Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremlius vėl užsipuolė Baltijos šalis
10:55
Rusijos prezidento padėjėjas Nikolajus Patruševas pirmadienį pareiškė, kad Baltijos šalys ir Suomija neva prisideda prie atakų Rusijos teritorijoje, suteikdamos savo oro erdvę Ukrainos dronų skrydžiams, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.
„Baltijos šalių ir Suomijos oro erdvės suteikimas atakos dronų skrydžiams reiškia tiesioginį NATO valstybių narių dalyvavimą atakose prieš Rusijos teritoriją ir infrastruktūrą su visomis iš to išplaukiančiomis išvadomis ir pasekmėmis“, – interviu leidiniui „Rossijskaja gazeta“ tvirtino N.Patruševas.
Anot patarėjo, tokia parama įgalina smūgius prieš nekarinę jūrinę infrastruktūrą ir Rusijos prekybinį laivyną, įskaitant uostus Leningrado srityje.
N.Patruševas taip pat pažymėjo, kad atstumas nuo šiaurinės Ukrainos sienos iki Leningrado srities viršija 1,4 tūkst. kilometrų. Anot Vladimiro Putino padėjėjo, dronai negali įveikti tokio maršruto be NATO šalių, virš kurių teritorijos jie skrenda, sutikimo.
Kaip argumentus N.Patruševas išskyrė pranešimus apie Estijos gyventojų gaunamas SMS žinutes dėl galimo dronų pasirodymo, taip pat atvejus, kai Suomijos teritorijoje buvo aptikti sudužę dronai. Kartu Kremliaus atstovas išreiškė pasipiktinimą, kad Helsinkis nereikalauja, jog Ukraina nutrauktų tokias atakas.
Ką tai reiškia?
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai tokius N.Patruševo pareiškimus vertina kaip galimą signalą, kad Rusijos pajėgos planuoja pažeisti Suomijos ir Baltijos šalių oro erdvę, taip keršydamos už tai, kad jos tariamai leido Ukrainos bepiločiams orlaiviams naudotis jų oro erdve.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Rusija įspėjo Baltijos šalis už jų neva suteiktą leidimą Ukrainai naudotis savo oro erdve smūgiams prieš Rusiją.
Panašius komentarus dar anksčiau išsakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tuo metu Lietuvos kariuomenė Maskvos pareiškimus apie Ukrainos smūgiams prieš Rusiją Baltijos šalių neva suteiktą oro erdvę vertina kaip koordinuotą propagandinę ataką.
Volodymyras Zelenskis: JAV dėl karo Irane „neturi laiko Ukrainai“
23:35
JAV taikos derybininkai dėl karo Irane „neturi laiko Ukrainai“, interviu Vokietijos televizijai antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Visuomeniniam transliuotojui ZDF jis sakė, kad Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, kurie padėjo tarpininkauti derybose su Maskva dėl Rusijos karo su Ukraina užbaigimo, šiuo metu „nuolat derasi su Iranu“.
V. Zelenskis sakė, kad šie du pasiuntiniai, kuriuos jis pavadino pragmatiškais, bando „patraukti daugiau Putino dėmesio, siekdami, kad karas baigtųsi“.
„Politico“: JAV atnaujino sankcijas Rusijos naftai, tačiau džiaugtis dar per anksti
22:49
JAV sankcijos Rusijos naftai vėl įsigaliojo. Išimtis, įvesta po Hormuzo sąsiaurio blokados, baigė galioti šį savaitgalį.
Nors tai turėtų nudžiuginti Ukrainos rėmėjus, Rusija vis dar turi daug būdų apeiti JAV sankcijas, rašo „Politico“. Vieno demokratų senatoriaus padėjėjas pažymėjo, kad net prieš išduodant laikiną leidimą prekiauti nafta, rusiška žaliava vis tiek patekdavo į rinką.
„Trumpo administracija daugiau nei metus neskyrė jokių sankcijų Rusijai už jų apėjimą – nei dėl naftos pardavimo, nei dėl svarbių pirkimų Kremliaus karinei mašinai“, – sakė šaltinis.
Buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos reikalams Danielis Friedas, dirbęs tiek respublikonų, tiek demokratų administracijose, teigė, kad suteikti Rusijai tokias lengvatas buvo klaida.
