Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekspertas: Putinas nerizikuos pulti Estijos, jis turi kitą planą
18:51
Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui nenaudinga Europoje įgyvendinti Narvos liaudies respublikos stiliaus scenarijus. Tokią nuomonę Laisvės radijui išsakė Ukrainos užsienio reikalų ministras (2014-2019 m.) Pavlo Klimkinas.
„Jo užduotys yra kur kas ambicingesnės. Jis nori kalbėtis su atskiromis šalimis. Jis nenori, kad prieš jį stovėtų vieninga Europa, ypač ta, kuri mus remia. Jis puikiai suprato, kad su Europos parama Ukrainos palaužti neįmanoma. Taigi šią paramą reikia pašalinti. Lygiai taip pat, kaip Europa be Ukrainos bus daug labiau pažeidžiama kita prasme, asimetriškai, bet vis dėlto“, – kalbėjo ilgametis diplomatas.
Pasak jo, tokio lygio provokacija Europos šalyje priverstų Vakarų sąjungininkus vėl susivienyti. Tai apimtų ir Jungtines Valstijas, kurios negalės ignoruoti incidento.
Anot eksperto, JAV prezidentas Donaldas Trumpas „turi reaguoti, nes yra NATO dalis, nes nenori ir nenorės pasirodyti silpnas“.
„Daugybė susitarimų, kurių Putinui kritiškai reikia ir režimui, ir ekonomikai stabilizuoti, nueis, atsiprašau, velniop. Kam Putinui to reikia? Kad išbandyti NATO? Geriau perkrauti Europą, kad NATO klasikine prasme neegzistuotų. Ir, mano nuomone, tai yra strateginė užduotis, kurią jis sau kelia“, – išskyrė P.Klimkinas.
Diplomato vertinimu, V.Putinas ir toliau taikys taktiką įbauginti Europą, ypač toliau gamindamas vidutinio nuotolio ginklus arba plėsdamas kariuomenę iki pusantro milijono žmonių.
Tačiau Kremlius gali provokuoti tik tada, jei jaučia tiesioginę grėsmę dabartiniam režimui. O šios provokacijos, anot P.Klimkino, gali pasireikšti ginkluotės didinimu Baltarusijoje arba dronų paleidimu.
Pasak eksperto, Kremlius dėl Narvos greičiausiai nerizikuos.
„Nors padėtis Narvoje nėra lengva. Vienas iš buvusių mūsų ambasadorių Estijoje Viktoras Kryžanovskis kartą man pasakojo, kad atvyko į Narvą pasikalbėti su studentais, ir vienas vyras pakėlė ranką ir pasakė „Pone ambasadoriau, norėčiau užduoti jums klausimą. Kaip pakomentuotumėte mūsų prezidento pareiškimą...?“
Ir jis pacitavo Putiną. Tai reiškia, kad jis sėdi Narvoje, turi Estijos pilietybę, bet pakelia ranką, prabyla rusiškai ir cituoja Putiną kaip „mūsų prezidentą“. Todėl Narva yra pažeidžiamas dalykas Estijai. Estai tai puikiai supranta. Jie prie to dirba. Na, mano nuomone, ne visai pakankamai, bet gana nuosekliai ir ištikimai“, – paaiškino P.Klimkinas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Europai svarbu ruoštis ne mūšiui dėl Narvos, o tam, kad ji taptų svarbia saugumo srities veikėja.
„Deja, šiandieninės visuomenės nėra pasirengusios vidinei mobilizacijai. Jei Putinas pradės kokią nors Narvą, tai neabejotinai sukels mobilizaciją, kaip kad karas Ukrainoje sukėlė pirmąjį mobilizacijos etapą.
Jis daugiau investuos ne tik į ginklus, bet ir į žmonių mentalitetą. Vokiečiai, švedai ar olandai gali nusipirkti ar pagaminti pažangiausius ginklus. Ir jie turi tam potencialą, kurio, deja, dar nerealizavo“, – užbaigė P.Klimkinas.
