- Ukrainos dronų smūgis Rusijos naftos milžinei: gamykla „išjungta“ bent mėnesiui
- JAV paskelbė, kad švelnina sankcijas Rusijai
- Rusija didina spaudimą JAV: Zelenskis atskleidė naują Kremliaus planą dėl Donbaso okupacijos
- „Visada jūsų paslaugoms“: Orbano ministras dirbo Rusijai – paskelbė jo pokalbį su Lavrovu
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija didina spaudimą JAV: Zelenskis atskleidė naują Kremliaus planą dėl Donbaso okupacijos
17:18
Balandžio 1 d. Ukraina ir Jungtinės Valstijos surengs derybas dėl karo užbaigimo vaizdo formatu, per spaudos konferenciją, skirtą ketvirtosioms Bučos išvadavimo metinėms paminėti, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Aš prisijungsiu – manęs taip pat prašė. Šįvakar apie tai kalbėjau su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Sutarėme, kad jis, aš, Witkoffas, Kushneris, Lindsey Grahamas ir kai kurie kiti dalyvausime. Kalbėsime apie tai, kur esame. Ir kaip arti esame trišalių susitarimų, bent jau trišalio susitikimo. Taigi rytoj užmegsime atitinkamus kontaktus“, – atskleidė V.Zelenskis.
Prezidentas pridūrė, kad teritorijų klausimas išlieka aktualiausias derybose.
Pasak Ukrainos lyderio, jo šalies – tai siūlymas nutraukti karą palei fronto liniją. Tačiau Rusija ir toliau reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš Donecko srities teritorijos.
„Jie sako amerikiečių pusei: dabar yra naujos sąlygos. Per du mėnesius jie esą užims mūsų šalies rytus, jie užims Donbasą. Todėl Ukraina neva turi du mėnesius pasitraukti. Ir tada karas bus baigtas.
O jei Ukraina nepasitrauks, Rusija užims Donbasą ir tada bus kitos sąlygos. Kyla logiškas klausimas: jei jų tikslas yra tik Donbasas, kodėl jie sako, kad eis toliau, jei pavyks užimti Donbasą? Vadinasi, klausimas yra ne Donbase“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Pasak jo, Rusija negalės praktiškai įgyvendinti šio plano, ir Maskva tai supranta. Tačiau ji ir toliau daro spaudimą Jungtinėms Valstijoms, kad priverstų Ukrainą daryti nuolaidas.
„Manau, kad šiandien Rusija daro spaudimą Amerikai. Nes artėja rinkimai. Akivaizdu, kad JAV turi imtis įvairių žingsnių tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Mes tikrai tikimės, kad derybose Rusija susigrąžins logiką, o ne emocionalumą“, – aiškino prezidentas.
Anksčiau V.Zelenskis sakė manantis, kad šiuo metu kamuolys yra Rusijos ir JAV aikštelės pusėje. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina neketina atsisakyti pastangų užbaigti karą.
Paskutinį kartą Ukraina su Jungtinėmis Valstijomis nedalyvaujant Rusijai derėjosi kovo 22 d. Tuomet JAV specialusis atstovas Steve'as Witkoffas jas pavadino „konstruktyviomis“. O Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas pranešė apie pažangą derinant pozicijas ir toliau siaurinant neišspręstų klausimų ratą.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:19
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Dar viena netektis Rusijos aviacijai: Kryme dingo karinis transporto lėktuvas An-26
00:19
Antradienį, kovo 31 d., Rusija prarado karinį transporto lėktuvą An-26. Tai jau antrasis prarastas orlaivis per vieną parą.
Apie tai pranešė priešiškos šalies karą palaikantys „Telegram“ kanalai. Pranešama, kad lėktuvu skrido šalies agresorės personalas. Preliminariais duomenimis, orlaivyje galėjo būti apie 30 žmonių.
Tuo tarpu propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, cituodama Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą, teigia, kad lėktuvas vykdė planinį skrydį virš laikinai okupuoto Krymo, kai ryšys su juo nutrūko. An-26 įgulos ir keleivių likimas kol kas nežinomas.
