- Zelenskis paaiškino, kaip karas Irane stabdo taikos derybas: JAV komanda bijo keliauti
- Karas kirto Maskvai kitu kampu – Serbija siunčia rusus namo
- „Išjungė“ du Rusijos uostus prie Baltijos jūros: tai – viena sėkmingiausių operacijų
- Nepasikuklino: Rusijos parlamentaras išdėjo į šuns dienas JAV kariuomenę
- „Aš pajuokavau“: Trumpo pasiuntinys puolė aiškintis dėl Baltarusijos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Išjungė“ du Rusijos uostus prie Baltijos jūros: tai – viena sėkmingiausių operacijų
15:18
Praėjusią naktį Ukrainos dronai trečią kartą iš eilės atakavo Rusijos Leningrado sritį.
„Atremiant ataką buvo sunaikinti 36 bepiločiai orlaiviai. Preliminariais duomenimis, aukų nėra“, – platformoje „Telegram“ rašė Leningrado srities vadovas Aleksandras Drozdenka, nepatikslindamas, ar kokie nors objektai patyrė žalos.
Remiantis Ukrainos stebėsenos kanalo „Exilenova+“ išanalizuotais liudininkų vaizdo įrašais, sprogimai užfiksuoti netoli Primorsko ir Ust Lugos uostų. Duomenų apie smūgių padarinius nėra.
Pažymima, kad naujausiose NASA Priešgaisrinės informacijos sistemos, skirtos išteklių valdymui, palydovinėse nuotraukose matyti nauji gaisrai, kurie kilo 3-12 valandų prieš tai, kai sistema juos aptiko kovo 27 d. rytą.
Dėl šių gaisrų abu uostai buvo priversti laikinai sustabdyti naftos gabenimą. Tačiau Ust Lugos uostas po ankstesnės dronų atakos dar nebuvo nepradėjęs dirbti, o Primorsko uostas tik neseniai buvo atnaujinęs naftos eksportą.
Viena sėkmingiausių operacijų
Tai jau trečias išpuolis prieš Rusijos uostus Baltijos jūroje nuo savaitės pradžios. Prieš tai jie buvo užpulti kovo 23 ir 25 d.
Apskaičiuota Ukrainos smūgių serija didžiausiems Rusijos naftos eksporto uostams, įskaitant Primorsko ir Ust Lugos uostus prie Baltijos jūros, jau laikoma viena sėkmingiausių gynybos pajėgų operacijų.
Agentūros „Reuters“ vertinimu, dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir dėl šių išpuolių, Rusija neteko iki 40 proc. naftos eksporto – tai didžiausias toks praradimas per visą jos šiuolaikinę istoriją.
Agentūros šaltinis nurodė, kad abu uostai sustabdė naftos gabenimą jau kovo 25 d. Pašnekovas pažymėjo, kad Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai stipriai apsunkina Maskvos galimybes pasinaudoti pasauline energetikos krize, kurią sukėlė JAV ir Izraelio karas prieš Iraną.
Primorsko uostas
Primorsko uostas yra pagrindinis Rusijos „Urals“ naftos žaliavos, t.y. Rusijos pavyzdinės ir pagrindinės eksporto rūšies naftos, taip pat aukštos kokybės dyzelino eksporto punktas. Pasak „Reuters“, Primorskas gali eksportuoti daugiau kaip 1 mln. barelių žalios naftos per dieną, o pernai 2025 m. Rusija iš čia eksportavo 16,8 mln. tonų naftos produktų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, kovo 23 d. naktį nukentėjo bendrovės „Transneft“ – Primorsko uosto naftos terminalas, buvo pažeista rezervuarų aikštelė ir naftos krovos infrastruktūra. Objekto teritorijoje kilo gaisras.
