- Rusijos paranoja peržengė ribas: gyvenimas Maskvoje apvirto aukštyn kojomis
- Ukraina smogė Rusijos lėktuvų gamyklai: apgadino orlaivius
- Pramušė „skylę“ Rusijos oro gynyboje: Krymas gali likti be radarų ir priešraketinių sistemų
- „Politico“ įvardijo tikrąją priežastį, kodėl Trumpas siekia užbaigti karą Ukrainoje
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos paranoja peržengė ribas: gyvenimas Maskvoje apvirto aukštyn kojomis
15:58 Atnaujinta 16:44
Maskvos gyventojai ir Rusijos sostinės svečiai sako, kad dėl didžiulių interneto ryšio sutrikimų, kuriuos valdžia vadina būtinomis „saugumo“ priemonėmis tęsiantis karui Ukrainoje, jie jaučiasi tarsi nublokšti atgal laiku.
Negalėdami apsipirkti internetu, rašyti žinučių artimiesiems ar orientuotis mieste, žmonės ėmė domėtis senosios kartos būdais ir technologijomis – popieriniais žemėlapiais, fiksuotaisiais telefonais ir pranešimų gavikliais, o kai kurie net svarsto imtis drastiškesnių priemonių.
„Galvoju apie darbo keitimą!“ – naujienų agentūrai AFP sakė Šamchanas, taksi vairuotojas iš Čečėnijos, ir pridūrė, kad gyvybiškai svarbios GPS navigacijos sistemos tapo nepatikimos.
„Taip yra jau metus ar dvejus, bet per pastarąsias dvi savaites tai tapo neįmanoma“, – sakė 27-metis.
Rusija jau ne vieną mėnesį periodiškai atjungia interneto ryšį įvairiuose regionuose, teigdama, kad šis blokavimas trukdo Ukrainos dronams, kurie prisijungia prie vietinių duomenų tinklų.
Tačiau pati Maskva didžiausių interneto sutrikimų anksčiau iš esmės išvengdavo, o dabar kasdienis gyvenimas mieste, kuris prieš karą buvo vienas iš labiausiai skaitmeniškai sujungtų pasaulyje, visiškai apverstas aukštyn kojomis.
Keblumų kyla net norint išsikviesti taksi.
Miesto centre žmonės ėmė skambinti giminaičiams, turintiems internetą, kad užsisakytų taksi. Rasti automobilį, jei jis atvyksta, yra dar viena problema, nes nėra GPS ryšio, leidžiančio nustatyti taksi ir keleivio buvimo vietą, ir nėra galimybės susisiekti su vairuotoju.
Gerokai padaugėjo užsakymų įrengti fiksuotojo ryšio linijas ir vėl populiarėja trumposios žinutės.
Internetinių parduotuvių duomenimis, smarkiai išaugo popierinių žemėlapių pardavimai.
Tuo metu socialiniuose tinkluose plinta satyriniai vaizdo įrašai, kuriuose vietiniai gyventojai išskleidžia milžiniškus atspausdintus gatvių žemėlapius.
„Mūsų piliečių saugumui užtikrinti“
Kyjivas jau daug mėnesių vykdo atsakomuosius dronų išpuolius prieš Rusiją, daugiausia prieš jos energetikos ir karinius objektus, ir vadina tai sąžiningu atsaku į Maskvos naktimis rengiamą Ukrainos miestų bombardavimą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas yra sakęs, kad Ukraina naudoja „vis sudėtingesnius puolimo metodus“ ir kad interneto ryšio apribojimai yra „būtini mūsų piliečių saugumui užtikrinti“.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad praėjusį savaitgalį Rusija perėmė apie 250 Ukrainos dronų, skridusių link sostinės.
Be interneto ryšio sutrikimų, taikomi apribojimai populiarioms „WhatsApp“ ir „Telegram“ susirašinėjimo programėlėms, kuriomis be virtualiųjų privačių tinklų (VPN) pastaraisiais mėnesiais buvo beveik neįmanoma naudotis.
