- Rusija griebėsi pačios bjauriausios taktikos: „žmonių safarį“ vykdo tiesiog gatvėje
- Meistriškas Putino ėjimas Trumpui už nugaros – rado naują vertingą draugą
- Galingas smūgis: Ukraina su britų dronais susprogdino Rusijos tiltą per Dniepro upę
- Mistinė Europos misija dėl „Družbos“: ekspertai dingo kaip į vandenį
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Maskva gali likti be savo Pergalės dienos paradų: štai kodėl
15:17
Rusijos valdžios institucijos svarsto galimybę atšaukti tradicinius gegužės 9-osios Pergalės dienos paradus Maskvoje ir Sankt Peterburge dėl naujų Ukrainos ilgojo nuotolio raketų atakų grėsmės, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Karą palaikantys Rusijos kariniai tinklaraštininkai sukėlė sąmyšį dėl šių didelio atgarsio sulaukiančių renginių pažeidžiamumo.
Kalbėdamas Rusijos propagandinėje laidoje „Solovjovas LIVE“, žinomas tinklaraštininkas Ilja Tumanovas atkreipė dėmesį į tai, kaip atrodytų, jeigu Raudonojoje aikštėje pradėtų skambėti oro pavojaus sirenos ir nutrauktų paradą.
„Įsivaizduokite: „Paradai, dėmesio!“ – ir paskelbiamas perspėjimas apie raketas. Kas nutiks aikštėje ir aplink ją? Tai bus didelis smūgis žiniasklaidai, net jei niekas nenukentės“, – dėstė I.Tumanovas. Pasak tinklaraštininko, tos parado dalies, kuri vyksta oro jau atsisakyta.
Pažymima, kad balandžio 5 d. numatyta repeticija taip pat buvo staiga sustabdyta, o kariams įsakyta grįžti į nuolatines dislokacijos vietas „iki atskiro pranešimo“, todėl tai tik paaštrino spėliones, kad renginys gali būti atidėtas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie galimą atšaukimą, bandydamas išsisukti, pareiškė: „Mes ruošiamės švęsti Pergalės dieną.“
Rusijai nerimą kelia Ukrainos tolimojo nuotolio smogiamieji pajėgumai, ypač sparnuotosios raketos „Flamingo“. Praėjusių metų rugpjūtį viešai pristatyta „Flamingo“ raketa gali įveikti stulbinantį 3000 km nuotolį, todėl Maskva, esanti vos už 450 km nuo Ukrainos sienos, yra lengvas taikinys, pastebėjo „The Moscow Times“.
Ši raketa jau įrodė, kad yra labai veiksminga – vasario mėn. ji sėkmingai smogė didžiausiai Rusijos raketų gamyklai Permės srityje, o kovo mėn. – didelei sprogmenų gamyklai Samaros srityje.
Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, kadaise didingi gegužės 9 d. Maskvos kariniai paradai, skirti sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare atminti, buvo smarkiai sumažinti.
2022 ir 2023 m. buvo atšauktos ore rengiamos parado dalys, o šiuolaikinė ginkluotė iš arsenalo iš esmės išnyko, todėl 2023 m. Raudonojoje aikštėje liko tik vienas Antrojo pasaulinio karo laikų tankas T-34, kuris riedėjo per Raudonąją aikštę.
Nors 2024 m. ir 2025 m. paradų dalyvių skaičius šiek tiek išaugo, jie vis tiek neprilygo paradams, kurie buvo organizuojami prieš karą, o tai tik patvirtina, kad karas smarkiai apkarpė Rusijos atsargas, teigiama straipsnyje.
Galimas gegužės 9 d. paradų atšaukimas yra tiesioginė sparčiai plėtojamų Ukrainos raketų sistemų ir dronų programų pasekmė. Sėkmingai kurdamas ir dislokuodamas tolimojo nuotolio ginklus, tokius kaip sparnuotosios raketos „Flamingo“, Kyjivas veiksmingai panaikino saugumo iliuziją Rusijos teritorijos gilumoje.
