Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremliaus iždą papildys milijardai karui: Rusijos naftos kaina peržengė kritinę ribą
15:20
Rusijos naftos kaina, nuo kurios šalies bendrovės moka mokesčius, pirmą kartą nuo 2025 m. sausio viršijo Rusijos Federacijos biudžete numatytą lygį. Tai tiesioginis pasaulinių naftos kainų šuolio rezultatas, kurį išprovokavo prasidėjęs karas Irane.
Agentūra „Reuters“ praneša, kad kovo 9 d. rusiškos naftos kaina pasiekė 6 105 rublius už barelį (apie 77,17 JAV dolerio pagal dabartinį kursą). Tai yra net 82 proc. brangiau nei vasario 27 d. – dieną prieš prasidedant JAV ir Izraelio karinei kampanijai prieš Iraną.
Viršijo biudžeto prognozes
„Ši kaina gerokai viršija 2026 m. federaliniame biudžete numatytus 5 440 rublių (arba 59 dolerius) už barelį“, – pažymi leidinys. „Reuters“ kalbinti prekybininkai pridūrė, kad Indija rusišką naftą pirko net brangiau nei „Brent“ rūšies naftą.
Atsižvelgiant į tai, kad smarkiai išaugo naftos kaina, nuo kurios mokami mokesčiai į biudžetą, prognozuojama, kad „šalies-degalinės“ pajamos iš naftos ir dujų sektoriaus artimiausiu metu augs.
Šuolis gali būti trumpalaikis
Visgi „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad toks brangimas gali trukti neilgai. Trečiadienį, kovo 11 d., rusiškos naftos kainos krito pasirodžius pranešimams apie galimą strateginių rezervų panaudojimą.
Taip siekiama sumažinti žaliavos trūkumą, kurį sukėlė Hormūzo sąsiaurio blokada. Šiuo metu kaina svyruoja ties 62 dolerių už barelį riba.
Ekspertai pabrėžia, kad Rusijos pajamos iš energetinių išteklių yra tiesiogiai naudojamos karui Ukrainoje finansuoti. Tad karas Irane ir dėl jo kilusios naftos kainos suteikia Rusijai papildomų lėšų karinėms išlaidoms dengti.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:48
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis pripažino: „Trumpas buvo teisus, kad nekenčiu Putino“
23:01
Siekdamas taikos Ukrainoje, Donaldas Trumpas turėtų daryti spaudimą Maskvai, o ne Kyjivui. Tai interviu leidiniui „Politico“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos lyderis, be kita ko, pakomentavo pastaruosius D.Trumpo kaltinimus, neva V.Zelenskis nenori eiti į kompromisus ir tartis dėl taikos. Prezidentas priminė, kad Kyjivas jau padarė daugybę nuolaidų, įskaitant ir tas, kurių reikalavo pats D.Trumpas.
„Tai, ką prezidento Trumpo komanda pasiūlė Saudo Arabijoje prieš metus – jau prieš metus – mes palaikėme. Ar tai buvo kompromisas iš mūsų pusės? Žinoma. Mes liekame ten, kur buvome, o jie nesitraukia į Rusijos teritoriją. Jie negrąžina to, ką okupavo. Argi tai ne kompromisas? Manau, kad taip“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Pasak prezidento, praėjusiais metais Ukraina buvo įspėta, kad pagalba bus nutraukta, jei ji neatsisakys ketinimų susigrąžinti visą teritoriją.
„Manau, tai buvo didžiausias kompromisas, kuriam mūsų tauta buvo pasirengusi. Tačiau po tokių nuolaidų Rusijai to pasirodė per mažai. Jie norėjo vis daugiau ir daugiau. (...) Mes nesame pasiruošę atiduoti savo šalies Putinui. Tikiu, kad amerikiečiai iš tiesų nori užbaigti šį karą. Tikiuosi, kad jie mums padės. Tačiau mums reikia didesnio spaudimo Rusijai, o ne man“, – sakė V.Zelenskis.
Interviu metu Ukrainos lyderis pripažino, kad bent vienu klausimu D.Trumpas buvo teisus: kad V.Zelenskis nekenčia V.Putino.
„Žinoma, manau, mes nekenčiame vienas kito. Čia Trumpas teisus. Ne visur, bet čia – taip“, – teigė prezidentas.
„Reuters“: Rusija šiemet ruošiasi drastiškam išlaidų mažinimui
22:03
Rusijos vyriausybė, gilėjant ekonominei krizei, šiais metais planuoja 10 proc. mažinti visas „ne pirmaeiles“ biudžeto išlaidas. Apie tai, remdamasi savais šaltiniais, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Galutinis sprendimas priklausys nuo to, kiek tvarus bus naftos kainų kilimas, kurį išprovokavo karas Irane.
