Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bild“: Rusija gali įsiveržti į Estiją ir pakartoti „Donecko scenarijų“
14:41
Rusija gali rengtis įsiveržti į Estijos rytinį Narvos miestą ir šiuo tikslu pradėjo propagandinę kampaniją socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu Estijos žvalgybos tarnybos tame įžvelgia 2014 m. įvykių Ukrainoje pavyzdžiu sukurto scenarijaus pasikartojimą, rašo naujienų portalas „Bild“.
Jau kelias savaites Rusijos socialinių tinklų kanaluose propaguojama idėja paskelbti „Narvos liaudies respubliką“. Narva yra pasienio miestas Estijos rytuose, kuriame gyvena apie 50 tūkst. žmonių, iš kurių 90 proc. yra rusakalbiai.
Estijos žvalgybos tarnybos šią kampaniją vertina kaip galimą pasirengimą invazijai, panašiai į 2014 m. pavasarį Rusijos pradėtą agresiją prieš Ukrainą.
Ką pasakoja rusams
Pastebima, kad nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose pasipylė raginimai platinti skrajutes, vykdyti diversijas ir ginkluotis, siekiant paskelbti „Narvos liaudies respubliką“.
Propagandininkai kviečia į ginkluotą kovą šūkiais „Rusai, mes ne vieni!“ ir „Rusų žemė driekiasi nuo Narvos iki Piusio (miestas šiaurės rytų Estijoje)“. Taip pat skelbiami tariamos „liaudies respublikos“ žemėlapiai ir vėliavos.
Estijos saugumo tarnybos „Kapo“ atstovė spaudai Marta Tuule pabrėžė, kad tokie įrašai socialiniuose tinkluose yra dezinformacijos kampanija, kuria siekiama pasėti sumaištį ir suskaldyti visuomenę.
„Tokie metodai jau buvo naudojami Estijoje ir kitose šalyse. Tai paprastas ir nebrangus būdas įbauginti ir destabilizuoti visuomenę. Tai provokacija, o dalyvavimas joje gali turėti baudžiamųjų pasekmių“, – pažymėjo ji.
Pasak šaltinių Estijos žvalgybos tarnybose, "neatsitiktinai ši kampanija prasideda būtent dabar, kai pasaulio dėmesys sutelktas į Iraną“.
„Kol kas neaišku, kam konkrečiai skirtas šis naratyvas. Tačiau negalime atmesti galimybės, kad rengiamasi Rusijos invazijai pagal 2014 m. įvykių Ukrainoje modelį“, – grėsmingą prognozę brėžė šaltiniai.
Europa ignoruoja
Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pabrėžė, kad, sprendžiant iš „Bild“ analizės, Europa vis dar gyvena „senojo karo su tankų kolonomis“ paradigmoje ir ignoruoja naujus agresijos scenarijus, kuriuos gali pasitelkti Rusija.
„Prieš dvejus metus, prieš metus ir net šiemet rašiau, kad Rusija rengia agresijos scenarijus prieš Baltijos šalis, o didžioji dalis agresyvių veiksmų prieš Europą gali būti susiję su bepiločių orlaivių ir raketų naudojimu. Pirmiausia agresija ore, tada puolamosios grupės, diversijos ir tik tada visa kita“, – dėstė jis.
Centro vadovas pažymėjo, kad Europos žurnalistai „mąsto itin tiesmukai“ ir rengia ES piliečius ne tokioms realioms grėsmėms, kokios yra iš tikrųjų.
Nors Europa ir rengiasi pradėti plataus masto gynybos reformą, įskaitant bendrą ginklų ir bepiločių orlaivių gamybą, Briuselis planuoja senąjį žemyną karui parengti tik iki 2030 m.
Vokietijos federalinės užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Martino Jaegerio teigimu, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra pasirengęs išbandyti Europos sienas ir bet kada gali išprovokuoti „karštą konfrontaciją“.
Zelenskis: Gynybos pajėgos sužlugdė kovui planuotą Rusijos puolimo operaciją
23:16
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Gynybos pajėgos sužlugdė Rusijos puolimo operaciją, kurią priešas buvo suplanavęs kovo mėnesiui. Apie tai jis kalbėjo savo tradiciniame vakariniame kreipimesi.
