Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pamatykite smūgio momentą: Rusija surengė vieną didžiausių dieninių dronų atakų
18:09 Atnaujinta 19:06
Antradienį Rusija paleido daugiau nei 400 dronų į Ukrainą per vieną didžiausių dieninių oro atakų nuo karo pradžios, naujienų agentūrai AFP pranešė Ukrainos oro pajėgos. Smūgiai suduoti miestams visoje šalyje, įskaitant istorinį Lvivo centrą.
„Nuo ryto jie jau paleido daugiau nei 400 dronų“, – AFP sakė Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. Šis skaičius viršija 392 dronus, paleistus per naktinę ataką, nusinešusią penkias gyvybes.
„Tokio masto ataka iš esmės yra pirmoji. Nepamenu, kad dieną būtų buvę tokių smūgių su tokiu kiekiu dronų“, – pridūrė J. Ihnatas, vietos pareigūnams pranešant, kad dieninė ataka tęsiasi.
Per šią dronų ataką Vakarų Ukrainos mieste Ivano Frankivske žuvo du žmonės ir dar keturi buvo sužeisti, įskaitant šešerių metų vaiką, pranešė regiono vadovė.
„Dėl priešo atakos Ivano Frankivsko centre žuvo du žmonės“, – socialiniuose tinkluose rašė Svitlana Onyščuk, pridurdama, kad buvo apgadinta apie 10 gyvenamųjų namų ir gimdymo namai.
Pamatykite smūgio Lvive momentą:
Trumpas: Zelenskis ir Putinas arti taikos susitarimo
22:53
JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas yra arti taikos susitarimo sudarymo.
Tai jis pareiškė žurnalistams per antradienį, kovo 24 d., vykusį brifingą po naujojo vidaus saugumo ministro prisaikdinimo ceremonijos.
„Norėčiau, kad prezidentas Putinas ir prezidentas Zelenskis sėstų prie derybų stalo ir sudarytų susitarimą. Manau, kad jie yra arti to, nors tai sakau jau kurį laiką. Aš užbaigiau aštuonis karus. Visi jie turėjo būti sunkesni už šį. Šis turėjo būti lengviausias. Tačiau tai du žmonės, kurie iš tikrųjų labai nekenčia vienas kito. Matote, neapykanta nepadeda sudaryti susitarimų. Tai žmonės, kurie vienas kito labai nemėgsta“, – sakė Baltųjų rūmų vadovas.
Kovo 15 d. Donaldas Trumpas pareiškė, kad jį nustebino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „nenoras“ sudaryti taikos susitarimą.
„Mane stebina, kad Zelenskis nenori derėtis. Pasakykite Zelenskiui, kad derėtųsi, nes Putinas yra pasirengęs derėtis“, – sakė Trumpas, pridurdamas, kad „su Zelenskiu derėtis yra daug sunkiau“.
Vasario 13 d. JAV prezidentas taip pat teigė, kad Rusija „siekianti sudaryti taikos susitarimą“, o Volodymyras Zelenskis turi veikti greitai, kad nepraleistų šios galimybės.
„Rusija nori susitarimo, o Zelenskiui reikia judėti, kitaip jis praleis puikią progą. Jis turi veikti“, – sakė Trumpas.
Vasario 24 d. „Bloomberg“ pranešė, kad JAV taikos pastangos pasiekė aklavietę, tačiau Vašingtonas siekia sudaryti susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos iki JAV nepriklausomybės 250-mečio šventės liepos 4 d. Zelenskis teigė tokios informacijos neturintis.
Kovo 5 d. Trumpas sakė esąs „nusivylęs“ Volodymyro Zelenskio veiksmais, nes jis „turėtų imtis darbo“ ir sudaryti taikos susitarimą, kad būtų užbaigtas Rusijos ir Ukrainos karas.
JAV prezidento manymu, Rusijos diktatorius yra pasirengęs derėtis dėl karo pabaigos.
Volodymyras Zelenskis po masinės dronų atakos smerkia Rusijos „absoliutų nužmogėjimą“
21:06
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją „absoliučiu nužmogėjimu“ po to, kai Maskva surengė beprecedentę dieninę ataką visoje Ukrainoje, įskaitant istorinį Vakarų Ukrainos miesto Lvivo centrą.