Kritikai teigia, kad šios priemonės nesusijusios su fiziniu saugumu, o yra Kremliaus bandymas sugriežtinti kontrolę ir stebėjimą internete.
Į Maskvą su dukra atvykusi Jelena, psichologė iš Sankt Peterburgo, šiuos apribojimus pavadino „žingsniu atgal“ ir „regresija“.
Negalėdama internetu nusipirkti traukinio bilietų, ji nusprendė atidėti grįžimą.
„Nors suprantame, kad visa tai daroma vardan saugumo, vis dėlto situacija pasisuka kita linkme... kai negali paskambinti namo ar parašyti žinutės, kad viskas gerai“, – sakė 46-erių metų moteris.
Rusija yra paskelbusi patvirtintų paslaugų „baltąjį sąrašą“, į kurį pateko, pavyzdžiui, bankinės programėlės ar valstybės remiamas žinučių tinklas „Max“, ir kurios turėtų veikti ir priverstinio interneto ryšio išjungimo metu.
„Buvome teleportuoti atgal laiku, maždaug 20 metų atgal“, – sakė 28-erių Julija Kuzmina, dirbanti internetinėje grožio prekių parduotuvėje.
„Nesuprantu, kokia tai saugumo priemonė, nes man dabar sunku su kuo nors bendrauti“, – sakė J.Kuzmina.
„Mes tapome tokie bejėgiai“, – pridūrė moteris.
Rusijos internetas užvirė po Z-tinklaraštininko pareiškimo: „Putinas – karo nusikaltėlis ir vagis“
22:25
Net patys ištikimiausi Ukrainos sunaikinimo idėjos šalininkai praranda tikėjimą pergale ir dėl nesėkmių kaltina Rusijos lyderį Vladimirą Putiną. Rusijos interneto segmente didžiulį atgarsį sukėlė Z-tinklaraštininko Iljos Remeslos pareiškimas, kuriame jis netikėtai aštriai sukritikavo Rusijos valdžią.
Savo „Telegram“ kanalo įraše, pavadinimu „Penkios priežastys, kodėl nustojau palaikyti Vladimirą Putiną“, 42-ejų metų teisininkas iš Sankt Peterburgo užsipuolė V.Putiną dėl žlugusios invazijos į Ukrainą.
„Karas, prasidėjęs kaip „policijos operacija“, jau nusinešė mažiausiai 1–2 milijonus aukų. Tai absoliučiai aklavietė, milžiniški nuostoliai, o viskas gali tęstis dar 5–10 metų – ar jūs tam pasiruošę? Dabar karas vyksta išskirtinai dėl Putino kompleksų; mes, eiliniai piliečiai, iš jo nieko negauname, tik prarandame“, – rašė jis.
I.Remesla skundėsi, kad sankcijos griauna Rusijos ekonomiką, valdžia „smaugia interneto ir žiniasklaidos laisvę“, o pats V.Putinas valdžioje sėdi jau 27 metus ir neketina traukis.
„Vladimiras Putinas nėra teisėtas prezidentas. Jis privalo atsistatydinti ir stoti prieš teismą kaip karo nusikaltėlis bei vagis. Tegyvuoja laisvė, po velnių!“ – rezumavo Z-tinklaraštininkas.
Dabartinėje Rusijoje toks žinomo asmens „atsivertimas“ yra tiek precedento neturintis įvykis, kad į I.Remeslos pareiškimą dėmesį atkreipė net autoritetingas britų leidinys „The Guardian“. Komentuodamas britų žurnalistams, tinklaraštininkas patvirtino esantis Rusijoje – savo namuose Sankt Peterburge.
Paklaustas, kodėl nusprendė prabilti būtent dabar, I.Remesla atsakė, kad šis sprendimas brendo pamažu, kol jis suprato nebegalintis tylėti.
„Putinas nebe „vienas iš mūsų“. Tai žmogus, kurio interesai visiškai svetimi tiek Rusijai, tiek man asmeniškai. Priėjau prie išvados, kad jį kritikuoti ir galima, ir būtina, nes kitaip tai niekada nesibaigs ir nieko gero iš to nebus“, – teigė jis, pridurdamas, kad daugelis kitų Z-bendruomenės narių „mąsto taip pat“.