„Ukrainos gynybos pajėgos sužlugdė Rusijos strateginę puolimo operaciją, kurią priešas planavo šiam kovui. Ir nors atakos yra nuolatinės, o šturmai tęsiasi, jų intensyvumas ir priešpriešos mastas nėra toks, kokį planavo rusai ir kokį jų vadovybė žadėjo politinei Rusijos vadovybei“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad su vicepremjere Julija Svyrydenko aptarė regionų atsparumo planų įgyvendinimą. Pasak jo, vyriausybė dirba, kad tam būtų skirti visi finansiniai ištekliai, o tai labai priklauso nuo partnerių.
„Būtent todėl sankcijos Rusijai yra svarbios. Paramos paketai yra svarbūs. Ir Europos sprendimai – įskaitant jau priimtą sprendimą dėl 90 milijardų eurų paramos – privalo veikti. Europos žodis turi galioti, kad nepriklausomai nuo diplomatinės situacijos ar bet kokių iššūkių pasaulyje, mūsų regionai kitai žiemai būtų pasirengę būtent taip, kaip mus išmokė praėjusi žiema“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
Trumpas pareiškė, kad JAV neprivalo padėti Ukrainai
20:48
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas neprivalo padėti Ukrainai. Jo teigimu, buvęs prezidentas Joe Bidenas tai darė todėl, kad jį esą „vedžiojo už nosies“.
Per pietus su Trumpo-Kennedy centro direktorių tarybos nariais JAV prezidentas pabrėžė, kad Ukraina yra už tūkstančių mylių, o nuo JAV ją skiria vandenynas. Jis taip pat palygino situaciją Ukrainoje su padėtimi Libane.
„Jie jau priprato prie to, kad Libanas yra bombarduojamas. Žmonės gyvena ir Ukrainoje – nors būtų galima pagalvoti, kad ten negyvens, bet jie gyvena. Nežinau, ar aš taip daryčiau, bet jie ten gyvena. Kaip ir Libane“, – sakė D.Trumpas.
Be to, pasak JAV prezidento, faktas, kad NATO šalys nenori užtikrinti saugumo Hormūzo sąsiauryje, yra baisus. Jis pridūrė, kad JAV „dirba“ su Aljansu dėl Ukrainos.
„Mes dirbome su jomis (NATO šalimis, – red.) dėl Ukrainos. Mums nereikia su jomis dirbti dėl Ukrainos. O tada jie mums sako, kad netoliese turime minų laivą, ir jie nenori to daryti. Manau, tai baisu“, – pabrėžė D.Trumpas.
Ukrainos saugumo tarnyba pričiupo du regioninių skyrių vadovus
18:30
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) Vyriausiasis vidaus saugumo departamentas sulaikė tarpininką ir du regioninių SBU padalinių vadovų pavaduotojus, kurie Rivnės srityje bandė sukurti nelegalią schemą.
Bylos duomenimis, nusikalstamos schemos organizatoriai, pasinaudoję tarpininku kaip savo įgaliotiniu, iš gintaro verslo monopolinės įmonės vadovo išviliojo 620 000 JAV dolerių. Mainais už šią sumą nusikaltėliai pažadėjo verslininkui nutraukti anksčiau jo įmonei iškeltą baudžiamąją bylą, skelbiama SBU „Telegram“ kanale.
„Toliau naikiname bet kokią korupcinę praktiką ir reguliariai traukiame „schemų“ dalyvius atsakomybėn. Šiandienos sulaikymas tai tik patvirtina. Korupcija yra nepriimtina, o karo metu ji prilygsta valstybės išdavystei. Ir visi su ja susiję asmenys bus nubausti“, – sakė laikinai einantis SBU vadovo pareigas Jevhenas Chmara.
SBU Vyriausiojo vidaus saugumo departamento pareigūnai abu sukčiavimo organizatorius ir jų bendrininką sulaikė, kai jie periminėjo daugiau kaip 270 000 JAV dolerių.
Per kratas SBU konfiskavo išmaniuosius telefonus su neteisėtos veiklos įrodymais.
Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl pranešimo apie įtarimą įteikimo sulaikytiesiems pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 368 straipsnio 3 dalį (pareigūno pasiūlymo, pažado ar neteisėtos naudos priėmimas ar gavimas).
Tyrimas tęsiamas siekiant patraukti visus kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn. Nusikaltėliams gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu.