Ketvirtadienį Laisvės radijas paskelbė palydovines nuotraukas, iš kurių matyti, kad Primorsko naftos terminalas dega jau ketvirtą dieną po Ukrainos dronų atakos. Taip pat degė mažiausiai šešios naftos saugyklos, mažiausiai keturios iš jų visiškai sudegė.
Palydovinės nuotraukos rodė, kad Primorsko gaisro dūmai pasklido daugiau kaip 200 km į pietryčius ir buvo matomi net Suomijoje. Be to, dūmai buvo tokie stiprūs, kad palydovai juos užfiksavo net pro tankius debesis.
Po dronų sprogimo Estijoje – karinių pajėgų vado pripažinimas: „Nesugebėtume apginti“
23:04
Estijos vyriausiasis kariuomenės vadas įspėjo, kad jo šalis tikriausiai nesugebėtų išgelbėti Auverės elektrinės, į kurios kaminą šią savaitę smogė nuo kurso nuklydę Ukrainos dronai, galimo karo su Rusija metu, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra ERR.
Šis energetikos objektas yra vos už dviejų kilometrų nuo Rusijos sienos, todėl laiko kokiai nors reakcijai beveik nėra.
Estijos gynybos pajėgų vadas Andrus Merilo šias pastabas išsakė po to, kai per masinį trečiadienio naktį Ukrainos surengtą smūgį Rusijos teritorijoje nuklydęs nuo kurso dronas pataikė į Auverės elektrinės teritoriją.
„Sąžiningas vertinimas yra toks, kad karo metu mes neabejotinai prarastume Auverės elektrinę, nepaisant to, kiek lėšų investuotume į jos apsaugą“, – pareiškė A.Merilo laidoje „Esimene stuudio“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Dokumentinio filmo „Ponas Niekas prieš Putiną“ kūrėjas Rusijoje paskelbtas „užsienio agentu“
22:34
„Oskarą“ pelniusio dokumentinio filmo „Ponas Niekas prieš Putiną“ pagrindinį veikėją ir mokytoją Rusija penktadienį paskelbė „užsienio agentu“, užklijavusi jam etiketę, prilygstančią valstybės priešo statusui.
Pavelas Talankinas, kuris kartu su JAV režisieriumi Davidu Borensteinu šį mėnesį iškovojo „Oskaro“ apdovanojimą už geriausią dokumentinį filmą, dvejus metus slapta filmavo karo propagandą vienoje Rusijos Čeliabinsko srities mokykloje.
2024 metais P.Talankinas pabėgo iš Rusijos, išsivežęs filmuotą medžiagą, kuri buvo panaudota dokumentinėje juostoje.
Rusijos teismas ketvirtadienį uždraudė rodyti šį dokumentinį filmą keliose srautinio transliavimo platformose, teigdamas, kad jis skatina „neigiamą požiūrį“ į Rusijos vyriausybę ir karą Ukrainoje.
Teisingumo ministerija įtraukė P.Talankiną į penktadienį atnaujintą „užsienio agentų registrą“.
Nenurodydama filmo pavadinimo, ministerija pareiškime pažymėjo, kad P.Talankinas „skleidė netikslią informaciją“ apie Rusijos vadovybę ir „pasisakė prieš specialiąją karinę operaciją Ukrainoje“ – taip Maskva oficialiai vadina puolimą prieš kaimyninę valstybę.
Plataus masto karinį puolimą prieš Ukrainą prieš ketverius metus pradėjusi Rusijos valdžia siekia visiškai numalšinti pasipriešinimą karui ir kartu sutelkti piliečių paramą šiam puolimui.
Valdžia pakeitė mokyklų programas, siekdama skatinti Maskvos naratyvą apie puolimą, ir įvedė privalomas pamokas, skirtas Kremliaus pasaulėžiūros mokymui.
„Užsienio agento“ etiketė, kurią Rusija klijuoja tiems, kuriuos laiko valstybės priešais, iš esmės uždraudžia asmeniui eiti viešąsias pareigas ir verčia jį registruoti savo veiklą valdžios institucijose.