„Irano „Šachedai“ (koviniai dronai), modernizuoti Rusijos, smogia bažnyčiai Lvive – tai absoliutus nužmogėjimas, ir tik tokiam žmogui kaip (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas tai gali atrodyti patrauklu“, – savo kasdieniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.
„Šios atakos mastas aiškiai parodo, kad Rusija neturi jokių ketinimų iš tikrųjų užbaigti šį karą“, – pridūrė V. Zelenskis, pažadėjęs, kad Ukraina „tikrai atsakys į bet kokias atakas.“
Rusija per parą į Ukrainą paleido beveik 1000 dronų, žuvo mažiausiai 3 žmonės
19:50
Rusija per pastarąją parą į Ukrainą paleido beveik 1000 dronų, antradienį pranešė Ukrainos oro pajėgos po to, kai per beprecedentį dieninį apšaudymą karo niokojamoje šalyje žuvo mažiausiai trys žmonės.
„Atsižvelgiant į naktinę ataką (...) priešas panaudojo beveik 1000 smogiamųjų dronų“, – „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos ir pridūrė, kad „dienos atakos geografija buvo platesnė nei naktį“, taikantis į vakarinius Ukrainos regionus, esančius už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.
Vokietijoje ir Ispanijoje sulaikyti du įtariamieji šnipinėjimu Rusijai
18:40
Vokietijos prokurorai antradienį pranešė, kad buvo sulaikyti ukrainietis ir rumunė, įtariami šnipinėję dronų tiekėją Vokietijoje Rusijos žvalgybos vardu.
Vokietijoje ir Ispanijoje sulaikyta pora kaltinama sekusi asmenį, tiekusį dronus Ukrainai, kuri kariauja su Rusija nuo 2022 metų plataus masto invazijos, nurodė Vokietijos federaliniai prokurorai.
Berlynas, vienas pagrindinių Kyjivo karinių rėmėjų, nuo 2022 metais prasidėjusios plataus masto invazijos susiduria su daugybe įtariamų Rusijos vadovaujamų šnipinėjimo, sabotažo ir dezinformacijos sąmokslų.
Naujausiu atveju vyras, Ukrainos pilietis, iš dalies identifikuotas kaip Sergejus N., vasario 17 dieną buvo suimtas Alikantėje, Ispanijoje, vietos policijos pagal Europos arešto orderį, pranešė Vokietijos federaliniai prokurorai.
Moteris, Rumunijos pilietė, identifikuota kaip Ala S., buvo suimta pirmadienį Vokietijoje, nurodė jie.
„Nuo 2025 metų gruodžio Sergejus N., veikdamas Rusijos žvalgybos tarnybos vardu, sekė asmenį Vokietijoje, kuris iš čia į Ukrainą siuntė dronus ir susijusius komponentus“, – sakoma prokurorų pranešime.
Įtariamasis rinko informaciją ir darė asmens darbo vietos vaizdo įrašus, teigiama jame.
Jam persikėlus į Ispaniją, užduotį perėmė Ala S., kuri vyko taikinio adresu ir filmavo jį savo telefonu.
„Stebėjimo veikla, kaip spėjama, buvo skirta pasirengti tolesnėms žvalgybos operacijoms prieš taikinį“, – teigė prokurorai.
Naujienų leidinys „Der Spiegel“ pranešė, kad tyrėjai mano, jog šios operacijos galėjo apimti fizinius išpuolius ar bandymą nužudyti.
Verslininko įmonė anksčiau tiekė Ukrainai nedidelius atakos dronus, o pastaruoju metu specializavosi atskirų komponentų gamyboje, nurodoma pranešime.
Ala S. stos prieš teismą trečiadienį. Sergejus N. stos prieš teismą po jo perdavimo iš Ispanijos.
Vokietijos valdžios institucijos vis dažniau įspėja, kad Rusija bando verbuoti „vienkartinius agentus“, ypač per socialinius tinklus, šnipinėjimui ir sabotažui vykdyti.
