Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija susidūrė su netikėta problema dėl naftos: tokių skaičių nebuvo seniai
16:33 Atnaujinta 17:00
Rusijos naftos bendrovės priverstos mažinti naftos gavybą dėl dronų atakų prieš naftos uostus ir naftos perdirbimo gamyklas, taip pat nutraukus tiekimą naftotiekiu „Družba“, pranešė „Reuters“, remdamasi penkiais šaltiniais šioje pramonės šakoje.
Jų skaičiavimais, balandį, palyginti su kovu, naftos gavyba Rusijoje sumažės 300-400 tūkst. barelių per dieną, o tai bus didžiausias vienkartinis sumažėjimas nuo pandeminės krizės, kai pasaulinė naftos rinka susidūrė su paklausos kritimu. Palyginti su praėjusių metų pabaiga, gavyba sumažės 500 000 barelių per parą.
Kodėl mažinama gavyba
„Dėl nuolatinių atakų prieš uostus ir naftos perdirbimo gamyklas Rusijai bus sunku priimti naftą nemažinant gavybos, ypač artėjančio pavasario prevencinio (naftos perdirbimo gamyklų) aptarnavimo kontekste“, – aiškino vienas iš „Reuters“ pašnekovų. Kitų agentūros pašnekovų teigimu, visi svarbiausi Rusijos naftos terminalai vis dar veikia sumažintu pajėgumu arba vėluoja.
Pagrindiniai Baltijos uostai – Primorskas ir Ust-Luga – pavasarį patyrė keletą atakų, kurių metu buvo apgadinti perkrovimo įrenginiai, naftotiekiai ir rezervuarai.
Nesibaigiantys gaisrai
Balandžio 6 d. Novorosijsko „Šecharis“ terminalas – pagrindinis eksporto mazgas Juodojoje jūroje, iš kurio per dieną iškeliauja apie 700 000 barelių naftos – sustabdė savo veiklą po bepiločio smūgio, kuris sukėlė gaisrą uosto infrastruktūroje.
Balandžio 10 d. Novorosijske iš dalies atnaujintas naftos perkrovimas, tačiau, pasak „Reuters“ šaltinių, apimtys tebėra sumažėjusios. Balandžio 7 d. Ust Lugos uostas po beveik dviejų savaičių sustabdymo atnaujino naftos eksportą, tačiau, pasak „Reuters“ šaltinių, vis dar vėluojama krauti naftą.
Naftos pumpavimas pietine naftotiekio „Družba“ atšaka, kuria „Urals“ į Vengriją ir Slovakiją buvo tiekiama apie 150-200 tūkst. barelių per dieną, buvo sustabdytas 2026 m. sausio pabaigoje, skelbia „The Moscow Times“.
Naftos gavybos nuosmukis Rusijoje prasidėjo praėjusių metų gruodį, kai įsigaliojo JAV sankcijos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, o Indijos naftos perdirbimo įmonės pradėjo atšaukti sutartis, todėl naftos gamintojams liko daugiau kaip 30 mln. neparduotų barelių jūroje.
Nuo 9,53 mln. barelių per parą 2025 m. lapkričio mėn. gavyba sumažėjo iki 9,3 mln. gruodį, 9,24 mln. sausį, 9,18 mln. vasarį ir 9,17 mln. kovą, remiantis „Bloomberg“ skaičiavimais. Naftos pramonė atsiliko maždaug 400 000 barelių nuo OPEC+ kvotos, pagal kurią Rusija gali pumpuoti 9,58 mln. barelių per dieną.
Praėjusių metų pabaigoje Rusijos naftos gavyba pasiekė antirekordą nuo 2009 m. – 512 mln. tonų. Jos mažėjimas fiksuojamas trečius metus iš eilės: 2024 m. – 516 mln. tonų, 2023 m. – 530 mln. tonų, o 2022 m. – 535 mln. tonų.