Kovo viduryje „Bild“ pranešė, kad Rusija pradėjo aktyviai propaguoti idėją sukurti „Narvos liaudies respubliką“ iš pasienio miesto Estijos rytuose, kuriame gyvena daug rusakalbių gyventojų. Atsižvelgiant į tai, socialinėje tinkluose ėmė rodytis raginimai estams vykdyti diversijas ir apsiginkluoti, kad būtų galima paskelbti šią Estijos dalį „Narvos liaudies respublika“.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:47
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“: Trumpas siekia išvesti JAV karius iš Vokietijos, NATO laukia radikalios permainos
23:14
Vokietijoje auga nerimas dėl galimo JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo iš šalies išvesti amerikiečių karius. Leidinio „The Telegraph“ teigimu, Baltųjų rūmų vadovas planuoja radikalią NATO aljanso reorganizaciją.
Skelbiama, kad Berlyne aktyviai aptarinėjami nauji D.Trumpo reikalavimai dėl drastiškai didinamų finansinių įsipareigojimų. Nuo pat sugrįžimo į prezidento postą 2025-aisiais, D.Trumpas svarsto galimybę nutraukti dešimtmečius trunkantį JAV karinį buvimą Vokietijoje.
Leidinys pabrėžia, kad toks žingsnis suduotų smūgį ne tik Aljanso vienybei, bet ir pačios Vokietijos saugumui.
Naujas ultimatumas: 5 proc. BVP gynybai
Pagal D.Trumpo svarstomus siūlymus, NATO sąjungininkės, kurios gynybos išlaidų nepadidins iki 5 proc. nuo BVP, gali būti nušalintos nuo pagrindinių sprendimų priėmimo procesų.
Tai apimtų:
-
Aljanso plėtros klausimus;
-
Jungtines karines misijas;
-
Sprendimus dėl 5-ojo straipsnio (savitarpio pagalbos) aktyvavimo.
Šiuo metu iš NATO narių reikalaujama gynybai skirti bent 2 proc. BVP, tačiau D.Trumpas reikalauja šią kartelę pakelti daugiau nei dvigubai.
Berlynas atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje
Šiuos planus ketinama oficialiai pristatyti artimiausiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje. Visgi daugelis šalių, įskaitant Vokietiją, nėra pasirengusios tokiems reikalavimams.
Vokietija tik 2025 m. įsipareigojo pasiekti dabartinę 2 proc. ribą.
Leidinys „Bild“ pastebi pavojingą sutapimą: D.Trumpo ketinimai išvesti karius sutampa su kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) programa. Ši politinė jėga jau seniai deklaruoja, kad Berlynas turėtų visiškai atsisakyti Amerikos karinio kontingento šalyje.
Mušė, kankino, marino badu: Kremlius sprendimai šokiruoja
23:06
Tūkstančiai žmonių iš Centrinės Azijos buvo įtraukti į agresyvų Rusijos karą prieš Ukrainą. Daugelis jų buvo įtraukti į karą per prievartą, kitus suviliojo pažadai gauti solidų užmokestį. Rusija į karą prieš Ukrainą įtraukia ir moteris iš Centrinės Azijos – kai kurios moterys verbuojamos iš kalėjimų.
Leidinys TVNET pasakoja, kaip Rusija, stengdamasi išvengti skelbti mobilizaciją, siekia padidinti savo kariuomenės gretas Ukrainoje.
Rusijoje gyvena ir dirba keli milijonai migrantų iš Centrinės Azijos.
Manoma, kad Rusija į pradėtą savo karą prieš Ukrainą įtraukė tūkstančius migrantų iš Centrinės Azijos šalių. Kai kuriuos viliojo pažadais apie gerai apmokamus darbus, o kiti buvo kalintys kalėjime – tiek jau nuteisti, tiek laukiantys teismo.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Sukrečiančios paralelės: analitikas įžvelgia pavojingų panašumų tarp karų Ukrainoje ir Irane
22:35
Tarp 2026 m. JAV karo Irane ir 2022 m. Rusijos pradėtos pilno masto invazijos į Ukrainą esama akivaizdžių panašumų, rašo „Washington Post“ apžvalgininkas Jasonas Willickas.
