Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kaip Ukrainą paveiks „iššluoti“ JAV amunicijos sandėliai po atakos prieš Iraną
15:37
Vykdydamos smūgius Iranui JAV turi atsižvelgti į savo kritiškai svarbių gynybinių šaudmenų atsargas. Apie tai dar penktadienį rašė „Financial Times“ (FT).
Leidinys remiasi analitinio centro „Center for a New American Security“ gynybos programos direktore Stacie Pettyjohn, kuri mano, kad JAV gali išeikvoti metines amunicijos atsargas per kelias operacijų dienas, jei „jei Iranas sugebės surengti keletą didelio masto raketų ir dronų atakų“ atsakydamas JAV ir Izraeliui.
Kitas leidinio pašnekovas – vienas iš regiono karinių pareigūnų – pranešė, kad 2025 m. birželio mėn. JAV paleido iki 150 THAAD raketų, siekdamos apsaugoti Izraelį nuo masinio Irano raketų atakų. Nuo 2010 m. iš viso buvo užsakyta mažiau nei 650 tokių raketų.
Būtent „sandėlio gylis“ – karinis terminas, reiškiantis turimas amunicijos atsargas ilgalaikiams kariniams veiksmams – pagal THAAD sistemas labiausiai kelia nerimą kariškiams, teigė pareigūnas.
Poveikis Ukrainai
Irano atsakas gali sukelti papildomą naštą THAAD sistemų amunicijos tiekimui tuo metu, kai JAV bando papildyti šias atsargas. Tai turės įtakos ne tik karui Ukrainoje, bet ir Vašingtono planams dėl galimo konflikto su Kinija ar Rusija.
Tuo pačiu metu FT pašnekovas pažymėjo, kad vargu ar JAV išeikvos visus savo gynybinių šaudmenų atsargus per smūgius Iranui. Tačiau šios amunicijos gali būti tiesiog „sutaupytos“, o Izraelis bus priverstas veikti savarankiškiau, o JAV karinės pajėgos sutelks dėmesį į savo ir kitų sąjungininkų pajėgų apsaugą.
„Protingas raketų naudojimas“ yra lemiamas veiksnys atsargų išsaugojimui, dar 2025 m. rugpjūčio mėn. teigė viceadmirolas Charlesas Cooperis per Senato klausymus dėl jo paskyrimo JAV Centrinės vadavietės vado pareigoms (kurio atsakomybės sričiai priklauso Artimieji Rytai).
Gali leisti Ukrainai svarbias „Tomahawk“ raketas
„Bet kokiame konflikte JAV tikriausiai paleistų „Tomahawk“ raketas, kad išvengtų radarais užfiksuojamų (angl. non-stealthy) naikintuvų įskridimo į Irano oro erdvę“, – rašo FT.
JAV naudojo „Tomahawk“ raketas, kurios paleidžiamos iš eskadrinių minininkų ir povandeninių laivų, savo kampanijoje prieš husių sukilėlius ir pernai bombarduodamos Iraną. „Tomahawk“ raketos taip pat būtų reikalingos konflikte su Rusija ar Kinija, sakė S.Pettyjohn.
Ukrainos karininkas papasakojo, kaip sustabyti rusus 2026 metais: „Matematikos klausimas“
01:06
Ukraina tikisi, kad ji naikins Rusijos kariuomenę greičiau, nei ši spės pildyti savo pajėgas, ir taip sugebės sustabdyti būsimą Rusijos puolimą. Apie tai „Bild“ pasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Volodymyras Poljovyjus iš 7-ojo greitojo reagavimo korpuso.
Pasak jo, sustabdyti Rusijos puolimą 2026 m. yra „matematikos klausimas“.
„Šiuo metu kas mėnesį mus pasiekia apie 35 000 Rusijos karių, iš kurių mes sunaikiname 30 000. Jei sugebėsime padidinti šį skaičių iki 50 000, sustabdysime Rusiją mūšio lauke. Klausimas yra, kaip mums pasiekti šį 40 proc. padidėjimą. Tam mums reikia ne daugiau žmonių, o daugiau žvalgybos – iš dronų ir iš kosmoso – ir daugiau ginklų“, – sakė karininkas.
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad netiki greitu ugnies nutraukimu, nes Rusija vis dar planuoja pasiekti savo tikslą užimti Donbasą.
