- Putinas susierzino ir reikalauja pasiaiškinti: visą sistemą gali apimti panika
- Rusija susidūrė su problema: ar padės milijardai iš naftos?
- Papasakojo, kaip JAV bazę Saudo Arabijoje saugo Ukrainos technologijos
- Šios Rusijos milžinės pelnas sumažėjo 370 kartų
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas susierzino ir reikalauja pasiaiškinti: visą sistemą gali apimti panika
17:28
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per susitikimą Kremliuje viešai sukritikavo savo vyriausiuosius patarėjus ekonomikos klausimais, pranešė Laisvės radijas.
„Tikiuosi išgirsti išsamius pranešimus apie tai, kodėl makroekonominiai rodikliai neatitinka ne tik ekspertų ir analitikų lūkesčių, bet ir realių vyriausybės bei centrinio banko prognozių“, – piktinosi V.Putinas.
Tarp tų, kurie pateko į jo rūstybę, yra Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina, kuriai tenka lemiamas vaidmuo remiant Kremliaus ekonomiką. Ekspertai teigia, kad galimas E.Nabiullinos atsistatydinimas galėtų turėti toli siekiančių pasekmių Rusijos ekonomikai, skelbia portalas „Unian“.
Kas būtų, jei atleistų Centrinio banko vadovę
„Jos atsistatydinimas dabar ne tik parodytų silpnumą. Ji pakirstų vienintelį institucinį ramstį, kuris išlaikė rinkų pasitikėjimą ir teisingą infliacijos stabilizavimo kryptį“, – sako Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro Berlyne mokslo darbuotoja Aleksandra Prokopenko.
Nicholasas Birmanas-Trickettas, buvęs JAV įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto bendradarbis, pritaria šiam vertinimui.
„Jei ji bus atleista, visą verslo ekosistemą apims panika“, – pažymi jis.
Londono verslo mokyklos ekonomikos profesorius Richardas Portesas sako, kad E.Nabiullina yra „vienas iš nedaugelio stiprių Rusijos ekonomikos valdymo ir visos ekonomikos elementų“. Jo nuomone, V.Putinas neturi labiau kvalifikuoto asmens vadovauti Rusijos centriniam bankui, todėl bet koks pakeitimas tik pablogintų padėtį.
Taip valdo vidinę įtampą
Kartu ekspertai įspėja, kad V.Putino susitikimo su vyriausybe ir Rusijos reguliavimo institucija nereikėtų aiškinti pernelyg pažodžiui, ir teigia, kad visa tai yra kruopščiai surežisuota.
„Tai, kad šis spaudimas viešai nukreiptas į ekonominį bloką, nėra neįprasta – taip Kremlius valdo vidinę įtampą. Tai nebūtinai signalizuoja apie politikos kurso pasikeitimą ar pinigų politikos galių perskirstymą“, – priduria A.Prokopenko.
Pagrindiniai Rusijos ekonomikos skaičiai
Rusijos vyriausybės duomenimis, praėjusiais metais Rusijos BVP augimas gerokai sulėtėjo – nuo 4,9 proc. 2024 m. iki vos 1 proc. 2025 m.
Per pirmuosius du 2026 m. mėnesius ekonomika susitraukė 1,8 proc. Rusijos pareigūnai įspėjo, kad 2026 m. augimo prognozė, dabar siekianti 1,3 proc.
Taip pat pranešama, kad Rusijos federalinio biudžeto deficitas smarkiai išaugo iki 4,5 trilijono rublių (apie 60 mlrd. JAV dolerių), t. y. dvigubai daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tai vyksta mažėjant pajamoms iš naftos eksporto.
Taiklios Ukrainos atakos
Kremliaus pajamos mažėja ir dėl nuolatinių Ukrainos pajėgų atakų. Primorsko ir Ust Lugos atakos Rusijos energijos eksportuotojams kainavo apie 970 mln. JAV dolerių negauto pelno. Žinoma, kad Primorskas ir Ust Luga sudaro daugiau kaip 40 proc. visų Rusijos naftos eksporto jūra pajėgumų.
Balandžio 20 d. naktį ukrainiečių bepiločiai atakavo jūrų naftos terminalą Tuapsėje. Socialinės žiniasklaidos duomenimis, įmonės teritorijoje buvo užfiksuota keliolika gaisro židinių.