Pasak I.Remeslos, po pareiškimo paskelbimo jį visą rytą atakavo „pamišėliški skambučiai“ iš pažįstamų saugumo tarnybose, kurie ragino jį ištrinti įrašą. Visgi tinklaraštininkas sakė neturintis iliuzijų ir suprantantis, kad valdžia su juo susidoros už jo pareiškimus.
„Esu pasiruošęs bet kokiam teismui prieš mane. Atėjo laikas kažkokiu būdu nutraukti šį uždarą ratą ir prabilti. Jaučiu tam tikrą atsakomybę kaip žmogus, kuris ilgą laiką palaikė šį režimą ir padėjo jam išlikti“, – pridūrė jis.
Kaip pastebi „The Guardian“, I.Remeslos pareiškimas sukėlė sumaištį ne tik Z-aplinkoje, bet ir Rusijos opozicijoje, kuri šiuo metu yra emigracijoje ir sunkiai supranta, kas iš tiesų vyksta pačios Rusijos viduje.
I.Remesla pagarsėjo tuo, kad ne vienus savo gyvenimo metus skyrė asmeninei kovai su Aleksejumi Navalnu ir prisidėjo prie jo įkalinimo, dalyvaudamas jo teismuose kaip liudytojas.
JAV žvalgyba atskleidė Kremliaus planus kare prieš Ukrainą
20:50
Rusija sieks tęsti sekinantį karą Ukrainoje iki pat taikos derybų pabaigos. Tai per klausymus Senate pareiškė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard.
„Žvalgybos bendruomenės duomenimis, praėjusiais metais Rusija išlaikė pranašumą kare prieš Ukrainą. Šiuo metu vyksta JAV globojami Maskvos ir Kyjivo derybiniai kontaktai. Kol nebus pasiektas galutinis susitarimas, Maskva tikriausiai tęs lėtą sekinimo karą, kol nuspręs, kad jos tikslai yra įgyvendinti“, – teigė ji.
Pasak T.Gabbard, Rusija taip pat stiprina partnerystę su Šiaurės Korėja. JAV žvalgybos duomenimis, Pchenjanas, dalyvaudamas kare prieš Ukrainą, reikšmingai padidino savo karinį pajėgumą.
„Šiaurės Korėjos ginkluotosios pajėgos įgijo XXI amžiaus kovinės patirties ir gavo naujos įrangos. 2024 m. Šiaurės Korėja nusiuntė daugiau nei 11 000 karių į Rusiją remti kovinių operacijų Kursko srityje. Pchenjanas toliau plėtoja savo strateginės ginkluotės programas, įskaitant raketas, gebančias įveikti JAV ir regionines priešraketinės gynybos sistemas“, – pridūrė žvalgybos vadovė.
Tuo pat metu ji pažymėjo: nors Rusija išlaiko galimybę selektyviai mesti iššūkį JAV interesams visame pasaulyje, pavojingiausia grėsmė yra galima Maskvos dalyvavimo esamuose konfliktuose, ypač Ukrainoje, eskalacija.
T.Gabbard pabrėžė: „Putinas toliau investuoja į Rusijos gynybos pramonę bei naujas technologijas, kurios gali kelti didesnį pavojų JAV teritorijai ir pajėgoms užsienyje nei įprastinė ginkluotė. Rusija disponuoja pažangiomis sistemomis, hipergarsinėmis raketomis ir povandeninėmis priemonėmis, skirtomis neutralizuoti JAV karinį pranašumą. Maskva taip pat kliaujasi kitais spaudimo įrankiais, naudodama „pilkosios zonos“ taktiką savo tikslams pasiekti ir konkuruoti žemiau ginkluoto konflikto ribos.“
To Rusijoje nebuvo 26 metus: Kremlius skėsčioja rankomis, o rusai išsigando
18:07
Rusijos gyventojai ėmė masiškai atsiiminėti iš bankų pinigus. Skaičiuojama, kad tokių grynųjų pinigų kiekių rusai iš banko sektoriaus neišsiėmė net 26-erius metus. Kremliaus institucijos jau svarsto, kaip sutramdyti šį procesą, nes analitikai įspėja, kad tai gali būti pavojinga karą Ukrainoje pradėjusios šalies ekonomikai.