Rusijos gynybos ministerija suskubo pabrėžti, kad jokio „poveikio“ (apšaudymo) orlaiviui nebuvo. Į tikėtiną įvykio vietą išsiųstos paieškos ir gelbėjimo komandos.
Rusai skelbia apie prarastą naikintuvą Su-34: kur jis galėjo būti numuštas?
23:37
Rusijos okupacinės pajėgos greičiausiai prarado dar vieną naikintuvą-bombonešį Su-34, praneša su Rusijos karinėmis oro pajėgomis siejamas tinklaraštininkas „Fighterbomber“.
Rusijos „Z kanalai“ taip pat informuoja, kad lėktuvas galėjo sudužti atremiant Ukrainos dronų atakas. Pirminiais duomenimis, lėktuvo pilotas žuvo, o navigatoriui pavyko išgyventi.
Karinis portalas „Militarnyi“ daro prielaidą, kad orlaivis galėjo būti prarastas vykdant kovinę užduotį, kai gabeno valdomas aviacines bombas.
Tikslios įvykio aplinkybės kol kas nežinomos; Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas bei Oro pajėgos šios informacijos oficialiai dar nepatvirtino.
Kallas Kyjive: Ukraina sulauks dar 80 mln. eurų iš įšaldyto Rusijos turto pelno
23:14
Europos Sąjunga Ukrainai skirs papildomus 80 mln. eurų (92 mln. JAV dolerių) iš įšaldyto Rusijos turto generuojamo pelno, kovo 31 d. pranešė vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas.
Šį pranešimą K.Kallas paskelbė Kyjive per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andriju Sybiha. Europos diplomatijos vadovės vizitas sutampa su tragiškomis Bučos žudynių metinėmis.
„Būdas užbaigti šį karą – pasipriešinti Maskvai, o ne ją apdovanoti. Reikia ne švelninti sankcijas, o jas griežtinti“, – žurnalistams sakė K.Kallas, pridurdama, kad Bendrija dar labiau „veržia kilpą“ ruošdama 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
Europos šalys yra įšaldžiusios apie 210 mlrd. eurų vertės Rusijos turto, kurio generuojamas pelnas naudojamas tiesioginei pagalbai Ukrainai teikti.
Pastarąjį kartą, lapkričio mėnesį, Briuselis skyrė apie 5,9 mlrd. eurų pagal esamas iniciatyvas, įskaitant 4,1 mlrd. eurų iš įšaldyto turto per specialų paskolų mechanizmą (ERA).
Nerimas dėl įstrigusių milijardų
Naujausia finansinė parama teikiama Kyjivui vis labiau nuogąstaujant dėl įstrigusios 90 mlrd. eurų (104 mlrd. JAV dolerių) paskolos. Šį gyvybiškai svarbų finansinį srautą blokuoja Vengrija.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir toliau priešinasi šiai paramai, nepaisant to, kad dar gruodį visos 27 ES šalys vienbalsiai sutarė suteikti paskolą, skirtą padengti du trečdalius Ukrainos poreikių 2026–2027 m. laikotarpiu.
Ukraina, kurios valstybės biudžetas ir karo finansavimas tiesiogiai priklauso nuo užsienio pagalbos, rizikuoja likti be lėšų jau iki pavasario pabaigos, jei nebus rastas sprendimas ar alternatyvūs finansavimo šaltiniai.
Kalbėdama kovo 31 d. Kyjive, K.Kallas pripažino, kad dėl 90 mlrd. eurų paskolos „gerų naujienų kol kas nėra“.
Suomija atlieka tyrimą dėl naujo bepiločio orlaivio, sudužusio netoli sienos su Rusija
21:41
Suomijos institucijos atlieka tyrimą dėl sudužusio bepiločio orlaivio, pastebėto ant užšalusio ežero netoli Rusijos, antradienį, praėjus dviem dienoms po to, kai Suomijos pietuose sudužo paklydę dronai, naujienų agentūrai AFP pranešė Pasienio apsaugos tarnyba.
Per rytinį patruliavimą ant Piuhejervio ežero ledo Rytų Suomijos Parikalos savivaldybėje netoli sienos su Rusija buvo aptiktas „bepilotis fiksuotųjų sparnų orlaivis“, agentūrai AFP pranešė majoras Misa Hattunenas iš Šiaurės Karelijos pasienio apsaugos rajono.