Pastarąjį dešimtmetį ji buvo plačiai taikoma Kremliaus kritikams.
Zelenskis paaiškino, kaip karas Irane stabdo taikos derybas: JAV komanda bijo keliauti
21:38
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad šiuo metu trišalės derybos tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos nevyksta. Pagrindinė kliūtis – amerikiečiai dėl karo su Iranu nėra pasirengę susitikimams už savo šalies ribų. Tokį pareiškimą valstybės vadovas padarė televizijos maratono „Jedini novini“ metu.
Kasdienis ryšys yra, bet proveržio nėra
Prezidentas informavo, kad Ukraina kasdien veda derybas su Amerikos puse, tačiau procesas stringa dėl logistinių ir saugumo priežasčių.
„Mūsų derybininkų grupė bendrauja su jų pareigūnais. Tačiau vis tiek susiduriame su sunkumais. Žinote, jausmas toks, tarsi šiame procese būtume tarpininkai, o ne karo šalis. Kodėl? Nes mes esame pasirengę susitikti bet kur, geriausia – trišaliu formatu“, – teigė V.Zelenskis.
Saugumo priemonės riboja JAV judėjimą
V.Zelenskis pabrėžė paradoksalią situaciją: JAV pusė gali susitikti tik Amerikoje, o Rusija – bet kur, išskyrus Ameriką.
„Šiuo metu dėl karo Vidurio Rytuose, karo su Iranu, amerikiečiai dėl saugumo priemonių nekeliauja“, – akcentavo V.Zelenskis, patikslindamas, kad užsienio vizitų šiuo metu vengia būtent JAV derybininkų komanda.
Ieškoma neutrali vieta Europoje
Ukrainos pusė deda pastangas, kad trišaliai susitikimai įvyktų neutralioje teritorijoje:
- Siūlomos vietos: Turkija, Šveicarija ar bet kuri kita Europos valstybė.
- Ukrainos lankstumas: „Mes pasiruošę susitikti bet kur, net ir Vidurio Rytuose“, – pridūrė V.Zelenskis.
Tačiau kol kas situacija lieka įšaldyta: JAV prioritetu laiko savo saugumą ir reikalauja susitikimo savo teritorijoje, o Rusija kategoriškai atsisako vykti į JAV, nors sutiktų derybas rengti Turkijoje ar Europoje.
V.Zelenskis pridūrė, kad jokia konkreti galimo susitikimo data dar nėra nustatyta.
„Mūsų ginklai – mūsų prioritetas“: JAV gali nukreipti Ukrainai skirtą ginkluotę į Artimuosius Rytus
20:42
JAV kol kas nenukreipė Ukrainai skirtų ginklų į Artimuosius Rytus, tačiau tokia galimybė neatmetama. Tai penktadienį, kovo 27 d., Le Buržė oro uoste Prancūzijoje pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, praneša CNN.
„Tai dar neįvyko. Dar niekas nebuvo perorientuota, tačiau tai yra įmanoma“, – teigė jis.
„Mūsų ginklai – mūsų prioritetas“
M.Rubio patikslino, kad būtų neteisinga tokius ginkluotės pristatymus vadinti „nukreipimu“. Jis pabrėžė, kad tai visų pirma yra JAV nuosavybė.
„Tai nėra nukreipti ginklai – tai yra mūsų ginklai. Tai pardavimai, karinis tiekimas pagal PURL programą, už kurį sumokėjo NATO. Noriu pasakyti aiškiai: jei JAV iškils karinis poreikis – nesvarbu, ar tai būtų mūsų atsargų papildymas, ar kokia nors misija, susijusi su JAV nacionaliniais interesais – kalbant apie mūsų ginkluotę, mes visada būsime pirmoje vietoje“, – aiškino valstybės sekretorius.