Neseniai suduoti smūgiai Morozovo sprogmenų gamyklai ir pagrindiniams chemijos objektams Samaros srityje rodo, kad Ukraina dabar gali sistemingai taikytis į Kremliaus karinį-pramoninį kompleksą už šimtų kilometrų nuo sienos. Tokie pajėgumai ne tik trikdo Rusijos fizinę karo mašiną, bet ir verčia Maskvą mažinti svarbiausių propagandinių renginių mastą, taip patvirtinant, kad psichologinis ir logistinis karo poveikis pasiekė Rusijos sostinę.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:01
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Norvegija neperdavė Ukrainai šešių pažadėtų F-16
00:25
Šeši naikintuvai F-16, kuriuos Norvegija pažadėjo perduoti Ukrainai, iki šiol nepristatyti. Visi šie lėktuvai šiuo metu yra remonto dirbtuvėse Belgijoje, remdamasis neįvardytais šaltiniais rašo NRK.
Leidinio pašnekovų teigimu, du naikintuvai Belgijoje remontuojami jau daugiau nei metus po to, kai buvo naudojami Ukrainos pilotų mokymams Danijoje. Kiti keturi lėktuvai buvo netvarkingi, todėl negalėjo pakilti į orą. Jie buvo išardyti dalimis ir išsiųsti į bendrovės „Sabena“ remonto cechą Belgijoje.
Šaltiniai nurodė, kad keturiems lėktuvams, esantiems „Sabena“ remonto ceche, trūksta apie šimto detalių. Jų teigimu, dėl šios priežasties prireiks daug laiko juos vėl surinkti.
Taip pat leidinyje priduriama, kad Norvegijos vyriausybė anksčiau skelbė pareiškimus, sudariusius įspūdį, jog norvegiški F-16 neva jau pristatyti į Ukrainą. Pavyzdžiui, Generalinio štabo viršininkas Eirikas Kristoffersenas teigė, kad šalies Ukrainai padovanoti lėktuvai F-16 „dabar yra svarbi Ukrainos oro gynybos dalis“.
Rusija įteikė Japonijai protesto natą dėl susitarimo tiekti dronus Ukrainai
23:58
Rusija iškvietė Japonijos ambasadorių Maskvoje Akirą Muto dėl susitarimo tarp Japonijos įmonės ir Ukrainos dronų gamintojo.
Kaip praneša „Anadolu Agency“, Rusijos URM pareiškė, kad diplomatui buvo įteikta protesto nata. Ten pabrėžta, kad Ukrainos bepiločių orlaivių atakos Rusijos teritorijoje suteikia Maskvai pagrindą tokį bendradarbiavimą vertinti kaip „atvirai priešišką“ ir darantį žalą šalies saugumui.
Žinyba taip pat teigė, kad santykiai tarp Rusijos ir Japonijos „nukrito iki precedento neturinčio žemo lygio“ dėl Tokijo politikos, kurią Maskva vadina nedraugiška. Rusijos pusė įspėjo: jei Japonija tikrai suinteresuota atnaujinti dialogą, ji turi tai patvirtinti „ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais“.
„Anadolu Agency“ pažymi, kad kalbama apie praėjusį mėnesį sudarytą susitarimą: Tokijo bendrovė „Terra Drone Corporation“ per vieną iš savo struktūrų susitarė dėl bendradarbiavimo su Ukrainos įmone „Amazing Drones LLC“. Šis žingsnis sukėlė griežtą Maskvos reakciją aktyvaus Ukrainos bepiločių naudojimo kare fone.