20-asis sankcijų paketas, kurį neseniai patvirtino ES, gali būti papildomas smūgis Rusijos ekonomikai.
Latvijos URM: Rusija neturi pajėgumų pulti NATO ir Baltijos šalių
20:42
Rusija neturi pajėgumų pradėti karinį puolimą prieš NATO šalis, įskaitant Baltijos valstybes, naujienų agentūrai LETA trečiadienį pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė.
Tai patvirtina tiek Latvijos, tiek sąjungininkų žvalgybos tarnybų duomenys, teigė ministrė, komentuodama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastabas apie galimą interneto prieigos apribojimų Rusijoje ryšį su mobilizacija išpuoliui prieš Baltijos šalis.
Užsienio reikalų ministrė pažymėjo, kad visi Rusijos kariniai pajėgumai yra visiškai nukreipti į Ukrainą, kur Maskva patiria didžiulius žmogiškųjų išteklių nuostolius. B. Bražė paminėjo, kad bendri Rusijos pajėgų nuostoliai vertinami apie 1,3 mln. žuvusiųjų ir sužeistųjų, o tai vis labiau riboja karinius pajėgumus ir ilgalaikėje perspektyvoje užkrauna papildomą naštą šalies socialinei ir ekonominei sistemai.
Zelenskis paaiškino, kaip konfliktas Irane trukdo deryboms dėl karo Ukrainoje
19:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad dėl karo Irane sutriko kai kurių svarbiausių ginklų tiekimas Ukrainai.
Derybos dėl karo Ukrainoje negali būti atidėtos
Derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos negali būti sustabdytos tol, kol baigsis konfliktas Irane. Tai interviu CNN pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos lyderis pažymėjo, kad karas Irane nukreipė dėmesį nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Jis pridūrė, jog būtų pavojinga manyti, kad pastangos užbaigti karą Ukrainoje negali būti atnaujintos tol, kol nebus išspręstas konfliktas Irane.
Tokių skaičių Rusijoje nebuvo nuo pat mobilizacijos: daug kam nelaiko nervai
18:36
Interneto išjungimas, „Telegram“ blokavimas ir sustiprėjusi kova su VPN išprovokavo rusų emigracijos nuotaikų bangą.
Užklausų apie persikėlimą iš Rusijos į kitas šalis skaičius paieškos sistemose „Yandex“ pasiekė maksimumą nuo 2022 m. rudens mobilizacijos, matyti iš statistikos „Yandex Wordstat“, kurią skelbia „Vedomosti“.
Palyginti su metų pradžia, užklausų persikraustymo iš Rusijos į kitą šalį tema padvigubėjo: sausį – 19,6 tūkst. užklausų, vasarį – 22,9 tūkst. užklausų, o kovą – 40 tūkst. užklausų. O palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, rusai informacijos apie galimybes persikelti ėmė ieškoti tris kartus dažniau: 2025 m. sausį-kovą tokių prašymų buvo atitinkamai 16,2 tūkstančio, 12,4 tūkstančio ir 12,9 tūkstančio.
„Sprendžiant iš naujausių duomenų, valdžia susiduria su tuo, kad įprasta draudimų logika nebėra automatiškai paverčiama visuomenės sutikimu“, – teigia politologas Ilja Graščenkovas. – Visuomenė pavargo ne tiek nuo paties griežtumo, kiek nuo jausmo, kad apribojimų daugėja ir neatsiranda jokio horizonto, kaip juos pagerinti. <...> Kalbame apie didėjantį konfliktą tarp draudžiančio valdymo modelio ir visuomenės poreikio gyventi normaliai, be apribojimų.“
Po besikartojančių interneto draudimų oficialūs valdžios institucijų reitingai parodė didžiausią kritimą nuo karo pradžios: „pritarimo“ Vladimiro Putino veiklai lygis pagal VCIOM apklausas prarado 8 punktus ir nukrito iki 67,2 proc., o „pasitikėjimo“ reitingas (jis skaičiuojamas pagal atvirą apklausą, kai V.Putino pavardė neminima) nukrito žemiau 30 proc., t. y. perpus mažiau nei 2015 m.