Ukraina trečiadienį atnaujins naftos transportavimą „Družba“ vamzdynu
00:04
Ukraina jau trečiadienį, balandžio 22 dieną, atnaujins rusiškos naftos transportavimą „Družba“ naftotiekiu. Tikimasi, kad tai įvyks po pietų.
Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi neįvardytu pramonės šaltiniu. Kyjivas siekia gauti 90 mlrd. eurų ES paskolą, kurios jam skubiai reikia.
„Naftos pumpavimo pradžia numatyta rytoj per pietus“, – sakė šaltinis.
Pasak jo, pirmąją tranzito paraišką jau pateikė Vengrijos naftos bendrovė „MOL Group“.
„MOL jau pateikė paraiškas pirmajam kiekiui, kuris bus vienodai paskirstytas tarp Vengrijos ir Slovakijos.“
2026 metų sausio 27 dieną Rusijos okupacinės pajėgos surengė tikslinį smūgį „Družba“ naftotiekiui, kuriuo nafta buvo tiekiama kelioms Europos šalims. Dėl šios atakos tranzitas sustojo.
Pažymėtina, kad Vengrija, viena iš šalių, vis dar perkančių rusiškas dujas ir naftą, dėl tiekimo problemų kaltino Ukrainą. Tačiau, kaip pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrii Sybiha, Budapeštas net nepateikė protesto Rusijai.
Tuo metu Slovakija nepatikėjo Ukrainos teiginiais apie vamzdyno būklę ir norėjo siųsti ekspertus. Kovą į Ukrainą pagaliau atvyko Europos Sąjungos specialistai įvertinti Rusijos apgadinto „Družba“ vamzdyno būklės.
Balandžio 21 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad pažeistas vamzdynas buvo suremontuotas. Tačiau nėra garantijų, kad Rusija jo vėl neužpuls.
Kallas tikisi, kad sprendimas skirti 90 mlrd. eurų Ukrainai bus patvirtintas per 24 valandas
22:38
Europos Sąjunga tikisi per artimiausias 24 valandas galutinai patvirtinti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai 2026–2027 metų laikotarpiui. Tai po ES Užsienio reikalų tarybos susitikimo paskelbė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio politikai Kaja Kallas.
Kallas pabrėžė, kad Europos Sąjunga turi ir toliau teikti Ukrainai viską, ko jai reikia, kad ji galėtų atsilaikyti savarankiškai tol, kol Vladimiras Putinas supras, jog karas niekur neveda.
„Po rinkimų Vengrijoje atsirado naujas postūmis, todėl tikiuosi teigiamo sprendimo dėl 90 mlrd. eurų paskolos per artimiausias 24 valandas“, – sakė ji.
ES diplomatijos vadovė taip pat pridūrė, kad šiandien užsienio reikalų ministrai paragino sparčiai judėti priimant 20-ąjį sankcijų paketą.
Trečiadienį, balandžio 22 dieną, tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių narių nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) patvirtins sprendimą skirti Ukrainai 90 mlrd. eurų.
Politinis susitarimas tarp ES valstybių lyderių dėl šios paskolos buvo pasiektas dar 2025 metų gruodį. Tačiau galutinį sprendimą blokavo Vengrijos vyriausybė, vadovaujama Viktoro Orbano.
Balandžio 12 dieną Vengrijoje vyko parlamento rinkimai, kuriuose Orbano partija „Fidesz“ patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Rinkimus laimėjo opozicinė „Tisza“ partija, vadovaujama Peterio Magyaro.
Dėl to Europos Sąjunga tikisi, kad naujoji Vengrijos vyriausybė panaikins veto 90 mlrd. eurų paskolai Ukrainai.
