Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po numušto lėktuvo skandalo Rusija ir Azerbaidžanas susitarė dėl kompensacijų
18:20
Azerbaidžanas ir Rusija trečiadienį pranešė, kad pasiekė susitarimą dėl „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo katastrofos, įvykusios 2024 metais.
Į susitarimą įtraukta kompensacija ir pripažįstamas Rusijos oro erdvės gynybos sistemų vaidmuo.
Šis pranešimas žymi svarbų žingsnį švelninant įtampą tarp dviejų šalių po to, kai Baku apkaltino Maskvą atsakomybe už katastrofą.
AZAL „Embraer 190“ lėktuvas sudužo Kazachstane 2024 metų gruodį, žuvo 38 iš 67 lėktuve buvusių žmonių.
Baku santykiai su Rusija pablogėjo po to, kai prezidentas Ilhamas Alijevas pareikalavo, kad Maskva prisiimtų atsakomybę už per klaidą apšaudytą lėktuvą, kai šis bandė atlikti suplanuotą nusileidimą Grozno oro uoste Pietų Rusijoje.
Trečiadienį abiejų šalių užsienio reikalų ministerijos bendrame pareiškime nurodė, kad katastrofa įvyko dėl „netyčinių“ oro erdvės gynybos sistemos veiksmų Rusijos oro erdvėje, ir patvirtino susitarimą dėl kompensacijų išmokėjimo.
Išsamesnės informacijos nepateikta.
Susitarimas pasiektas po ankstesnių I. Alijevo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybų, teigiama pareiškime.
„Žengti žingsniai patvirtina abipusį ketinimą toliau plėtoti abipusiai naudingą bendradarbiavimą sąjungininkų sąveikos rėmuose“, – nurodoma jame.
Reikalaudamas, kad V. Putinas pripažintų atsakomybę, I. Aliyevas taip pat kaltino Rusiją keliant alternatyvias teorijas, kurios „aiškiai parodė, kad Rusijos pusė norėjo nuslėpti šį klausimą“.
Vėliau V. Putinas atsiprašė dėl, jo žodžiais tariant, tragiško incidento.
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas teigė, kad ši katastrofa yra „griežtas priminimas“ apie „Malaysian Airlines“ lėktuvą, kurį, tarptautinių tyrėjų teigimu, 2014 metais Rytų Ukrainoje numušė Rusijos remiamų separatistų paleista raketa.
Iš Medvedevo pasigirdo nauji grasinimai: „Miegokite ramiai, brangūs partneriai“
00:08
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pradėjo atvirai grasinti Europos šalims dėl pagalbos Ukrainai, rašo ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.
Anksčiau Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad kai kurių Europos šalių planas padidinti dronų tiekimą Ukrainai „sukels nenuspėjamas pasekmes ir staigią karinės-politinės situacijos eskalaciją“.
Anot ministerijos, Ukrainos įmonių filialai tariamai veikia Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Danijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ir Čekijoje.
Gynybos ministerija paskelbė Europos įmonių, kurios tariamai gamina ginklus Ukrainai, adresus ir ėmė gąsdinti „pasekmėmis“.
D.Medvedevas pareiškė, kad Rusijos gynybos ministerijos paskelbtas Europos šalių gamyklų, kuriose tariamai gaminami dronai ir kita įranga Ukrainai, sąrašas turėtų būti suprantamas kaip „galimų ginkluotųjų pajėgų taikinių sąrašas“:
„Kada smūgiai taps realybe, priklausys nuo to, kas įvyks toliau. Miegokite ramiai, brangūs partneriai“, – sakė jis.
Kremliuje – nerimo audra: aiškus kaltininkas dėl Orbano pralaimėjimo?