Jo nuomone, Trumpo administracija galėjo reikalauti, kad pajamos iš naftos būtų pervedamos į specialią sąskaitą, skirtą tik maistui ir vaistams, taip pat sumažinti naftos kainų „lubas“, kad būtų apribotos Rusijos pajamos.
„Norint išspręsti naftos tiekimo rinkai problemą maksimaliai nedidinant Rusijos pajamų, tai buvo du visiškai logiški žingsniai, tačiau Trumpo administracija jų nesiėmė“, – aiškino jis.
Demokratų senatoriaus padėjėjas taip pat pabrėžė, kad išimčių Rusijos naftai pabaiga nėra priežastis švęsti. Dabar Rusijos tarpininkai dar aktyviau kraus naftą į tanklaivius, tikėdamiesi „dar vienos pergalės“.
„Trumpo administracija aiškiai parodė, kad yra pasirengusi greitai užmerkti akis į Rusijos naftą, siekdama sušvelninti savo politikos Irano atžvilgiu pasekmes“, – pridūrė jis.
Anksčiau „Semafor“ pranešė, kad JAV planuoja pratęsti sušvelnintas ribojamąsias priemones Rusijos ir Irano naftai. Nepaisant oficialių paaiškinimų, kad tai daroma siekiant mažinti energijos kainas, Maskva ir Teheranas dėl to galėjo nustatyti aukštesnes kainas, o Rusija kartais uždirbdavo papildomus 150 mln. dolerių per dieną.
Tuo metu kovo mėnesį Europos Sąjunga dar šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas Rusijai. Jos taikomos maždaug 2600 fizinių ir juridinių asmenų ir apima turto įšaldymą, kelionių draudimus bei kitas priemones.
Ukraina: per Rusijos smūgius žuvo septyni žmonės, tarp jų – vaikas
22:00
Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje antradienį žuvo septyni žmonės, tarp jų – vaikas, o dešimtys buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Nuo jau penktus metus besitęsiančio karo pradžios Maskva kone kiekvieną naktį bombarduoja kaimyninę šalį, į kurią paleidžia šimtus dronų, tačiau pastaruoju metu Rusija smūgius ėmė dažniau rengti ir dienos metu.
Per ryte surengtą išpuolį centrinėje Dnipropetrovsko srityje žuvo penki žmonės, o dar 27 buvo sužeisti, pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Priešas daugiau nei 30 kartų raketomis, dronais ir artilerija smogė keturiems srities rajonams“, – pridūrė jis.
Rusai plečia buferinę zoną palei sieną Sumų srityje
21:27
Rusijos okupantai tęsia bandymus plėsti buferinę zoną palei valstybės sieną Sumų srityje, praneša stebėjimo projektas „DeepState“.
„Rusai ėmėsi šių veiksmų po to, kai patikrino mūsų sieną, siekdami nustatyti, ar gali perimti teritorijos kontrolę ir rasti silpnąsias vietas. Grabovskojės kaimas tam tikra prasme buvo šių veiksmų pradžia, o šiandien spaudimas tęsiasi Miropolės rajone, kur matomi priešo pasistūmėjimai“, – teigiama pranešime.
Analitikai pažymi, kad naujai susiformavusi priešo kontrolės ir įsiskverbimo zona (žemėlapyje pažymėta raudona ir pilka spalvomis) palei sieną Sumų srityje šiuo metu siekia apie 150 km².
„Gynybos pajėgos žino apie priešo planus, stebi situaciją ir stengiasi sustabdyti kontrolės plėtrą, tačiau svarbiausias klausimas – kas turėjo tai pastebėti anksčiau ir užkirsti tam kelią“, – priduria autoriai.
Rusų aktyvėjimas Sumų srityje
Rusijos pajėgos pastebimai suintensyvino puolimo veiksmus Sumų srityje ir pasiekė tam tikrų laimėjimų pasienyje.
Jungtinių pajėgų grupės atstovas Viktoras Tregubovas teigė, kad rusai aktyviai bando judėti į priekį ir plėsti savo kontroliuojamas teritorijas.
Tačiau, pasak jo, kalbama apie nedidelius atstumus – maždaug 1–1,5 km nuo sienos.
Ukrainos gynybos pajėgos atsisako tradicinių „Patriot“ naudojimo metodų
21:03
Ukrainos pajėgos, naudojančios amerikietiškas oro gynybos sistemas „Patriot“, pradeda nukrypti nuo tradicinių perėmimo raketų naudojimo metodų Rusijos raketų atakų metu.