Ukrainos smūgiai pakenkė Rusijos eksportui, tačiau Maskvos pajamos iš naftos išaugo, praneša „Bloomberg“
21:13
Rusija atnaujino naftos krovą pagrindiniuose vakariniuose uostuose po kelių savaičių trikdžių, kuriuos sukėlė Ukrainos dronų smūgiai, todėl eksportas gali augti. Tačiau atakų padariniai vis dar riboja tiekimą, praneša „Bloomberg“.
Agentūros duomenimis, keturių savaičių eksporto vidurkis sumažėjo iki 3,11 mln. barelių per dieną – tai mažiausias rodiklis nuo praėjusių metų rugpjūčio.
Vis dėlto veikla Baltijos jūros uostuose Primorsk ir Ust-Luga bei Juodosios jūros uoste Novorossiysk jau atnaujinta. Dėl to vidutinis siuntų kiekis per pastarąją savaitę pakilo iki 3,53 mln. barelių per dieną – daugiausia nuo kovo 22 dienos.
Nepaisant dronų smūgių, Maskvos pajamos iš naftos padidėjo dėl pasaulinių kainų šuolio, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose. Papildomu veiksniu tapo JAV pratęsta sankcijų išimtis, leidžianti pirkti rusišką naftą, pakrautą iki balandžio 17 dienos.
Agentūra taip pat pažymi, kad Indijos perdirbimo gamyklos skubėjo supirkti rusišką naftą, kuri anksčiau buvo „įstrigusi“ jūroje dėl sankcijų. Tokio tanklaiviuose esančio kiekio sumažėjo maždaug 40 mln. barelių nuo sausio vidurio piko, kai jis siekė apie 140 mln. barelių.
Tuo pat metu dalis jūrinio eksporto gali sumažėti dėl galimo tiekimo vamzdynais į Vengriją per Ukrainą atnaujinimo. Tai galėtų sumažinti Rusijos jūrinį žaliavinės naftos eksportą 150–200 tūkst. barelių per dieną.
Vertinant pinigine išraiška, Rusijos vidutinės savaitinės pajamos iš naftos eksporto per pastarąjį mėnesį siekė 2,1 mlrd. JAV dolerių. „Urals“ rūšies naftos kaina Baltijos regione pakilo iki 98,54 dolerio už barelį, o Juodosios jūros kroviniai – iki 96,86 dolerio.
Pagrindinė eksporto kryptis išlieka Azija. Tiekimo apimtys regiono pirkėjams vertinamos 2,93 mln. barelių per dieną, įskaitant krovinius, kurių galutinė paskirties vieta dar nenurodyta.
Tuo metu tiekimas į Siriją, anot „Bloomberg“, penktą savaitę iš eilės išliko nulinis.
Kaip anksčiau skelbta, Ukrainos dronai sistemingai atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir eksporto infrastruktūrą. Balandžio 18 dieną smūgis suduotas Novokuibyshevsko gamyklai, priklausančiai „Rosneft“. Po atakos objekte kilo gaisras.
Balandžio 20 dieną Ukrainos bepiločiai smogė vienam svarbiausių Juodosios jūros eksporto uostų – Tuapse – ir vietinei naftos perdirbimo gamyklai. Po šių smūgių į uostą įplaukiančių laivų skaičius per vieną dieną sumažėjo perpus.
„Reuters“ taip pat pranešė, kad Rusija balandį sumažino naftos gavybą dėl Ukrainos dronų atakų prieš uostus ir gamyklas bei tiekimo „Družba“ vamzdynu sustabdymo.
Putinas: mes žinome, kuo tai baigsis
18:58
Savivaldos reikalų forume prakalbęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad žino, kuo baigsis karas, bet neketina daryti viešų pareiškimų.
Kremliaus vadovas forume „Maža tėvynė – Rusijos stiprybė“ kartojo propagandinius naratyvus, prilygindamas karą Ukrainoje II pasauliniam karui, kurį vadino Didžiuoju Tėvynės karu.