Šiuo metu Maskva patiria „dvigubą smūgį“: krentančias biudžeto pajamas iš energijos išteklių pardavimo ir lėtėjantį ekonomikos augimą, dėl kurio mažėja mokestinės įplaukos iš kitų sektorių.
Rusijos vyriausybė ketina daugiau lėšų nukreipti į biudžeto rezervinį fondą, siekdama apsisaugoti nuo galimo jo išsekimo. Šis žingsnis gali būti lydimas atitinkamo valstybės išlaidų apkarpymo.
„Finansų ministerija informavo biudžeto lėšas skirstančias žinybas apie būtinybę mažinti išlaidas. Dabar jos svarsto, ką konkrečiai apkarpyti“, – cituoja „Reuters“ vieną iš šaltinių.
Du iš keturių leidinio šaltinių, artimų Rusijos vyriausybei, paminėjo galimą 10 proc. mažinimą. Dar du patvirtino, kad išlaidų mažinimo klausimas svarstomas, tačiau konkretaus skaičiaus nenurodė.
„Reuters“ duomenimis, apkarpymas nebus vienodas visoms sritims. Jis nelies politiškai jautrių išlaidų karinėms reikmėms bei socialiai svarbių sričių, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų.
„Paprastai tai daroma optimizuojant nebūtinas išlaidas. Kai kurie nauji projektai bus sustabdyti – pavyzdžiui, kelių tiesimas ar remontas. Tikėtina, kad būtent jie bus braukiami“, – teigė vienas šaltinių.
Ekspertų teigimu, eiliniai Rusijos gyventojai jau pajuto išaugusią infliaciją, tačiau kol kas nejaučia masto pasekmių, kurias sukelia aukštų palūkanų normų lemiamas ekonomikos lėtėjimas. Taip pat valstybės išlaidų mažinimas kol kas nesukėlė masinių atleidimų.
Ekonominę situaciją dar labiau sunkina Vakarų sankcijos, kurios kenkia Rusijos energijos išteklių pardavimams pasaulinėje rinkoje.
„Reuters“ duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius Rusijos biudžeto pajamos iš energetikos sektoriaus susitraukė perpus, o bendrosios pajamos krito 11 proc. Šiemet Rusija planuoja 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį deficitą.
„The Moscow Times“ skaičiavimais, sausio–vasario mėnesių federacijos biudžeto deficitas siekė 3,5 trln. Rusijos rublių (44 mlrd. JAV dolerių), o pajamos buvo beveik dvigubai mažesnės už išlaidas.
Maskvos ekonominė situacija kiek pasitaisė po JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną bei Hormūzo sąsiaurio uždarymo – tai sukėlė staigų naftos kainų šuolį. Rusijos naftos paklausa išaugo, o JAV sušvelnino dalį naftos sektoriaus sankcijų Rusijai.
Visgi patys rusai į savo ekonomikos perspektyvas žvelgia skeptiškai. Manoma, kad naftos kainų kilimas vargu ar bus ilgalaikis, todėl išlaidas teks mažinti nepaisant trumpalaikių kainų svyravimų.
Kyjivas: Ukrainos antidronų komandos jau dirba Katare, JAE, Saudo Arabijoje
18:56
Ukrainos antidronų ekspertai pradėjo dirbti trijose Persijos įlankos valstybėse, kurios yra Irano atakų taikinys, trečiadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kyjivas siekė panaudoti savo patirtį numušant Rusijos dronus, kad padėtų Persijos įlankos šalims, kurios atakuojamos tais pačiais Irano sukurtais „Shahed“ dronais, kuriuos Rusija naudoja prieš Ukrainą.
„Išvyko trys mūsų komandos – stiprios ekspertų, kariškių, inžinierių, įvairių žmonių komandos. Šiandien kariškiai jau bendrauja ir jau dirba“, – žurnalistams, įskaitant naujienų agentūros AFP, sakė V.Zelenskis.
Jo atstovas atskirai patvirtino, kad trys šalys yra Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Saudo Arabija.
Kyjivas naudoja pigių dronų perėmėjų, elektroninio trikdymo priemonių ir priešlėktuvinių ginklų derinį Rusijos dronams numušti.
Ukraina pasiūlė keisti savo perėmėjus į brangias oro gynybos raketas, kurias Persijos įlankos šalys šiuo metu naudoja Irano dronams numušti.
Emmanuelis Macronas: G7 atmetė sankcijų Rusijai panaikinimą
18:34
Didžiojo septyneto (G7) šalys trečiadienį atmetė galimybę sušvelninti baudžiamąsias priemones Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, Vidurio Rytų karui niokojant pasaulines naftos rinkas, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Šiame G7 susitikime taip pat pareiškėme, kad ši situacija jokiu būdu nepateisina sankcijų, taikomų Rusijai, panaikinimo“, – sakė jis po vaizdo skambučio su kitais G7 lyderiais, kuriame buvo aptariamos ekonominės JAV ir Izraelio karo su Iranu pasekmės. Konfliktas sustabdė laivybos eismą pagrindiniame Hormūzo sąsiauryje.