Autoriaus nuomone, abiem atvejais stipresnė valstybė užpuolė silpnesnę. Abiem atvejais pagrindinis casus belli (formalus pretekstas) buvo baimė, kad silpnesnė valstybė ateityje gali turėti slaptų ginklų, keliančių grėsmę agresoriui.
„Abiem atvejais užpuoliko tikslas, bent jau pradžioje, buvo valdžios pasikeitimas. Jungtinės Valstijos savo tikslus pasiekė greitai, tačiau Rusijai to nepavyko padaryti net ir penktaisiais karo metais“, – rašo J.Willickas.
Asimetrinė strategija: nuo Juodosios jūros iki Persijos įlankos
Analitikas remiasi karinio eksperto Aarono Macleano nuomone, kuris palygino Irano asimetrinę strategiją Persijos įlankoje su Ukrainos strategija Juodojoje jūroje.
Iranui pavyko apriboti laivybą Hormūzo sąsiauryje, nors šalis neturėjo veiksmingo laivyno ar oro pajėgų. Tuo tarpu Ukraina sugebėjo neutralizuoti Rusijos karinio jūrų laivyno pranašumą Juodojoje jūroje.
Ekspertai pabrėžia, kad didžiosioms valstybėms yra kur kas sunkiau užtikrinti vandens kelių kontrolę, nei mažoms valstybėms kelti jiems grėsmę.
„Rusijos karas Ukrainoje tapo įgaliotiniu (proxy) karu su Vakarais. JAV ir Europa skyrė dešimtis milijardų dolerių ginklams, kad paremtų Ukrainą ir atgrasytų Rusiją, o Kinija ekonomiškai remia Rusijos karinę mašiną.
Amerikos priešininkai neabejotinai žvelgia į karą su Iranu kaip į bendrą galimybę išvarginti JAV – Rusija jau dabar tiekia Iranui tikslinę informaciją ir pažangius dronus“, – rašoma straipsnyje.
JAV arsenalas senka, o Pekinas ir Maskva tuo naudojasi
J.Willickas nurodo, kad karas su Iranu jau dabar stipriai išsekino JAV ugnies galią, o spaudimas šalies oro gynybos sistemoms tampa vis aštresnis.
Tuo tarpu Pekinas ir Maskva yra tiesiogiai suinteresuoti padėti Teheranui, kad dar labiau sumažintų Amerikos karines atsargas.
„Karo Irane šalininkai teigė, kad tai suteiks JAV pranašumą konkurencijoje su Rusija ir Kinija, nes Teherano režimas yra jų sąjungininkas. Rusija panašiai galėjo tikėti, kad jos ataka prieš Ukrainą sugriaus Vakarų aljansą.
Tikrovėje trumpalaikis efektas buvo NATO atgimimas ir žala Rusijos reputacijai svarbiausiose sostinėse“, – teigia autorius.
Pasak jo, diplomatinės JAV karo pasekmės vis dar neaiškios, tačiau Amerikos strategijai Azijoje tikrai nepadeda tai, kad tokios šalys kaip Filipinai ar Vietnamas dėl šio karo susiduria su energetine krize. Tai gali paskatinti jas glaudžiau bendradarbiauti su Pekinu.
Sulaikymas buvo įmanomas
Nors JAV greitai sutriuškino Irano režimą, akivaizdus Amerikos karinis pranašumas tik dar kartą įrodė, kad „Irano režimo sulaikymas, o ne bandymas jį sunaikinti, buvo visiškai įmanomas“. Autoriaus nuomone, Iranas buvo regioninė problema, o ne fundamentali grėsmė JAV saugumui.
Tuo tarpu Ukraina Rusijai yra gyvybiškai svarbi. Autorius cituoja Zbigniewą Brzezinskį: „Be Ukrainos Rusija nustoja būti Eurazijos imperija“.
Ar Trumpui rūpi Ukraina? Zelenskis pateikė dviprasmišką atsakymą
21:30
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu didžiausią dėmesį skiria savo vidaus reikalams. Vis dėlto jis išreiškė viltį, kad prezidentui Donaldui Trumpui Ukrainos ateitis vis dar rūpi.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi šalies vadovo interviu kanalui „NBC News“.