23:11
Peterio Magyaro vadovaujamos „Tisza“ partijos pergalė Vengrijos rinkimuose buvo tokia akivaizdi, kad galbūt niekada nesužinosime, ar ir kokiu mastu priešininkai buvo pasirengę ginčyti rezultatus, protestuoti, ar organizuoti provokacijas, jeigu rezultatai būtų buvę kitokie. Tačiau to, ko buvo bijoma, neįvyko, komentare leidiniui „Postimees“ rašo apžvalgininkas Andresas Herkelis, kuris atskleidžia, kodėl pralaimėjimas Vengrijoje yra didelis smūgis Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui.
Vengrijos rinkimus lydėjo įtarimai, kad Maskva į Budapeštą nusiuntė komandą, kuri turėjo padėti Viktorui Orbanui išlaikyti valdžią.
Šiai operacijai vadovavo Strateginės partnerystės ir bendradarbiavimo direkcija, įkurta Rusijos prezidento administracijoje praėjusiais metais, kai Dmitrijus Kozakas paliko Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojo postą.
Daugiau skaitykite čia.
Estijos prezidentas: Putinas vis dar bijo NATO
23:07
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas vis dar bijo NATO, tačiau į šią organizaciją reikia investuoti daugiau, sako Estijos prezidentas Alaras Karisas.
„Nemanau V.Putiną galvojant, kad NATO silpna ar kad ji yra „popierinis tigras“. Mes tikrai esame stiprūs, nes kitaip geopolitinė situacija būtų visiškai kitokia. Tad manau, kad V. Putinas vis dar bijo NATO, nes NATO yra labai stipri gynybinė organizacija“, – LRT laidoje „Dienos tema“ trečiadienį kalbėjo Estijos vadovas.
„Bet, žinoma, turėtume investuoti daugiau išteklių į šią organizaciją. Karas Ukrainoje davė šiokių tokių pamokų – pradėjome suprasti, ko NATO iš tikrųjų reikia. (...) Visi žinome, kad Rusija supranta tik jėgos kalbą“, – pažymėjo jis.
Estijos prezidentas Lietuvoje balandžio 15–16 dienomis vieši valstybiniu vizitu.
Bendroje spaudos konferencijoje jis ir Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį jau sakė JAV lyderio Donaldo Trumpo kritikos NATO partnerėms nevertinantys kaip Aljanso pabaigos, pabrėždami ilgą organizacijos istoriją ir išliekantį aktualumą.
„Vyksta šioks toks žodžių karas ir tokie teiginiai, kuriuos jūs minėjote, yra jo dalis, bet nemanau, kad tai yra kažkas realistiško. Prezidentas D.Trumpas puikiai supranta, kad svarbu NATO sudėtyje išlikti ir Jungtinėms Valstijoms“, – transliuotojui sakė A.Karisas.
Jis teigė su G.Nausėda aptaręs, kad Aljansui reikalinga tiek JAV, tiek didesnės kitų narių investicijos į gynybą.
Paklaustas apie galimybę Europos Sąjungai kurti savo kariuomenę, A.Karisas teigė, kad mažos šalys kaip Estija jau turi „nemažai žmonių“, kurie gali kovoti, o Bendrijos kariuomenė, jei tokia atsirastų, „kai kuriose šalyse būtų geresnė nei kitur“.
„Tam tikra prasme esame pasirengę, bet kartu esu įsitikinęs, kad Rusija neketina mūsų pulti bent jau artimiausius dvejus–trejus metus“, – sakė Estijos vadovas.
Kaip rašė BNS, susirūpinimas dėl galimo NATO skilimo suintensyvėjo D.Trumpui pagrasinus atimti Grenlandiją iš Aljanso narės Danijos, taip pat kritikuojant sąjungininkus dėl jų atsargios laikysenos karo Irane atžvilgiu.
Anksčiau JAV prezidentas ne kartą kritikavo bei ragino 32 valstybes nares didinti išlaidas gynybai. Jis taip pat teigė, kad Europa pirmiausia pati turėtų būti atsakinga už savo saugumą.
