Karas Ukrainoje. Zelenskis: Rusija šantažavo JAV dėl Irano

Volodymyras Zelenskis / TETIANA DZHAFAROVA / AFP

Jungtinės Valstijos iškėlė sąlygą dėl saugumo garantijų Ukrainai – jos būtų suteiktos tik tuo atveju, jei Kyjivas atsisakytų Donbaso ir perduotų jo kontrolę okupacinei valstybei Rusijai.

Tai interviu agentūrai „Reuters“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis teigė, kad Vašingtonas šiuo metu yra susitelkęs į konfliktą su Iranu, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas daro spaudimą Ukrainai kuo greičiau užbaigti karą.

„Artimieji Rytai neabejotinai daro įtaką prezidentui Trumpui ir, mano nuomone, jo tolesniems sprendimams. Deja, mano manymu, prezidentas Trumpas vis dar laikosi spaudimo Ukrainai didinimo strategijos“, – pažymėjo Zelenskis.

Prezidentas jau anksčiau ne kartą pabrėžė, kad Ukrainai būtinos garantijos, jog Rusija neatnaujins karo veiksmų po taikos susitarimo:

„Amerikiečiai yra pasirengę galutinai susitarti dėl šių garantijų aukščiausiu lygiu, kai tik Ukraina bus pasirengusi atitraukti savo pajėgas iš Donbaso.“

Tačiau pajėgų atitraukimas iš regiono keltų grėsmę tiek Ukrainos, tiek visos Europos saugumui, nes Rusija įgytų stiprias gynybines pozicijas Donbase.

Volodymyras Zelenskis / HANDOUT / AFP

Kremlius pasiūlė Vašingtonui nutraukti paramą Kyjivui mainais į karinės pagalbos Teheranui apribojimą, agentūrai „Reuters“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos vadovas teigė, kad Maskva bandė susitarti dėl žvalgybinės informacijos dalijimosi su Iranu nutraukimo. Tačiau mainais agresorė pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos visiškai atimtų iš Ukrainos prieigą prie savo žvalgybinių duomenų.

Prezidentas pabrėžė, kad pats matė ataskaitas, patvirtinančias šiuos faktus, nors visų techninių detalių neatskleidė.

Zelenskis taip pat akcentavo, kad Ukrainos žvalgybos tarnybos turi įrodymų apie tęsiamą Rusijos ir Irano karinį bendradarbiavimą. Jis pažymėjo, kad Irano dronuose, kuriais atakuojami JAV sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose, randami rusiški komponentai.

„Turiu mūsų žvalgybos tarnybų ataskaitas, kad Rusija tai daro ir sako: „Aš neteiksiu žvalgybos Iranui, jei Amerika nustos teikti žvalgybą Ukrainai.“ Ar tai ne šantažas? Be abejo“, – pabrėžė jis.

Baigdamas prezidentas pažymėjo, kad Ukraina jau aktyviai padeda Persijos įlankos šalims, ypač Saudo Arabijai ir Katarui, kovoti su dronų atakomis. Jis išreiškė viltį dėl naujų susitarimų, kurie padės pritraukti finansavimą ukrainietiškų perėmimo dronų gamybai.

Anksčiau UNIAN pranešė, kad Rusija teigė žinanti JAV ir Ukrainos derybų Floridoje rezultatus. Pasak Kremliaus, amerikiečiai jau informavo Maskvą apie aptartus klausimus. Rusija laikosi savo sąlygų dėl Donbaso ir kitų teritorijų. Ukrainos pusė kol kas Kremliaus pareiškimų nekomentavo, o derybos tęsiasi tarpininkaujant JAV.

Taip pat pranešama, kad planuotas Volodymyro Zelenskio ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pokalbis buvo atidėtas dėl techninių priežasčių, tačiau tikimasi, kad jis įvyks artimiausiomis dienomis. Izraelio ambasadorius teigė, kad pokalbį inicijavo Izraelis ir jis apims svarbias temas, greičiausiai – situaciją Artimuosiuose Rytuose ir Irano keliamą grėsmę.