„Per Didįjį Tėvynės karą visas užnugaris dirbo frontui, mūsų kariams, mūsų gynėjams. Bet ne tik gamino tankus, lėktuvus, patrankas, sviedinius <...> Taip bus ir dabar“, – sakė V.Putinas, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Jis pridūrė, kad Kremlius ir neva toliau kurs „saugumo zoną“ pasienyje su Ukraina ir kad visi „specialiosios karinės operacijos“ tikslai bus pasiekti.
„Mes žinome, kuo viskas baigsis, bet nedarysime apie tai jokių viešų pareiškimų, o tiesiog įgyvendinsime ir sieksime užsibrėžtų tikslų“, – kalbėjo V.Putinas.
„Bloomberg“ – apie tai, kiek gali tęstis karas
Kremliui artimi „Bloomberg“ šaltiniai teigė, kad V.Putinas ruošiasi tęsti karą dar metus ar dvejus, nes daugiau nei metus trukusios Donaldo Trumpo administracijos tarpininkaujamos taikos derybos įstrigo.
V.Putinas ir toliau reikalauja, kad Kyjivas atiduotų visą Donbasą, o Volodymyras Zelenskis atsisako daryti teritorines nuolaidas, tvirtindamas, kad toks scenarijus lemtų atnaujintą Rusijos agresiją ateityje.
Pasak „Bloomberg“ pašnekovų, Kremlius tikisi pradėti naują puolimą ir karine jėga perimti 2022 m. aneksuotų teritorijų kontrolę. Tačiau reikšmingi laimėjimai fronto linijoje mažai tikėtini, pripažino agentūros šaltiniai – Rusijos kariuomenė negali įveikti Ukrainos pajėgų „dronų sienos“, kuri sunaikina iki 90 proc. atakuojančių orlaivių, jiems dar nepasiekus fronto linijos.
Praėjusių metų pabaigoje Rusijos generalinio štabo generolams pavyko perimti tik 0,8 proc. Ukrainos teritorijos kontrolę, o metais anksčiau – 0,6 proc. Kai kuriose vietovėse Rusijos puolimo tempas siekė vos 15 metrų per dieną ir tapo antirekordu per daugiau nei 100 metų moderniosios karybos istoriją.
Galima dalinė mobilizacija
Siekdamas tęsti kovą, Kremlius rengia visuomenę naujai „dalinei mobilizacijai“, vasario mėnesį rašė JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) ekspertai.
ISW teigimu, „informacinių sąlygų“ priverstiniam piliečių šaukimui į frontą sudarymą liudija suintensyvėjusios interneto blokados ir praėjusių metų pabaigoje priimti įstatymai, leidžiantys Rusijos gynybos ministerijai naudoti 2 mln. žmonių mobilizacinį rezervą.
Zelenskis pasidalino naujienomis dėl „Družbos“ naftotiekio: kas bus su pinigais
17:58
Ukraina baigė remontuoti pažeistą naftotiekio „Družba“ atkarpą, kuri nukentėjo nuo Rusijos smūgio. Antradienį, balandžio 21 d., prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad naftotiekis gali vėl pradėti veikti.
„Nors dabar niekas negali garantuoti, kad Rusijos smūgiai naftotiekio infrastruktūrai nepasikartos, mūsų specialistai sudarė pagrindines sąlygas atnaujinti naftotiekio sistemos ir įrangos darbą“, – sakė jis.
Ukrainos vadovas pridūrė, kad šios pastangos susijusios su Europos paramos Ukrainai paketo, kurį jau patvirtino Europos Vadovų Taryba, atblokavimu.
„Europa turėtų būti nepriklausoma nuo tų, kurie bando ją sunaikinti“
„Be to, reikėtų tęsti sisteminį sankcijų spaudimą Rusijai dėl šio karo ir toliau siekti energijos tiekimo Europai diversifikavimo. Europa turėtų būti nepriklausoma nuo tų, kurie bando sunaikinti ar susilpninti Europą“, – sakė V.Zelenskis.