M.Rubio pridūrė, kad tokia nuostata galioja bet kuriai pasaulio valstybei, siekiančiai išlikti: „Šiuo metu neturiu ko pranešti, negaliu pasakyti, kad tai vyksta dabar, bet tai gali nutikti.“
Grėsmė tiekimui Ukrainai
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai jau perspėjo sąjungininkus, kad amerikiečių ginklų tiekimas Ukrainai artimiausiais mėnesiais gali būti nutrauktas.
Žurnalistų teigimu, Pentagonas šiuo metu prioritetą teikia ginkluotės naudojimui Artimųjų Rytų regione.
„Politico“: Trumpas perspėja apie galimus ginklų tiekimo trikdžius Ukrainai
19:42
Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai perspėja sąjungininkus, kad JAV artimiausiais mėnesiais gali sustabdyti ginklų pardavimą Ukrainai. To priežastis – prioritetas teikiamas ginkluotės naudojimui kare prieš Iraną.
Apie tai, remdamiesi informuotais šaltiniais, praneša leidinys „Politico“.
Trūks „Patriot“ raketų?
Trys Europos pareigūnai teigia, kad JAV Valstybės departamentas informavo sąjungininkus apie galimus amunicijos tiekimo pertrūkius. Ypač didelis susirūpinimas kyla dėl raketų-perėmėjų, skirtų oro gynybos sistemoms „Patriot“.
Pasak šaltinių, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šį klausimą planavo aptarti su sąjungininkais šį penktadienį, kovo 27 d., Prancūzijoje vykstančiame G7 užsienio reikalų ministrų susitikime.
Prieštaringi signalai iš sąjungininkų
Nors tvyro nežinomybė, vienas Europos pareigūnas pažymėjo, kad bent dalis sąjungininkų gavo JAV patikinimus, jog tiekimas pagal PURL iniciatyvą (specialų mechanizmą Ukrainai remti) kol kas nebuvo nukreiptas kitur.
Tačiau Ukrainos pusė apie tai oficialiai nebuvo įspėta:
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Georgijus Tichyj pareiškė, kad dvišalio susitikimo G7 viršūnių susitikimo kuluaruose metu M.Rubio neinformavo Ukrainos ministro Andrijaus Sybihos apie jokius būsimus tiekimo sutrikimus.
JAV Gynybos departamentas atsisakė komentuoti detales.
Rubio rėžė tiesiai: Zelenskio teiginiai apie JAV reikalavimus – melas
19:33 Atnaujinta 21:06
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį melavus, kai šis pareiškė, kad Vašingtonas spaudžia Kyjivą atsisakyti svarbios teritorijos ir tai esą yra viena iš sąlygų saugumo garantijoms gauti.
„Tai melas“, – po Didžiojo septyneto (G7) derybų žurnalistams Paryžiuje sakė M.Rubio.
„Mačiau, kaip jis tai sakė, ir gaila, kad jis taip pasakė, nes jis žino, kad tai nėra tiesa“, – pridūrė jis.
Interviu naujienų agentūrai „Reuters“, kuris buvo paskelbtas trečiadienį, ukrainiečių lyderis pareiškė, kad JAV siūlo Ukrainai saugumo garantijas mainais į ukrainiečių kariuomenės atitraukimą iš Kyjivo vis dar kontroliuojamų Donbaso dalių.
„Amerikiečiai yra pasirengę galutinai patvirtinti šias garantijas aukštu lygiu, kai tik Ukraina bus pasirengusi pasitraukti iš Donbaso“, – sakė V.Zelenskis.
Pasak jo, toks atsitraukimas keltų grėsmę Ukrainos saugumui, nes Kyjivas būtų priverstas atsisakyti stiprių gynybinių pozicijų.
V.Zelenskis įspėjo, kad tai galėtų reikšti pavojų ir visai Europai.
