Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Smūgis Rusijos uostams Baltijoje: Maskva kraujuoja dėl naftos
16:07
Prieš karą Artimuosiuose Rytuose Rusijos naftos gavyba tris mėnesius iš eilės mažėjo dėl sugriežtintų sankcijų, sumažėjusių Indijos pirkimų ir rekordinių nuolaidų rusiškai naftai. Atrodė, kad kovo mėn. dėl Hormuzo sąsiaurio uždarymo atsigavęs tiekimas leis Rusijai padidinti gavybą.
Iš tikrųjų ji vėl sumažės, nes Ukraina savo dronais išmušė iš rikiuotės didžiulę eksporto infrastruktūros dalį, rašo „Reuters“.
Turės mažinti naftos gavybą
Naftos gavybos sumažėjimas neišvengiamas, nes dėl Ukrainos atakų uostų terminaluose, naftotiekiuose ir naftos perdirbimo gamyklose Rusija neteko 20 proc. savo eksporto pajėgumų (1 mln. barelių per parą), agentūrai sakė trys pramonės atstovai. Anksčiau ši dalis siekė iki 40 proc., tačiau kai kurie pajėgumai buvo atkurti.
Tačiau net ir 20 proc. yra pakankamas rodiklis, kad gamintojai būtų priversti mažinti gavybą dėl negalėjimo eksportuoti reikiamų naftos kiekių, teigė „Reuters“ šaltiniai.
Kadangi dronai smogė ir eksporto infrastruktūrai, ir naftos perdirbimo gamykloms, tad vamzdynų sistema yra perpildyta, o saugyklos pildosi greičiau nei įprastai.
Šaltiniai teigė, kad „Transneft“, perpumpuojanti 80 proc. rusiškos naftos, pranešė eksportuotojams, kad dėl padarytos žalos Baltijos uoste Ust Lugoje negalima krauti naftos pagal pradinį grafiką. „Transneft“ taip pat negali visiškai priimti į savo sistemą naftos iš gamintojų, kurie planavo eksportuoti per Ust Lugą.
Dėl atakų Ust Lugos ir Primorsko uostuose eksportas per Baltijos jūrą kovo 22-29 d. sumažėjo iki žemiausio lygio nuo karo su Ukraina – iš Primorsko, pagrindinio Rusijos naftos uosto, kurio pajėgumas siekia 1 mln. barelių per parą, išplaukė tik 4 tanklaiviai (prieš savaitę – 10), o iš Ust Lugos – tik 2 tanklaiviai.
Tikėtina, kad balandžio mėn. pirmosios pusės naftos eksporto iš Ust Lugos pakrovimo grafikas nebus visiškai įvykdytas, nors antrosios pusės pakrovimo kvotos vis dar galioja, teigė „Reuters“ šaltiniai.
„Pastaruosius kelis mėnesius Rusija nepasirinko OPEC+ kvotos, o šalies naftos gavyba mažėjo – nors ir nestipriai, bet nuolat. Priežastis – nepakankamos investicijos ir sumažėjusi 2025 m. antrojo pusmečio gręžimo apimtis“, – nurodė Rusijos ir Eurazijos studijų centro Carnegie Berlyne tyrėjas, buvęs „Gazprom Neft“ aukščiausio lygio vadovas Sergejus Vakulenka.
Atmetus eksporto problemą, susidarius tokiai situacijai, kai rusiškos naftos paklausa šoktelėjo dėl prarasto tiekimo iš Artimųjų Rytų, ji galėtų „padidinti gavybą išgręždama daugiau gręžinių, tačiau tam reikia kelių mėnesių ir daugiamilijardinių investicijų“, pridūrė jis.
„NATO pasirodė esanti baili“: Kelloggas paragino kurti naują aljansą su Ukraina
00:10
Atsargos generolas leitenantas Keithas Kelloggas pareiškė, kad NATO gali tekti pakeisti, teigdamas, jog organizacija konflikto su Iranu metu pasirodė esanti „baili“ ir neefektyvi, praneša „Fox News“.
Jis sukritikavo NATO sąjungininkus dėl jų nesugebėjimo išspręsti konflikto su Iranu. Generolas pasiūlė, kad Jungtinėms Valstijoms galėtų būti naudinga turėti kitų gynybos partnerių.
