Svarbiausios naujienos
- Trumpas įvertino Rusijos ir Ukrainos vietą savo prioritetų sąraše bei prabilo apie šiurpią statistiką
- „Nafta praktiškai užvirė“: kirto Orbanui dėl „Družbos“ naftotiekio
- Ukraina siūlo Persijos įlankos šalims keistis oro gynybos sistemomis
- Zelenskis prakalbo apie susilpnėjusį Putiną ir naujas bėdas dėl Irano
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas įvertino Rusijos ir Ukrainos vietą savo prioritetų sąraše bei prabilo apie šiurpią statistiką
21:18
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patikino, kad Rusijos karo prieš Ukrainą sprendimas išlieka labai aukštai jo prioritetų sąraše. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, JAV vadovas tai pareiškė pokalbio su žurnalistais metu.
„Kalbant apie Rusiją ir Ukrainą – kur tai yra mano prioritetų sąraše? Labai aukštai. Maniau, kad tai bus vienas lengviausiai (išsprendžiamų – rad.past.) karų“, – pabrėžė D.Trumpas.
„Didžiausia neapykanta, kokią esu matęs“
Prezidentas pridūrė, kad tarp Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio tvyro „milžiniška neapykanta“. Anot jo, tai aukščiausias neapykantos lygis, kokį jam yra tekę matyti gyvenime.
D.Trumpas argumentavo, kodėl šis konfliktas jam toks svarbus:
„Tai aukštai mano sąraše ne todėl, kad tai labai stipriai veiktų Jungtines Valstijas – juk tai taip toli. Tačiau per praėjusią savaitę, o iš tikrųjų per pastarąsias keturias savaites, žuvo 32 000 karių. Vidutiniškai šiame kvailame kare per mėnesį žūsta nuo 25 000 iki 30 000 kareivių, ir aš labai norėčiau pamatyti jo pabaigą.“
Baigdamas JAV vadovas konstatavo, kad Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą yra baisiausias įvykis, kokį pasaulis regėjo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:57
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Viduržemio jūroje liepsnoja Rusijos dujų tankeris: įtariama jūrinio drono ataka
22:29
Viduržemio jūroje užsidegė suskystintų gamtinių dujų (SGD) gabenantis Rusijos tankeris „Arctic Metagaz“. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi „Reuters“ šaltiniais, laivui taikomos JAV ir Didžiosios Britanijos sankcijos, o gaisrą galėjo sukelti jūrinio drono smūgis.
Gaisras jūroje ir nežinomas įgulos likimas
Remiantis laivybos ir jūrų saugumo šaltinių duomenimis, Rusijos vėliavą keliantis tankeris užsidegė antradienį, kovo 3 d. Pranešama, kad laivo įgulos likimas kol kas išlieka nežinomas.
Platformos „MarineTraffic“ duomenimis, paskutinį kartą laivas savo buvimo vietą užfiksavo pirmadienį – tuo metu jis plaukė netoli Maltos krantų.
Įtarimai dėl drono atakos
Vienas iš naujienų agentūros šaltinių teigė, kad laivas galėjo būti užpultas karinio jūrinio drono. Nors įtariama, kad šią operaciją galėjo įvykdyti Ukraina, oficialių įrodymų ar patvirtinimų kol kas nepateikta.
Pažymėtina, kad tankeris „Arctic Metagaz“ yra įtrauktas į JAV ir JK sankcionuojamų laivų sąrašus dėl tiesioginių ryšių su Rusijos energetikos sektoriumi.
Tuskas skelbia apie branduolines ambicijas: Lenkija nebenori būti pasyvi stebėtoja
22:21
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas davė suprasti, kad jo šalis ateityje sieks turėti nuosavą branduolinį arsenalą. Tokį žingsnį diktuoja poreikis stiprinti atgrasymo priemones Europoje, augant abejonėms dėl JAV įsipareigojimų ginti žemyną, praneša „Bloomberg“.