Pokalbio metu prezidento buvo tiesiai paklausta, ar jis mano, kad D. Trumpui rūpi Ukrainos likimas. V.Zelenskis trumpam nutilo, o tada atsakė:
„Tikiuosi, kad taip. Žinote, kokia šiandien yra JAV politika – jiems labiau rūpi pačios Jungtinės Valstijos. Beje, tai suprantama. Mes tai suprantame, ir manau, kad amerikiečių komanda apie tai kalba labai atvirai“, – sakė valstybės vadovas.
Siekdamas saugumo sutarimo Jordanijoje lankosi Volodymyras Zelenskis
17:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė atvykęs į Jordaniją.
Vizitas vyksta tęsiant kelionę po Artimuosius Rytus, kurios metu jis pasirašė gynybos susitarimus su Persijos įlankos šalimis.
„Šiandien esu Jordanijoje. Saugumas yra svarbiausias prioritetas, todėl svarbu, kad visi partneriai dėtų tam reikiamas pastangas. Ukraina atlieka savo dalį. Laukia svarbūs susitikimai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V.Zelenskis.
Vizitas surengtas po to, kai Ukraina susitarė dėl bendradarbiavimo gynybos srityje su Kataru, Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE). Kyjivas siekia pasinaudoti savo patirtimi numušant Rusijos dronus, kad padėtų Persijos įlankos valstybėms.
Ukrainos antidronų ekspertai visose trijose šalyse buvo dislokuoti po to, kai Iranas atsakė į JAV ir Izraelio bombardavimus iš oro, prasidėjusius prieš daugiau nei vieną mėnesį.
Ukrainiečių komanda taip pat dirba Jordanijoje, anksčiau šį mėnesį naujienų agentūrai AFP su anonimiškumo sąlyga sakė vienas aukšto rango pareigūnas, tačiau detalių nepateikė.
Rusijos dronams numušti Ukraina naudoja pigių dronų perėmėjų, elektroninių trukdžių priemonių ir priešlėktuvinių pabūklų derinį.
Ji pasiūlė savo perėmėjus iškeisti į brangias oro gynybos raketas, kurias JAV sąjungininkai regione šiuo metu naudoja Irano dronams naikinti.
Putino padėjėjas: JAV pateikė Rusijai „įdomų pasiūlymą“ dėl Ukrainos
16:32
Kremliaus šeimininko padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas pareiškė, kad Vašingtonas pateikė Maskvai keletą „įdomių“ pasiūlymų, kaip išspręsti karą su Ukraina. Apie tai jis sakė Rusijos propagandininkui Pavelui Zarubinui sekmadienį.
„Jungtinės Valstijos išsakė nemažai gana įdomių, sakyčiau, naudingų svarstymų ir pasiūlymų“, – pažymėjo J.Ušakovas ir pridūrė, kad jie dar nebuvo įgyvendinti.
Kovo 25 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad Jungtinės Valstijos sutiko suteikti Ukrainai saugumo garantijas su sąlyga, kad gynybos pajėgos pasitrauks iš Donbaso.
Prezidentas nurodė, kad JAV yra pasirengusios baigti rengti aukšto lygio saugumo garantijas, „kai tik Ukraina bus pasirengusi pasitraukti iš Donbaso“.
Jis pabrėžė, kad pasitraukimas keltų pavojų ne tik Ukrainos, bet ir Europos saugumui, nes šalis agresorė įgytų stiprias gynybines pozicijas, kurių negalėtų užimti mūšio lauke.
Po dviejų dienų JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šiuos prezidento V.Zelenskio žodžius pavadino „melu“.
Tačiau Ukrainos vadovas nepasidavė ir šeštadienį paskelbė atsakymą į M.Rubio kaltinimus. Per vaizdo ryšiu surengtą susitikimą su žurnalistais V.Zelenskis paaiškino, kad Ukraina siekė pasirašyti saugumo garantijas iki karo pabaigos ir atitinkami susitarimai jau beveik parengti, tačiau Jungtinės Valstijos pareiškė, kad tai įmanoma tik pasibaigus karo veiksmams.