„NATO pasirodė esanti baili. Galbūt mums reikia naujos NATO, naujos gynybos struktūros“, – sakė Kelloggas.
Jis atkreipė dėmesį į Šiaurės Atlanto sutarties 13-ąjį straipsnį, kuriame numatyta, kad bet kuri šalis gali pasitraukti iš NATO praėjus vieneriems metams po oficialaus pranešimo, kaip galimą išeitį iš situacijos.
Tuomet Kelloggas pasiūlė alternatyvias aljansų struktūras:
„Peržiūrėti esamus gynybos aljansus, galbūt kuriant sąjungą su Japonija, Australija ir kai kuriomis Europos šalimis, pasirengusiomis kovoti, pavyzdžiui, su aktyviau veikiančia Vokietija ar Lenkija. Net ir Ukraina, kuri taip pat įrodė esanti gera sąjungininkė.“
Buvęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, anksčiau dirbęs su NATO susijusiose pareigose, dabartinę aljanso būklę pavadino liūdna.
„Dešimtmečius laikiau NATO labai svarbiu sąjungininku. Tačiau matyti, kaip jie nesugeba veikti, nesugeba įtikinti savo visuomenės, kad tai svarbu, paaiškinti, kodėl jie yra saugesni dėl to, ką JAV daro kartu su Izraeliu, ir padėti mums įvykdyti šią misiją… Manau, kad reikės iš esmės pergalvoti, kaip Jungtinės Valstijos apibrėžia savo sąjungininkus ir ko iš jų gali tikėtis“, – sakė jis.
Ukrainoje per Rusijos smūgius žuvo du žmonės, dešimtys sužeisti
22:57
Maskvai suintensyvinus savo mirtinus išpuolius tuo metu, kai taikos derybos yra įstrigusios, per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje ketvirtadienį žuvo mažiausiai du žmonės, o dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Savo smūgiams Chersono srityje Ukrainos pietryčiuose Rusija pasitelkė „artileriją, minosvaidžius ir dronus“, pranešė srities prokuratūra socialiniuose tinkluose.
Dronui pataikius į civilinį automobilį, žuvo 42 metų vyras, o per oro atakas ir artilerijos apšaudymus buvo sužeisti dar 16 žmonių, tarp jų paauglys ir trys policijos pareigūnai, pridūrė prokuratūra.
Ukraina susiduria su trimis problemomis eksportuojant dronus į Artimuosius Rytus
21:57
Po daugiau nei ketverių metų plataus masto karo Ukraina tapo pasauline dronų supergalia, kurios technologijos yra paklausios visame pasaulyje. Apie tai rašo „Washington Monthly“, pridurdama, kad galimybės, kurias Ukraina sukuria savo sąjungininkams, gali būti prarastos, jei abi pusės nesugebės jomis pasinaudoti.
Leidinys pažymi, kad per daugiau nei ketverius karo metus dronai tapo dominuojančia jėga fronto linijose Ukrainoje. Šios technologijos patraukė daugelio šalių dėmesį. Dar vertingesnė už pačius ginklus yra Ukrainos patirtis kuriant dronų ekosistemą. Skirtingai nei Vakaruose, kur naujų ginklų kūrimas gali užtrukti dešimtmečius, Ukrainoje inovacijų ciklas trunka vos kelis mėnesius. Be to, taktika dažnai keičiasi greičiau nei spėja tobulėti technologijos.
Leidinys pažymi, kad karas su Iranu atveria Ukrainai naujų galimybių. JAV ir jų sąjungininkams reikalinga Ukrainos įranga, o Ukrainai reikia „Patriot“ perėmimo raketų. Tačiau šiam bendradarbiavimui trukdo trys pagrindinės kliūtys.
Pirmoji – Persijos įlankos šalys nuo plataus masto karo pradžios rodė mažai simpatijų Ukrainai. Kai kuriais atvejais jos net padėjo Rusijai apeiti sankcijas. Tačiau JAV ir Izraelio invazija į Iraną pakeitė situaciją – per kelias dienas regiono šalys pradėjo artėti prie Ukrainos.