Kaip praneša „Business Insider“, vieno Ukrainos „Patriot“ padalinio vadas teigė, kad pagal standartinę oro gynybos doktriną prieš kiekvieną Rusijos sparnuotąją ar balistinę raketą turėtų būti paleidžiamos dvi–keturios perėmimo raketos. Tačiau dėl ribotų atsargų jo vadovaujamos pajėgos kiekvienam taikiniui paleidžia tik po vieną raketą.
Vaizdo įraše, kurį praėjusį savaitgalį paskelbė Vakarų oro vadavietė, vadas, įvardytas kaip Alexandra, sakė, kad gynybos pajėgos stengiasi naudoti kuo mažiau perėmimo raketų. Jis taip pat pabrėžė, kad efektyviai kovai su Rusijos atakomis reikia daugiau resursų.
Kol kas neaišku, kiek plačiai Ukrainos „Patriot“ įgulos taiko šią vienos raketos strategiją. Nors kelių raketų paleidimas vienu metu yra brangus, tai laikoma rizikos valdymu – prioritetas teikiamas taikinio sunaikinimui, o ne resursų taupymui. Tačiau Ukraina tokios prabangos sau leisti negali, pažymi straipsnio autorius. Intensyvaus konflikto atveju tokios galimybės gali neturėti ir JAV bei jų sąjungininkai.
Ginklai Ukrainai
Kaip pranešta, balandžio 14 dieną Ukraina ir Vokietija pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą.
Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas paskelbė, kad suderintas apie 4 mlrd. eurų vertės gynybos susitarimų paketas. Jis apima oro gynybos stiprinimą, ilgo nuotolio pajėgumų vystymą ir bendrą dronų gamybą.
Vokietija finansuos kelių šimtų „Patriot“ raketų pirkimą, kas reikšmingai sustiprins Ukrainos miestų ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Taip pat numatytas 36 „IRIS-T“ paleidimo įrenginių tiekimas, stiprinantis daugiasluoksnę oro gynybos sistemą.
Putinas galės siųsti kariuomenę į šalis prisidengdamas nauju tikslu
18:06
Rusijos Valstybės Dūma pirmuoju svarstymu pritarė įstatymo projektui, kuriuo išplečiami Rusijos prezidento įgaliojimai siųsti karius į užsienio šalis „ginti Rusijos piliečių teises“. Pagal vyriausybės parengtą dokumentą, Vladimiras Putinas galės panaudoti Rusijos kariuomenę operacijoms užsienyje rusų suėmimo, sulaikymo, baudžiamojo ir kitokio persekiojimo atvejais, praneša „Interfax“.
Kalbama apie priemones, kurių imasi kitų šalių teismai, „kuriems suteikti įgaliojimai nedalyvaujant Rusijos Federacijai“, taip pat tarptautinės teisminės institucijos, kurių Maskva nepripažįsta („kurių kompetencija nėra pagrįsta Rusijos Federacijos tarptautine sutartimi arba JT Saugumo Tarybos rezoliucija, priimta įgyvendinant įgaliojimus pagal JT Chartijos VII skyrių“), sakoma aiškinamajame rašte.
Kokią teisę turi dabar?
Pagal federalinio įstatymo „Dėl saugumo“ 8 straipsnį Rusijos prezidentas jau turi teisę siųsti kariuomenę į užsienį. Tokį sprendimą valstybės vadovas gali priimti, jei kitos šalys ar tarptautinės organizacijos imasi veiksmų, „prieštaraujančių Rusijos Federacijos interesams“ arba „viešosios tvarkos pagrindams“ Rusijoje.
Įstatymo projektas Valstybės Dūmoje buvo pateiktas NATO ir Europos žvalgybos agentūrų perspėjimų apie galimą Rusijos pasirengimą konfliktui su viena ar keliomis Aljanso šalimis fone.
Vokietijos žvalgybos agentūros BND vadovas 2025 m. vasarį įspėjo apie provokacijų Baltijos šalyse pavojų po Krymo scenarijaus, o vasario mėnesį Danijos žvalgyba pareiškė, kad Rusija yra pajėgi per penkerius metus pradėti didelio masto karą Europoje.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pritarė šiems vertinimams, o Prancūzijos generalinio štabo viršininkas generolas Fabienas Mandonas paragino ruoštis susidūrimui su Rusija per artimiausius 3-4 metus.