Prieš tai už plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos pareiškė, kad naftotiekis „Družba“ pradės veikti artimiausiomis dienomis ir tai galutinai atblokuos 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai.
Balandžio 21 d. „Deutsche Welle“ pranešė, kad Europos Sąjunga pradėjo galutinę 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai suteikimo procedūrą.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis per susitikimą su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu yra sakęs, kad „Družbos“ veiklą planuojama atkurti iki balandžio pabaigos, nors ir ne visa apimtimi, bet pakankamai, kad galėtų normaliai veikti.
2025 m. gruodžio 19 d. ES vadovai nusprendė per ateinančius dvejus metus bendrai finansuoti 90 mlrd. Pagal susitarimą Vengrija, Čekija ir Slovakija neprivalo dalyvauti šioje programoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija griebiasi naujos taktikos: nusitaikė į naftą Vokietijai tiekiantį naftotiekį
15:28
Nuo gegužės 1 d. Rusija ketina nutraukti naftos eksportą iš Kazachstano į Vokietiją naftotiekiu „Družba“, pranešė „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais šioje srityje. Kremlius šios informacijos oficialiai nepatvirtino ir nepaneigė.
Šaltiniai, kurie su „Reuters“ kalbėjosi su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad pakoreguotas naftos eksporto grafikas jau išsiųstas Kazachstanui ir Vokietijai.
Kazachstano naftos eksportas į Vokietiją Rusijos naftotiekiu „Družba“ 2025 m. sudarė 2,146 mln. tonų, arba apie 43 000 barelių per parą, t. y. 44 proc. daugiau nei 2024 m.
Naftotiekis iš Kazachstano
Kazachstanas tiekia naftą į Vokietiją šiaurine naftotiekio „Družba“ atšaka, kuri eina per Lenkiją. Tiekimą ne kartą nutraukė Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos teritorijoje esantį naftotiekį. 2024 m. Rusija įspėjo Kazachstaną apie tiekimo nutraukimo riziką dėl vėluojančių Lenkijos naftotiekio operatoriaus PERN mokėjimų.
Kazachstano nafta tiekiama į PCK naftos perdirbimo gamyklą šiaurės rytų Vokietijos Šveto mieste. Tai viena iš pagrindinių degalų Berlynui ir Brandenburgui gamintojų.
Anksčiau tiekė rusišką naftą
Pagrindinė šios naftos perdirbimo gamyklos savininkė yra „Rosneft“, iki 2022 m. jai buvo tiekiama rusiška nafta. Prasidėjus karui, Vokietijos valdžios institucijos nustatė išorinę naftos perdirbimo gamyklos, taip pat kito „Rosneft“ turto šalyje kontrolę.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį sakė nežinantis apie Rusijos planus nuo gegužės 1 d. nutraukti Kazachstano naftos tiekimą Vokietijai naftotiekiu „Družba“.
„Bandysime tai patikrinti“, – sakė D. Peskovas žurnalistams per kasdienį pasitarimą telefonu.
Pirmadienį laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad Vokietija rengiasi pradėti privatizuoti „Gazprom“ turtą, kuris buvo nacionalizuotas 2022 m.
Parodė vaizdus, kas liko iš Ukrainos gynybos ministro patarėjo namo po „Shahed“ atakos
14:21 Atnaujinta 15:31
Ukrainos gynybos ministro patarėjas, karo veteranas Serhijus Beskretnovas - Flešas parodė namo, kuriame gyveno su šeima, griuvėsius po to, kai į jį pataikė Rusijos bepiločiai orlaiviai.
Socialiniame tinkle „Facebook“ jis padėkojo visiems už paramą ir pagalbą.
„Šitaip, akimirksniu, likau be visko, ką kaupiau 20 metų. Nei namų, nei automobilio, nei daiktų“, – rašė jis.
Gynybos ministro patarėjas pridūrė, kad dabar jam uždėtas gipsas ir tikriausiai dar ilgai taip bus.