Iš NATO vadovo ir sąjungininkų – svarbus pažadas Ukrainai
20:44
NATO vadovas Markas Rutte ir pagrindiniai Kyjivo sąjungininkai trečiadienį pažadėjo, kad nepamirš karo Ukrainoje, ir paragino kitus skubiai padidinti paramą su Rusijos agresija kovojančiai šaliai.
Prasidėjus JAV ir Izraelio karui prieš Iraną, išaugo nuogąstavimai, kad tarptautinė parama penktus metus su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui slopsta.
Jungtinių Valstijų vadovaujamos derybos dėl kruviniausio Europos konflikto nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos įstrigo prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, bet Vašingtono parama Ukrainai jau silpo į valdžią atėjus JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Tačiau M.Rutte ir pagrindinių Kyjivo sąjungininkių, įskaitant Vokietiją ir Jungtinę Karalystę (JK), gynybos ministrai kartu su savo kolega iš Ukrainos per susitikimą Berlyne tvirtino, kad jų parama nesumažėjo.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori, kad „pasaulis manytų, jog tie, kurie palaiko Ukrainą, pavargo arba yra išsiblaškę“, po derybų surengtoje spaudos konferencijoje sakė JK gynybos sekretorius Johnas Healey.
„Tiesa ta, kad mūsų parama išlieka tvirta“, – pridūrė J.Healey ir paskelbė, kad Londonas atsiųs Ukrainai 120 tūkst. dronų, kurie šiame kare atlieka pagrindinį vaidmenį.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pridūrė, kad susitikimas Berlyne „įrodo mūsų vienybę ir ryžtą“.
Kiti karinės pagalbos pažadai susitikime apėmė daugiau raketų iš Vokietijos, kuri tapo didžiausia Ukrainos rėmėja susilpnėjus JAV paramai, ir dronus iš Nyderlandų.
„Per mažai dalijasi našta“
Tačiau M.Rutte taip pat pabrėžė, kad visi Kyjivo sąjungininkai turi pasitempti.
Tai įvyko praėjus dienai po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiskundė, kad JAV taikos derybininkai „neturi laiko Ukrainai“ dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.
„Negalime pamiršti Ukrainos“, – pabrėžė M.Rutte ir pridūrė, kad „per mažai šalių dalijasi per didele našta“.
„Visi sąjungininkai turi investuoti daugiau, kad šiais metais pasiektų 60 mlrd. dolerių saugumo ir gynybos paramos Ukrainai tikslą“, – pridūrė M.Rutte.
Pasak jo, prioritetai yra Ukrainos oro gynybos stiprinimas, taip pat dronų, raketų ir tolimojo nuotolio artilerijos amunicijos tiekimas.
Paklaustas apie nuogąstavimus, kad JAV raketų tiekimui Ukrainai gali pakenkti karas su Iranu, M.Rutte tvirtino, kad Vašingtonas supranta, jog reikia toliau remti Kyjivą.
„Turime užtikrinti, kad Ukraina turėtų tai, ko jai reikia, kad galėtų toliau kovoti, – sakė NATO vadovas. – Dėl to yra platus sutarimas abiejose Atlanto pusėse.“
D.Trumpo ir NATO santykiai pastaruoju metu buvo labai įtempti, o JAV prezidentas ne kartą kritikavo kitas Aljanso nares dėl to, kad jos neprisijungė prie jo karo prieš Iraną.
Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas sakė, kad Ukraina ką tik išgyveno vieną sunkiausių žiemų savo istorijoje, per kurią Rusija atakavo šalį šimtais balistinių raketų ir tūkstančiais dronų.
„Tačiau Ukraina ištvėrė“, – pridūrė jis ir sakė, kad labai sustiprinta oro gynyba padėjo atremti daugelį atakų.
Trečiadienio gynybos ministrų susitikimas įvyko kitą dieną po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir V.Zelenskis per derybas Berlyne paskelbė apie strateginę partnerystę.
Partnerystė bus sutelkta į gynybą, Europai siekiant pasimokyti iš Ukrainos patirties mūšio lauke, ypač dronų kare.