Operaciją vykdė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Vengrija šantažuoja: Ukraina 90 mlrd. eurų gaus tik vienu atveju
17:54
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad jo šalis blokuos ES 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai ir 20-ojo sankcijų paketo priėmimą tol, kol Ukraina blokuos rusiškos naftos tranzitą į Europą naftotiekiu „Družba“.
P.Szijjarto tai pasakė ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio metu, rašo „Evropejska pravda“.
„Tai labai paprasta. Kol esame naftos blokados sąlygomis, nesutiksime su šiuo sprendimu (skirti Ukrainai 90 mlrd. eurų – red. past.)“, – sakė jis.
P.Szijjarto mano, kad ukrainiečiai juokiasi iš vengrų ir „neatnaujina naftos gabenimo dėl politinių priežasčių“.
Anot jo, kol tokia padėtis tęsiasi, negalima svarstyti nei balsavimo dėl 90 mlrd. eurų Ukrainai, nei „balsavimo dėl bet kokios kitos finansinės paramos Ukrainai, nei 20-ojo sankcijų paketo“.
Vengrijos užsienio reikalų ministras teigia, kad naftotiekis „Družba“ esą yra „fiziškai ir techniškai pasirengęs atnaujinti transportavimą“ ir kad nėra jokių techninių problemų.
Vasario 24 d. ES Taryba priėmė du dokumentus dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai suteikimo, tačiau Budapeštas ir toliau blokuoja trečiąjį dokumentą, susijusį su lėšų paskirstymu, kuriame numatoma padaryti atitinkamus ilgalaikio ES biudžeto pakeitimus.
„Galbūt jis yra magas ir mato po žeme“
Šiuo metu pagrindinė kliūtis Vengrijai yra Rusijos naftos tranzito į šalį naftotiekiu „Družba“, kuris sausio 27 d. buvo pažeistas per Rusijos raketų smūgį, atnaujinimo klausimas. Budapeštas mano, kad Ukraina turi techninių pajėgumų užtikrinti rusiškos naftos tiekimą, Ukrainos valdžios institucijos tai neigia.
Kovo 2 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pareiškimus, kuris anksčiau rėmėsi palydovinėmis nuotraukomis ir teigė, kad naftotiekyje „Družba“ tariamai nebuvo jokios žalos. „Galbūt jis [V.Orbanas] yra magas ir mato po žeme“, – tuomet sakė V.Zelenskis ir pažymėjo, kad jį nustebino V.Orbano žodžiai.
Rusijos dronas Sumų srityje pražudė sunkvežimio vairuotoją
17:25
Rusijos pajėgos pirmadienį Ukrainos Sumų srityje dronu atakavo sunkvežimį, į kurį buvo kraunami grūdai, ir pražudė jo vairuotoją, pranešė portalas „Ukrainska Pravda“.
„Dar vienas nuostolis Sumų srityje. Sado hromadoje žuvo 40-metis vyras. Jis ten buvo nuvykęs pakrauti grūdų“, – teigė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
Ukrainos pareigūnas pranešė, kad rusai dronu tyčia taikėsi į sunkvežimio kabiną, kurioje sėdėjo vairuotojas.
„Po smūgio sunkvežimis užsidegė. Deja, vyras žuvo“, – sakė O.Hryhorovas.
Jis pareiškė užuojautą žuvusiojo šeimai ir artimiesiems.
Anksčiau Rusijos dronas atakavo civilį vyrą, toje pačioje srityje važiavusį motociklu, o 48 metų vietos gyventojas, patyręs sunkius sužalojimus, vėliau mirė.
11 mln. artilerijos sviedinių: atskleidė, kaip Šiaurės Korėja išgelbėjo Rusiją
17:04
Rusijos karinei pramonei stringant, Šiaurės Korėja pasirodė esanti pagrindinė išorinė artilerijos amunicijos tiekėja. „Važnyje istorii“ žurnalistų ir „Open Source Center“ analitikų tyrime atskleista, kad Pchenjanas tiekė Maskvai milijonus artilerijos sviedinių per slaptą logistikos tinklą, kuris apėjo tarptautines sankcijas ir padėjo Rusijai palaikyti savo sunkiosios artilerijos pajėgumus mūšio lauke.
Šiaurės Korėja per pastaruosius dvejus su puse metų slaptu jūrų tiekimo tinklu, sukurtu siekiant apeiti tarptautines sankcijas, perdavė Rusijai nuo 8 iki 11 mln. artilerijos sviedinių, teigiama pirmadienį paskelbtame tyrime.