„Turiu skirti laiko šeimai, bet fiziškai negaliu“, – paaiškino S.Beskrestnovas.
Jis rašė, kad būtų galėjęs patikėti pasikėsinimu į jo gyvybę, diversija, bet kad Rusija į taikius jo šeimos namus pasiųs 5 reaktyvinius „Shahed“ dronus ir „visus išžudys, apie tai net negalėjau pagalvoti“.
Jo paskelbtose nuotraukose matyti, kad iš namo liko tik sienų fragmentai, o automobilis visiškai sudegė.
15min primena, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos pajėgos bandė nužudyti Ukrainos gynybos ministro patarėją.
Jis apie tai parašė socialiniame tinkle „Facebook“, pažymėdamas, kad į jo namo sieną atsitrenkė „Shahed“. Flešas taip pat paskelbė savo nuotrauką, iš kurios matyti, kad jis yra ligoninėje.
Kalbėdamas su ukrainiečių žiniasklaida vyras pažymėjo, kad po Rusijos bandymo jį nužudyti, jis jaučiasi „palyginti gerai“. Pasak jo, rusai panaudojo keturis „Shahed“, o tai reiškia, kad tai buvo speciali operacija jam surasti ir pašalinti.
Jis pažymėjo, kad du iš „Shahedų“ pakeliui numušė Gynybos pajėgos, tačiau du vis dėlto pasiekė Kyjivą. Flešas nurodė, kad Ukrainos pusė turi patvirtinimą, jog dronas, kuris atakavo jo namus, buvo valdomas iš Rusijos teritorijos. Jis taip pat patvirtino, kad tai rodo, jog tai buvo ne atsitiktinis pataikymas, o greičiau Rusijos bandymas jį nužudyti.
Po slapto susitikimo paaiškėjo, kaip gaminami rusiški dronai
13:43
Vienas ukrainiečių programišius teigė, kad jam pavyko prasiskverbti į uždarą Rusijos aukščiausių pareigūnų susitikimą internetu, kurio metu jis išgirdo, kaip jie prisipažino, kad Rusijos dronuose naudojamos detalės daugiausia pagamintos Kinijoje.
Praėjusią savaitę Jevhenu Volnovu pasivadinusio vartotojo paskelbtame „Telegram“ įraše matyti, kaip vyksta Rusijos pramonės ir prekybos ministerijos pareigūnų konferencinis pokalbis, skelbia „TVP World“.
„90 proc. dronų priklauso nuo kiniškų komponentų“
J.Volnovas prie vaizdo įrašo pridėtame įraše teigė, kad pareigūnai aptarinėjo rusiškų bepiločių orlaivių (UAV), kurie yra pagrindinis ginklas, naudojamas Maskvos vykdomame kare Ukrainoje, gamybą.
J.Volnovas sakė: „Mes klausėmės kiekvieno jūsų žodžio... Kai 90 proc. visos jūsų įrangos visiškai priklauso nuo kiniškų komponentų, jūs nesate gamintojai. Esate tik perpardavinėtojai. Susitikime patys prisipažinote: be Kinijos jums niekas nevyksta.“
Pripažino tiesą
Vienas iš konferencinio pokalbio dalyvių užfiksuotas sakantis: „Jei kalbame tik apie elektrinius komponentus, 90 proc. visada sudaro užsienio žaliavos. Rusijoje jų paprasčiausiai negaminama“, – skelbia „Kyiv Post“.
Kitas priduria: „Netgi plastikas dabar yra kiniškas, tiesa? Nes nėra rusiško plastiko.“
Pokalbis baigėsi netikėtu grasinimu
Tačiau jautrios diskusijos staiga nutrūko, kai ukrainiečių programišiai ėmė grasinti rusų pareigūnams.