„Skamba visiškai aiškiai, kad mes galėsime gauti garantijas tiesiogiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų ne prieš paliaubas, ne prieš karo pabaigą. Bet po to, kai mūsų kariai paliks Donbasą, o tai yra karo pabaigos sąlyga. Būtent tokiu formatu galėsime gauti saugumo garantijas iš Jungtinių Valstijų“, – nurodė jis.
Rusai numetė aviacinę bombą ant Kramatorsko: trys negyvi, tarp jų 13 metų berniukas
16:16
Sekmadienį Rusijos pajėgos numetė aviacinę bombą ant Kramatorsko Donecko srityje. Per išpuolį žuvo mažiausiai trys žmonės ir dar septyni buvo sužeisti, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Jis nurodė, kad tarp žuvusiųjų yra 13 metų berniukas. Sužeistųjų amžius – nuo 20 iki 85 metų.
Dėl Rusijos puolimo taip pat buvo apgadinta daugybė daugiaaukščių pastatų. Galutinis aukų skaičius ir žalos mastas vis dar tikslinamas, sakė V.Filaškinas.
„Rusai vėl tyčia smogia taikiam miestui ir žudo vaikus. Tai tyčinis teroras prieš mūsų žmones. Jie neabejotinai atsakys už kiekvieną sunaikintą gyvybę, kiekvieną sugriautą namą“, – „Telegram“ rašė karinės administracijos vadas.
Šeštadienį Rusija užpuolė Voskresensko bendruomenę Mykolajivo srityje. Jos karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas pažymėjo, kad dėl atakos ir nukritusių bepiločių orlaivių nuolaužų visuomeninėje poilsio zonoje buvo sužeista 10 žmonių. Vėliau jis informavo, kad sužeista 13 metų mergaitė mirė ligoninėje.
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos paleido į Ukrainos teritoriją, panaudodami balistinę raketą „Kinžal“ ir 442 atakos bepiločius orlaivius.
Pasiryžo užsukti Rusijos pinigų kranelį: Zelenskis pasakė, kada nutrauks smūgius
16:08
Kol į Kremliaus iždą byra pajamos už brangiai parduotą naftą ir dėl skylių sankcijose, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiryžo „užsukti kranelį“ tiesiogiai atakuodamos Rusijos energetikos infrastruktūrą, rašo CNN, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu ir palydovinėmis nuotraukomis.
Turimais duomenimis, vien per pastarąjį mėnesį surengta 10 didelio masto reidų prieš Rusijos energetikos objektus, iš kurių kai kurie yra giliai priešo teritorijos užnugaryje.
Palydovinė bendrovė „Vantor“ paskelbė naujausias 2026 m. kovo 27 d. palydovines nuotraukas, kuriose matyti drakoniškas gaisras Ust Lugos naftos terminale Rusijos šiaurėje, prie Baltijos jūros.
Per tą patį laikotarpį taip pat buvo užpulta gamykla Jaroslavlyje. Nepaisant vietos gubernatoriaus Michailo Jevrajevo pareiškimų apie „daugiau kaip 30 bepiločių orlaivių neutralizavimą“, kariškiai patvirtino tiesioginį smūgį ir jo sukeltą didžiulį gaisrą.
Prie Baltijos jūros esančio objekto apšaudymas Rusijai buvo itin skausmingas. Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, dronai „apgadino degalines ir cisternų parką, kuriame saugoma nafta ir naftos produktai“.
Komentuodamas išpuolį, prezidentas V.Zelenskis pažymėjo, kad tai yra atsakas į išpuolius prieš ukrainiečių energetikos infrastruktūrą: „Atsakėme galingu smūgiu, sumažindami Ust Lugos pajėgumus“.
Pasak jo, po reidų „šiame objekte liko 40 proc. jų (Rusijos – red.past.) pajėgumų“.
Be to, buvo atakuojamas Primorsko uostas ir „Rosneft“ gamykla Saratove. Rusiška nafta, kuria dar neseniai buvo prekiaujama su nuolaida, dabar dėl chaoso Artimuosiuose Rytuose parduodama brangiau.