Šios siuntos leido Maskvai palaikyti plataus masto artilerijos operacijas kare prieš Ukrainą, o Šiaurės Korėjos amunicija sudarė iki pusės Rusijos artilerijos ugnies galios kai kuriose fronto dalyse.
Nustatyta, kad Rusijos krovininiai laivai šaudmenis gabeno naudodamiesi koordinuotu logistikos tinklu, jungiančiu jūrų ir geležinkelių transportą.
Remiantis ataskaita, nuo 2023 m. 4 Rusijos konteineriniai laivai – „Angara“, „Maria“, „Lady R“ ir „Maia-1“ – atliko mažiausiai 112 reisų į Šiaurės Korėją.
Laivybos dokumentuose kaip oficiali paskirties vieta dažnai buvo nurodomas Busanas (Pietų Korėja), tačiau palydovinės nuotraukos ir kiti duomenys rodė, kad vietoje to laivai švartuodavosi Šiaurės Korėjos uostuose.
Tyrėjai tiekimo maršrutus atkūrė naudodamiesi palydovinėmis nuotraukomis, laivų sekimo duomenimis ir įgulos narių skelbiamais įrašais socialiniuose tinkluose.
Nepaisant apribojimų naudotis mobiliaisiais telefonais laivuose kertant sienas, jūreiviai, kaip pranešama, įkėlė dešimtis nuotraukų ir vaizdo įrašų iš kelionių tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos. Šie vaizdai leido analitikams patvirtinti apsilankymus uostuose, kurie kitu atveju būtų likę neatskleisti.
Kas mėnesį – iki 350 tūkst. sviedinių
Apskaičiuota, kad Rusija per mėnesį gaudavo apie 350 tūkst. artilerijos sviedinių, kurie buvo padalinti maždaug į penkias siuntas per mėnesį.
Pasak ataskaitoje cituojamų analitikų, šis kiekis maždaug atitinka amuniciją, kurią Rusijos pajėgos paprastai sunaudoja per vieną mėnesį puolamųjų operacijų mūšio lauke.
Logistikos grandinė paprastai prasidėdavo Šiaurės Korėjos uostuose, kur konteineriai su šaudmenimis būdavo pakraunami į krovininius laivus ir gabenami į Rusijos Tolimųjų Rytų uostą Dunajų Primorsko krašte.
Tada konteineriai buvo perkraunami į traukinius ir gabenami gilyn į Rusiją į sandėlius, o po to paskirstomi kariniams daliniams ir siunčiami į frontą.
Siuntose daugiausia buvo 122 mm ir 152 mm kalibro artilerijos sviediniai, kuriuos Rusijos sausumos pajėgos plačiai naudojo kare prieš Ukrainą.
Siuntos lėtėja
Pastebima, kad 2026 m. pradžioje krovinių gabenimas sulėtėjo. Tyrėjai pranešė, kad šiais metais nustatė tik vieną patvirtintą siuntą.
Analitikai sulėtėjimą sieja su padidėjusia Rusijos vidaus šaudmenų gamyba ir galimu Šiaurės Korėjos atsargų išsekimu.
Nors nei Maskva, nei Pchenjanas oficialiai nepatvirtino įvykdytų tiekimų, abi vyriausybės pripažino plečiančios karinį bendradarbiavimą, įskaitant, kaip pranešama, kelių tūkstančių Šiaurės Korėjos karių siuntimą Rusijos karo veiksmams Ukrainoje paremti.
Pasak „Važnyje istorii“, Šiaurės Korėjos siuntos leido Rusijai kompensuoti dėl užsitęsusių kovų ir sankcijų atsiradusį savo šaudmenų atsargų trūkumą, todėl Rusijos kariuomenė galėjo palaikyti aukštą artilerijos ugnies lygį viso karo metu.
Kovo 13 d. paskelbtoje naujoje Seulo Nacionalinio saugumo strategijos instituto atliktoje analizėje teigiama, kad Šiaurės Korėja galėjo uždirbti net 14,4 mlrd. dolerių iš Rusijos, dislokuodama karius ir tiekdama ginklus.