Antroji problema – JAV gynybos struktūrų menkas susidomėjimas Ukrainos karo modeliu. Nors JAV aktyviai naudoja dronus, ekspertai teigia, kad Vašingtonas dar toli nuo Ukrainos dronų ekosistemos kopijavimo. Vis dėlto leidinys mano, kad tai gali pasikeisti, nes Vakarų priešininkai skatina prisitaikyti prie tokių metodų.
Trečioji kliūtis – diskusijos, ar Ukraina gali eksportuoti ginklus karo metu. Pažymima, kad toks draudimas buvo įvestas 2022 m. Nors Volodymyras Zelenskis kalba apie jo panaikinimą, kol kas padaryti tik nedideli žingsniai. Tik kelios Ukrainos įmonės turi teisę sudaryti sutartis su Europos kompanijomis, o visas ginklų srautas yra griežtai kontroliuojamas.
Leidinys pabrėžia, kad Ukrainos kelias į ginklų eksportą į Artimuosius Rytus „nebus lengvas“. Karas regione išryškina Ukrainos patirties svarbą, o gamintojai įspėja, kad delsti negalima.
„Kiekvieną mėnesį, kai Kyjivas delsia išduoti eksporto leidimus, mes sukuriame vis daugiau konkurencijos užsienyje“, – perspėjo vienas pramonės ekspertas.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukraina ir Saudo Arabija pasiekė susitarimus dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Pasak prezidento Zelenskio, šis susitarimas sudaro pagrindą tolimesnėms sutartims, technologiniam bendradarbiavimui ir investicijoms Ukrainoje.
Apskritai, pasak prezidento, Ukraina su Artimųjų Rytų arabų šalimis sudarė 10 metų trukmės susitarimus dėl bendros ginklų gamybos. Pagal šiuos susitarimus Ukraina taip pat bendradarbiaus su šiomis šalimis energetikos srityje.
Analizė: Rusija Ukrainoje kovo mėnesį nepasiekė jokių teritorinių laimėjimų
20:03 Atnaujinta 21:14
Rusijos kariuomenė kovo mėnesį pirmą kartą per pustrečių metų Ukrainos fronto linijoje nepasiekė jokių teritorinių laimėjimų, parodė naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
Analizės duomenimis, dėl Kyjivo lokalizuotų proveržių pietryčiuose, taip pat dėl teritorijų praradimo kovo ir vasario mėnesiais pietinėje fronto linijos dalyje tarp Donecko ir Dnipropetrovsko sričių Rusijos kariuomenės pažanga nuo 2025 metų pabaigos lėtėja.
Tuo metu Ukrainos pajėgos visame fronto ruože kovo mėnesį sugebėjo atkovoti devynis kvadratinius kilometrus.
Ukrainai mesti kaltinimai tariamu sąmokslu per JAV prezidento rinkimus: kas už to slepiasi?
19:12
Socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų, kuriuose Ukraina apkaltinta sąmokslu. Pasakojama, esą šalis gavo finansinės paramos iš JAV, bet šiuos pinigus slapta nukreipė atgal ir jie įkrito tiesiai į buvusio prezidento Joe Bideno rinkimų kampanijos sąskaitą. 15min išsiaiškino, iš kur atkeliavo tokia informacija ir kiek ja galima pasitikėti.
Atskleidė sąmokslą?
Vieno „Facebook“ vartotojo teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pranešimą, kuriame esą pasakojama, kaip Nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard atskleidė Ukrainos vyriausybės sąmokslą. Šio tikslas – „perplauti amerikiečių mokesčių dolerius, skirtus Joe Bideno 2024 m. prezidento rinkimų kampanijai“.
Vyras aiškino: „Kaip mes ir visada žinojome, Ukraina yra didžiulė „giliosios valstybės“ pinigų plovimo operacija“.
Smogė lėktuvui An-72P ir bepiločių „Orion“ bazei Kryme: kaip viskas atrodė
17:49
Kryme esančiame Kirovo kariniame aerodrome Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos ir karinė žvalgyba GUR sunaikino keturis orlaivius ir sunkiųjų bepiločių „Orion“ bazę, lėktuvą AN-72P ir radiolokacinę stotį „Meč“. Tai pareiškė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, šaukiniu Madiaras.