„Panaikindami sankcijas agresoriui, kuris kasdien uždirba pinigus, jie perduoda svarbią informaciją apie išpuolius“, – kritikavo sankcijų sušvelninimą V.Zelenskis.
Naujas draudimas
Pasak propagandinės Rusijos naujienų agentūros TASS, Rusijos vyriausybė rengiasi įvesti benzino eksporto draudimą, kuris turėtų įsigalioti trečiadienį.
Tuo pat metu laikraštis „Kommersant“ pranešė, kad to priežastis – nuostoliai vidaus rinkoje ir „neplanuotas naftos perdirbimo gamyklos remontas“.
V.Zelenskis aiškiai išdėstė Kyjivo poziciją dėl tolesnių veiksmų. Jo nuomone, paliaubos įmanomos tik su viena sąlyga.
„Rusija turi nustoti smogti mūsų energetikos infrastruktūrai. Tada mes nesuduosime atsakomųjų smūgių“, – pabrėžė prezidentas.
Rusijos Baltijos jūros uostuose perkrauna apie 45 proc. rusiškos naftos, o Juodosios jūros – dar 40 proc. Jei šie maršrutai bus „išjungti“ arba smarkiai apriboti, Rusija faktiškai turės tik apie 15 proc. savo pajėgumų iš maršrutu Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurėje.
Incidentas Suomijos padangėje: sudužo iš Rusijos įskridę dronai
14:42
Suomijos Kouvolos mieste nukrito du, greičiausiai, Ukrainos kilmės dronai, skelbia suomių naujienų agentūra YLE.
Sekmadienio rytą virš jūrinės teritorijos ir pietryčių Suomijoje buvo aptikti keli nedideliame aukštyje skrendantys nedideli, lėtai judantys objektai, sakoma šalies gynybos ministerijos pranešime.
Remiantis dabartine informacija, vienas dronas nukrito ant žemės į šiaurę nuo Kouvolos miesto, o kitas – į rytus.
Gynybos ministras Antti Hakkanenas patvirtino, kad dronai įskrido į Suomijos teritoriją ir pabrėžė, jog šis incidentas vertinamas labai rimtai.
Premjeras Petteris Orpo pareiškė, kad šį atvejį jau nagrinėja kelios institucijos ir nurodė, jog gynybos pajėgos vėliau pateiks išsamesnę informaciją.
Jo teigimu, Ukraina neseniai pradėjo atakas prieš kaimyninius Rusijos regionus palei Suomijos įlanką, o Rusija atsako slopindama dronų signalus.
Ministro pirmininko vertinimu, tai labai rimtas atvejis ir dronai greičiausiai yra ukrainietiškos kilmės, tačiau tai dar reikia patvirtinti. Jis pažymėjo, kad Suomija nenumušė dronų, bet jie sudužo patys.
Policijos duomenimis, pagalbos centras pranešimą apie sudužusį skraidantį prietaisą gavo sekmadienį 10.04 val.
Šiuo metu pranešimų apie nukentėjusiuosius nėra.
Sekmadienio rytą Suomijos karinių oro pajėgų naikintuvai atliko žvalgybinius ir stebėjimo skrydžius virš pietryčių Suomijos.
Pasak YLE, naikintuvai virš vietovės praskrido anksti ryte. Suomijos gynybos pajėgos patvirtino, kad skrydžiai buvo susiję su oro erdvės stebėjimo ir žvalgybos užduotimis.
Penktadienį gynybos pajėgos paskelbė, kad skrydžių padaugėjo dėl neseniai įvykusių Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos uostus Suomijos įlankoje.
Anksčiau šią savaitę Estija, Latvija ir Lietuva taip pat pranešė, kad keli Ukrainos bepiločiai orlaiviai nukrito jų teritorijoje po to, kai nuklydo nuo savo trajektorijos per atakas prieš Rusijos naftos eksporto pramonės objektus Baltijos jūros pakrantėje.
Ukraina pastarosiomis savaitėmis suintensyvino bepiločių orlaivių atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir eksporto kelius, taip siekdama susilpninti Rusijos karo ekonomiką, įstrigus Vašingtono tarpininkaujamoms taikos deryboms.