Jis taip pat paaiškino savo padalinio, dalyvaujančio mūšiuose prie Pokrovsko, gynybinės strategijos niuansus.
„Jei rusai užims vieną gynybos liniją, jie susidurs su kita gynybos linija. Mes kuriame gynybos linijas užnugaryje, kas penkis kilometrus. Pagrindinė problema rusams – kaip greičiausiai įveikti šias gynybos linijas. Todėl jiems reikia organizuoti proveržį, pavyzdžiui, per mūsų prieštankinius griovius. Šioje siauroje vietoje mes galime sutelkti visą savo artileriją, minosvaidžius ir dronų batalionus. Šioje proveržio zonoje jie patirs didelių nuostolių“, – pasakojo pulkininkas.
Jis taip pat pažymėjo, kad nuo Rusijos smūgių pirmiausia nukenčia civiliai gyventojai, o ne kariniai taikiniai.
„Mūsų armija ir ginklų gamyba dėl to nenukenčia. Jos yra saugios, po žeme, decentralizuotos, turi savo elektros tiekimą ir gali atlaikyti atakas“, – pridūrė jis.
Budanovas: Rusija priims JAV saugumo garantijas Ukrainai
20:05
Rusija bus priversta priimti JAV saugumo garantijas Ukrainai. Tai Ukrainos televizijai pareiškė prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas.
„Kalbant apie saugumo garantijas, ankstesnėse derybose Rusijos pusė, pavyzdžiui, tiesiai pareiškė, kad saugumo garantijas, kurias Ukrainai siūlo JAV, jie priims. Ir, kaip sakoma, nuo to niekur nedingsi. Tos (garantijos, – red.), kurias siūlo JAV, jie tiesiogiai sako, kad taip, mes būsime priversti, mes esame pasirengę jas priimti“, – sakė jis.
K.Budanovas pridūrė, kad mato tam tikrą pažangą saugumo garantijų klausimu. Jis mano, kad saugumo garantijos Ukrainai, greičiausiai, bus aktyvuotos kartu su karo pabaiga.
„Bet tai dar nėra galutinis sprendimas“, – pabrėžė prezidento kanceliarijos vadovas.
K.Budanovas taip pat pareiškė, kad tiki, jog taikos derybos su Rusija gali duoti rezultatų. Jis pridūrė, kad sėkmingos derybos bus pergalė Ukrainai.
Paaiškėjo, kokį sandorį Ukrainai siūlo Rusija
13:32
Rusija yra pasirengusi pasirašyti taikos susitarimo memorandumą ir įšaldyti konfliktą pagal esamas ribas, jei Ukraina sutiks išvesti karius iš likusios Donecko srities dalies. Kaip rašo „Bloomberg“, šis pasiūlymas atitinka pirminį planą, kurį pasiūlė Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas per savo kelionę į Maskvą prieš V.Putino ir D.Trumpo susitikimą Aliaskoje.
„Remiantis agentūros pašnekovų duomenimis, S.Witkoffas pranešė V.Putinui, kad JAV sieks, kad Ukraina atsisakytų Donbaso, įskaitant Donecko ir kaimyninę Luhansko sritis, jei Rusija sutiks įšaldyti konfliktą pagal esamas ribas ir atsisakyti pretenzijų į Ukrainos kontroliuojamas Zaporižios ir Chersono sričių dalis“, – rašo agentūra.
Kaip pasakojo „Bloomberg“ pašnekovai, dieną prieš kelionę į Ankoridžą V.Putinas surinko aukštus pareigūnus Kremliuje, kad sužinotų jų nuomonę.
„Kaip vertinate šį planą?“ – V.Putinas paklausė pareigūnų, pasak žmonių, susipažinusių su susitikimo eiga. Iš pradžių pareigūnai tylėjo, bet vėliau dauguma pritarė pasiūlymui, teigdami, kad karas turi baigtis, pasakojo šaltiniai.
Tuo pačiu metu lūkesčiai dėl susitarimo tarp JAV ir Rusijos viršūnių susitikime nepasiteisino, nors D.Trumpas atsisakė ankstesnių reikalavimų V.Putinui priimti ugnies nutraukimą, kad būtų sudarytos sąlygos taikos deryboms.
