijos valstybinės naftos perdirbimo įmonės tradiciškai vengia Irano naftos, o pastaruoju metu iš esmės atsisakė ir prekybos su Rusija. Bendrovės „Energy Aspects“ analitikas Jiananas Sunas atkreipia dėmesį į tai, kad Kinijos sausumoje ir jūroje esančiose saugyklose kaupiasi bareliai, kuriems taikomos sankcijos: „Kinijos privačios naftos perdirbimo gamyklos negali priimti daugiau, nes jų pajėgumai, atrodo, yra išnaudoti.“
Ką daro Indija
Todėl didėja naftos, kurią Iranas ir Rusija turi laikyti jūroje, naudodamiesi tanklaiviais kaip plaukiojančiomis saugyklomis, kiekiai. Nuo gruodžio mėn. rusiškos naftos kiekis jose išliko stabilus – apie 140 mln. barelių. Tai maždaug 60 mln. (65 proc.) daugiau nei rugpjūčio pabaigoje, kai JAV padvigubino importo muitus Indijai, reikalaudamos atsisakyti rusiškos naftos.
Indija ir toliau mažina pirkimą iš Rusijos – pagal „Rystad Energy“ scenarijų nuo sausio mėn. importas gali sumažėti 40 proc. iki 600 000 barelių per parą.
Vokietija pasibaisėjo Vengrijos elgesiu
18:25
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas dažnai sulaukia kritikos – ir šis kartas nebuvo išimtis. Vokietijos ir Belgijos užsienio reikalų ministrai pažėrė griežtų pastabų, rašo „The Guardian“.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad esu pasibaisėjęs Vengrijos elgesiu“, – sakė Vokietijos ministras Johannas Wadephulis po to, kai V.Orbanas blokavo didelę ES paskolą Ukrainai. Jis pridūrė, kad Vengrijos sprendimas vetuoti naujausią ES sankcijų Rusijai raundą „išduoda jos pačios kovą už laisvę“.
Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot taip pat perspėjo, kad „Vengrija turi suprasti“, jog kitoms ES šalims „kantrybė labai greitai senka“.
27 valstybes nares vienijanti ES siekia, kad Maskvai dėl karo Ukrainoje, kurio ketvirtosios metinės paminėtos antradienį, būtų įvestas naujas ekonominių sankcijų paketas.
Tačiau V. Orbanas blokuoja ir sankcijas, ir 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, reikalaudamas, kad Kyjivas pirmiausia vėl atidarytų svarbų naftotiekį.
Plačiau skaitykite ČIA.