Vengrija siunčia komandą deryboms dėl naftotiekio, Ukraina teigia, jog pasiuntiniai neturi įgaliojimų
17:47
Kyjivo ir Budapešto ginčas dėl Rusijos naftą transportuojančio naftotiekio ketvirtadienį dar pagilėjo – Vengrija pranešė išsiuntusi delegaciją deryboms su Ukraina, kuri neigė, kad grupė turi kokį nors oficialų statusą.
Vengrija ir kaimyninė Slovakija kaltina Kyjivą tyčiniu „Družbos“ naftotiekio, kuriuo pumpuojama Rusijos nafta į abi prieigos prie jūros neturinčias valstybes, atidarymo vilkinimu. Ukraina teigia, kad naftotiekis buvo apgadintas per Rusijos smūgius sausio mėnesį.
Vengrijos energetikos ministras Gaboras Czepekas sakė, kad delegacija sieks surengti derybas dėl „Družbos“ atidarymo.
Delegacija, įskaitant atstovus iš Slovakijos, „įsitrauks į esminį dialogą“, sakė G.Czepekas.
„Misijos tikslas – tvirtai ginti Vengrijos interesus prie derybų stalo ir užtikrinti, kad „Družbos“ naftotiekis būtų atidarytas kuo greičiau“, – teigė jis.
Delegacijai buvo „pavesta atlikti faktų nustatymo misiją dėl naftotiekio“, siekiant įvertinti jo būklę ir „sukurti būtinas sąlygas jo atnaujinimui“.
Kyjivas pranešė žinantis, kad grupė vengrų kirto sieną, tačiau pabrėžė, kad nebuvo planuojama jokių derybų su pareigūnais.
„Ši grupė neturi jokio oficialaus statuso ar jokių suplanuotų oficialių susitikimų, todėl aiškiai neteisinga juos vadinti delegacija“, – žurnalistams, įskaitant naujienų agentūrą AFP, sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę sakė, kad naftotiekio atnaujinimas gali užtrukti keturias–šešias savaites.
Tuo tarpu Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paragino Europos Sąjungą (ES) sustabdyti sankcijas Rusijos naftai ir dujoms, siekiant kovoti su kylančiomis kainomis nuo Artimųjų Rytų karo pradžios.
Vengrų lyderis sustiprino politinius išpuolius prieš Ukrainą prieš įtemptus parlamento rinkimus balandžio 12 dieną.
Santykiai pasiekė naują žemumą savaitgalį, kai Vengrija areštavo septynis Ukrainos valstybinio banko darbuotojus ir konfiskavo 80 mln. dolerių (68,44 mln. eurų) grynųjų pinigų bei devynis aukso luitus, kuriuos jie gabeno iš Austrijos.
Vokietijos parlamento pirmininkė Kyjive pažadėjo paramą Ukrainai
15:46
Vokietijos parlamento pirmininkė Julia Kloeckner trečiadienį, lankydamasi Kyjive, pabrėžė Berlyno nenutrūkstamą paramą Ukrainai, vykstant karui Artimuosiuose Rytuose.
„Mes nepamirštame jūsų Ukrainoje – priešingai“, – Ukrainos parlamentui sakė J.Kloeckner, tapusi pirmąja Vokietijos atstove, kalbėjusia šiuose rūmuose.
„Jokia demokratija neturėtų priprasti prie to, kad kaimyninė valstybė neigia jos teisę egzistuoti. Štai kodėl mes siūlome Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę paramą“, - teigė ji.
53 metų J.Kloeckner, pasak jos biuro, turėjo susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Bundestagas pareiškime nurodė, kad kelionės „dėmesys bus sutelktas į nuolatinę Vokietijos paramą Ukrainai, geopolitinę situaciją ir parlamentarizmo atsparumą karo metu“.
Vokietijos politikai ne kartą ragino tarptautinę bendruomenę nepamiršti Rusijos karo prieš Ukrainą, kai JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną sukėlė naują karą Artimuosiuose Rytuose.
Nuo tada, kai Jungtinės Valstijos, vadovaujamos prezidento Donaldo Trumpo, pernai sumažino didžiąją dalį paramos Ukrainai, Vokietija tapo didžiausia Kyjivo rėmėja ir gerokai padidino savo karinę pagalbą.
Berlynas pažadėjo 11,5 mlrd. eurų paramos 2026 metams, įskaitant „Iris-T“ oro gynybos sistemas ir „Patriot“ baterijas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis taip pat pabrėžė, kad karas Ukrainoje išlieka „didžiausiu Europos saugumo politikos iššūkiu“, nepaisant įvykių Artimuosiuose Rytuose.