Daug kam nelaiko nervai
Prie valdžios kritikos prisijungė net lojalistai: „Z“ tinklaraštininkas Ilja Remesla, anksčiau smerkęs opozicionierius, šokiravo žiniasklaidos erdvę ragindamas suimti V.Putiną, o protesto „lydere“ netikėtai tapo buvusi realybės šou „Namai-2“ dalyvė Viktorija Bonia. Savo kreipimesi į V.Putiną, kurį peržiūrėjo daugiau kaip 20 mln. žmonių, ji perspėjo, kad žmonių kantrybė gali pratrūkti kaip spyruoklė, o tarp visuomenės ir valdžios išaugo „siena“, skelbia „The Moscow Times“.
Keli verslininkai ir bankininkai neviešai kreipėsi į V.Putiną su prašymu sulėtinti interneto puolimą, kuris tapo „galvos skausmu“ įmonėms, ir taip kenčiančioms nuo didesnių mokesčių ir lėtėjančios ekonomikos, sakė „Reuters“ šaltiniai.
Kremliui artimi „Bloomberg“ pašnekovai teigė, kad dėl visuomenės nepasitenkinimo valdžia gali atsisakyti toliau riboti internetą ir net leisti „Telegram“ toliau veikti Rusijoje. Tačiau žinučių programos, kuri metų pradžioje Rusijoje turėjo apie 100 mln. naudotojų, blokavimo lygis nepasikeitė – jis siekia apie 90 proc.
Viskas gali dar labiau sugriežtėti
Valdžios institucijos greičiausiai neatsisakys bendro kontrolės kurso, tačiau stengsis, kad jis mažiau traumuotų kasdienį gyvenimą, sako I.Graščenkovas: „Jos ieškos pusiausvyros tarp saugumo ir dirgiklių, tarp represinės inercijos ir poreikio nepakenkti socialinei gerovei.“
Tačiau neatmetamas ir tolesnio griežtinimo scenarijus, tęsia ekspertas: „Jis taip pat įmanomas, ypač jei saugumo logika išliks prioritetinė, o reitingų kritimas bus interpretuojamas ne kaip signalas prisitaikyti, bet kaip priežastis dar stipriau disciplinuoti erdvę.“
Zelenskis pažangą dėl ES paskolos Ukrainai vadina teisingu signalu
17:52
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasveikino Europos Sąjungos sprendimą preliminariai uždegti žalią šviesą 90 mlrd. eurų paskolos Kyjivui atblokavimui, pavadindamas tai „teisingu signalu“.
Kartu jis dar kartą paragino Rusiją nutraukti invaziją.
„Atblokavimas yra teisingas signalas dabartinėmis aplinkybėmis. Rusija privalo nutraukti savo karą. O paskatos tam gali atsirasti tik tada, kai ir parama Ukrainai, ir spaudimas Rusijai bus pakankami“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V. Zelenskis.
Papasakojo, kaip JAV bazę Saudo Arabijoje saugo Ukrainos technologijos
16:54
Jungtinių Valstijų kariuomenė pradėjo naudoti Ukrainos kovos su dronais technologiją ir patirtį, kad sustiprintų savo oro pajėgų bazės Saudo Arabijoje gynybą po Irano atakų, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi penkiais su situacija susipažinusiais asmenimis.
Pasak šaltinių, amerikiečiai pradėjo naudoti ukrainiečių kovos prieš dronus technologiją Princo Sultono oro bazėje Saudo Arabijoje po virtinės atakų, per kurias buvo sunaikinta įranga ir žuvo kariškis.
Pažymima, kad kalbama apie „Sky Map“ valdymo sistemą, kurią Ukrainos kariuomenė aktyviai naudoja prieš dronus, konkrečiai iranietiško modelio "Shahedus“ – jiems atpažinti ir koordinuoti jų perėmimą.
Be to, Ukrainos specialistai jau rengia JAV kariuomenės mokymus, kaip dirbti su šia programa.
JAV gynyboje yra spragų
Dėl masinio pigių dronų naudojimo Rusijos kare prieš Ukrainą Pentagonas didina investicijas į kovos prieš dronus technologijas, teigė agentūra. Tuo pat metu ukrainietiškų technologijų naudojimas Princo Sultono oro bazėje, kuri ne kartą buvo atakuojama dronais ir raketomis, analitikų teigimu, atskleidžia silpnąsias JAV oro gynybos sistemos vietas.
„JAV priešraketinės gynybos sistemoje visame pasaulyje jau seniai esama spragų. Tai gerai žinoma. Tačiau jos nebuvo sprendžiamos“, – įvertino Vašingtone įsikūrusio analitinio Hudsono instituto vyresnysis bendradarbis Timothy Waltonas.