Žiniasklaida: Lavrovas instruktavo Szijjarto, kaip tiksliai blokuoti Ukrainos narystę ES
21:35
Vengrijos valdininkai ne tik nutekindavo Maskvai visą informaciją apie Europos Sąjungos vidaus politikos „virtuvę“, bet ir derindavo su rusais savo veiksmus blokuojant Ukrainos eurointegracijos pastangas. Tai teigiama tiriamosios žurnalistikos leidinio „VSquare“ publikacijoje.
Tyrėjų rankas pasiekė gausūs Vengrijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų – Peterio Szijjarto ir Sergejaus Lavrovo – pokalbių įrašai. Šių 2023–2025 m. datuojamų įrašų autentiškumas jau patvirtintas.
„Vengrija bet kokiomis aplinkybėmis siūlė Rusijai savotišką „penktosios kolonos“ vaidmenį Briuselyje: P.Szijjarto visada siekė susisiekti su S.Lavrovu ir prašyti jo patarimo (ar leidimo) imtis veiksmų, kurie nenaudingi ES bei Ukrainai, tačiau labai naudingi Maskvai“, – rašo „VSquare“.
Tyrime nurodoma, kad pagrindinis įrankis, kurį Vengrija naudojo blokuodama Ukrainos eurointegraciją, buvo nacionalinių mažumų teisės Ukrainoje.
Žurnalistai cituoja epizodą, kai 2024 m. birželį S.Lavrovas ir P.Szijjarto telefonu derino detales, kaip tiksliai Briuselyje reikėtų eskaluoti mažumų teisių temą.
Kai P.Szijjarto detaliai išdėstė S.Lavrovui, kaip jis reikalavo Briuselio priversti Ukrainą „grąžinti“ vengrų mažumai „teises, kurias mes jau turėjome“, Rusijos ministras pakreipė pokalbį apie etninius rusus Ukrainoje ir tai, kaip Kremliaus reikalavimų nevykdymas gali sustabdyti ar sužlugdyti Ukrainos stojimo į ES procesą. P.Szijjarto atsakė, kad pagarba mažumų teisėms yra universalus principas, kuriuo remiasi Europos Tarybos veikla.
„Šiandien tai jūsų mažuma, o rytoj – mūsų“, – atsakė P.Szijjarto.
Kitas iškalbingas momentas tyrėjų užfiksuotuose pokalbiuose – Rusijos ministro prašymas atsiųsti jam ES ir Ukrainos pagrindų deklaracijos dėl narystės pažado kopiją. Nors dokumentas buvo viešas ir prieinamas atviruose šaltiniuose, S.Lavrovas vis tiek paprašė P.Szijjarto jį atsiųsti ir gavo pažadą, kad dokumentas bus atsiųstas.
Vienos Vakarų specialiosios tarnybos aukšto rango pareigūnas, su kuriuo konsultavosi tyrėjai, daro prielaidą, kad šiuo epizodu S.Lavrovas tiesiog tikrino ribas – kiek toli P.Szijjarto pasiryžęs eiti padėdamas Rusijai.
„Tai beveik kaip lojalumo testas, skirtas įvertinti agento pasirengimą vykdyti įsakymus ar užduotis“, – teigė pareigūnas.
Vance'as trykšta optimizmu: „Karas prarado prasmę“
20:25
JAV viceprezidentas J.D.Vance'as pareiškė, kad derybose tarp Rusijos ir Ukrainos dėl karo nutraukimo stebima „reikšminga pažanga“, o šalių pozicijos, jo teigimu, suartėjo. Tai jis sakė trečiadienį vizito Budapešte metu, praneša „Laisvės radijas“.
„Iš pradžių mums nepavyko įtikinti Rusijos ir Ukrainos bent suformuluoti, ko jos nori konfiktui užbaigti. Dabar mes tai pasiekėme. Gavome dokumentus iš ukrainiečių ir rusų. Mes faktiškai privertėme juos išsakyti savo pozicijas, ir laikui bėgant šios pozicijos vis labiau artėjo viena prie kitos“, – sakė J.D.Vance'as.