Siekdamas stabdyti Rusiją, Volodymyras Zelenskis su sąjungininkais derasi dėl ginklų
18:50
Pagrindinis Ukrainos diplomatinis prioritetas yra užtikrinti sąjungininkų pagalbą perkant ir gaminant daugiau oro gynybos sistemų, trečiadienį tarp susitikimų su Europos lyderiais sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tai vyksta Rusijai tęsiant mirtinus išpuolius prieš civilius ir viešąją infrastruktūrą.
Antradienį ir trečiadienį Rusijos smūgiai pataikė į keletą Ukrainos teritorijų toli už fronto linijos. Pasak V. Zelenskio ir vietos pareigūnų, centrinėje Čerkasų srityje žuvo aštuonerių metų berniukas, o pietinėje Zaporižioje – moteris, buvusi kioske netoli autobusų stotelės.
„Kasdien mums reikia oro gynybos raketų – kasdien Rusija tęsia savo smūgius“, – socialiniame tinkle „Telegram“ teigė V. Zelenskis.
Nepaskelbus jokių planų dėl tolesnių JAV tarpininkaujamų derybų su Rusija, V. Zelenskis per dvi dienas aplankė tris Europos sostines. Vokietija ir Ukraina susitarė dėl 4 mlrd. eurų vertės gynybos paketo, o Norvegija pažadėjo 9 mlrd. eurų pagalbą, pranešė ukrainiečių pareigūnai. Trečiadienį V. Zelenskis pradėjo vizitą Italijoje.
Po daugiau nei ketverių metų kovos su plataus masto Rusijos invazija, Ukraina turi mūšiuose išbandytos dronų perėmimo patirties ir yra sukūrusi novatorišką oro gynybos technologiją, tačiau jai trūksta lėšų padidinti gamybą iki tokio lygio, kuris leistų įgyti pranašumą.
Gynybos lyderiai iš 50 šalių siekia siųsti daugiau pagalbos Ukrainai
V. Zelenskis teigė prašantis Europos šalių toliau skirti lėšų fondui, kuris leidžia iš JAV pirkti amerikietiškus ginklus Ukrainai, ypač oro gynybos sistemas „Patriot“, galinčias sustabdyti Rusijos sparnuotąsias ir balistines raketas.
Nuo lapkričio iki kovo Rusija į Ukrainą paleido 27 tūkst. „Shahed“ tipo dronų, beveik 600 sparnuotųjų raketų ir 462 balistines raketas, sakė Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas.
V. Zelenskis taip pat pasisako už bendros ginklų, įskaitant dronus ir raketas, gamybos susitarimus, kartu ragindamas Europos Sąjungą (ES) greičiau suteikti pažadėtą 90 mlrd. eurų paskolą.
Maždaug 50 valstybių, kurios reguliariai renkasi koordinuoti pagalbą Kyjivui, gynybos lyderiai trečiadienį surengė internetinį susitikimą, kuriam pirmininkavo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Johnas Healey. Jame taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Prieš susitikimą JK paskelbė, kad šiais metais Ukrainai išsiųs 120 tūkst. dronų – tai didžiausia šių ginklų siunta iki šiol. Pareigūnai nenurodė, kaip greitai jie bus išsiųsti.
Ukraina siekia išlaikyti pagreitį mūšio lauke
Vakarų pareigūnų ir analitikų teigimu, Ukrainos karo pastangos pastarosiomis savaitėmis įgavo pagreitį. Jos kariuomenė iš dalies dėl dronų ir antžeminių robotų sutrikdė Rusijos pavasario puolimą, o tolimojo nuotolio smūgiai sumažino Rusijos naftos eksportą ir dalį gamybos apimčių.
Vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis trečiadienį sakė, kad praėjusį mėnesį ukrainiečių kariai iš Rusijos pajėgų atkovojo beveik 50 kv. km teritorijos. Taip pat kovą Ukrainos giluminių smūgių operacijos pataikė į 76 Rusijos taikinius, įskaitant 15 naftos perdirbimo gamyklų, teigė jis.