AP/ „Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Rusijos pagrindinis Baltijos jūros naftos eksporto uostas Ust-Luga sustabdė naftos ir naftos produktų siuntas po masinio Ukrainos dronų išpuolio, praneša „Reuters“.

Pasak leidinio šaltinių, dronų ataka sukėlė gaisrą, kurio dūmai buvo matomi net Suomijoje.

„Reuters“ pažymi, kad Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos Baltijos uostus yra vieni didžiausių smūgių Rusijos naftos eksporto infrastruktūrai per ketverius karo metus ir tikėtina, kad dar labiau padidins neapibrėžtumą pasaulinėje naftos rinkoje, kurį jau kelia konfliktas Artimuosiuose Rytuose.

Rusijos pareigūnai patvirtino, kad po Ukrainos dronų atakos Ust-Lugoje kilo gaisras.

Žurnalistai primena, kad neseniai Ukrainos dronai atakavo ir kitą svarbų Rusijos naftos eksporto uostą Baltijos jūroje – Primorską.

Suomijos įlankos pakrančių apsaugos rajono vadovas Jukka-Pekka Lumilahti sakė „Reuters“, kad gaisras Primorske dar nėra visiškai užgesintas.

„Ten vis dar dega beveik taip pat stipriai kaip pradžioje. Tai tikrai milžiniški gaisrai ir labai daug dūmų“, – teigė jis, pridurdamas, kad kol kas nenustatyta naftos nuotėkių dėl šių atakų.

Savo ruožtu Suomijos parlamento narys Heikki Autto „Reuters“ sakė, kad „Europos Sąjunga turėjo įvesti griežtesnes sankcijas, kad sustabdytų Rusijos naftos eksportą, nelaukdama, kol tai padarys Ukrainos dronai“.

Pasak „Reuters“, praėjusiais metais iš Ust-Lugos uosto buvo eksportuota 32,9 mln. tonų naftos produktų, o iš Primorsko – 16,8 mln. tonų. Tai yra pagrindiniai uostai, per kuriuos Rusija eksportuoja naftą Baltijos jūroje. Remiantis viešais duomenimis, jie sudaro apie 60–70 % Rusijos naftos eksporto Baltijos regione.

Ukrainos dronai smogė Primorsko uostui kovo 22 d. ir kovo 23-iosios naktį. Pirminiais duomenimis, buvo pažeista rezervuarų bazė ir naftos pakrovimo infrastruktūra.

Dieną prieš ataką Primorske Ukrainos dronai smogė Saratovo naftos perdirbimo gamyklai. Smūgis apgadino antrinio naftos perdirbimo įrenginį ir vertikalų rezervuarą RVS-10000.

/ AP

NATO šalys turi skubiai persvarstyti, kaip užtikrina savo gynybą, tačiau daugelis jų dar iki galo nesuvokia šio uždavinio masto, ypač kalbant apie ginklų gamybos didinimą, trečiadienį pareiškė vienas NATO aukščiausio rango pareigūnas.

Nuo tada, kai Vladimiras Putinas 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, Rusija perorientavo savo ekonomiką į karo režimą ir padidino ginklų gamybą.

„Rusija pasikeitė“, – Paryžiuje vykusiame saugumo ir gynybos forume sakė Pierre'as Vandier, NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų transformacijos vadas.

Visą tekstą skaitykite čia.

OSIRIS AI nuotr./Perėmimo dronas „UEB-1“

Ukrainos bendrovė OSIRIS AI sukūrė perėmimo droną UEB-1, galintį pasiekti iki 315 km/val. greitį.

Kaip įmonė pranešė leidiniui „Militarnye“, dronas pirmą kartą viešai pristatytas parodoje „Xpotential“ Diuseldorfe. „OSIRIS UEB-1 perėmimo dronas yra pagrindinis įmonės produktas bepiločių sprendimų srityje, skirtas šiuolaikiniams saugumo iššūkiams“, – pažymėjo bendrovė.