Kovo 10 d. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina į Artimuosius Rytus išsiuntė tris ekspertų grupes, kurios padės kovoti prieš Irano bepiločius orlaivius.
Ką atsakė Donaldas Trumpas pasiūlius pagalbą
Pasak naujienų portalo „Axios“, Ukrainos pareigūnai maždaug prieš septynis mėnesius pasiūlė JAV savo mūšyje išbandytą technologiją kovai su Irano dronais. Tačiau tuomet JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija šiuo pasiūlymu nesusidomėjo.
Kovo 13 d. D.Trumpas pareiškė, kad jiems nereikia Ukrainos pagalbos kovojant su Irano dronais: „Mes apie dronus žinome daugiau nei bet kas kitas. Turime geriausius dronus pasaulyje“.
Šios Rusijos milžinės pelnas sumažėjo 370 kartų
16:16
Viena didžiausių Rusijos plieno bendrovių „Severstal“, kuriai tenka šeštadalis šalies plieno gamybos, 2026 m. pradžioje atsidūrė ties nuostolių riba.
Dienraštis „The Moscow Times“ praneša, kad pagal tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ataskaitas „Severstal“ grynasis pelnas pirmąjį ketvirtį sumažėjo 370 kartų ir siekė vos 57 mln. rublių (650 tūkst. eurų), palyginti su 21,07 mlrd. rublių (240 milijonų eurų) tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Bendrovės, kuriai priklauso Čerepoveco plieno gamykla, trys kasybos ir perdirbimo gamyklos, taip pat vamzdžių ir mašinų gamybos gamyklos, pajamos sumažėjo 18 proc., EBITDA (pelnas prieš mokesčius ir amortizaciją) – 54 proc., o „Severstal“ grynųjų pinigų srautai tapo labai deficitiniai: įplaukos į sąskaitas buvo mažesnės už išmokas 40,37 mlrd. rublių.
Kad padengtų susidariusį grynųjų pinigų trūkumą, bendrovė išleido beveik visus sąskaitose esančius pinigus: nuo 38,4 mlrd. rublių metų pradžioje iki kovo pabaigos liko 4,9 mlrd. rublių. Palyginti su 2025 m. pradžia (128,5 mlrd. rublių), „Severstal“ grynųjų pinigų pagalvė sumažėjo 96 proc.
Dėl ko prarado pinigus
„Juodosios metalurgijos pramonė vis giliau grimzta į krizę“, – teigia BCS analitikas Kirilas Čuika. Plieno gamintojai dėl sankcijų prarado trečdalį plieno eksporto, arba daugiau kaip 10 mln. tonų, palyginti su 2021 m., o vidaus paklausa sumažėjo dėl statybų sektoriaus nuosmukio, aukštos bazinės palūkanų normos ir ekonomikos recesijos.
Remiantis pareiškimais, pirmąjį ketvirtį „Severstal“ sumažino plieno gamybą 4 proc. iki 2,72 mln. t, o pardavimus – 1 proc. iki 2,63 mln. t.
„Dėl staigaus rinkos atšalimo, kurį lėmė griežta pinigų politika, sumažėjo mūsų pagrindinių klientų gamybos pajėgumų išnaudojimas ir nukrito kainos“, – teigė „Severstal“ generalinis direktorius Aleksandras Ševeliovas, komentuodamas ataskaitas. Jo vertinimu, plieno paklausa Rusijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 15 proc.
Paskelbė apie išlaidų mažinimą
Dėl krizės „Severstal“ kovo pabaigoje paskelbė apie išlaidų mažinimą, primena „Alfa Bank“ analitikai: kaupiamasis fondas buvo sumažintas 15 proc., o kapitalo investicijos – 24 proc. Bendrovė atsisakė indeksuoti atlyginimus, įšaldė naujų darbuotojų priėmimą ir sustabdė strateginį geležies rūdos granulių gamybos Čerepoveco mieste projektą.
Be „Severstal“, problemų turi ir Magnitogorsko geležies ir plieno gamykla, kuri sumažino panaudojimą iki 60 proc., sustabdė investicijas ir įrangos remontą bei rengiasi atleisti 10 proc. vadovaujančio personalo. Praėjusiais metais gamykla sumažino gamybos apimtis iki 10 metų minimumo – 10,2 mln. tonų ir patyrė 14,9 mlrd. rublių grynųjų nuostolių.