Pasak jo, šalys dar nepasiekė galutinio susitarimo, tačiau jis nusiteikęs „gana optimistiškai, nes karas iš esmės prarado prasmę“.
Kaip teigė JAV viceprezidentas, šiuo metu kalba sukasi „apie derybas dėl kelių kvadratinių kilometrų teritorijos viena ar kita kryptimi“.
„Ar tai verta dar šimtų tūkstančių jaunų Rusijos ir Ukrainos vyrų gyvybių? Ar tai verta papildomų mėnesių ar net metų aukštų energijos kainų ir ekonominio nuniokojimo?“ – pažymėjo jis.
Kartu J.D.Vance'as sukritikavo Europos lyderius už tai, kad jie, jo nuomone, nedaro pakankamai, kad karas būtų nutrauktas.
Vance'as pavadino Zelenskio žodžius apie Orbaną „skandalingais“
18:02
JAV viceprezidentas J.D.Vance'as trečiadienį lankydamasis Budapešte pavadino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komentarus Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano atžvilgiu „skandalingais“. Jis pakartojo Budapešto kaltinimus, esą Kyjivas naudojasi energijos išteklių tiekimu, siekdamas paveikti šalies rinkimų rezultatus.
Agentūros „Reuters“ teigimu, J.D.Vance'o pastabos nuskambėjo vizito Budapešte metu. Šiuo apsilankymu siekiama sustiprinti nacionalisto V.Orbano pozicijas prieš balandžio 12 d. vyksiančius rinkimus, kurie jam tapo rimčiausiu iššūkiu per visus 16 valdymo metų.
Agentūra pažymi, kad turimas omenyje dar kovo 5 d. V.Zelenskio išsakytas pareiškimas dėl Vengrijos blokuojamos 90 milijardų eurų Europos Sąjungos paskolos Ukrainai. Tuomet jis sakė: „Tikimės, kad vienas žmogus Europos Sąjungoje neblokuos 90 milijardų ar pirmojo jų pervedimo, ir Ukrainos kariai turės ginklų. Priešingu atveju – duosime to žmogaus adresą mūsų ginkluotosioms pajėgoms, mūsų vyrams – tegul jie jam skambina ir kalbasi jo kalba.“
Kalbėdamas Vengrijos universitete, J.D.Vance'as teigė, kad V.Orbanas jam papasakojo apie V.Zelenskio pastabas: „Tai visiškas skandalas. Niekada neleiskite, kad užsienio vyriausybės vadovas... grūmotų šalies sąjungininkės vyriausybės vadovui.“
Vėliau J.D.Vance'as apkaltino žiniasklaidą dvigubais standartais nušviečiant galimą užsienio šalių kišimąsi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus bei balsavimą Vengrijoje.
Akibrokštas: Maskva planuoja mėnulyje įkurti „suverenias Rusijos teritorijas“
15:54
Rusijos mokslų akademija pasiūlė planą padalyti Mėnulį taip, kad Rusija gautų savo „suverenias teritorijas“.
Rusijos kosmoso mokslo programa galiausiai leis Maskvai nustatyti Mėnulio teritorijų kontrolę, pareiškė Rusijos mokslų akademijos viceprezidentas Sergejus Černyševas kosmoso tyrimams skirtame prezidiumo posėdyje, apie kurį pranešė Rusijos naujienų agentūra RBK.
„[Mėnulio programa] suteiks naujų žinių ir technologijų Mėnulio tyrimams. Galiausiai ji padės Mėnulio paviršiuje įkurti suverenias Rusijos teritorijas“, – jo žodžius citavo agentūra.
Tačiau per tą patį renginį S.Černyševas taip pat paskelbė apie tolesnį Rusijos Mėnulio programos vėlavimą: kita šalies misija „Luna-26“ atidėta iki 2028 m., t.y. metams vėliau, nei planuota anksčiau.