Tokie agentai neturi jokio formalaus pasirengimo ir už nedideles sumas vykdo veiksmus, pradedant padegimais ir turto sugadinimu, baigiant dronų skrydžiais virš slaptų objektų, teigia pareigūnai.
Zelenskis įvardijo konkretų skaičių, kiek laiko dar reikės kariauti
18:35
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė Aukščiausiosios Rados frakcijos „Liaudies tarnas“ vadovo pirmajam pavaduotojui Andrijui Motovilovecui parengti parlamento darbo planą tam atvejui, jei karas su Rusija truktų „dar trejus metus“. Portalas „Ukrajinska pravda“ citavo šaltinius Ukrainos parlamente ir pašnekovus, susipažinusius su Rusijos ir Ukrainos derybomis.
Pasak šaltinių, JAV tarpininkaujamos taikos derybos de facto susiveda į vienintelį klausimą – Ukrainos kariuomenės išvedimą iš Donbaso, kurio iš esmės nori Kremlius.
„Amerikiečiai nemato, kur galėtume susitarti dėl pagrindinio klausimo. Ir tai gali priversti juos apskritai pasitraukti iš proceso, pereiti prie Irano, savo rinkimų ir pan. Jie netgi pasirengę mums suteikti realias saugumo garantijas, jei pasitrauksime iš Donbaso. Bet aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip tai gali būti įgyvendinta Ukrainoje“, – sakė vienas iš šaltinių.
Anot kito portalo pašnekovo, JAV tiesiog pažada Ukrainai „sukurti rojų“, jei ši sutiks atiduoti Donbasą Vladimirui Putinui.
„Mūsiškiai daug laiko praleidžia bandydami kaip nors atitraukti amerikiečius nuo pasitraukimo idėjos link kažkokių ekonominių zonų kūrimo ar dar ko nors. Bet tam tikru momentu viskas atmetama, ir mes vėl išgirstame: „Mes turime pasitraukti“. Ir taip ratu“, – sako „Ukrajinska pravda“ šaltinis.
Europa, pasak pašnekovų, „prisiekinėja“, kad ras pinigų Kyjivui, nepaisant Vengrijos, kuri blokuoja 90 mlrd. eurų kredito suteikimą, veto.
„Jei ES nieko nesugalvos, gali paaiškėti, kad kažkur antroje metų pusėje dar yra šiek tiek pinigų kariuomenei, bet socialinėms išmokoms jų nebėra. Ir bus neaišku, ką su tuo daryti“, – skundėsi šaltinis.
Rusijos ir Ukrainos derybos buvo atnaujintos 2025 m. gegužės mėn. ir apėmė keletą susitikimų Turkijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Paskutinis jų raundas turėjo įvykti kovo 5-8 d. Abu Dabyje, tačiau buvo atšauktas dėl prasidėjusios JAV ir Izraelio operacijos prieš Iraną.
Kremlius kovo mėn. susitikimą laikė itin svarbiu, anksčiau „Bloomberg“ sakė su Rusijos vadovybės pozicija susipažinę agentūros šaltiniai. Pasak jų, Maskva amerikiečiams pasakė, kad yra pasirengusi pasitraukti iš derybų proceso, jei Ukraina nesutiks su pagrindiniu reikalavimu – Ukrainos pajėgų išvedimu iš Donecko ir Luhansko sričių, kurias V.Putinas aneksavo 2022 metais.
Rusija, pasak „Bloomberg“ šaltinių, taip pat atmetė pagrindinę Ukrainos „saugumo garantijų“ sąlygą – užsienio karių buvimą jos teritorijoje, kad jie stebėtų paliaubas. Kartu Kremlius buvo pasirengęs atsisakyti reikalavimo sumažinti Ukrainos karių skaičių ir pažadėjo išvesti karius iš Sumų, Charkovo ir Dnipropetrovsko sričių.
Orbano ministras pripažino, kad per pertraukas skambindavo Rusijai
17:22
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto patvirtino, kad reguliariai bendrauja su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu per privačius ES susitikimus, po to, kai pasirodė pranešimų apie jo bendravimą per Briuselio susitikimų pertraukas. Apie tai skelbia portalas „Euronews“.