Ekspertas: tai Rusijos reakcija į kuriamą tribunolą
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų teigimu, Rusijoje jau prasidėjo „nulinis etapas“: reorganizuojamos karinės apygardos, steigiamos bazės pasienyje su Suomija, Europoje fiksuojami sabotažai, GPS trukdžiai ir kitos provokacijos.
Kaip pažymėjo „Verba Legal“ partneris Dmitrijus Malbinas, svarstomas įstatymo projektas yra „akivaizdžiai susijęs su ES šalių iniciatyvomis sukurti specialųjį tribunolą prieš Rusiją“. Europos Taryba apie tokio tribunolo sukūrimą paskelbė praėjusią vasarą, primena, „The Moscow Times“.
Tikimasi, kad ši institucija teis Rusijos karinę ir politinę vadovybę už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą pagal Niurnbergo tribunolo, nuteisusio Trečiojo reicho vadovus, modelį.
Dūmos gynybos komiteto vadovas Andrijus Kartapolovas teigė, kad įstatymo projektas neva užtikrins rusų ir Rusijos organizacijų teisių, laisvių ir teisėtų interesų apsaugą „nuo užsienio neteisėtų kėsinimųsi“.
„Pajutome tikrąjį karo alsavimą“: po smūgio Dnipre Lietuvos medikai gelbėjo sužeistuosius
16:10
Po dienos metu Dnipre, Ukrainoje įvykdyto balistinės raketos smūgio civiliniam objektui, Sveikatos apsaugos ministerija ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras informuoja, kad visi ten į esantys ir stažuotėje dalyvaujantys Lietuvos medicinos darbuotojai yra saugūs, rašoma Ekstremalių sveikatai situacijų centro pranešime žiniasklaidai.
Po išpuolio į Mečnikovo ligoninę vienu metu atgabenta daug itin sunkias politraumas patyrusių pacientų. Lietuvių komanda, kurią sudaro 8 gydytojai ir slaugytoja, aktyviai įsitraukė į pagalbą stabilizuojant nukentėjusiųjų būklę.
„Išties pajutome tikrąjį karo alsavimą, kai į priėmimo skyrių vienu metu buvo atvežta tiek daug sunkiai sužeistų žmonių – kiekviena sekundė tapo brangi. Stebėjome neįtikėtinas Mečnikovo ligoninės komandų pastangas ir profesionalumą bei nedvejodami įsijungėme į bendrą darbą. Tai – neįkainojama, nors ir skaudi patirtis, kurios niekur neišmoksi“, –pasakojo iš įvykio vietos stažuotėje dalyvaujantis LSMU Kauno ligoninės chirurgijos skyriaus gydytojas Edvinas Dainius.
Išpuolis įvykdytas tuo metu, kai stažuotojų komanda iš Lietuvos lankė pacientus įvairiuose Mečnikovo ligoninės skyriuose, stebėjo ir dalyvavo tuo metu vykusiose operacijose. Apie įvykį nedelsiant buvo informuoti atsakingi asmenys Sveikatos apsaugos ministerijoje ir Ekstremalių sveikatai situacijų centre – patvirtinta, kad nė vienas Lietuvos medicinos darbuotojas nenukentėjo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pirmą kartą istorijoje: Ukrainos dronai ir robotai užėmė Rusijos pozicijas
16:02
Ukrainos kariuomenė, naudodama tik antžemines robotizuotas sistemas ir dronus, užėmė vienas Rusijos pajėgų pozicijas, pirmadienį paskelbė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Pirmą kartą šio karo istorijoje priešo pozicija buvo užimta išskirtinai bepiločių įrenginių – antžeminių sistemų ir dronų“, – pažymėjo prezidentas, kurį cituoja leidinys „Politico“.
„Okupantai pasidavė, o operacija buvo įvykdyta be pėstininkų ir be nuostolių mūsų pusėje“, – pridūrė V.Zelenskis.
Ukrainos kariuomenė vis plačiau naudoja antžemines robotizuotas sistemas, kurias šiuo metu saugiu atstumu valdo žmonės. Jos pasitelkiamos įvairioms šturmo operacijoms ir sužeistų karių evakuacijai iš pavojingų zonų, kuriose dronai galėtų sunaikinti žmonių gelbėjimo komandas.