M.Hattunenas sakė, kad orlaivis yra didesnis nei „paprastai maži ketursraigčiai dronai“, kuriuos naudoja civiliai.
„Sparnų mojis galėtų būti apie du metrus. Mums nepavyko pakankamai prisiartinti, kad tiksliai išmatuotume ilgį“, – sakė jis.
Vienas pasienio apsaugos pareigūnas Suomijos transliuotojui „Yle“ sakė, kad šis „dronas“ yra „užsienietiškas prietaisas“.
Pareigūnai aptvėrė teritoriją, o šalia esančių gyvenamųjų namų gyventojams buvo nurodyta išvykti, kol policija atlieka tyrimą.
Pasak policijos, kuri šiuo metu yra atsakinga už tyrimą, orlaivis nesukėlė jokių sužalojimų ar materialinės žalos.
„Negalime pasakyti, iš kur jis atskrido ir ar tai susiję su pastarųjų dienų įvykiais“, – sakė M.Hattunenas.
Policija pareiškė šiuo metu negalinti patvirtinti, kada orlaivis sudužo.
Sekmadienį Suomija pranešė, kad šalies pietryčiuose nukrito du paklydę dronai, iš kurių vienas, kaip patvirtinta, buvo ukrainietiškas.
Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo antradienį pabrėžė, kad Suomijai nekyla jokios tiesioginės karinės grėsmės ir kad šalis palaiko ryšį su Ukraina.
Ukraina pirmadienį atsiprašė Suomijos, paaiškinusi, kad dronai greičiausiai nukrypo nuo kurso dėl Rusijos kišimosi.
Praėjusią savaitę Kyjivas keletą kartų smogė uostų objektams Rusijos pakrantėje Suomijos įlankoje netoli Rusijos sienos su NATO ir Europos Sąjungos (ES) nare Suomija.
Sybiha atskleidė žvalgybos duomenis: Rusija tyčia nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalis
21:29
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus link Baltijos šalių, siekdama šiuos incidentus panaudoti propagandos tikslais. Pasak ministro, Ukraina disponuoja tai patvirtinančiais žvalgybos duomenimis.
Kaip praneša „RBC-Ukraine“, ministras tai sakė spaudos konferencijoje kartu su Europos diplomatijos vadove Kaja Kallas. A.Sybihos teigimu, visais pastarojo meto atvejais tai buvo sąmoningi ir kryptingi Rusijos veiksmai.
„Turime žvalgybos duomenų, rodančių, kad rusai specialiai nukreipia dronus link Baltijos šalių, kad galėtų panaudoti šiuos incidentus savo informaciniams tikslams ir propagandai“, – pažymėjo jis.
Diplomatas pabrėžė, kad Ukraina kartu su partneriais privalo bendrai priešintis šiems veiksmams ir neleisti Maskvai pasinaudoti susidariusia situacija.
„Esu dėkingas visiems mūsų partneriams Baltijos šalyse, taip pat suomiams, kurie kartu su mumis aiškiai sako: šių incidentų priežastis yra Rusija. Būtent Rusijos karas sukūrė visas šias grėsmes, ir būtent Rusiją reikia priversti sudaryti taiką“, – rezumavo A.Sybiha.
Istorikas įspėjo dėl Putino skubėjimo: Kremlius turi du tikslus, bet laikas senka
21:04
Remiantis Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centro duomenimis, rusų palaikymas šalies lyderiui Vladimirui Putinui smarkiai sumažėjo. Ar tai gali tapti signalu apie režimo pokyčius?
Karo istorikas Juris Kotšinevas komentare leidiniui „Postimees“ išdėstė, kokius du tikslus Ukrainoje turi V.Putinas ir kodėl jis skuba juos įgyvendinti.
Rusijoje mobiliojo ryšio apribojimai pasiekė Maskvą ir Sankt Peterburgą, o tai dar labiau pablogina V.Putino vertinimą apklausose.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Vengrijos URM smerkia pranešimus, esą jis perdavė informaciją Rusijai, vadina juos užsienio kišimusi
20:53 Atnaujinta 21:57
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto antradienį pasmerkė „užsienio kišimąsi“ į Vengrijos rinkimų kampaniją po to, kai tiriamosios žurnalistikos portalai paskelbė pokalbių telefonu įrašus, iš kurių matyti, kad jis perdavė informaciją Rusijai.