„Jam (V.Zelenskiui) buvo pasakyta tai, kas yra akivaizdu: saugumo garantijos neįsigalios, kol nesibaigs karas, nes priešingu atveju įsitrauki į karą“, – sakė M.Rubio.
„Tai nebuvo susieta su sąlyga, kad jis atiduotų teritoriją“, – sakė JAV valstybės sekretorius.
„Nežinau, kodėl jis taip sako. Tai nėra tiesa“, – tvirtino jis.
M.Rubio išsakyta kritika V.Zelenskio atžvilgiu ypač stebina, atsižvelgiant į tai, kad buvęs „vanagiškų“ pažiūrų senatorius dažniausiai laikomas labiau palaikančiu Ukrainą nei kai kurie kiti prezidento Donaldo Trumpo aplinkos žmonės.
JAV valstybės sekretorius taip pat davė suprasti, kad Jungtinės Valstijos neatmeta galimybės Ukrainai skirtą pagalbą ir ginklus nukreipti kitoms Vašingtono reikmėms po to, kai JAV ir Izraelis puolė Iraną.
„Kol kas nieko nebuvo nukreipta, bet tai gali įvykti“, – sakė M.Rubio.
„Jei mums ko nors reikia Amerikai ir tai yra amerikietiška, mes pirmiausia tai pasiliksime Amerikai“, – tvirtino jis.
Visgi jis pažymėjo, kad vadinamajame Prioritetinių Ukrainos poreikių sąraše – po D.Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sukurtoje NATO iniciatyvoje, pagal kurią Europos sąjungininkai finansuoja Ukrainos prašomus ginklus, kurie perkami iš Jungtinių Valstijų – kol kas nepadaryta jokių pakeitimų.
Karas kirto Maskvai kitu kampu – Serbija siunčia rusus namo
18:48
Serbijos valdžios institucijos rusų migrantams pradėjo taikyti taisyklę „90 dienų per šešis mėnesius“, pranešė leidinys „Uglavnom“. Tai gali paveikti Rusijos piliečius, gyvenančius šalyje pagal „visa run“ schemą – reguliariai vykstančius į užsienį ir vėliau atvykstančius pratęsti savo buvimo šalyje.
Pagal dvišalį susitarimą dėl bevizio režimo rusai turi teisę būti šalyje 30 dienų nuo atvykimo momento, tačiau Serbijos vidaus reikalų ministerija vertina ne paskutinio sienos kirtimo datą, o visą asmens buvimo šalyje laiką.
Gyvenimas šalyje be oficialaus statuso pradedamas kvalifikuoti kaip įstatymo apėjimas. Vienas toks atvejis užfiksuotas 2026 m. kovo mėn. Iš vieno ruso buvo konfiskuotas pasas, o patikrinimo dieną buvo numatytas teismo procesas. Teisėjas greitai pripažino sulaikytąjį kaltu dėl neteisėto buvimo, nors jis reguliariai išvykdavo iš Serbijos. Dėl to buvo paskirta bauda su įpareigojimu išvykti iš šalies.
Pasak „Uglavnom“ šaltinių, kol kas nekalbama apie masinius sulaikymus, tačiau atvejai nebėra pavieniai. Leidinio „Insider“ vertinimu, situacija liečia apie 150 000 žmonių, nes dauguma Rusijos persikėlėlių Serbijoje neturi leidimų gyventi ir gyvena pagal schemą „visa run“.
ES terminas iki 2026 m. pabaigos
2025 m. kovo mėn. Serbijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad iki 2026 m. pabaigos vizų politika turi būti suderinta su ES, nes tai yra būtina visateisės narystės ES sąlyga. Iki šio termino Serbija turi įvesti vizų režimą su šalimis, kurių piliečiams įvažiuoti į ES reikia vizų, o Rusija yra šiame sąraše.