Andrius Kubilius įspėjo: šiemet Rusija gali paleisti iki 9 mln. dronų
15:54
Šiemet Rusija gali panaudoti nuo 7 iki 9 mln. bepiločių orlaivių, tokį vertinimą išsakė už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius, kurį cituoja naujienų portalas Laisvės radijas.
„Reikia nepamiršti, kad Rusija savo kariuomenei išleidžia apie 85 proc. viso Europos Sąjungos gynybos biudžeto, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą. Be to, 2026 m. ji yra pasirengusi panaudoti 7-9 mln. bepiločių orlaivių“, – pažymėjo politikas.
Pasak A.Kubiliaus, Rusijos karas prieš Ukrainą atskleidė naują dronų vaidmenį mūšio lauke, todėl Europa turi kur kas greičiau stiprinti savo gynybos pajėgumus.
Europos Komisijos narys taip pat atkreipė dėmesį, kad jokiu būdu negalima atmesti tolesnės Maskvos eskalacijos žemyne.
Nurodydamas, kad Ukrainos karinė patirtis bepiločių orlaivių srityje jau yra pripažinta tarptautiniu mastu, A.Kubilius paragino Europos Sąjungą integruoti Ukrainos gynybos pramonės potencialą į Europos gynybos pramonę.
Jo teigimu, tokia integracija yra gyvybiškai svarbi stipriai ir nepriklausomai Europos gynybai.
Ukraina galėtų būti įtraukta į būsimos Europos gynybos sąjungos struktūrą kartu su Jungtine Karalyste ir Norvegija, mano europarlamentaras.
„Tai padarytų mus stipresnius. Ir tai būtų geras žingsnis Ukrainai kelyje į visateisę narystę Europos Sąjungoje“, – aiškino A.Kubilius.
Praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusija planuoja iki balandžio 1 d. padidinti karių, valdančių bepilotes sistemas, skaičių iki 101 tūkst.
Pasak jo, karas įžengė į naują etapą, o „žudymo zonų“ plėtimąsis yra didėjančių atakos bepiločių orlaivių pajėgumų pasekmė.
Siekiant laimėti šį technologijų karą, sakė O.Syrskis, Ukrainai reikia didinti efektyvių bepiločių sistemų kūrimo, jų įsigijimo kariuomenei ir naudojimo mūšio lauke tempą.
Kremlius neigia, kad taikos derybos žlugo
15:38
Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paneigė laikraščio „Financial Times“ paskelbtą informaciją, kad derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo žlugo, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas prarado tuo susidomėjimą.
Pasak naujienų agentūros „Reuters“, D.Peskovas pareiškė, kad Kremlius matė tokius pranešimus žiniasklaidoje, tačiau mano, jog D.Trumpas turi kitokį požiūrį į derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
„Dažnos Trumpo nuorodos į Ukrainą pastarojo meto pareiškimuose rodo ką kita. Sprendžiant iš jo pareiškimų, Trumpas neprarado susidomėjimo. Be to, jis primygtinai ragina Zelenskį sudaryti susitarimą“, – tikino Kremliaus atstovas spaudai.
Jis taip pat sakė, kad Maskva esą vis dar suinteresuota tęsti derybas dėl karo užbaigimo. Kartu D.Peskovas pažymėjo, kad kito derybų etapo vieta ir data kol kas nežinomos.
Kiek anksčiau JAV prezidentas apkaltino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, kad jis trukdo sudaryti taikos susitarimą su Rusija. Amerikos vadovas taip pat pareiškė, kad V.Putinas neva yra pasirengęs sudaryti šį susitarimą.
Pats V.Zelenskis sakė, kad kitas Ukrainos ir Rusijos derybų raundas buvo atidėtas dėl JAV karo Artimuosiuose Rytuose. Jis taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios surengti tokį susitikimą savo teritorijoje. Kita vertus, Maskva pasisako už tai, kad jie vyktų Turkijoje arba Šveicarijoje.
Kremliaus ideologas ragina iki rudens visoje Rusijoje atjungti internetą
15:32
Rusija turėtų vasarai visiškai atjungti internetą, kad žmonės pradėtų „gyventi tikrą žmogišką gyvenimą“, pareiškė Kremliaus ideologu laikomas, „Ruskij mir“ koncepcijos ideologas Aleksandras Duginas.