Tačiau karas Irane mažina pažangių oro gynybos raketų, kurių reikia Ukrainai, atsargas, o Kyjivui trūksta pinigų.
Vykstant karui Artimuosiuose Rytuose, „negalime pamiršti Ukrainos“, sakė NATO vadovas M. Rutte.
Rusija per naktį į Ukrainą paleido 324 dronus ir tris balistines raketas, pranešė ukrainiečių oro pajėgos. Tai didžiausia ataka per beveik dvi savaites. Oro gynyba perėmė 309 dronus.
Trečiadienį prieš aušrą Rusija į centrinę Slovjansko dalį taip pat paleido galingą 1,5 tonos sveriančią sklandančiąją bombą FAB-1500, sakė Slovjansko miesto karinės administracijos vadovas Vadymas Liachas.
Sprogimas sunaikino vaikų sporto objektą, kuris buvo miesto įžymybė, teigė jis.
Per naktinį smūgį pietrytiniame Dnipro mieste Rusijos pajėgos pataikė į du universitetus, apgadinti akademiniai pastatai, bendrabučiai ir netoliese esantys namai, sakė meras Borysas Filatovas.
Sprogimo banga išdaužė daugiau nei 1 tūkst. langų aplinkiniuose pastatuose, sakė jis ir pridūrė, kad šioje vietovėje nebuvo jokių karinių taikinių.
Tuo tarpu Ukraina tęsė tolimojo nuotolio dronų atakas, o Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad jos oro gynyba per naktį perėmė 85 ukrainiečių dronus.
Ukrainos dronai taikėsi į pramonės objektą Sterlitamake, Rusijos mieste, esančiame už maždaug 1,3 tūkst. km į rytus nuo sienos su Ukraina, pranešė vietos pareigūnai.
Baškortostano regiono, kuriame yra Sterlitamakas, gubernatorius Radijus Chabirovas trečiadienį internete paskelbtame pareiškime nurodė, kad virš Sterlitamako „pramoninės zonos“ buvo numušti keli dronai, o nuolaužos nukrito ant vieno iš ten esančių objektų ir sukėlė gaisrą. Per išpuolį žuvo vienas žmogus, sakė jis.
To dar nebuvo: britai perduos Ukrainai virš 120 tūkst. dronų
17:46
Jungtinė Karalystė (JK) perduos Ukrainai 120 tūkst. dronų, o Gynybos ministerija tai vadina didžiausia tokio pobūdžio siunta.
Apie tai trečiadienį pranešė britų transliuotojas BBC.
Dronai vis labiau dominuoja karo Ukrainoje, kuris įžengė į penktuosius metus, lauke.
Britų gynybos sekretorius Johnas Healey teigė, kad „pastarosiomis savaitėmis nukreipus akis į Artimuosius Rytus, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nori, kad mūsų dėmesys būtų atitrauktas“.
Apie šį, jo žodžiais tariant, didelį postūmį jis paskelbė prieš Berlyne rengiamą Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą, kuriam J.Healey pirmininkaus.
Į paketą bus įtraukti tolimojo nuotolio smūginiai, žvalgybiniai, logistiniai ir jūriniai dronai, kurių daugelį gamina JK įsikūrusios bendrovės.
Šios „pažangiausios mūšio lauko technologijos“ pristatymas prasidėjo anksčiau šį mėnesį, pranešė Gynybos ministerija.
„Ukrainiečiai ir toliau kovoja su didžiule drąsa, ir niekas neatitrauks mūsų nuo tolesnio palaikymo tiek, kiek reikės taikai užtikrinti“, – pranešime sakė J.Healey.
Ukraina sukūrė naują priešlėktuvinę raketą: užfiksuota pirmą kartą
17:16
Ukraina pirmą kartą viešai parodė, kaip manoma, naują šalies sukurtą žemė-oras tipo raketą. Ji buvo pastebėta vaizdo įraše, skirtame Ukrainos gynybos pramonės darbuotojams, skelbia „Defence Express“.