Pasak jo, balandžio 2 d. naktį 1-ojo atskiro pajėgų centro ir karinės žvalgybos dronai su „mandagumo vizitu“ apsilankė Rusijos objektuose – naujausių brangių smogiamųjų-žvalgybinių orlaivių „Orion“ bazėje ir priešlėktuvinių treniruočių punkte.
Kaip pažymėjo vadas, „Orion“ gali išbūti ore 24 valandas iki 250-300 kilometrų gylyje, vykdyti žvalgybą ir nešti iki 250 kilogramų ginkluotės (raketų arba bombų) iki 7,5 kilometrų aukštyje.
„Ši slėptuvė visiškai sunaikinta Kirovo aerodrome netoli Krasnoselsko vietovės. Patvirtinta, kad sunaikinti 4 vienetai bepiločių orlaivių „Orion“. Ten taip pat aptiktas ir sunaikintas transporto lėktuvas An-72P ir sovietinė mobili dviejų koordinačių radiolokacinė stotis P-37 „Meč“, – pabrėžė R.Brovdi.
Jo teigimu, tai buvo padaryta naudojant FP-2 su 60-100 kg kovine galvute.
Paviešino Rusijos ir Baltarusijos šnipų pavardes
17:00
Latvijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba (MIDD) atskleidė kelių Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos (GRU) pareigūnų ir vieno GRU pareigūno Baltarusijoje, kurie šnipinėjo Latviją, pavardes.
MIDD parengtame metiniame grėsmių įvertinime ir 2025 metų veiklos ataskaitoje teigiama, kad Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos bei saugumo tarnybos jau seniai bendradarbiauja, ir kad Baltarusija taip pat renka žvalgybos informaciją Rusijai, o Minsko karinė žvalgyba gali būti laikoma Rusijos GRU „filialu“.
Tokios pavardės
Tarp Rusijos specialiųjų tarnybų atstovų MIDD kaip šnipus identifikavo majorą Aleksejų Pyžikovą, antrojo rango kapitoną Aleksejų Lesnikovą, antrojo rango kapitoną Nikolajų Četverikovą, papulkininkį Aleksandrą Jušiną, pulkininką Aleksandrą Gladkovą ir Grigorijų Ivanovą, kurio laipsnis nenurodytas. Tarp Baltarusijos tarnybų atstovų, kaip šnipas identifikuotas Sergejus Baranovas.
MIDD atskirai pabrėžė 1989 metais gimusio Rusijos GRU pareigūno G. Ivanovo veiklą prieš Latviją, kurią jis vykdė nuo 2017 metų.
G. Ivanovas organizavo žvalgybos informacijos apie aviacijos reikmėms naudojamą privačią infrastruktūrą, pavyzdžiui, Spilvės aerodromą, apie NATO sąjungininkų pajėgų buvimą šalyje ir apie įvairius pokyčius Latvijos gynybos sektoriuje rinkimą.
Pasitelkdamas tolimo giminaičio Latvijoje pagalbą, G. Ivanovas gaudavo informacijos apie Latvijos visuomenės nuotaikas, pagalbą Ukrainai ir itin svarbią šalies infrastruktūrą.
G. Ivanovas iš agento taip pat gaudavo praktinės informacijos, pavyzdžiui, apie iš anksto apmokėtų mobiliojo ryšio kortelių įsigijimo sąlygas Latvijoje.
Pasak MIDD, Rusijos GRU vadovaujamų agentų užduotys gali skirtis priklausomai nuo aplinkybių, atsižvelgiant į Rusijos ginkluotųjų pajėgų poreikius tikslinėje šalyje, įskaitant tiesioginę paramą karinėms užduotims.
Tarnyba pabrėžia, kad ryškus pavyzdys yra agentų grupės, kuriai vadovavo pats G. Ivanovas, susijęs su GRU 316-uoju žvalgybos centru Rusijos okupuotame Kryme, veikla Ukrainoje iki 2023 metų rugpjūčio, kai grupė buvo išaiškinta ir sulaikyta Ukrainos saugumo tarnybų.
Pasak MIDD, buvo nustatyta, kad šie agentai rinko ir perdavė G. Ivanovui informaciją, reikalingą oro smūgiams Odesoje vykdyti, nustatė Ukrainos oro gynybos sistemų buvimo vietas ir jų judėjimą, taip pat pranešė apie smūgių padarytą žalą.