S.Witkoffas teigė, kad susitikime abu lyderiai susitarė, kad JAV pasiūlys Ukrainai „formuluotes, panašias į 5 straipsnį“ kaip saugumo garantijas, turėdami omenyje NATO punktą dėl savitarpio gynybos. Rusija to nepatvirtino.
Anksčiau S.Witkoffas pažadėjo, kad nepasirašys taikos sutarties tarp Ukrainos ir Rusijos, kol ukrainiečiai nebus įsitikinę, kad Maskva daugiau nebekels prieš juos ginklų.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina turi šansą užbaigti karą iki rudens – iki lapkričio mėnesį vyksiančių tarpinių rinkimų JAV. Jis taip pat pabrėžė, kad atmeta galimybę atsisakyti Ukrainos teritorijų.
WP: Trumpas daro dvi lemtingas klaidas Putino ir karo atžvilgiu
11:23
JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija dėl Rusijos karo su Ukraina grindžiama klaidingomis prielaidomis apie Kremliaus galią ir motyvaciją. Apie tai rašo amerikiečių rašytojas ir politinis apžvalgininkas George‘as Willis savo straipsnyje laikraštyje „The Washington Post“ (WP).
Autorius pažymi, kad D.Trumpas nepakankamai įvertina du pagrindinius veiksnius.
Pirma, kuo daugiau išteklių ir žmogiškųjų aukų patiria Vladimiro Putino režimas, tuo labiau jis suinteresuotas demonstratyvia „pergale“, kad pateisintų strateginę klaidą. Karas turėjo įrodyti Rusijos galią ir tariamą Ukrainos valstybingumo dirbtinumą, tačiau iš tikrųjų atskleidė atotrūkį tarp Maskvos ambicijų ir jos realių galimybių, taip pat sustiprino ukrainiečių nacionalinę tapatybę.
Antra, pažymi analitikai, ilgalaikis Vakarų saugumas priklauso ne nuo nuolaidų Kremliui, o nuo tolesnės paramos Ukrainai, kuri išsekina Rusijos kariuomenę ir ekonomiką.
Viltys dėl „greitos taikos“
Remiantis „Financial Times“ duomenimis, po to, kai peržiūrėjo karinio parado Maskvoje vaizdo įrašą, D.Trumpas savo padėjėjams pareiškė, kad Rusijos kariuomenė atrodo „nenugalima“. Tuo tarpu „Eurasia Group“ politinių rizikų ekspertai pažymi, kad tik per pastaruosius mėnesius Rusijos nuostoliai siekė dešimtis tūkstančių karių per mėnesį. Per dvejus metus Rusija užėmė apie 1 proc. Ukrainos teritorijos, patirdama didelių žmogiškųjų nuostolių.
1600 km iki Berlyno ir 60 km Donecko sityje
Leidimas „The Economist“ lygina dabartinį puolimo tempą su Antrojo pasaulinio karo įvykiais: 1941–1945 m. sovietų kariuomenė pažengė 1600 km nuo Maskvos iki Berlyno, o per daugiau nei ketverius karo Ukrainoje metus Rusijos pajėgos Donecko srityje pažengė maždaug 60 km.
Ypatingas dėmesys skiriamas mobilizacijos problemoms Rusijoje. Vakarų šaltinių duomenimis, siekdamas kompensuoti nuostolius, Kremlius priverstas įtraukti užsieniečius. Didžiosios Britanijos gynybos ministras pranešė apie piliečių iš Indijos, Pakistano, Nepalo, Kubos, Nigerijos ir Senegalo verbavimą, dažnai – melagingais pretekstais. Be to, pagal vertinimus, didelių nuostolių patyrė ir Šiaurės Korėjos kariai.
Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į politinį aspektą. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio lankėsi Vengrijoje, kur prieš rinkimus išreiškė paramą ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui. V.Orbanas laikomas vienu iš lojaliausių Maskvai lyderių Europoje ir ne kartą blokavo ES sprendimus dėl pagalbos Ukrainai.
Kokią klaidą daro
Analitikas apibendrina: tikėjimas, kad karas greitai baigsis dėl asmeninių susitarimų su Kremliumi, ignoruoja realią Rusijos ekonomikos, kariuomenės ir vidaus politikos padėtį.