„Visa run“ galimybės taps sudėtingesnės. Kaimyninė Juodkalnija iki 2026 m. rugsėjo pabaigos panaikins bevizį režimą Rusijos piliečiams dėl šios šalies stojimo į ES. 2025 m. lapkritį Juodkalnijos parlamentas sugriežtino leidimų gyventi šalyje gavimo ir pratęsimo sąlygas užsieniečiams, įskaitant rusus.
Kadyrovas pasigyrė: Čečėnija užima 1 vietą pagal į frontą išsiųstų „zekų“ skaičių
16:35
Čečėnija tapo pirmuoju Rusijos regionu pagal kalinių, užverbuotų karui prieš Ukrainą, skaičių, pareiškė respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas, remdamasis regiono federalinės kalėjimų tarnybos vadovu Achmedu Adajevu.
„Nuo specialiosios karinės operacijos (karo Ukrainoje – red. past.) pradžios Čečėnijos Respublikoje per Kalėjimų tarnybą sudaryta 571 sutartis... Norintieji ginti tėvynę su ginklu rankose į Rusijos gynybos ministeriją vyksta išimtinai savanoriškai. Šiemet ši galimybė jiems taip pat suteikta. Pasak Achmedo Alijevičiaus, mūsų respublika šioje kryptyje yra pirmoje vietoje“, – rašė R.Kadyrovas savo „Telegram“ kanale.
Tikslus į karą išsiųstų rusų kalinių skaičius nežinomas. Rusijos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojas Vladimiras Davydovas pranešė, kad nuteistųjų skaičius šalyje sumažėjo iki istorinio minimumo – kovo pradžioje įkalinimo įstaigose ir kardomojo kalinimo įstaigose buvo 308 tūkst. piliečių. Prieš karą jų buvo apie 466 tūkst., skelbia „The Moscow Times“.
„Mediazonos“ ir BBC vertinimu, nuo 2022 m. vasario mėn. per karą žuvo mažiausiai 23 187 Rusijos kaliniai, arba 11,24 proc. vardais patvirtintų „neatstatomų nuostolių“ (tarp jų 63 karininkai).
Masinį kalinių siuntimą į frontą 2022-2023 m. vadinamosios „mėsos atakoms“ vykdė sukarinta grupuotė „Wagner“. Grupės vadovas Jevgenijus Prigožinas teigė, kad užverbavo 50 000 kalinių, iš kurių apie 20 proc. (10 000) žuvo.
Nuo 2023 m. vasario mėn. už verbavimą kolonijose atsakinga Rusijos gynybos ministerija. Tuo pat metu kaliniams buvo atimtos išmokos ir malonė. Dabar jiems suteikiamas „sąlyginis paleidimas“ ir jie siunčiami į frontą iki karo pabaigos. Nuo 2023 m. vasario iki rugsėjo 108 kolonijose visoje šalyje į karą buvo užverbuota daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, rašė „Važnyje istorii“.
Nuo 2022 m. lapkričio mėn. Rusijos valdžia leido mobilizuoti rusus, nuteistus už sunkius nusikaltimus, įskaitant žmogžudystes, plėšimus, vagystes ir prekybą narkotikais. 2023 m. vasarą Valstybės Dūma pritarė įstatymui, leidžiančiam bausmes atliekantiems, teistumą turintiems ir teistiems asmenims pasirašyti sutartis su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis. Vėliau ši praktika buvo išplėsta, įtraukiant ir kaltinamuosius.
Nepasikuklino: Rusijos parlamentaras išdėjo į šuns dienas JAV kariuomenę
15:33
Jungtinių Valstijų ginkluotosios pajėgos „tiesiog nesiekia“ Rusijos kariuomenės lygio pagal gebėjimą vykdyti kovines operacijas, pareiškė Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Kartapolovas.