MIDD ataskaitoje teigiama, kad karinio konflikto tarp Vakarų šalių ir Rusijos atveju GRU užverbuoti agentai Latvijoje turėtų būti naudojami panašiai kaip Ukrainoje, neatsižvelgiant į tai, kad tokia agentų veikla galėtų kelti grėsmę civilių gyvybėms.
MIDD pažymi, kad Rusijos GRU veiksmai Ukrainoje atspindi metodus, kurie taip pat galėtų būti panaudoti prieš Latviją.
Tarnyba paaiškina, kad kai kuriais atvejais tokie metodai jau buvo naudojami žvalgybos informacijai gauti ir diversijoms Europoje vykdyti.
MIDD ataskaitoje taip pat teigiama, kad iki 2022 metų vasario Rusijos ambasadoje Latvijoje dirbo Rusijos GRU pareigūnai, kurie, prisidengdami gynybos ar karinio atašė pareigomis, iš tikrųjų rinko strateginio lygio žvalgybos informaciją.
Netrukus po to, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, visi GRU pareigūnai, tuo metu ėję karinių atašė pareigas Rusijos ambasadoje, buvo išsiųsti iš Latvijos.
Tačiau, kaip aiškina MIDD, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnai toliau vykdo veiklą prieš Latviją ir NATO valstybes nares.
Dėl Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą MIDD pažymėjo, kad pagrindinė Rusijos GRU operatyvinės ir taktinės žvalgybos užduotis yra teikti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms žvalgybos informaciją, reikalingą karinių operacijų užsienyje planavimui ir vykdymui.
Latvijoje ši veikla yra sutelkta į NATO pajėgų dislokavimo, ginkluotės ir kovinės parengties tyrimą, Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų struktūros ir pajėgumų kartografavimą bei itin svarbios infrastruktūros ir gynybos sistemų pažeidžiamų vietų nustatymą.
MIDD pažymi, kad esminė Rusijos GRU operatyvinės ir taktinės žvalgybos veiklos įgyvendinimo sąlyga yra agentų (šnipų) verbavimas žvalgybos informacijai rinkti, taip pat kitų asmenų, kurie galėtų būti įtraukti į bendradarbiavimą, paieška.
Už agentūros ryšių palaikymą operatyviniu ir taktiniu lygmeniu yra atsakingi žvalgybos centrai Maskvoje, Sankt Peterburge, Kaliningrade ir Smolenske, kurių pagrindinė užduotis – rinkti žvalgybinę informaciją apie regione esančias Rusijai nedraugiškas valstybes, įskaitant Latviją.
Kaip teigiama ataskaitoje, šie žvalgybos centrai ypač aktyviai verbuoja Latvijos piliečius, kurie reguliariai keliauja į Rusiją ir Baltarusiją.
MIDD savo metinėje grėsmių analizėje ir 2025 metų veiklos ataskaitoje taip pat įspėja, jog tuo atveju, jei Kremlius įgaus daugiau pasitikėjimo dėl savo gebėjimų naudoti branduolinį šantažą, artimiausiu metu gali suintensyvėti su branduoliniais ginklais susijusi grėsminga veikla.
Moldova nubalsavo už galutinį pasitraukimą iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos
16:32
Moldovos parlamentas ketvirtadienį pritarė susitarimo dėl Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) įsteigimo, taip pat šios organizacijos protokolo ir statuto denonsavimui ir tai žymi galutinį šalies pasitraukimą iš NVS statutinių institucijų.
Apie tai skelbia vyriausybinė naujienų agentūra „Moldpres“.
Sprendimas priimtas Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva. Ministerija teigia, kad pagrindinės NVS vertybės ir principai nebeužtikrinami, ypač kalbant apie teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą.
Pareigūnai atkreipia dėmesį į Rusijos veiksmus regione, įskaitant karą prieš Ukrainą ir neteisėtą karinį buvimą Moldovos teritorijoje.
Denonsavimo dokumentui pritarė parlamentarų dauguma, taip patvirtindama Moldovos pasitraukimą iš pagrindinių NVS struktūrų.
Pareigūnų teigimu, šis žingsnis yra natūralus šalies europinės krypties ir siekio įstoti į Europos Sąjungą kontekste.