„Lenkija į branduolinį saugumą žiūri labai rimtai. Augant mūsų autonominiams pajėgumams, sieksime paruošti Lenkiją maksimaliai autonomijai šiuo klausimu ateityje“, – prieš savaitinį vyriausybės posėdį kalbėjo D.Tuskas.
Pasak jo, Varšuva nebus „pasyvi“, nes kartu investuoja ir į branduolines jėgaines.
Derybos su Prancūzija ir sąjungininkais
Pirmadienį, kovo 2 d., D.Tuskas patvirtino, kad Lenkija veda derybas su Prancūzija po prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymo sąjungininkų šalyse laikinai dislokuoti branduolinį ginklą galinčius nešti naikintuvus.
Lenkijos vyriausybės vadovas pažymėjo, kad šiuo klausimu palaiko ryšį ir su kitais Europos partneriais, ypač Švedija bei Danija, kurios taip pat išreiškė susidomėjimą šiuo projektu.
Tikimasi, kad kitas derybų etapas įvyks kovo 10 d. Paryžiuje vyksiančiame branduolinės energetikos aukščiausiojo lygio susitikime.
Kremliaus milijardai – pavojuje: Rusija bijo dėl įvykių Irane
20:03
Iranas buvo vienas iš svarbiausių Rusijos sąjungininkų tarptautinėje arenoje. Ajatolos Ali Khamenei mirtis dabar gali reikšti didelius nuostolius Maskvai. Kyla tik klausimas, kokio dydžio jie bus.
Rusija pastaruoju metu netenka sąjungininkų, kurie pašalinami iš valdžios. Iki šiol Vladimiras Putinas neskubėjo viešai komentuoti tokių įvykių.
Tačiau šį kartą Kremliaus lyderis sureagavo greitai. Jau kitą dieną po žinios apie Ali Khamenei mirtį V.Putinas tai pavadino „cinišku visų žmogiškųjų moralės normų ir tarptautinės teisės pažeidimu“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukraina siūlo Persijos įlankos šalims keistis oro gynybos sistemomis
18:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasiūlė JAV sąjungininkėms Artimuosiuose Rytuose apsikeisti kai kuriomis jų oro gynybos raketomis mainais į Kyjivo galingus dronų perėmėjus, kurie geriau apsaugotų jas nuo Irano dronų atakų.
Izraelio ir JAV smūgiai Iranui išprovokavo Teherano atsakomuosius smūgius, įskaitant dronų atakas, visame regione.
Rusija per ketverius metus trunkančią invaziją į Ukrainą naudojo Irano sukurtus „Shahed“ dronus, o Kyjivas sukūrė daugybę pigių ir veiksmingų dronų perėmėjų – orlaivių, skirtų pataikyti į atskrendančius atakos dronus ore, – kurie, pasak jo, yra pasaulyje pirmaujantys.
Tuo pat metu Kyjivas susiduria su PAC-3 oro gynybos raketų trūkumu – brangiais šaudmenimis, iššaunamais į atskrendančias Rusijos raketas, siekiant apginti Ukrainos miestus ir kritinę infrastruktūrą.
„Svarbiausias klausimas yra, kaip apsaugoti jų dangų. Mes patys gyvename su šiuo klausimu“, – sakė V. Zelenskis.
„Pakalbėkime apie ginklus, kurių mums trūksta: PAC-3 raketas – jei jie mums jas duos, mes jiems duosime perėmėjus“, – pridūrė jis.
PAC-3 raketos, pasak jo, netinkamos apsaugai nuo šimtų „Shahed“ dronų antplūdžio.
„Tai sąžiningi mainai. Mes tikrai tai padarysime. Ir jei komandos pradės dirbti dabar, pamatysime, koks bus rezultatas“, – Kyjive žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis antradienį kalbėjosi telefonu su JAE prezidentu Mohamedu bin Zayedu.