Kyjive J.Kloeckner gyrė Ukrainą už tai, kad ji išlieka „gebanti veikti net ir puolama“, ir paragino dokumentuoti bei bausti už Rusijos karo nusikaltimus.
„Esame skolingi aukoms. Ir esame skolingi ateičiai, gerai ateičiai. Nes ten, kur nusikaltimai lieka nenubausti, auga kita neteisybė“, – sakė ji.
„Ir Vokietija, mieli ukrainiečiai, stovėjo ir toliau stovės jūsų pusėje“, - teigė Bundestago atstovė.
J.Kloeckner taip pat gyrė Ukrainą už technologinę ir karinę patirtį, kurią ji sukaupė Rusijos invazijos akivaizdoje.
„Šio karo sąlygomis jūs čia, Ukrainoje, sukūrėte pajėgumus, kurių neturi kiti, kurie yra svarbūs NATO (...) (ir) Europos saugumui“, – sakė ji.
URM: Į Ukrainą tikrinti „Družbos“ atvykę vengrai neturi jokio oficialaus statuso
15:38
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas spaudai Heorhijus Tychas žurnalistams pareiškė, kad kovo 11-osios rytą į šalį atvykusi Vengrijos piliečių grupė „neturi jokio oficialaus statuso ir jokių suplanuotų oficialių susitikimų“. Apie tai praneša „European Pravda“.
Atvyko kaip turistai
H.Tychas pabrėžė, kad kaimyninės šalies atstovai sieną kirto ne kaip diplomatinė delegacija, o kaip paprasti užsieniečiai.
„Žinome, kad šį rytą grupė Vengrijos piliečių atvyko į Ukrainą pagal bendrąsias taisykles, galiojančias visiems Šengeno erdvės šalių piliečiams, pasinaudodami bevizio režimo galimybe“, – teigė ministerijos atstovas.
Ketinimai – tikrinti naftotiekį
Anksčiau, kovo 11 d., Vengrijos delegacija, vadovaujama Energetikos ministerijos valstybės sekretoriaus Gaboro Cepeko, paskelbė apie ketinimą apsilankyti Ukrainoje.
Jų teigimu, vizito tikslas – derybos dėl naftotiekio „Družba“ veiklos atnaujinimo bei jo techninės būklės patikra.
Tačiau Ukrainos URM atstovas priminė, kad tokiu būdu iš Šengeno šalių į Ukrainą turizmo tikslais gali atvykti bet kas.
„Ši žmonių grupė Ukrainos teritorijoje neturi oficialaus statuso ar suplanuotų oficialių susitikimų, todėl vadinti juos „delegacija“ yra vienareikšmiškai klaidinga“, – pabrėžė H.Tychas.
Jis pridūrė, kad Ukrainos teritorijoje gali būti bet kurios šalies piliečiai, „kurie gerbia Ukrainą ir laikosi bendrųjų lankymosi taisyklių, ypač turizmo tikslais“.
Volodymyras Zelenskis artimiausiomis dienomis lankysis Ispanijoje
14:45
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiomis dienomis lankysis Ispanijoje, trečiadienį pranešė Ispanijos gynybos ministrė, Rusijos plataus masto invazijai įžengus į penktuosius metus.
„Negalime pamiršti Ukrainos. Ukraina yra, Ukraina egzistuoja, prezidentas Zelenskis atvyks artimiausiomis dienomis“, – žurnalistams Madride sakė Margarita Robles, nenurodydama konkrečios datos.
Ukraina pradėjo gaminti kovinius dronus be kiniškų komponentų
12:49
Ukraina padarė didelę pažangą gaminant kovinius dronus, kurie gali veikti be Kinijos komponentų, rašo „Unian“.
Tai tapo įmanoma dėl pagrindinių plokščių ir dalių, kurios anksčiau buvo importuojamos iš Kinijos, gamybos lokalizavimo, o tai leidžia šaliai sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų kritiniu gynybos laikotarpiu.
Ukrainos įmonių rūsiuose esančiose dirbtuvėse dešimtys inžinierių ir technikų dirba prie spausdintinių plokščių ir komponentų, skirtų mažiesiems puolamiesiems dronams. Prieš metus dauguma šių plokščių nebuvo gaminamos Ukrainoje, todėl šalis buvo priversta naudoti Kinijos gamybos detales.
Pasak Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų vado Roberto Brovdi, dronai dabar sudaro daugiau nei 90 proc. Rusijos pajėgų nuostolių fronte, o gamybos lokalizavimas leidžia jiems tęsti gamybą net ir tuo atveju, jei tiekimas iš Kinijos būtų nutrauktas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