Vėlesnės misijos „Luna-27/1“ ir „Luna-27/2“ dabar numatytos 2029 ir 2030 m., o „Luna-28“ perkelta į 2036 m.
Rusija, kuri Šaltojo karo metais kartu su JAV buvo viena iš dviejų kosmoso galybių, dabar stengiasi neatsilikti nuo savo senųjų varžovių ir naujų žaidėjų, tokių kaip Kinija ir Indija, kurios pastaraisiais metais sparčiai plėtojo savo kosmoso programas.
S.Černyševo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai JAV misija „Artemis II“ grįžta namo po istorinės Mėnulio apskriejimo misijos, kurios metu astronautai pasiekė rekordą – įveikė didžiausią atstumą, kurį žmonės kada nors yra nukeliavę nuo Žemės.
Ši misija yra pasirengimo astronautų nusileidimui Mėnulyje pagal programą „Artemis IV“, planuojamą 2028 m., dalis.
Kosmoso tyrinėjimai
S.Černyševas nurodė, kad Rusijos Mėnulio programa bus vykdoma dviem etapais, o pirmuoju bus siekiama įsisavinti nusileidimui Mėnulio paviršiuje reikalingas technologijas ir atlikti tyrimus Mėnulio paviršiuje.
Antrajame etape bus statomi Mėnulio bazių pagrindai.
„Mėnulio programa padės Rusijai išlaikyti vietą tarp pirmaujančių kosmoso valstybių, aktyviai tyrinėjančių Mėnulį“, – RBK toliau citavo S.Černyševą.
Numatomas Rusijos Mėnulio programos biudžetas iki 2036 m. – apie 700 mlrd. rublių (7,7 mlrd. eurų), o bendras platesnio masto kosmoso tyrimams numatytas finansavimas – apie 4,4 trln. rublių (48 mlrd. eurų), anksčiau pranešė laikraštis „Moscow Times“.
Rusija, Šaltojo karo metais surengusi kelias sėkmingas robotų misijas į Mėnulį, dabar susiduria su dešimtmečius trunkančia technologinių pajėgumų pertrauka, kad galėtų pakartoti ankstesnius pasiekimus.
Paskutinę savo Mėnulio misiją – ir vienintelę posovietiniais laikais – pavadinimu „Luna-25“ Maskva pradėjo 2023 metais. Tačiau operacija baigėsi nesėkme, kai erdvėlaivis nusileidimo metu atsitrenkė į Mėnulio paviršių.
„Mes pamiršome, kaip nusileisti Mėnulyje, – tuomet pareiškė rusų astronomas Michailas Marovas. – Septintajame dešimtmetyje tai darėme ne kartą, tačiau dabar praradome viską, kas leido tai pasiekti.“
Pirmasis toks Europoje: į vandenį nuleistas bepiločius dronus nešantis laivas
15:44
Rumunijos laivų statykla nuleido į vandenį pirmąjį Europoje specialiai Portugalijos karinėms jūrų pajėgoms pastatytą bepiločius orlaivius gabenantį laivą, kuris žymi „tašką, už kurio nėra kelio atgal“ pereinant prie bepiločių technologijų, rašo „TVP World“.
107 metrų ilgio daugiafunkcinė jūrinė platforma „D. Joao II“, pavadinta Portugalijos XV a. monarcho vardu, iš statyklos Juodosios jūros uostamiestyje išplaukė balandžio 7 d.
Pažymima, kad laivas buvo sukurtas taip, jog gabentų bepilotes sistemas, kurias galima dislokuoti ore, ant vandens ir po vandeniu, o ne tradiciniams orlaiviams su įgula transportuoti.
„Atsižvelgiant į didelę Portugalijos pakrantę, šis laivas yra vertingas papildymas tiek Portugalijos karinėms jūrų pajėgoms, tiek Europos jūrų operacijoms“, – sakė laivą užsakiusios bendrovės „Damen“ komercijos direktorius Bramas Langeveldas.