P.Szijjarto teigė, kad pokalbiai su tokiais partneriais neva yra diplomatijos esmė.
Anksčiau Vengrijos vyriausybė šiuos kaltinimus atmetė kaip melagingas naujienas.
Savaitgalį laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad P.Szijjarto nuolat palaikė ryšį su S.Lavrovu per susitikimus Briuselyje, bendravo su juo per pertraukas.
Pasirodžiusi informacija sukėlė tikrą audrą – ES valstybės narės yra saistomos nuoširdaus bendradarbiavimo principo, o tokių susitikimų turinys suvokiamas kaip konfidencialus.
Pirmadienį Europos Komisija paragino Vengriją paaiškinti šį klausimą, o pranešimus pavadino „keliančiais susirūpinimą“.
P.Szijjarto, pirmadienio vakarą kalbėdamas per rinkimų kampanijos renginį Keszthelyje, patvirtino skambinęs. Jis teigė, kad ES sprendimai dėl energetikos, automobilių pramonės ir saugumo tiesiogiai veikia Vengrijos santykius su partneriais už bloko ribų, įskaitant Rusiją.
„Taip, šie klausimai turi būti aptarti su mūsų partneriais už Europos Sąjungos ribų. Aš kalbuosi ne tik su Rusijos užsienio reikalų ministru, bet ir su mūsų Amerikos, Turkijos, Izraelio, Serbijos ir kitais prieš Europos Sąjungos Tarybos posėdžius ir po jų“, – sakė ministras.
„Tai, ką sakau, gali nuskambėti šiurkščiai, bet diplomatija – tai pokalbiai su kitų šalių vadovais“, – pridūrė jis.
Ministras antradienio rytą taip pat įkėlė socialinės žiniasklaidos vaizdo įrašą, kuriame atmetė teiginius, kad jis pažeidė kokius nors saugumo protokolus Užsienio reikalų tarybos posėdžiuose. Jis pridūrė, kad ministrų lygiu neva jokios paslaptys nėra aptariamos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lvivo centre – siaubingos liepsnos: Rusija atakavo dieną
17:12 Atnaujinta 18:03
Dėl Rusijos dronų atakos Lvivo centre buvo apgadinti du gyvenamieji namai. Apie tai pranešė miesto meras Andrijus Sadovijus.
„Dėl priešo atakos apgadintas gyvenamasis namas Lvivo centre. Į įvykio vietą išvyko visos tarnybos“, – pažymėjo jis.
Lvivo srities valstybinėje administracijoje taip pat buvo pranešta apie antskrydžius centrinėje Lvivo dalyje.
Pasirodė ir atakos vaizdo įrašas:
Lvivo srities vadovas Maksymas Kozyckis patikslino, kad dėl Rusijos atakos Lvive užfiksuotas gyvenamųjų namų Sobornaja aikštėje, Brolių Rohatincivų gatvėje ir Raudonosios Kalinos gatvėje degimas.
Lvivo meras Andrijus Sadovijus pranešė, kad 51 metų moteriai minos sprogimas sužalojo apatines galūnes. Kitas pacientas į traumatologijos centrą pateko pats. Jam nustatyti įbrėžimai ir sumušimai.
Vėliau Lvivo meras patikslino, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki 13.
Liepė likti slėptuvėse
„Pirminiais duomenimis, nukentėjo UNESCO paveldas. Grėsmė vis dar didelė. Likite slėptuvėse“, – sakoma pranešime.
Vėliau miesto meras pranešė apie dar vieną drono smūgį į gyvenamąjį namą Sychove – Červona Kalina prospekte.
Trumpo atstovas – apie Ukrainos milijardus: tai ne mūsų problema
16:42
Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano blokuojama 90 mlrd. eurų paskola Ukrainai nėra JAV problema, pareiškė Vašingtono ambasadorius Europos Sąjungoje Andrew Puzderis praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas parėmė Vengrijos politiko rinkimų kampaniją. Apie tai rašo portalas „Politico“.