Pavadinęs tai „labai dideliu skandalu“, P.Szijjarto griežtai pasmerkė „jo pokalbių klausymąsi, kurį vykdė užsienio slaptosios tarnybos, paviešinusios juos Ukrainos interesų labui“ likus pusantros savaitės iki parlamento rinkimų, parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Rytų Europos žiniasklaidos priemonių grupė – „The Insider“, „VSquare“ ir „Delfi“ – antradienį paskelbtame tyrime teigė, kad P.Szijjarto suteikė Maskvai „tiesioginę prieigą prie strateginės informacijos svarbiausiais klausimais“.
Tyrime cituojami nutekėję pokalbių įrašai ir stenogramos, vienoje iš kurių P.Szijjarto savo Rusijos kolegai Sergejui Lavrovui tariamai pasakė: „Esu jūsų paslaugoms.“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė: „Tai ne pokalbiai. Tai pataikūniškas pranešimų teikimas Rusijos globėjams. Tai bjauru, tai gėda ir dėl to tikrai turėtų būti atliktas (oficialus) tyrimas.“
Vengrijos prorusiškasis nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas ne kartą stabdė Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir blokavo pagalbą karo nuniokotai Ukrainai, netgi apsikeisdamas kandžiomis replikomis su Kyjivu.
Kaltinimai artimam V.Orbano sąjungininkui P. Szijjarto pasirodė prieš balandžio 12 dieną vyksiančius parlamento rinkimus, kuriuose nacionalistų lyderis prie balsadėžių susidurs su didžiausiu per daugelį metų iššūkiu.
V.Orbanas siekia būti perrinktas penktai kadencijai, nepaisydamas opozicijos kaltinimų dėl nelojalumo Europos Sąjungos partneriams ir dėl leidimo Kremliui kištis į šalies reikalus.
Vengrijos opozicijos lyderis Peteris Magyaras, kuris yra pagrindinis pretendentas nugalėti V.Orbaną, antradienį pareiškė, kad P.Szijjarto turėtų būti nuteistas kalėti iki gyvos galvos už „valstybės išdavystę“.
„Dabar akivaizdu, kad Peteris Szijjarto, Sergejaus Lavrovo „pasiuntinukas“, negina nei Vengrijos, nei Europos interesų, o vietoj to per saugią liniją tiesiogiai atsiskaito Rusijos vadovybei, perduodamas konfidencialią informaciją“, – pareiškė jis Vengrijoje surengtame forume.
„Vengrijos baudžiamasis kodeksas tai apibrėžia kaip išdavystę. Beje, už šį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, – pridūrė jis.
Užsienio reikalų ministras ragina ES nares aktyviau jungtis prie specialaus Ukrainos tribunolo
20:04
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungos (ES) valstybes aktyviau įsitraukti į specialų tribunolą, skirtą teisti aukščiausius Rusijos pareigūnus dėl Maskvos agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą.
„Negalime leisti, kad Rusija bet kokia forma taptų savo pradėtos agresijos laimėtoja. Dėl to derybos dėl Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorijos vientisumo nėra priimtinos“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime antradienį nurodė K.Budrys.
„Lietuva viena pirmųjų prisijungė prie specialaus tribunolo, kuriuo sieksime Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos režimų atsakomybės už nusikaltimus. Esame pasiruošę tęsti būtinus darbus, aktyviau įsitraukti raginame ir kitas ES partneres“, – pažymėjo ministras.
Taip jis kalbėjo viešėdamas Kyjive, kur Bučos žudynių metinių fone ES užsienio reikalų ministrai ir Bendrijos diplomatijos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjere Julija Svyrydenko, diplomatijos vadovu Andrijumi Sybiha, gynybos ministru Mykhailo Fedorovu, kitais Vyriausybės atstovais.
Pasak URM, susitikimuose K.Budrys akcentavo, kad siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos privalo būti užtikrinta tarptautinės teisės viršenybė ir teisingumas Ukrainos valstybei bei žmonėms.