„Jis padės užtikrinti jūrų saugumą, vykdyti mokslinius tyrimus ir reaguoti į nelaimes“, – nurodė jis.
Laivas atliepia išmoktas pamokas iš šiuolaikinių konfliktų, įskaitant karą Ukrainoje ir padidėjusio Rusijos karinio jūrų laivyno aktyvumo, kai stebėjimui, smūgiams ir žvalgybai vis dažniau naudojamos bepilotės sistemos.
Laivas, pastatytas už maždaug 132 mln. eurų iš Europos Sąjungos atkūrimo lėšų, turėtų būti lankstus bepiločių orlaivių centras, galintis per kelias dienas pakeisti misijos profilį.
„MPV 10720 yra novatoriško, į ateitį orientuoto Portugalijos karinio jūrų laivyno požiūrio, kuriuo siekiama prisitaikyti prie šiuolaikinių karinio jūrų laivyno reikalavimų, rezultatas“, – pabrėžė B.Langeveldas.
Šiuolaikinis karas
Laivo koncepciją sumanė buvęs karinio jūrų laivyno vadas Henrique Gouveia e Melo, kuris per 2024 m. sutarties pasirašymą ją apibūdino kaip „tašką, iš kurio nebegrįžtama“.
Jo 94 metrų ilgio skrydžio denyje telpa bepiločiai orlaiviai ir sraigtasparniai, o laive esančios sistemos leidžia paleisti ir iškelti bepilotes antžemines ir povandenines transporto priemones bei karinę techniką.
Laivu galima gabenti konteinerius, transporto priemones ar valtis, jame gali dirbti specialistai, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių operatoriai ir mokslininkai.
Jį taip pat galima pertvarkyti taip, kad jame galėtų įsikurti lauko ligoninė, laboratorijos ar humanitarinės pagalbos moduliai.
Suprojektuotas dislokavimui iki 45 dienų, jis padės vykdyti jūrų stebėjimą, apsaugoti svarbią povandeninę infrastruktūrą ir rinkti duomenis realiuoju laiku.
Bandymai jūroje planuojami vėliau šiais metais, prieš laivui pradedant tarnybą Portugalijos laivyne.
Kerčės sąsiauryje Ukrainos dronai sunaikino paskutinį Rusijos keltą
14:40
Ukraina trečiadienį paskelbė apie Rusijos kelto „Slavianin“ neutralizavimą po dronų atakų, kurios buvo nukreiptos į paskutinį Kerčės sąsiauryje likusį rusų traukinių keltą, pranešė leidinys „Ukrainska Pravda“.
Ukrainos gynybos žvalgyba (DIU) pranešė apie sėkmingą operaciją ir pabrėžė, kad šis laivas buvo naudojamas remti Rusijos pajėgas okupuotame Kryme.
„Slavianin“ buvo atakuotas naktį iš balandžio 5-osios į 6-ąją DIU Aktyvių operacijų departamento specialistų, naudojant bepiločius orlaivius.
Žvalgybos duomenimis, keltas vaidino svarbų vaidmenį aprūpinant Rusijos karinį kontingentą degalais, tepalais, ginklais, karine technika bei amunicija.
Operacija įvykdyta po ankstesnių smūgių kovą, kai DIU pranešė pirmą kartą apgadinusi keltą „Slavianin“ bei pažeidusi laivą „Avangard“.
J.D.Vance'as: karą Ukrainoje išspręsti sunkiausia
14:32
JAV viceprezidentas J.D.Vance'as trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas „toliau dirbs“, bandydamas užbaigti karą Ukrainoje.
„Prezidentas sakė, kad tai sunkiausiai išsprendžiamas karas. Tam tikra prasme manėme, kad jis bus lengviausias, bet jis tapo sunkiausiu“, – vizito Budapešte metu sakė J.D.Vance'as, pabrėždamas, kad pasiekta „reikšminga pažanga“.