Pažymima, kad dronas naudoja duomenų apdorojimą pačiame įrenginyje, todėl gali atlikti perėmimo užduotis su minimalia operatoriaus pagalba.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Eurofighter“ / JOHN THYS / AFP

Vokietija atšaukia savo kovinius naikintuvus „Eurofighter“ iš Lenkijos, taip užbaigdama savo indėlį į svarbią NATO misiją, kuri padėjo saugoti Lenkijos oro erdvę padidėjus Rusijos keliamai grėsmei.

Penki naikintuvai kartu su 150 Vokietijos karių buvo dislokuoti Malborko oro pajėgų bazėje Lenkijos šiaurėje, esančioje maždaug už 60 km nuo Rusijos eksklavo Kaliningrado, po to, kai praėjusių metų gruodžio mėn. jie buvo dislokuoti kaip NATO operacijos „Rytų sargybinis“ dalis.

Misija buvo pradėta reaguojant į precedento neturintį Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkiją 2025 m. rugsėjo mėn.

Buvo numatyta, kad jų dislokavimas truks keturis mėnesius ir baigsis kovo pabaigoje, skelbia „TVP World“.

„Itin svarbus gestas“

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadavietė padėkojo Vokietijai už paramą ir pavadino šį dislokavimą „itin svarbiu bendradarbiavimo gestu kolektyvinės gynybos srityje“.

„Dėkojame, kad kartu saugote dangų virš Lenkijos ir rytinį NATO flangą“, – rašoma socialinės žiniasklaidos platformoje „X“.

Naktį iš rugsėjo 9 į 10 d. 2025 m. apie 20 Rusijos bepiločių orlaivių pažeidė Lenkijos oro erdvę, keli iš jų įskrido į šalies gilumą.

Incidentas sukėlė šoką Europos sostinėse. Kreipdamasis į Lenkijos parlamentą ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad šis įsiveržimas buvo „arčiausiai atviro konflikto nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Latvijos kariuomenės nuotr./Latvijoje nukritęs dronas

Dėl praėjusią naktį Latvijoje įvykusio drono incidento Ryga konsultuojasi su NATO sąjungininkais, pranešė gynybos ministras Andris Sprūdas.

Dėl incidento darbo vizitą Ukrainoje nutraukęs ministras socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad dėl drono incidento Latvijoje nuolat palaiko ryšį su šalies aukščiausiais pareigūnais ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadu. A. Sprūdas taip pat bendrauja su Estijos ir Lietuvos vadovais, kurių teritorijose pastarosiomis dienomis taip pat nukrito dronai.

Apie šį incidentą jo vizito Ukrainoje metu taip pat buvo informuoti ukrainiečių pareigūnai.

„Šiuo metu turima informacija patvirtina, kad tai buvo į Rusiją skridęs Ukrainos dronas. Praėjusią naktį vyko didelio masto dronų atakos, kuriose taip pat buvo aktyviai naudojami elektroninio karo ginklai“, – pažymėjo A. Sprūdas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Socialinių tinklų nuotrauka/Sparnuotoji raketa „Taurus“

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad jau nebereikia siųsti ilgojo nuotolio raketų „Taurus“ Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija; Berlyne šis klausimas sulaukė didelių diskusijų.

Kyjivas ilgą laiką prašė šių raketų, tačiau Berlynas atsisakė atvirai įsipareigoti, baimindamasis, kad tai padidins įtampą su branduolinį ginklą turinčia Rusija.

Būdamas opozicijoje, pats F. Merzas palaikė idėją siųsti raketas, tačiau nuo praėjusių metų gegužės, kai pradėjo eiti pareigas, jis nuo to atsitraukė.

Trečiadienį atsakydamas į įstatymų leidėjų klausimus, F. Merzas sakė, kad jo pirminės pastabos buvo išsakytos „kitame kontekste“, tuo metu, kai jis „manė, kad Bundesveras savo atsargose turi pakankamai veikiančių sparnuotųjų raketų „Taurus“, kurias galėtume tiekti Ukrainai“.