Iranas smogė karinėms bazėms Persijos įlankos valstybėse, bet taip pat ir civilinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, gyvenamiesiems pastatams, viešbučiams, oro uostams ir jūrų uostams, supurtydamas regioną, ilgą laiką laikytą prieglobsčiu nuo Artimųjų Rytų konflikto.
Iranas smarkiai remiasi savo raketų arsenalu savo atakoms – ginklais, kuriuos gali perimti PAC-3 oro gynybos sistemos.
„Nafta praktiškai užvirė“: kirto Orbanui dėl „Družbos“ naftotiekio
17:25
Ukrainos premjero pirmasis pavaduotojas ir energetikos ministras Denysas Šmyhalis pareiškė, kad naftotiekis „Družba“ neveikia, nes po Rusijos smūgio į Brodų naftos siurblinę sugadinta vidinė įranga.
D.Šmyhalis tai pasakė antradienį, kovo 3 d., surengtame brifinge, pranešė portalas „Liga“. Ukrainos energetikos ministras pareiškimą padarė po to, kai Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė Brodų palydovines nuotraukas, kurios, jo nuomone, rodo, kad naftotiekis veikia.
„Į vieną didžiausių rezervuarų pataikė Rusijos dronas. Tai didžiausias telkinys Europoje – 75 000 kubinių metrų naftos. Tuo metu ten buvo 25 000 metrų kubinių naftos. Dalis tos naftos jau buvo perpumpuota į vamzdžius, kai ji degė, kad būtų išvengta didelės žmogaus sukeltos ir ekologinės katastrofos. Nafta iš tikrųjų buvo verdančios būsenos“, – sakė Ukrainos energetikos ministras.
„Didelė dalis šio vamzdyno vidaus įrangos, įvairūs jutikliai, kita vamzdyno viduje esanti įranga buvo pažeista temperatūros. Iš išorės to nesimato, bet tai yra didelis darbas. Dabar „Naftogaz“ baigia defektaciją. Baigus bus apskaičiuota sąmata, laikas ir reikalingos lėšos, kad būtų galima tai sutvarkyti ir toliau fiziškai valdyti šį naftotiekį“, – sakė jis.
Anksčiau pranešta, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė „atvirą laišką“ Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuriame, be kita ko, paragino nedelsiant atnaujinti naftotiekio „Družba“ veiklą.
Laiške Vengrijos premjeras apkaltino Ukrainos vadovą, kad šis neva jau ketverius metus bando įtraukti Vengriją į Ukrainos ir Rusijos karą. V.Orbanas taip pat teigė, kad Ukraina, Briuselis ir Vengrijos opozicija neva „koordinuoja pastangas įdiegti Vengrijoje proukrainietišką vyriausybę“.
„Pastarosiomis dienomis blokavote naftotiekį „Družba“, kuris yra labai svarbus Vengrijos energijos tiekimui. Jūsų veiksmai prieštarauja Vengrijos interesams ir kelia pavojų patikimam ir įperkamam energijos tiekimui vengrų šeimoms, – pabrėžiama laiško tekste. – Raginu Jus nedelsiant atidaryti naftotiekį „Družba“ ir susilaikyti nuo tolesnių išpuolių prieš Vengrijos energetinį saugumą.“
Be to, laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costai V.Orbanas užsiminė, kad gali atsisakyti savo pozicijos, jei ES oficialiai įvertins Ukrainoje nutiesto naftotiekio žalą.
V.Orbanas taip pat sakė, kad konsultuosis su Robertu Fico, nes „Zelenskis vis dar neatnaujino tiekimo per „Družbą“.
Be to, Orbanas paprašė ES patikrinti naftotiekio „Družba“ būklę.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad du kartus iškvietė Vengrijos diplomatą dėl melagingų tezių apie naftotiekį „Družba“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Slovakijos ministru pirmininku R.Fico.
Netrukus po šio pokalbio R.Fico ir jo Vengrijos kolega V.Orbanas pareiškė, kad nori sudaryti bendrą per Ukrainą einančio naftotiekio „Družba“ techninės būklės patikrinimo grupę.