Peržengė koncepcijų ir maketų etapą?
Kadre užfiksuoti keli Ukrainoje sukurti ginkluotės kompleksai, pagaminti jau prasidėjus plataus masto Rusijos karui prieš Ukrainą 2022 m. vasarį.
Tarp jų – valdomoji „Vilcha“ raketa, „Neptun“ sparnuotoji raketa, „Areion“ sistema bei iki šiol viešai nerodyta priešlėktuvinė raketa.
Naujos raketos pasirodymas laikomas vienu aiškiausių viešų ženklų, kad Ukrainos oro gynybos raketų kūrimo programa peržengė koncepcijų ir maketų etapą.
Pagal išorinę išvaizdą ir anksčiau demonstruotus modelius manoma, kad tai gali būti „Koral“ projekto prototipas, kuris iki šiol nebuvo viešai pristatytas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas pripažino – Rusija turi bėdų: įsakė imtis priemonių
16:59
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl lėtėjančio šalies ekonomikos auginimo ir ragino imtis priemonių skatinti ekonomiką, kurios plėtrą stabdo ketverius metus trunkantis karas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos.
Kremliaus milžiniškos išlaidos karui paskatino ūkio augimą po to, kai 2022 m. Rusija užpuolė Ukrainą, ir padėjo Rusijai paneigti prognozes apie ekonomikos žlugimą. Tačiau milžiniškos išlaidos padidino infliaciją, neigiamai paveikė su konfliktu nesusijusias ekonomikos sritis ir padidino Rusijos užsienio skolą iki aukščiausio lygio per pastaruosius du dešimtmečius.
Praėjusiais metais Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo vos vienu procentu. Prognozuojama, kad šiemet ūkio augimas vėl bus vangus po to, kai metų pradžioje ekonomika susitraukė.
Trečiadienį V.Putinas vyriausybės posėdyje ekonomikos klausimais pareiškė, kad augimo „trajektorija“ „šiuo metu nesiekia lūkesčių“.
„Nesiekia ne tik ekspertų ir analitikų lūkesčių, bet ir pačios vyriausybės bei centrinio banko prognozių, – sakė V.Putinas. – Statistika rodo, kad ekonomikos augimas, deja, mažėja jau du mėnesius iš eilės. Iš viso BVP sausio-vasario mėnesiais susitraukė 1,8 proc.“
Jis pridūrė, kad tikisi „pasiūlymų dėl papildomų priemonių, skirtų vidaus ekonomikos augimui atgaivinti“.
Rusijos valstybės finansai patiria sunkumų dėl karo išlaidų ir spaudimo jai gyvybiškai svarbiam energijos išteklių eksportui nuo tada, kai 2022 m. V.Putinas įsakė pulti Ukrainą.
Maskvos biudžeto deficitas per pirmuosius tris šių metų mėnesius siekė 60 mlrd. JAV dolerių, arba 1,9 proc. BVP, o tai didesnis deficitas nei buvo planuota visiems šiems metams.
Tiesa, karas Artimuosiuose Rytuose leido Maskvai kiek atsikvėpti. Tarptautinė energetikos agentūra antradienį pranešė, kad kovo mėnesį Maskva beveik dvigubai padidino pajamas iš naftos eksporto.
Lavrovas apkaltino JAV ir Europą kuriant naują karinį aljansą su Ukraina
16:23
Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad dialogas su JAV yra aklavietėje. Be kita ko, apkaltino Vakarus kuriant naują karinį bloką, į kurį įtraukta Ukraina.