„Iki šiol karinėje srityje besąlygiškai pirmauja Rusijos ginkluotosios pajėgos ir apskritai mūsų šalis. Nes niekas neturi tokios patirties kaip mes, ir šiandien aiškiai matome, kaip amerikiečiai ne šiaip sau pasiekia mūsų galimybes vykdyti taktinio ir operatyvinio lygio operacijas“, – pabrėžė A.Kartapolovas, vadovaujantis parlamento žemųjų rūmų gynybos komitetui.
Pasak jo, amerikiečių kariškiai gali tik „skraidyti, bombarduoti ir pasakoti mums, kaip jiems gerai sekasi“. Tuo pat metu Rusijos kariuomenė „problemas sprendžia kitaip“, nurodė deputatas, nepatikslindamas, kaip tai daro.
Pagražino situaciją
Nepaisant to, kad Rusijos Dūmos parlamentarai kelia sau uodegą, jos kariuomenė per paskutinius ketverius karo metus Ukrainoje užėmė apie 20 proc. šalies teritorijos.
Tuo tarpu Rusijos kariuomenės žengimo į priekį tempas 2025 m. tapo lėčiausias per daugiau nei 100 metų šiuolaikinių karų istoriją, anksčiau įvertino Vašingtone įsikūrusio Strategijos ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ekspertai.
Vidutiniškai per mėnesį prarasdama po 35 tūkst. vyrų, Rusijos kariuomenė perėmė 0,8 proc. Ukrainos teritorijos (4 831 kv. km) kontrolę. Kai kuriomis kryptimis pažanga buvo nuo 23 iki 70 metrų per dieną. Pasak CSIS ataskaitos, Rusija pasirodė esanti „silpna“ ir baigiantis karui negali pateikti rimtų teritorinių laimėjimų.
Karas Ukrainoje jau trunka ilgiau nei Rusijos apdainuotas Didysis Tėvynės karas, per kurį Raudonoji armija Berlyną pasiekė per 1394 dienas.
Rusijos kariuomenė per tą patį laiką vos pasiekė Pokrovską Donecko srityje, esantį už 500 km nuo Kyjivo. Tačiau Kremlius, savo strategija pasirinkęs sekinimo karą, vis dar tikisi palaužti Ukrainos kariuomenę ir visuomenę.
Neseniai vykusiame susitikime su stambiojo verslo atstovais Vladimiras Putinas paskelbė ketinantis tęsti karą prieš Ukrainą tol, kol bus užimtas visas Donbasas. Kartu jis šį sprendimą paaiškino tuo, kad per trišales derybas, kuriose dalyvavo JAV, Kyjivas atsisakė savanoriškai atiduoti regioną.
Pasėjo abejonę: Baltijos šalyse sprogę dronai gali būti ir Rusijos provokacija
15:24
Tyrimai parodys, ar Baltijos šalyse šią savaitę nukritę dronai buvo ukrainietiški, tačiau Rusija dažnai pasitelkia panašius veiksmus provokacijoms, sako prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas.
„Reikia atlikti standartinius tyrimo veiksmus, paimti fragmentus, dar kartą nustatyti, kas tai yra. Ir iš principo aišku, kad Ukraina smogia tolimojo nuotolio dronais, gali būti tam tikrų trajektorijų pokyčių. Bet, vėlgi, tai yra tik viena versija“, – naujienų portalui „Delfi“ penktadienį sakė pareigūnas.
„Mūsų žvalgyba sako, jog Rusija dažnai naudoja provokacinius veiksmus tuo metu, kai puola tam tikrus uostus, siunčia savo bepiločius orlaivius tam, kad kur nors kitų šalių teritorijoje sukeltų provokacijas, įtampą, kad sukurtų eskalacijos spaudimą ir taip toliau“, – aiškino jis.
Jis negalėjo atsakyti, ar Ukraina dalyvauja tyrimuose dėl nukritusių bepiločių orlaivių, tačiau teigė tikintis, jog atitinkamos tarnybos keičiasi informacija, todėl „greitai bus rasti abipusio supratimo taškai“.
Plačiau skaitykite ČIA.