Rusija paskyrė naują ambasadorių Lenkijoje
17:07
Rusija paskyrė naują ambasadorių Lenkijoje, matyti iš antradienį pasirašyto prezidento Vladimiro Putino dekreto.
Georgijus Michno atvyks į Varšuvą, Lenkijos ir Rusijos santykiams pasiekus žemiausią tašką dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Be to, Varšuva kaltina Maskvą dėl virtinės šnipinėjimo atvejų Lenkijos teritorijoje.
G. Michno anksčiau jau buvo paskelbtas ambasadoriumi, tačiau valstybinės naujienų agentūros vėliau atšaukė savo pranešimus, teigdamos, kad įvyko „techninė klaida“.
Prieš atvykdamas į Lenkiją, G. Michno bus patikrintas Užsienio reikalų ministerijos. Jei bus patvirtintas, jis gaus įgaliojimus, leidžiančius jam pradėti eiti pareigas.
G. Michno pirmtakas Sergejus Andrejevas savo kadenciją baigė 2025 metais ir vėliau buvo paskirtas ambasadoriumi Slovakijoje.
G. Michno, gimęs 1972-aisiais, anksčiau ėjo aukštas pareigas Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, įskaitant Naujų iššūkių ir grėsmių departamento direktoriaus pavaduotojo ir Visos Europos bendradarbiavimo departamento vadovo pareigas.
G. Michno taip pat dirbo Rusijos misijose prie Jungtinių Tautų (JT) Niujorke ir Europos Tarybos Strasbūre.
Pastaraisiais metais NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalys išsiuntė virtinę Rusijos diplomatų dėl įtarimų šnipinėjimu.
Zelenskis prakalbo apie susilpnėjusį Putiną ir naujas bėdas dėl Irano
15:48
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad JAV įsitraukimas į kovą su Iranu gali sutrikdyti ginklų, reikalingų Ukrainai toliau gintis nuo Rusijos invazijos, srautą.
Interviu laikraščiui „Corriere della Sera“ V.Zelenskis sakė, kad ankstesnis Izraelio ir Irano konfliktas praėjusiais metais sulėtino tiekimą Ukrainai.
Šį kartą „taip dar neatsitiko, bet bijau, kad gali atsitikti“, – sakė jis Italijos laikraščiui.
Kaip karas Irane pakenkė Putinui
V.Zelenskis taip pat sakė, kad karas daro Rusijos Vladimirą Putiną „silpnesnį“, parodydamas, kad jis yra „silpnas sąjungininkas“, kuris „kalba, bet neveikia“.
Jis sakė, kad kitą trišalį susitikimą su JAV ir Rusija vis dar planuojama surengti kovo pradžioje, nors jis gali nebevykti Abu Dabyje.
V.Zelenskis pareiškė pirmenybę teikiantis juos rengti Ženevoje arba kitur Europoje, kaip galimas vietas nurodydamas Austriją, Vatikaną arba Turkiją.
Ukrainos prezidentas taip pat atsakė į didėjančią Vengrijos ir Slovakijos kritiką dėl naftotiekio „Družba“, tvirtindamas, kad šis neveikia dėl Rusijos bombardavimų.
Jis tvirtino, kad Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Fico aiškiai pasakė, jog „norint jį sutvarkyti, reikia nutraukti ugnį ir tai turi būti aiškiai pasakyta Putinui“.
Vengrijos premjeras V.Orbanas ir Slovakijos ministras pirmininkas R.Fico yra vieninteliai du ES šalių vadovai, kurie karo metu nuolat palaikė ryšius su Rusija ir V.Putinu, įskaitant vizitus į Maskvą.
Kuo grasina Orbanas
Pirmadienį R.Fico paprašė skubaus susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kad aptartų naftotiekio statusą. Anksčiau jis taip pat kalbėjosi telefonu su V.Zelenskiu – jie aptarė galimą asmeninį susitikimą.