V.Zelenskis nurodė, kad per pirmuosius tris 2026 metų mėnesius Ukrainos fronto linijoje antžeminės robotizuotos sistemos atliko daugiau nei 22 tūkst. misijų.
„Kitaip tariant, gyvybės buvo išgelbėtos daugiau nei 22 tūkst. kartų, kai į pavojingiausias vietas vietoj kario vyko robotas. Tai aukštosios technologijos, saugančios didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Putinas išsigando: elito priekaištai ir smukę reitingai verčia atšaukti planą
15:06
Mobiliojo interneto apribojimai ir puolimas prieš „Telegram“ – populiariausią Rusijoje žinučių programą, turinčią beveik 100 milijonų naudotojų – sukėlė nesutarimus tarp Rusijos elito, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Keletas aukšto rango pareigūnų įspėjo Kremlių apie ekonominius ir politinius interneto blokavimo, vykdomo Rusijos saugumo tarnybos (FSB) iniciatyva, pavojus, teigiama straipsnyje, remiantis šaltiniais, susipažinusiais su diskusijomis.
Jų teigimu, šie protestai greičiausiai privers valdžią pristabdyti interneto apribojimus ir netgi gali leisti „Telegram“ toliau veikti Rusijoje.
„Akivaizdu, kad interneto apribojimai sukelia nepatogumų daugeliui piliečių, bet taip jau yra“, – antradienį žurnalistams aiškino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pabrėždamas, kad šios priemonės buvo būtinos saugumo sumetimais ir joms pritarė dauguma rusų.
„Kai tik išnyks šių priemonių poreikis, paslaugos bus visiškai atkurtos ir normalizuotos“, – pridūrė jis.
Interneto represijos, kurios prasidėjo praėjusiais metais, kai dešimtyse regionų buvo atjungta prieiga prie tinklo, ir tęsėsi 2026 m. užblokuojant „Telegram“, jau lėmė net oficialių valdžios reitingų staigų kritimą prieš rudenį numatytus Dūmos rinkimus.
Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino įvykdytų darbų reitingas pagal VCIOM nukrito iki 67,8 proc. – žemiausio lygio nuo 2022 m. vasario 20 d., o pasitikėjimo reitingas, kuris nustatomas atvirojo apklausos metodo būdu (kai respondentams iš anksto nepaminima Putino pavardė), nukrito žemiau 30 proc., nors prieš 10 metų viršijo 70 proc..
Kol kas neaišku, kaip toli Kremlius yra pasirengęs eiti ribodamas internetą, tačiau net ir įvestos priemonės jau tapo problema V.Putinui, atkreipė dėmesį „Bloomberg“.
Tai yra problema Kremliui, kuris siekia valdyti visuomenės nuotaikas prieš rugsėjo mėnesį Rusijoje vyksiančius parlamento rinkimus. Be to, tai kenkia oficialiam propagandiniam naratyvui, kad visuomenė ir toliau vieningai palaiko V.Putiną jau penktus metus vykstančiame kare prieš Ukrainą.
Nepasitenkinimas blokavimais ypač pastebimas tarp palyginti aktyvių, pasiturinčių didžiųjų miestų gyventojų, kurie ir taip buvo nepatenkinti vyriausybe, pažymėjo apklausų centro „Levada“ vadovas Denisas Volkovas: „Tai daro mažesnį poveikį lojalaus Putinui elektorato, kuris žiūri televiziją, nuotaikoms.“
Zelenskis pasakė, kada bus atidarytas naftotiekis „Družba“
14:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Maskvos smūgių apgadintas naftotiekis, kuriuo per Ukrainą į Vengriją ir Slovakiją tiekiama rusiška nafta, bus atidarytas iki balandžio pabaigos.
„Kalbant apie naftotiekį, kaip ir žadėjome, jis bus suremontuotas iki balandžio pabaigos – ne visiškai, bet tiek, kad galėtų veikti“, – žurnalistams Berlyne sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad yra pasirengęs susitikti su išrinktuoju Vengrijos ministru pirmininku Peteriu Magyaru.
Naftotiekio statusas buvo pagrindinis įtampos šaltinis tarp V.Zelenskio, kuris nori, kad visos ES šalys nustotų pirkti rusišką energiją, ir Vengrijos premjero Viktoro Orbano, kuris per visą rinkimų kampaniją griežtai kritikavo Ukrainos lyderį.