„Nesitikėkite, kad tie, kurie pelningai pakilo į Putino orbitą, nukreips savo apsėstą geradėją link to, kas Trumpo nacionalinio saugumo strategijoje, paskelbtoje gruodį, vadinama „greitu karo veiksmų Ukrainoje nutraukimu“, – apibendrino WP politikos apžvalgininkas.
Vėl ultimatumas: aiškėja, ką darys Rusija, jei Ukraina neatiduos Donbaso
10:43 Atnaujinta 10:52
Rusijos pareigūnai vis labiau mano, kad nėra prasmės tęsti JAV vadovaujamas taikos derybas su Ukraina, jei Kyjivas nėra pasirengęs atiduoti teritorijos, kad būtų pasiektas susitarimas. Tai „Bloomberg“ sako derybose dalyvaujantys asmenys.
Rusija ketina atsisakyti derybų, jei Ukraina neatiduos Donbaso
Du Kremliui artimi šaltiniai teigė, kad kitą savaitę numatytos derybos bus lemiamos, ar šalys galės susitarti dėl karo pabaigos sąlygų. Jie teigė, kad Rusija greičiausiai pasitrauks, jei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nesutiks daryti nuolaidų, ir paprašė neatskleisti jų tapatybės, nes tai yra jautrus klausimas.
Vienas iš šaltinių teigė, kad Rusija yra pasirengusi pasirašyti taikos susitarimo memorandumą, jei Ukraina sutiks pasitraukti iš rytinės Donecko srities. Po to greitai įvyktų prezidentų Vladimiro Putino, Donaldo Trumpo ir V.Zelenskio susitikimas, kurio metu būtų patvirtintas susitarimas, o tai paskatintų abipusį Rusijos ir Ukrainos kariuomenių pasitraukimą, teigė šaltinis.
V.Zelenskis pasiūlė paliaubas ties esamomis fronto linijomis ir įsipareigojimą siekti Ukrainos teritorijų atkūrimo tik diplomatinėmis priemonėmis, kartu su JAV ir Europos saugumo garantijomis nuo Rusijos puolimo. Jis ne kartą atmetė Rusijos reikalavimus išvesti karius iš teritorijų, kurių Maskva nepavyko užimti kovose nuo 2014 m.
JAV pasiūlė sukurti laisvąją ekonominę zoną šioje teritorijoje, tačiau Ukraina teigia, kad ji turi likti Kyjivo jurisdikcijoje. Rusija nori, kad šioje teritorijoje būtų dislokuota jos nacionalinė gvardija.
Vienas „Bloomberg“ šaltinis teigė, kad Rusija yra pasirengusi pagal susitarimą išvesti karius iš Ukrainos šiaurės rytų Sumų ir Charkivo sričių, taip pat iš Dnipropetrovsko regiono, ir nereikalaus daugiau teritorijos pietiniuose Chersono ir Zaporižios regionuose.
Rusija priešinsis užsienio karių dislokavimui Ukrainoje
Rusija sutiktų su JAV vadovaujamu paliaubų stebėjimu, tačiau nepriimtų jokių užsienio kariuomenių Ukrainoje ir atsisakytų reikalavimo riboti Ukrainos kariuomenės dydį, sakė „Bloomberg“ pašnekovas.
Be abejo, teritorijos klausimas yra sunkiausiai išsprendžiamas siekiant užbaigti Rusijos plataus masto invaziją. V.Zelenskis akcentuoja, kad Donecke įtvirtinta teritorija, kuri vis dar yra kontroliuojama Ukrainos, yra gyvybiškai svarbi ginant šalį nuo bet kokių būsimų Rusijos atakų, ir kad Kyjivas nepripažins neteisėtos Maskvos okupacijos jokioje Ukrainos teritorijoje.
D.Trumpas ir V.Zelenskis trečiadienį kalbėjosi telefonu – Ukrainos prezidentas sakė, kad jie susitarė, jog kitas derybų su Rusija etapas turėtų „sukurti galimybę perkelti derybas į lyderių lygį“. Derybos gali vykti maždaug kovo 4–5 d.
„Flamingo“ kūrėjai išbandė naują balistinę raketą FP-7
09:56
„Flamingo“ raketą sukūrusios bendrovės „Fire Point“ vyriausiasis konstruktorius Denysas Štilermanas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti naujosios Ukrainos balistinės raketos FP-7 bandymai.
Įrašą jis paskelbė savo „X“ socialinio tinklo paskyroje.