Antradienį V.Orbanas taip pat paprašė Europos Komisijos įsikišti, grasindamas blokuoti visus su Ukraina susijusius ES sprendimus, kol situacija nebus išspręsta.
Zelenskis su EK vadove aptars Kyjivo ginčą su Vengrija dėl naftotiekio
15:12
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu aptars energetinį saugumą, pranešė Briuselis, Vengrijai įsivėlus į ginčą su Kyjivu dėl užblokuoto naftotiekio.
Vengrija ir Slovakija apkaltino Ukrainą tyčia vilkinant „Družba“ naftotiekio atidarymą. Kyjivo teigimu, infrastruktūra buvo apgadinta per sausio mėnesį Rusijos įvykdytus smūgius.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, vienas nedaugelio Europos Sąjungos (ES) lyderių, palaikančių artimus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, blokavo 90 mlrd. eurų Bendrijos paskolą Ukrainai bei naujas sankcijas Rusijai, kol Kyjivas vėl atidarys naftotiekį.
ES atstovė Paula Pinho teigė, kad pokalbio su V.Zelenskiu metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas energetiniam saugumui ir tikriausiai bus sprendžiamas ginčas dėl naftotiekio.
Briuselis nurodė glaudžiai bendradarbiaujantis su Vengrija ir Slovakija šiuo klausimu.
„Mūsų prioritetas išlieka valstybių narių tiekimo saugumas“, – pareiškė EK.
„Politico“: kaip karas Irane gali padėti Merzui išpešti iš Trumpo naudos Kyjivui
15:05
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas užmezgė gana gerus santykius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir, matyt, tuo pasinaudos, bandydamas jį palenkti dviem svarbiausiais Europos klausimais – dėl paramos Ukrainai ir administracijos planų įvesti muitus, rašo „Politico“.
Pažymima, kad per būsimą susitikimą Ovaliajame kabinete D.Trumpas gali pasinaudoti proga ir prieš kameras pabandyti įtikinti Vokietijos kanclerį paremti jį Irano klausimu.
Savo ruožtu F.Merzas tikisi, kad jo taikdariškas tonas padės palenkti D.Trumpą į Europos pusę Ukrainos ir muitų klausimais.
Vokietijos pareigūnai nededa daug vilčių, kad pavyks įtikinti D.Trumpą šiais klausimais, tačiau tebesitiki laipsniškos pažangos, pažymėjo „Politico“.
Vienas iš pagrindinių F.Merzo tikslų – įtikinti D.Trumpą daryti didesnį spaudimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, kad šis būtų priverstas nutraukti karą Ukrainoje, o tą būtų galima padaryti sugriežtinant JAV sankcijas Maskvai, teigė leidinio šaltiniai.
Tikėtina, kad turėdamas tokį tikslą F.Merzas greičiausiai vertins JAV kampaniją prieš Teherano režimą kaip didesnio kalibro kovą.
F.Merzo atstovas spaudai Stefanas Cornelius pažymėjo, kad "Rusijos reakcijoje į JAV veiksmus Irane matėme, kad vėl aiškiai užimama pusė, kuriai JAV nepritaria“.
Didėjantys Rusijos nuostoliai mūšio lauke, kurių ji nebegali kompensuoti rekrūtais, taip pat gali suteikti F.Merzui galimybę įtikinti D.Trumpą sustiprinti spaudimą Rusijai, mano Vokietijos kanclerio partijos aukšto rango narys Norbertas Rettgenas.
„Rusija turi ir karinių, ir ekonominių problemų, kurios vis didėja ir tampa vis akivaizdesnės, – pažymėjo jis. – Tai yra tam tikras naujas veiksnys.“
Kadangi D.Trumpo operacija prieš Iraną šiuo metu yra Pentagono ir Baltųjų rūmų planuotojų prioritetas, Europos pareigūnai baiminasi, kad Amerikos lyderis praras savo intersą nutraukti Rusijos karą Ukrainoje.