Kaip rašė BNS, steigti specialųjį tribunolą teisti aukščiausio rango Rusijos pareigūnams už 2022-aisiais pradėtą invaziją į Ukrainą pernai birželį sutarė Europos Taryba (ET) ir V.Zelenskis.
Kovo pabaigoje ES pranešė pradėjusi procedūras, kad taptų steigiamąja šio tribunolo nare, kas blokui leistų atlikti pagrindinį vaidmenį tribunolo veikloje, įskaitant teisėjų ir prokurorų atranką.
Briuselis jau padėjo paruošti tribunolo steigiamuosius teisinius tekstus ir skyrė 10 mln. eurų jo operatyvinei sąrangai parengti. Siekį gauti steigiamosios narės statusą dar turi patvirtinti 27 ES valstybės.
K.Budrys taip pat pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą Ukrainos pergalei prieš agresorę Rusiją, akcentavo Ukrainos narystės ES reikšmę.
„Toliau remsime Ukrainą politiškai, teiksime karinę, finansinę, energetinę ir humanitarinę paramą. Įsipareigojome Ukrainos saugumui ir gynybai kasmet skirti 0,25 proc. nuo BVP, aktyviai remiame Ukrainos atsigavimą“, – sakė ministras.
„Ilgesnėje perspektyvoje svarbu aktyviai dirbti dėl Ukrainos stojimo į ES ir užsibrėžti tikslą dėl narystės iki 2030 metų. Tai yra visos Europos geopolitinis tikslas, kurio įgyvendinimui turime spartinti visus parengiamuosius darbus“, – pažymėjo K.Budrys.
Jo duomenims, Lietuvos parama Ukrainos energetikos sektoriui viršijo 100 mln. eurų ir yra ženkli ES mastu.
BNS skelbė, kad 46 nares vienijanti ET – Prancūzijoje įsikūrusi žmogaus teisių institucija – yra atskira nuo ES. Tarybos narės yra 27 ES šalys, taip pat pagrindinės Europos valstybės, nepriklausančios blokui, kaip Turkija, Jungtinė Karalystė ir Ukraina.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje jau išdavė V. Putino arešto orderį dėl Ukrainos vaikų grobimo, tačiau TBT neturi jurisdikcijos patraukti Rusiją baudžiamojon atsakomybėn už sprendimą pradėti invaziją, kitaip vadinamą agresijos nusikaltimu.
Specialus tribunolas teoriškai galėtų teisti aukšto rango pareigūnus, įskaitant V.Putiną.
Ukrainos dronų smūgis Rusijos naftos milžinei: gamykla „išjungta“ bent mėnesiui
19:57
Ukrainos dronų atakos bent mėnesiui „išjungė“ vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Praėjusią savaitę sėkmingą dronų ataką patyrusi Kirišų naftos perdirbimo gamykla, esanti Leningrado srityje, dalinę veiklą galės atnaujinti ne anksčiau kaip po mėnesio. Tikimasi, kad per šį laikotarpį pavyks paleisti tris iš keturių pagrindinių gamyklos blokų.
„Reuters“ šaltiniai Rusijos naftos perdirbimo pramonėje teigia, kad dalinis veiklos atnaujinimas leis gamyklai vėl gaminti variklių kurą.
Tačiau pažymima, kad gamybos tempas tiesiogiai priklausys nuo to, kaip greitai Rusijai pavyks atstatyti naftos krovą pagrindiniuose Baltijos jūros eksporto uostuose – Ust Lugoje ir Primorske.
Agentūra primena, kad būtent šiandien, kovo 31-ąją, dronai jau penktą kartą per pastarąsias dešimt dienų atakavo Ust Lugos uostą. Šios atakos metu buvo apgadintas naftos terminalas, o tai dar labiau apsunkins Rusijos naftos eksporto galimybes.
Kirišų gamykla Rusijos energetikos sektoriui yra strategiškai svarbi: 2024 metais joje buvo pagaminta 2 mln. tonų benzino, 7,1 mln. tonų dyzelino, 6,1 mln. tonų mazuto ir 600 tūkst. tonų bitumo. Šie tiekimo sutrikimai gali turėti reikšmingos įtakos Rusijos vidaus rinkai ir eksporto pajamoms.