Nepaisant susitarimų, pasiektų per JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą Aliaskoje, Vašingtonas neatsisakė planų sulaikyti Maskvą ir remia planus sukurti Europoje naują karinį bloką, kuriame dalyvautų Ukraina, kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Vienas iš pagrindinių [JAV] karinių veikėjų, pirmasis Pentagono vyresnysis pavaduotojas ponas Colby, neseniai Senato posėdyje pareiškė, kad [prezidentas Donaldas] Trumpas yra nusiteikęs skatinti Rusiją ir Ukrainą siekti kompromiso, ir dabar aš net pacituosiu, ir laiko taikos pasiekimą Kyjivui teisingomis sąlygomis svarbiausiu ilgalaikio Rusijos sulaikymo sistemos elementu“, – dėstė jis.
„Štai, iš esmės, viskas, ką reikia žinoti apie tai, kaip vyksta derybų procesas, pradėtas Donaldo Trumpo ir prezidento Putino iniciatyva“, – pašaipiai pareiškė S.Lavrovas spaudos konferencijoje po vizito Pekine.
„Dabar planuojamas naujas [karinis] blokas, kurio pagrindinis dalyvis būtų Ukraina“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, šio bloko iniciatyva kilo JAV iniciatyva ir ją propaguoja D.Trumpo specialusis įgaliotinis Ukrainos reikalams Keithas Kelloggas: „Jis dabar aktyviai propaguoja idėją, kad reikia kurti naują karinį aljansą, o ne įtraukti Ukrainą į NATO, nes tai, atrodo, jau atmetė ir prezidentas Trumpas, ir kiti jo administracijos nariai.“
S.Lavrovas tęsė savo propagandinį naratyvą aiškindamas, kad K.Kelloggas, nėra svetimas žmogus Vašingtone ir kartu su vadinamaisiais Europos grandais propaguoja idėją sukurti naują karinį bloką, kurio nare būtų Ukraina, ir net ne tik nare, bet esą ir pagrindine jo dalyve.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro, JAV tokiu būdu nori perkelti pagrindinę atsakomybę už Rusijos atgrasymą Europai, kad „atsirastų laisvės“ Kinijos atžvilgiu.
„Maskva įspėja apie Europos Sąjungos militarizavimo pavojų, tačiau svarbiausia šiuo metu yra ne tai, kad mes įspėjame, o tai, kad militarizavimas vyksta labai greitai ir intensyviai“, – padarė išvadą S.Lavrovas.
Interneto kontrolę griežtinanti Rusija įvedė naujus VPN ribojimus
16:10
Rusija sugriežtino apribojimus naudojimuisi virtualiaisiais privačiais tinklais (VPN) jungiantis prie daugybės interneto svetainių, trečiadienį pranešė valstybinė ir nepriklausoma žiniasklaida.
Pareigūnai naujosiomis priemonėmis siekia dar labiau kontroliuoti komunikaciją internete.
VPN sudaro sąlygas naudotojams paslėpti lankomas svetaines. Tai padidina saugumą, nes telekomunikacijų tinklams ar saugumo tarnyboms būna sunkiau pasiekti duomenis.
Pastaraisiais metais VPN populiarumas Rusijoje sparčiai augo – tai buvo būdas apeiti valstybinę cenzūrą, Maskvai uždraudus daugybę kritiškų naujienų svetainių, Vakarų paslaugų, socialinių tinklų platformų ir susirašinėjimo programėlių.
Valstybinė naujienų agentūra TASS trečiadienį pranešė, kad bankai, srautinio siuntimo svetainės, internetinės parduotuvės ir paieškos sistemos blokuoja prieigą, jei aptinka aktyvų naudotojo VPN ryšį.
Naujienų agentūros AFP žurnalistams Maskvoje, bandžiusiems prisijungti prie internetinių parduotuvių „Ozon“ ir „Wildberries“, buvo rodomi klaidų pranešimai: „Atrodo, kad naudojate VPN“ ir „Prieiga neleidžiama, jei naudojate VPN ryšį, jį išjunkite“.
Rusijos telekomunikacijų tarnybos jau kelis mėnesius bando riboti VPN srautą, tačiau nepriklausoma žiniasklaida pranešė, kad pastarosiomis dienomis šie ribojimai buvo gerokai išplėsti.