„Tai ES vidaus klausimas, tai nėra Jungtinių Valstijų klausimas. Jie turi spręsti klausimą, kaip jie ketina finansuoti Ukrainą tokiu mastu, kokiu ketina ją finansuoti“, – sakė A.Puzderis.
Nepaisant artimų D.Trumpo ryšių su V.Orbanu, A.Puzderis mano, kad ES turėtų pati rasti būdą, kaip finansuoti Kyjivą.
„Ar ši paskola bus išmokėta ir kokiomis sąlygomis ji bus išmokėta, ES turi nuspręsti tarpusavyje, ir aš esu įsitikinęs, kad jie tai padarys“, – sakė JAV diplomatas.
Jis pridūrė, kad JAV „mielai“ parduotų Ukrainai daugiau ginklų, nei Kyjivas galėtų sumokėti už Europos paskolą.
A.Puzderio taip pat buvo paklausta, ar kaltinimai Vengrijos užsienio reikalų ministrui Peteriui Szijjarto dėl Maskvos informavimo apie ES vidaus derybas pakeis Vašingtono poziciją V.Orbano atžvilgiu. JAV ambasadorius atsakė, kad „akivaizdu, jog tokį sprendimą priims D.Trumpas“, kuriam „patinka“ Vengrijos premjeras.
„Jie vienas kitą palaikė, ir tai akivaizdžiai prezidento sprendimas. Manau, kad Vengrija buvo labai draugiška Jungtinėms Valstijoms, ir mes tikrai turime bendrą nuomonę su Vengrija tam tikrais klausimais“, – sakė A.Puzderis.
Vašingtono atstovas migraciją pavadino svarbiausiu suartėjimo klausimu ir pridūrė, kad ES dabar perima Vengrijos modelį ir griežtina savo migracijos politiką.
„Manau, kad daug triukšmo, keliamo dėl Vengrijos ir jos santykių su Europos Sąjunga, nurims po rinkimų. Nepriklausomai nuo to, kuri partija laimės“, – sakė A.Puzderis.
Šeštadienį D.Trumpas parėmė V.Orbaną prieš balandžio 12 d. vyksiančius rinkimus.
„Jis yra fantastiškas vaikinas ir man didelė garbė jį palaikyti. Palaikiau jį praėjusį kartą, kai jis laimėjo, ir jis atliko fantastišką darbą savo šaliai“, – sakė D.Trumpas.
Orbaną aplankęs Nawrockis užsipuolė žurnalistą: klausykite, ką sako Lenkijos prezidentas
16:13
Į Budapeštą nuvykęs ir su Viktoru Orbanu susitikęs Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis įsiuto išgirdęs žurnalisto klausimą, ar jo netrikdo Vengrijos premjero artimi ryšiai su Vladimiru Putinu. Prezidentas žengė žurnalisto link, o jo balsas skambėjo grėsmingai. Šis incidentas Lenkijoje vertinamas įvairiai, tačiau kai kurie politologai sako atvirai: „Lenkai išsirinko boksininką prezidentu – ir tas vis dažniau duos apie save žinoti“.
„Man, kaip Lenkijos prezidentui, Vladimiras Putinas yra grėsmė ir Europos idėjai, ir NATO rytiniam flangui, ir Europos Sąjungai. Tačiau – kaip ir draugystėje – yra dalykų, dėl kurių galime sutarti, ir yra dalykų – kaip ir šeimoje – dėl kurių neprivalome sutarti. Todėl čia Lenkijos Respublikos pozicija yra aiški“, – pabrėžė Lenkijos prezidentas.
Kaip tik po šios konferencijos ir kilo incidentas. Abiem prezidentams jau lipant nuo pakylos, TVN 24 žurnalistas Mateuszas Półchłopekas paklausė K.Nawrockio, ar jo netrikdo artimi Viktoro Orbano ryšiai su Vladimiru Putinu.
Klausimą prezidentui perdavė vienas iš jo komandos narių. Išgirdęs jį K.Nawrockis žengė atgal ir grėsmingai priartėjo prie klausimą uždavusio žurnalisto.