Leidinys „Postimees“ apžvelgia, kiek pinigų ir kodėl rusai atsiėmė iš bankų ir kuo tai gali grėsti Kremliui.
Pasak Rusijos centrinio banko, sausio mėnesį rusai iš savo banko sąskaitų išsiėmė daugiau nei 1,6 trilijono rublių (19,7 mlrd. JAV dolerių).
Tai buvo didžiausias mėnesinis grynųjų pinigų išėmimas nuo 2022 m. kovo, kai rusai po pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą iš bankomatų išsiėmė 2,1 trilijono rublių (25,8 mlrd. JAV dolerių), rašo „The Moscow Times“.
Ekspertai teigia, kad staigus pinigų išėmimų padidėjimas rodo augantį nepasitenkinimą Rusijos bankų sistema, kurioje sugriežtinta finansinė kontrolė, o mobiliojo ryšio sutrikimai tapo kasdienybe.
Remiantis naujienų kanalo RBK cituojamais Centrinio banko duomenimis, sausio mėnesį į bankus terminuotųjų indėlių forma grįžo tik 468 mlrd. rublių (5,8 mlrd. JAV dolerių) – tai sudaro mažiau nei trečdalį išimtų lėšų sumos.
Tai reiškia, kad per mėnesį iš bankų sistemos įvyko apie 1,1 trilijono rublių (13,5 mlrd. JAV dolerių) grynasis nutekėjimas.
Pasak Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos Institucijų ir finansų rinkų analizės skyriaus vadovo Aleksandro Abramovo, padidėjęs popierinių pinigų populiarumas gali atspindėti augantį nepasitikėjimą bankų ir mokėjimo sistema.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuva į Šengeno juoduosius sąrašus įtraukė 268 Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvius
17:09
Lietuva į Šengeno juoduosius sąrašus įtraukė 268 Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvius, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
„Buvusių Rusijos kombatantų keliamos saugumo grėsmės yra akivaizdžios. Negalime jų ignoruoti, nes neveikimo pasekmės gali būti labai skaudžios. Lietuva laikosi tvirtos pozicijos, kad šiai grėsmei turi būti skiriamas aukščiausio lygio politinis dėmesys. Koordinuotas atsakas ir kuo platesnis Europos Sąjungos valstybių narių įsitraukimas yra ypatingai svarbus“, – teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Kovo 11-ąją Europos Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai adresuotame jungtiniame laiške, kurį pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Rumunijos valstybių ir vyriausybių vadovai, pabrėžiama, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir toliau keičia Europos saugumo aplinką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina smogė Rusijos lėktuvų gamyklai: apgadino orlaivius
16:51
Prieš dvi dienas Ukrainos gynybos pajėgos smogė lėktuvų gamyklai „Aviastar“ netoli Uljanovsko Rusijoje, trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pasak pranešimo, preliminariai žinoma, kad buvo apgadinta gamyklos slėptuvė ir orlaivių stovėjimo aikštelė, taip pat nukentėjo kai kurie orlaiviai.
„Aviastar“ yra „Jungtinės orlaivių korporacijos" („Rostech“ struktūra) dalis ir gamina karinius transporto orlaivius IL-76MD-90A, degalų papildymo lėktuvus IL-78M-90A, taip pat prižiūri sunkiuosius transporto orlaivius An-124 „Ruslan“.
„Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau smūgiuos svarbiems strateginiams taikiniams, susijusiems su Rusijos kariuomenės aprūpinimu, kol Rusijos ginkluota agresija prieš Ukrainą bus visiškai sustabdyta“, – pabrėžė Generalinis štabas.
Pirmadienio naktį Uljanovsko srities gubernatorius Aleksejus Rušikas teigė, kad virš regiono buvo pastebėti „mažiausiai penki bepiločiai orlaiviai“.