„Visi jūsų snukiai įrašyti, todėl saugokite savo užnugarį. Tu, pliki, pirmas“, – pasakė vienas iš jų, turėdamas omenyje Rusijos ministerijos Bepiločių sistemų ir robotikos departamento vadovą Aleksejų Serdiuką, skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“.
„Astra“ taip pat nurodė kitus vaizdo įraše matomus Rusijos pareigūnus, įskaitant kelis asmenis, susijusius su Rusijos bepiločių orlaivių pramone.
Manoma, kad Rusijos karinė pramonė yra labai priklausoma nuo medžiagų ir įrangos importo iš užsienio, o praėjusių metų lapkričio mėn. paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Maskva turėjo pirkti pažangių orlaivių gamybai reikalingą įrangą iš tokių šalių kaip Serbija ir Taivanas, nors buvo teigiama, kad ji naudoja vietinius įrankius.
Lietuva spaudžia: Szijjarto santykiai su Kremliumi turi būti ištirti
13:07
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad nepaisant pasikeitusios Vengrijos valdžios, pareigas bebaigiančio užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto galimas informacijos teikimas Kremliui turi būti nuodugniai ištirtas.
„Tie kaltinimai ir informacija, kad Bendrijos duomenys buvo perduoti Rusijos pusei, turi būti nuodugniai ištirti. Negalime leisti, kad tokie pažeidimai liktų neišnagrinėti. Tai svarbu“, – žurnalistams Liuksemburge antradienį sakė užsienio reikalų ministras.
Jis Vengrijos rinkimų rezultatus vadino puikiu pokyčiu Europai.
„Dabar mes tikrai nekantriai laukiame, kad galėtume pasinaudoti šiuo impulsu. Dabar mūsų pilyje, mūsų kambaryje nebus „Trojos arklio“ ir tai gerai. Kita vertus, negalima pamiršti to, kas buvo padaryta anksčiau“, – kalbėjo diplomatijos vadovas.
Ministras taip pat akcentavo, kad Bendrija turėtų suteikti 90 mlrd. eurų paramos paskolą Ukrainai ir pirmąją išmoką atlikti jau kitą mėnesį.
Šios paskolos suteikimą kurį laiką blokavo Budapeštas.
Be kita ko, K. Budrio teigimu, Europos Sąjunga (ES) turėtų pradėti ir Ukrainos stojimo į Bendriją procesą.
„Dabar turime oficialiai pradėti procesą, jei nėra jokių kliūčių. Kalbant apie sankcijas Rusijai, 20-asis paketas jau parengtas. Turime judėti į priekį, nes tai yra tikrasis instrumentas, kuriuo galime daryti spaudimą Rusijai ir priartėti prie teisingos ir ilgalaikės taikos“, – nurodė ministras.
Rytų Europos žiniasklaidos priemonių grupės kovo pabaigoje paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad P. Szijjarto ES diplomatinių susitikimų paraštėse bendravo su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu ir buvo pasiruošęs dalytis su juo svarbiais Bendrijos dokumentais.
Įvairios ES šalys pareiškė susirūpinimą šiuo vengrų ministro elgesiu, o Briuselis teigė, kad pranešimai, pagrįsti nutekintais telefoniniais pokalbiais, kelia nerimą.
Maskva įtempė vadžias – rusai puolė į bankus pinigų
12:17
Rusai sparčiau pereina prie grynųjų pinigų, nes tebevyksta mobiliojo interneto atjungimai, o valdžia planuoja sugriežtinti pervedimų į banko korteles kontrolę.
Nuo balandžio 3 iki 10 d. gyventojai iš bankų sąskaitų išsigrynino rekordinę nuo metų pradžios sumą – 240 mlrd. rublių (2,7 mlrd. eurų). Dėl to bendra grynųjų pinigų suma apyvartoje per savaitę padidėjo iki 19,85 trln. rublių. Tai matyti iš Rusijos banko duomenų, kuriuos išnagrinėjo „Izvestija“.