„Jūs neklausėte spaudos konferencijos? Neklausėte, ką aš galvoju apie Vladimirą Putiną, ponas redaktoriau? Jūs darėte reportažus apie tai, kad mane persekioja Putinas? – pakeltu tonu artėdamas kalbėjo prezidentas. – Gerbiamasis redaktoriau, susiimkite ir klausykite, ką sako Lenkijos prezidentas. Sakau jums, ponas redaktoriau. Vladimiras Putinas yra nusikaltėlis. Suprantate mane? Viso gero“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Suskaičiavo Rusijos milijardus už pabrangusią naftą – skiriasi nuo Amerikos skaičiavimų
16:11
Rusija gauna akivaizdžios naudos iš išaugusių naftos kainų, tačiau kol kas tai nėra esminis lūžis, sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
„Reuters“ skaičiavimas rodo, kad Rusijos biudžeto pajamos iš naftos ir dujų kovą galėtų siekti apie 6,4 mlrd. JAV dolerių, o balandį – pakilti iki maždaug 11 mlrd. dolerių (konvertuojant aktualiu kursu). Tai reikštų 4,6 mlrd. dolerių prieaugį per mėnesį, kuris prilygsta maždaug 1 proc. visų šiemet planuojamų federalinio biudžeto pajamų.
Tai dar nėra į Rusijos biudžetą įplaukę pinigai, nes didesnės naftos kainos pajamose atsispindi ne iš karto, o su tam tikru vėlavimu.
„Net tokios papildomos įplaukos dramatiškai nekeičia bendresnio vaizdo. Rusija vis dar atsilieka nuo pernykščio lygio: prognozuojama, kad 2026 m. pirmojo ketvirčio pajamos iš naftos ir dujų bus maždaug perpus mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tad Kremlius vis dar mėgina išlipti iš gerokai gilesnės duobės.
Be to, Rusija negali iki galo išnaudoti kainų šuolio dėl tikslingų Ukrainos smūgių, ribotų galimybių greitai padidinti eksportą, išaugusių logistikos kaštų ir anksčiau sustiprėjusio rublio.
Tad daug lems tolesnė karo eiga ir ilgalaikis poveikis naftos rinkai. Užsitęsusi aukšta kaina atlieps Rusijos interesus“, – sako L.Kojala savo komentare.
Skiriasi nuo Scotto Bessento skaičiavimų
„Reuters“ pateikiami skaičiai apie dėl naftos kainų padidėjusias Rusijos pajamas skiriasi nuo Amerikos skaičiavimų, kiek Maskva gali uždirbti dėl sankcijų švelninimo.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad laikinai sušvelninus sankcijas Rusijai dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ji galėtų gauti ne daugiau kaip 2 mlrd. JAV dolerių, t. y. sumą, atitinkančią jos vienos dienos biudžeto išlaidas.
Jis tai pasakė televizijos kanalo „NBC News“ eteryje. Viena iš pagrindinių JAV ir Izraelio karo su Iranu pasekmių buvo energijos kainų kilimas pasaulyje.
S.Bessentas paaiškino, kad JAV šio žingsnio ėmėsi siekdamos sumažinti naftos kainas, padidindamos jos pasiūlą rinkoje.
„Kas būtų geriau, jei naftos kainos šoktelėtų iki 150 JAV dolerių ir jie gautų 70 proc. šios kainos, ar jei naftos kainos būtų mažesnės nei 100 JAV dolerių? Geriau, kad jos būtų tokios, kokios yra dabar“, – sakė JAV iždo departamento vadovas, pabrėždamas, kad JAV laikinai sušvelnina sankcijas, siekdamos sumažinti naftos kainas dėl padidėjusios pasiūlos rinkoje.
Pasak jo, JAV analizė rodo, kad didžiausia suma, kurią Rusija galėtų papildomai gauti dėl sankcijų sušvelninimo, yra 2 mlrd. JAV dolerių, t. y. viena diena jos biudžeto išlaidų.
S.Bessentas taip pat pažymėjo, kad Rusijos nafta teka į Kiniją, kuri perka daugiau kaip 90 proc. jos.