Vėliau vietiniame „Telegram“ kanale buvo paskelbta, kad „Aviastar" gamykla „laikinai nedirba“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas taip pat patvirtino, kad antradienį gynybos pajėgos smogė 123-ajai lėktuvų remonto gamyklai Rusijos Naugardo srityje. Preliminariai nukentėjo lėktuvų IL-76 ir L-410 aptarnavimo angaras.
Gamykla „Stara Rusoje“ specializuojasi karinių transporto orlaivių ir jų komponentų remonto ir modernizavimo srityje. Gamykla turi nuosavą kilimo ir tūpimo taką, kuris leidžia priimti sunkiasvorius orlaivius įmonės teritorijoje.
Zelenskis ragina ES atblokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai
16:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Europos Sąjungą (ES) įveikti Vengrijos veto dėl jo šaliai gyvybiškai svarbios 90 mlrd. eurų paskolos.
V.Zelenskis per vizitą Madride, kur susitiko su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu (Pedru Sančesu), sakė, kad tai yra „pagrindinis klausimas“ ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame ES viršūnių susitikime.
„Mes tikrai tikimės, kad šalys ir ES ras būdų, kaip išspręsti šią problemą“, – sakė jis.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas – artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ES – blokuoja Bendrijos paskolą Kyjivui, iš dalies dėl to, kad Ukrainoje buvo uždarytas dujotiekis, tiekiantis jo šaliai rusišką naftą.
Ukraina teigė, kad naftotiekis „Družba“ buvo pažeistas per Rusijos smūgius sausio mėnesį. Antradienį ES pranešė, kad pasisiūlė atsiųsti Europos ekspertus, kurie padėtų suremontuoti vamzdyną.
V.Zelenskis, anksčiau Vengrijos poziciją pavadinęs „šantažu“, Madride pareiškė, kad neteisinga, jog paskola sulaikoma, nes dėl jos buvo susitarta dar prieš 2025 metų pabaigą.
„Mano nuomone, bus rasti tinkami argumentai“, kad paskola būtų atblokuota, sakė jis.
Trumpas apie pagalbą Ukrainai: jei ne JAV – karas būtų buvęs baigtas per dieną
15:38
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tradiciškai pareiškė, kad yra nusivylęs NATO, ir užsiminė, kad Jungtinės Valstijos galėtų persvarstyti savo santykius su Aljansu, įskaitant galimybę pasitraukti iš jo.
Kalbėdamas su žurnalistais D.Trumpas apgailestavo dėl JAV išlaidų NATO masto, sakydamas, kad Vašingtonas per daugelį metų išleido „daug trilijonų dolerių“, nors mainais ne visada gaudavo tinkamą paramą.
„Tai viena iš priežasčių, kodėl turime deficitą... Kai jie mums nepadeda, tikrai turėtume apie tai pagalvoti“, – nurodė jis.
D.Trumpas pabrėžė turįs įgaliojimus priimti sprendimus dėl JAV tolesnio dalyvavimo NATO be Kongreso pritarimo, nors pridūrė, kad greičiausiai vis tiek konsultuosis su įstatymų leidėjais.
„Man nereikia Kongreso, kad priimčiau tokį sprendimą... Aš pats galiu priimti tokį sprendimą“, – aiškino jis.
Pažymėdamas, kad šiuo metu neplanuoja pasitraukti, D.Trumpas davė suprasti, kad yra nepatenkintas sąjungininkų indėliu, ypač dėl Ukrainos.
„Nesu labai sužavėtas, kai mes padedame jiems dėl Ukrainos“, – nurodė Amerikos lyderis ir pakartojo, kad be JAV pagalbos esą Ukraina nebūtų atlaikiusi Rusijos invazijos.
„Žiūrėkite, jei nebūtume padėję, karas Ukrainoje būtų pasibaigęs per vieną dieną. Atvirai kalbant, Ukrainai būtų buvęs galas per pirmą dieną“, – dėstė D.Trumpas ir pridūrė, kad Kyjivas rėmėsi „geriausia pasaulyje įranga“, kurią tiekia JAV.