Pasak jo, vasaros mėnesiais verta atsisakyti interneto, o žiemą vėl atkurti prieigą. Bendrauti su draugais, A.Dugino teigimu, galima ir be interneto. Jis siūlo prisiminti tokias laisvalaikio leidimo formas kaip švilpavimas po langais ir važinėjimas motoroleriais.
„Jei internetas bus visai išjungtas, ypač pavasarį, žmonės pradės vaikščioti, susitikinėti, bendrauti, lankytis kavinėse ir parduotuvėse, užmegs naujas pažintis, gyvens tikrą žmogišką gyvenimą. O vėlyvą rudenį jį vėl galima įjungti.
Internetas Rusijoje turi prisitaikyti prie sezoninių meškų ir drugelių ciklų. Vasarą jo nėra, nes yra gyvenimas. Žiemą slėptuvėje ar susisukęs kaip kirminas daugiaaukščiame urvelyje gali turėti internetą“, – aiškino Kremliaus ideologas.
Be kita ko, praėjusią savaitę A.Duginas viešai pasiūlė stiprinti valstybės kontrolę visuomenėje ir ragino rusus laikyti tai neišvengiama realybe.
Pasak jo, geriau, kad ją vykdytų pati valstybė, o ne išorinės jėgos.
„Nebus savų, bus svetimi. Taip, tai pasaulis, kuriame mes gyvename, kitokio pasaulio mes jums neturime“, – dėstė jis.
A.Duginas tikino, kad visiško nekontroliavimo idėja atrodo patraukli, tačiau yra utopinė ir nereali. Jo nuomone, kontrolė turėtų būti vykdoma „protingai, rūpestingai ir atidžiai“, o jos tikslas turėtų būti šalies pergalė kare.
„Mes, rusai, istorijoje visada kentėjome. Tai yra mūsų likimas. Esame didi tauta, ir jei su kuo nors buvo elgiamasi neteisingai, tai tik dėl nuolankumo ir šlovės“, – aiškino ideologas.
Nairobis: Rusija sutiko nebeverbuoti Kenijos piliečiųį karui prieš Ukrainą
15:09
Rusija sutiko nebeverbuoti Kenijos piliečių kovai savo kariuomenės gretose Ukrainoje, pirmadienį po derybų Maskvoje su Rusijos užsienio reikalų ministru pareiškė Kenijos diplomatijos vadovas.
Ukrainos vasario vertinimu, Rusijos kariuomenės gretose Ukrainoje kovoja daugiau nei 1 780 piliečių iš 36 Afrikos šalių.
Naujienų agentūra AFP yra viena iš žiniasklaidos priemonių, neseniai pranešusių apie Maskvos vykdomą priverstinį Kenijos piliečių ėmimą į kariuomenę ir – po minimalaus apmokymo – siuntimą į fronto liniją.
Remiantis AFP matyta ataskaita, šios Rytų Afrikos šalies žvalgybos tarnybos mano, kad kariauti buvo išsiųsta daugiau nei 1 tūkst. Kenijos piliečių.
„Susitarėme, kad Kenijos piliečiai nebus verbuojami“, – žurnalistams sakė Kenijos užsienio reikalų ministras Musalia Mudavadi, sėdėdamas šalia Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo.
Nuo 2022 metų, kai pasiuntė karius į Ukrainą, Rusija yra daugelio kaltinama kitų šalių piliečių verbavimu kovai savo kariuomenės gretose.
Kai kurie prisijungė savanoriškai, suvilioti didelių atlyginimų ir premijų už sutarties pasirašymą, o kiti teigia, kad jiems buvo žadamas įprastas darbas Rusijoje.
S.Lavrovas žiniasklaidai apie susitarimą neužsiminė, tačiau teigė, kad Rusijos gynybos ministerija tiria atvejus, sukėlusius „mūsų draugų iš Kenijos susirūpinimą“.
„Rusija nieko neverčia stoti į kariuomenę. Kaip ir dalyvavimo specialiojoje karinėje operacijoje atveju, savanoriai prie šios operacijos prisijungia visiškai laikydamiesi Rusijos įstatymų“, – sakė S.Lavrovas.
Kenijos ilgų nuotolių bėgikas Evansas Kibetas patekęs į Ukrainos nelaisvę interviu AFP iš sulaikymo vietos pasakojo, kad buvo apgaule priverstas pasirašyti sutartį su kariuomene, kai atvyko į Rusiją dalyvauti sporto renginyje.