Sausį Moldovos užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi paskelbė, jog šalis vykdo būtinas procedūras, kad galutinai pasitrauktų iš Rusijos vadovaujamos NVS.
Viena skurdžiausių Europos valstybių Moldova NVS veikloje nedalyvauja nuo 2023 metų.
Orbanas stojo ginti Putino: reikia šito imtis nedelsiant
16:27
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paragino Europą nedelsiant panaikinti sankcijas Rusijos energetikai, kad apsaugotų savo ekonomiką nuo „vienos didžiausių ekonominių krizių jos istorijoje“, kurią sukėlė karas su Iranu.
Atsakydamas į Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko perspėjimą, kad Donaldo Trumpo ir V.Orbano pastarojo meto veiksmai yra tarsi Putino svajonių planas, įsižeidęs Vengrijos premjeras sustiprino savo raginimus keisti ES politiką Rusijos atžvilgiu.
„Turime galvoti ne apie Putiną, o apie savo šalį ir savo žmones. Užuot kurstęs karą, mylėk ir gelbėk savo šalį, Donaldai“, – erzino jis Donaldą Tuską.
Buvo sąjungininkai su Tusku
Lenkijos ir Vengrijos premjerai – kadaise buvę artimi politiniai sąjungininkai – pastaraisiais mėnesiais ne kartą susikirto dėl nuolatinių V.Orbano bandymų blokuoti tolesnes sankcijas Rusijai ir pagalbą Ukrainai, o naujausi žiniasklaidos pranešimai atkreipė dėmesį į glaudžius pastarojo vyriausybės ryšius su Maskva.
„Europa artėja prie vienos didžiausių ekonominių krizių savo istorijoje. Pasaulis susiduria su rimta energetikos krize. Europai gresia rimtas pavojus. Vienintelė išeitis – panaikinti Rusijos energetikai taikomas sankcijas. Nedelsiant.
Turime galvoti ne apie V.Putiną, o apie savo šalį ir savo žmones. Užuot kurstęs karą, mylėk ir gelbėk savo šalį, Donaldai!“ – sakoma V.Orbano žinutėje, kurią cituoja „The Guardian“.
Politiko komentarai nuskambėjo likus vos 10 dienų iki svarbių Vengrijos parlamento rinkimų, o apklausos rodo, kad jis gali būti nustumtas į šalį po 16 metų valdymo, didėjant nusivylimui šalies ekonomika ir politikais.
Rusija siųs antrą naftos tanklaivį į Kubą
15:25
Rusija į JAV degalų blokados slegiamą Kubą išsiųs antrą naftos tanklaivį, ketvirtadienį pareiškė rusų energetikos ministras Sergejus Civiliovas.
„Laivas iš Rusijos Federacijos prasiveržė pro blokadą. Dabar kraunamas antrasis. Nepaliksime kubiečių bėdoje“, – pareiškė ministras, kurį citavo Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Antradienį JAV sankcionuotas laivas „Anatolij Kolodkin“, gabenęs maždaug 730 tūkst. barelių naftos, po trijų savaičių kelionės iš Rusijos įplaukė į Matansaso uostą Kubos vakaruose.
Ši naftos siunta buvo pirmasis Kubą pasiekęs naftos krovinys nuo sausio, kai JAV pajėgos per reidą sučiupo Venesuelos prezidentą ir Havanos sąjungininką Nicolasą Maduro.
Dėl N. Maduro nušalinimo Kuba neteko pagrindinio naftos tiekėjo ir saloje kilo energetikos krizė, dėl kurios smarkiai pakilo degalų kainos ir prasidėjo kasdieniai elektros tiekimo nutraukimai.
„Kuba yra mūsų artimiausia draugė ir partnerė Karibuose ir mes neturime teisės jos palikti likimo valiai. Pagalba Kubai bus teikiama ir toliau“, – trečiadienį per savaitinę spaudos konferenciją sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Rusija yra artima Havanos sąjungininkė ir yra kritikavusi Vašingtoną už tai, kad jis blokuoja kuro tiekimą į salą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė nematąs „jokių problemų“ dėl to, kad Rusija siunčia salai naftą.
„Kubai yra atėjęs galas. Ten blogas režimas. Ten labai blogi ir korumpuoti vadovai ir nesvarbu, ar jie gaus laivą naftos, ar ne“, – sakė jis.