Turkija pasirengusi surengti naują derybų dėl Ukrainos etapą
15:23
Turkija yra pasirengusi surengti naują trišalių Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybų etapą, pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas per pokalbį telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
H.Fidanas pabrėžė užsitęsusio karo keliamą riziką regionui ir tarptautinei tvarkai, taip pat su S.Lavrovu aptarė energetinį saugumą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ministrai taip pat kalbėjo apie Rusijos ir Turkijos bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, ypač daug dėmesio skirdami dujotiekių „Blue Stream“ ir „Turkish Stream“ saugumui.
Trišalės Ukrainos, JAV ir Rusijos derybos dėl karo pabaigos buvo sustabdytos po to, kai JAV ir Izraelis pradėjo karinę operaciją prieš Iraną.
Dar prieš prasidedant karui Irane, žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Donaldas Trumpas gali pasitraukti iš derybų dėl Ukrainos proceso, o esant dabartinei padėčiai Artimuosiuose Rytuose tokią galimybę iškėlė ir pats Amerikos vadovas.
Europos Vadovų Tarybos vadovas Antonio Costa pareiškė, kad Europa turi ruoštis tam, kad Jungtinės Valstijos pasitrauks iš derybų proceso dėl karo Ukrainoje.
Lenkijos teismas nusprendė išduoti Rusijos archeologą Ukrainai
15:03
Lenkijos teismas trečiadienį nusprendė išduoti žinomą Rusijos archeologą Aleksandrą Butiaginą Ukrainai, kur jis kaltinamas vykdęs kasinėjimus Maskvos aneksuotame Kryme.
Varšuvos teismas pripažino „visiškai priimtinu“ Ukrainos prašymą dėl jo ekstradicijos, žurnalistams sakė jo advokatas Adamas Domanskis, pridūręs, kad sprendimą apskųs.
A.Butiaginas dirba prestižiniame Rusijos valstybiniame Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge. Jis buvo sulaikytas Lenkijoje gruodį.
Po Rusijos atakų: Ukrainoje žuvo mažiausiai du žmonės, 20 sužeista
14:48
Vietos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad per praėjusią parą Rusijos atakos visoje Ukrainoje nusinešė mažiausiai dviejų žmonių gyvybes, dar 20 buvo sužeista.
Apie tai trečiadienį skelbia portalas „The Kyiv Independent“.
Karinės oro pajėgos pranešė, kad naktį Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido 147 dronus, iš kurių daugiau nei 70 buvo „Shahed“ tipo. Skelbiama, kad šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušti 128 dronai.
Rytinėje Donecko srityje per praėjusią parą Rusijos atakos sužeidė keturis žmones, pranešė srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Šiaurės rytinėje Charkivo srityje per praėjusią parą dėl Rusijos dronų ir valdomų aviacinių bombų (KAB) atakų buvo sužeisti šeši žmonės, teigė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Pasak jo, trečiadienio rytą per Rusijos atakas Charkive žuvo vienas žmogus ir mažiausiai trys buvo sužeisti.
Pietrytinėje Zaporižios srityje, maždaug už dviejų valandų kelio į pietryčius nuo Zaporižios, netoli fronto linijos, per Rusijos atakas žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas, pranešė srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Pietinėje Chersono srityje per praėjusią parą dėl Rusijos atakų buvo sužeisti trys žmonės, teigė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Šiaurės rytiniame Sumų mieste Rusijos dronas pataikė į administracinį pastatą ir sužeidė 16 metų vaikiną, pranešė srities karinė administracija. Vietos pareigūnai pridūrė, kad vaikinas išvežtas į ligoninę, jo būklė stabili.
Šiaurinėje Černihivo srityje Rusijos pajėgos regionui atakuoti daugiausia naudojo pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronus, sužeisdamos 19 ir 37 metų vyrus, pranešė srities gubernatorius Vjačeslavas Čausas.
Anot jo, 37 metų geležinkelio darbuotojas buvo sužeistas per Rusijos drono smūgį į transporto infrastruktūrą vietovėje, esančioje maždaug už valandos kelio į rytus nuo Černihivo.