Apskritai šių metų balandžio 1-17 d. iš kredito įstaigų į apyvartą pateko apie 470 mlrd. rublių (5,4 mlrd. eurų) grynųjų pinigų, remdamasis reguliavimo institucijos statistika apskaičiavo Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos profesorius Aleksejus Voilukovas. Palyginimui, per visą kovo mėnesį apyvartoje esančių grynųjų kiekis padidėjo 300 mlrd. rublių.
Rusijos centrinis bankas anksčiau yra nurodęs, kad grynųjų pinigų paklausos padidėjimą daugiausia lėmė mobiliojo interneto sutrikimai, skelbia „The Moscow Times“. Reguliatoriaus atliktose apklausose rusai pažymėjo, kad jie išsigrynina pinigų tuo atveju, kai nėra galimybės atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
Be to, 2025 m. bankai pradėjo dažniau blokuoti rusų korteles dėl reguliatoriaus reikalavimų stiprinti kovą su sukčiais. Įtakos turėjo ir mokesčių padidinimas, po kurio smulkios įmonės pradėjo dažniau siūlyti klientams nuolaidas už atsiskaitymą grynaisiais pinigais.
Griežtinama kontrolė
Vyriausybė pateikė Valstybės Dūmai įstatymo projektą, kuriuo siekiama sugriežtinti gyventojų pajamų mokesčių kontrolę. Pagal dokumentą Federalinė mokesčių tarnyba turės prieigą prie Rusijos banko duomenų apie pinigų pervedimus tarp rusų, kad galėtų nustatyti nedeklaruotas pajamas ir apskaičiuoti mokesčius.
Finansų ministerija pažymėjo, kad asmenys, gaunantys daugiau kaip 2,4 mln. rublių per metus arba 200 tūkst. rublių per mėnesį, privalės įrodyti savo pajamas. Federalinė mokesčių tarnyba teigė, kad tai palies ne daugiau kaip 3 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų. Savo ruožtu, ekspertų teigimu, į mokesčių administratorių akiratį gali pakliūti iki 10 mln. rusų.
Šiuo metu kai kurie gyventojai negrynųjų pinigų operacijas pradėjo vertinti kaip mažiau nuspėjamas, o jei pinigai neina per bankų sistemą, valdžios institucijoms daug sunkiau sekti jų judėjimą, sakė A.Voilukovas. Tuo pat metu vyriausybė planavo sumažinti negrynųjų pinigų naudojimą kaip ekonomikos balinimo dalį, priminė „Freedom Finance Global“ analitikas Vladimiras Černovas.
Valdžios institucijos jau rengia keletą priemonių, kurios turėtų sumažinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais dalį. Svarstoma įvesti 1 mln. rublių (11,4 tūkst. eurų) limitą grynųjų pinigų įnešimui per bankomatus, sustiprinti finansinę stebėseną nustatant reikalavimą patvirtinti didelių sumų kilmę ir sugriežtinti atsakomybę už grynųjų pinigų apyvartos taisyklių nesilaikymą.
Visgi pernelyg didelis valdžios institucijų spaudimas šiuo klausimu gali sukelti nepatogumų sąžiningiems piliečiams ir paskatinti šešėlinio sektoriaus augimą, perspėjo „Rikom-Trust“ vyresnioji analitikė Valerija Popova.
-
Turkija imasi iniciatyvos: norime surengti Putino ir Zelenskio susitikimą
-
Kuleba įspėjo dėl Baltarusijos: pasiruošimo požymiai – aiškūs
-
Užkūrė Rusijai pirtį: milžiniškas gaisras naftos perdirbimo gamykloje Tuapsėje
-
Volodymyras Zelenskis: Rusija gali skelbti mobilizaciją Ukrainos ar Baltijos šalių puolimui
-
Pareigūnas: Kyjivo srities Brovarų mieste per Rusijos dronų ataką sužeistas žmogus