Be to, jis teigė, kad dėl Ukrainos pažangos kuriant vietinius ginklus diskusijos dėl „Taurus“ raketų tapo beprasmės.

„Šiandien pati Ukraina savo sandėliuose turi ilgojo nuotolio ginklų, kuriuos pasigamino pati – iš dalies su mūsų pagalba – ir kurie yra daug efektyvesni nei palyginti nedidelis „Taurus“ sparnuotųjų raketų skaičius, kurį būtume galėję pristatyti“, – sakė F. Merzas.

„Ginklų technologijų požiūriu Ukraina pažengė toli, toli, toliau nei tai, ką aptarinėjome tada, kai prasidėjo šis karas“, – kalbėjo kancleris.

F. Merzas teigė, kad nors Ukraina „šiandien yra geriau ginkluota nei bet kada anksčiau“, ji turi „didelių sunkumų dėl finansavimo“.

„Turime mobilizuoti pinigus Ukrainai, kad šie ginklai ir toliau būtų gaminami“, – sakė jis.

Nuo tada, kai praėjusiais metais Jungtinės Valstijos, vadovaujamos prezidento Donaldo Trumpo, sumažino didžiąją dalį savo paramos Ukrainai, Vokietija tapo didžiausia Kyjivo rėmėja ir gerokai padidino savo karinę pagalbą.

Berlynas įsipareigojo 2026 metais skirti 11,5 mlrd. eurų pagalbą, įskaitant „Iris-T“ oro gynybos sistemas ir „Patriot“ baterijas.

„Wikipedia“/Orlaivis A-50 / Asociatyvinė nuotr.

Ukrainos gynybos pajėgos per smūgį Rusijos teritorijoje esančiam kariniam remonto objektui apgadino Rusijos išankstinio perspėjimo ir kontrolės orlaivį A-50, sakoma kovo 20 d. paskelbtuose oficialiuose pranešimuose.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, lėktuvas nukentėjo per kovo 17 d. smūgį, nukreiptą į 123-iąją lėktuvų remonto gamyklą Staraja Russos mieste, Naugardo srityje.

Tai patvirtinta po to, kai buvo gauti pirminiai pranešimai apie žalą infrastruktūrai šiame objekte, o tolesnis vertinimas rodo, kad nukentėjo didelės vertės orlaivis, skelbia portalas „United24Media“.

Generalinis štabas nurodė, kad smūgio metu gamykloje buvo remontuojamas lėktuvas A-50, kuris „galbūt laukė modernizacijos“.

„Beriev A-50“ yra tolimojo nuotolio oro išankstinio perspėjimo ir kontrolės orlaivis, kurį Rusija naudoja oro taikiniams aptikti, naikintuvams koordinuoti ir oro gynybos operacijoms valdyti.

Skelbiama, kad vieno A-50 lėktuvo kaina siekia 300 mln. JAV dolerių.

Prilygsta AWACS orlaiviui

Lėktuve, kuris savo funkcijomis prilygsta NATO AWACS platformoms, įrengta didelė radiolokacinė sistema, galinti sekti daugybę taikinių dideliais atstumais.

Rusijos kare prieš Ukrainą orlaiviai A-50 atliko pagrindinį vaidmenį remiant oro operacijas, įskaitant Ukrainos orlaivių aptikimą, raketų smūgių nukreipimą ir Rusijos pajėgų informuotumo didinimą. Dėl riboto jų skaičiaus ir strateginės svarbos bet kokia žala šioms platformoms laikoma reikšminga operacijai, skelbia portalas.

Anksčiau, lapkričio 25 d., Ukrainos ginkluotosios pajėgos atliko koordinuotus tolimojo nuotolio smūgius pagrindiniams Rusijos kariniams ir pramoniniams objektams, įskaitant „Beriev“ lėktuvų gamyklą Taganroge, kurioje aptarnaujami lėktuvai A-50 ir Tu-95.