FP-7 – klasikinės architektūros balistinė raketa, skirta naikinti priešo taikinius vidutiniais nuotoliais.
Gamintojų teigimu, pagal aerodinaminę schemą ir valdymo principus FP-7 yra sovietinės 48N6 raketos, kurią Rusija naudoja savo oro gynybos sistemose S-400, „klonas“.
Tačiau pabrėžiama, kad FP-7 skiriasi valdymo ir navigacijos įranga. Be to, raketa gaminama iš kompozitinių medžiagų – anot „Fire Point“, tai sumažina svorį ir padidina skrydžio nuotolį.
Pagrindinės FP-7 techninės charakteristikos:
- Skrydžio nuotolis – iki 200 km;
- Skrydžio aukštis – iki 65 km;
- Kovinės galvutės svoris – iki 150 kg;
- Tikslumas – apie 14 m;
- Greitis – iki 4,4 Macho;
- Maksimali skrydžio trukmė – 4,2 min.
Manoma, kad raketa paleidžiama naudojant kietojo kuro startinį variklį. Paleidimas nuo antžeminės platformos leidžia ją pritaikyti įvairioms užduotims.
FP-7 turi inercinę navigacijos sistemą.
Apie savo balistinių raketų FP-7 ir FP-9 kūrimą „Fire Point“ paskelbė 2025 m. rugsėjo pradžioje parodoje Lenkijoje. Lapkritį bendrovė nurodė, kad balistinių raketų bandymus planuoja užbaigti 2026 m. pirmąjį pusmetį.
Paaiškėjo, kaip Ukraina įtikino Muską atjungti „Starlink“ Rusijos kariuomenei
09:37
Sausio pabaigoje Rusijos smogiamasis dronas įsiveržė į Ukrainos vyriausybės kvartalą ir „pajudėjo Zelensko biuro link“. Po šių įvykių Ukrainos pareigūnai įtikino Eloną Muską išjungti „Starlink“ Rusijos kariuomenei, rašo amerikiečių žurnalas „The Atlantic“.
„The Atlantic“ teigia, kad dronas skrido taip žemai, kad kabineto pastato darbuotojai „matė, kaip jis skrenda ties septinto aukšto langais“. Vėliau dronas buvo identifikuotas kaip rusų BM-35. Jis nukrito ant gretimo pastato, jį apgadindamas, bet nesukeldamas aukų, žurnalistams pranešė Ukrainos pareigūnas.
Šis incidentas anksčiau nebuvo viešai aprašytas, patikslino žurnalas.
Ko ėmėsi Muskas
Pasak „The Atlantic“, būtent po šio incidento Kyjivas kreipėsi į E.Muską. Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas pateikė E.Muskui įrodymų, kad Rusijos pajėgos naudoja „Starlink“ tolimųjų dronų valdymui, įskaitant tą, kuris įsiveržė į vyriausybės kvartalą.
Po derybų „SpaceX“ įvedė „baltąjį sąrašą“ – prieigą prie „Starlink“ tik patvirtintiems vartotojams – dėl to Rusijos kariai, kurie neteisėtai naudojosi terminalais, neteko ryšio, aprašo tuos įvykius „The Atlantic“. Buvo sutrikdytas Rusijos pajėgų koordinavimas fronte, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekė tam tikrų laimėjimų.
Po derybų su E.Musku, vasario 1 d., Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad Ukrainoje bus išjungti nepatikrinti terminalai, o dirbti toliau galės tik tie, kurie buvo autorizuoti. E.Muskas tuomet pažymėjo, kad „atrodo, kad priimti veiksmai... davė rezultatų“.
Muską rusai ėmė vadinti „fašistu“
Vadinamieji „Z“ tinklaraštininiai iš karto ėmė skųstis dėl problemų su Rusijos kariuomenės terminalais, vadindami Muską „fašistu“. Mažiau nei per savaitę Ukrainos generalinis štabas paskelbė apie sulėtėjusį Rusijos kariuomenės žengimą į priekį.
Iki vasario pabaigos OSINT analitikai ir kariniai analitikai patvirtino, kad Rusijos kariuomenės žengimas į priekį sulėtėjo iki rekordiškai žemo tempo, be kita ko, dėl „Starlink“ išjungimo ir „Telegram“ blokavimo.