Ukraina: Baltijos šalys paprašė mūsų pagalbos
15:40
Ukraina sutinka padėti Latvijai, Lietuvai ir Estijai kovoti prieš Rusijos informacines atakas ir susidoroti su kaltinimais dėl oro erdvės suteikimo Ukrainos bepiločiams orlaiviams, pareiškė šalies diplomatijos vadovas Andrijus Sybiha, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Šiuo metu rusai ypač aktyviai vykdo informacines kampanijas Baltijos šalyse. Rusai siunčia žinią, kad jūs suteikėte oro erdvę Ukrainos dronams naudoti. Yra ir kitų klausimų“, – atkreipė dėmesį ministras.
A.Sybiha pridūrė, kad partneriai Baltijos šalyje prašo Ukrainos padėti sumažinti įtampą dėl Rusijos grasinimų.
„Ir, žinoma, mes padėsime savo draugams“, – nurodė Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Balandžio 10 d. Estija, Latvija ir Lietuva savo užsienio reikalų ministrų vardu paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame atmetė Maskvos kaltinimus, kad jos neva suteikė savo oro erdvę Ukrainos bepiločiams orlaiviams, jog šie galėtų smūgiuoti Rusijos teritorijoje.
Šiais metais Baltijos šalių teritorijoje ne kartą buvo rasta Ukrainos bepiločių orlaivių nuolaužų. Lietuva, Latvija ir Estija tuomet pareiškė, kad nėra abejonių, jog jų teritorijoje nukritusių Ukrainos bepiločių orlaivių priežastis yra Rusijos agresija prieš Ukrainą, ir kad dėl šių incidentų turėtų būti didinamas spaudimas Maskvai, o ne kaltinamas Kyjivas.
„Donnylendas“? Ukraina siūlo dalį Donbaso pervadinti Trumpo garbei
14:49
Kai Lenkija siekė įkurti JAV karinę bazę 2018-aisiais, ji pristatė šią idėją kaip Fort Trumpą. Praėjusiais metais Armėnijai ir Azerbaidžanui pasirašius taikos pasižadėjimą Baltuosiuose Rūmuose, šalis sujungianti transporto jungtis buvo pavadinta Trumpo tarptautinės taikos ir klestėjimo keliu. Dabar atėjo laikas Ukrainai.
Ko gero, mažai tikėtina atrodė, kad Donaldo Trumpo vardas galėtų būti panaudotas geopolitinio konflikto židiniui pavadinti. Iki šiol ši idėja buvo laikyta paslaptyje.
Pastaraisiais mėnesiais vykusiose taikos derybose Ukrainos pareigūnai pasiūlė, kad Donbaso regiono gabalėlis, dėl kurio vis dar aršiai kovoja Rusija, galėtų būti pavadintas „Donnylendu“.
Apie tokį naujadarą, kuris taip pat yra nuoroda į „Donbasą“ ir „Donaldą“, užsiminė keturi su derybomis susipažinę anoniminiai šaltiniai, dėl slaptumo negalėję atskleisti savo tapatybės.
Pasak trijų pašnekovų, kai vienas Ukrainos derybininkas pirmą kartą pusiau juokais paminėjo šį pavadinimą, tai buvo mėginimas paskatinti D. Trumpo administraciją griežčiau pasipriešinti Rusijos teritorinėms ambicijoms.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES uždegė žalią šviesą dėl 90 mlrd. eurų Ukrainai
14:41 Atnaujinta 15:24
Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį preliminariai uždegė žalią šviesą 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai atblokavimui, o Vengrijai duotos 24 valandos galutiniam patvirtinimui, pranešė diplomatai.
Budapeštas pareiškė laukiantis, kol nafta atitekės naftotiekiu „Družba“, kai Kyjivas jį sutaisė po kelis mėnesius trukusio ginčo.
Kipras, pirmininkaujantis ES, pranešė, kad bloko 27 valstybių narių ambasadoriai susitarė pradėti „rašytinę procedūrą“ dėl galutinio patvirtinimo iki ketvirtadienio popietės.
Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „X“ gyrė šį ilgai lauktą sprendimą.
„Europa pasiekia rezultatų, kai yra vieninga“, – parašė jis.
Sprendimas dėl paskolos priimtas Ukrainai paskelbus, kad naftotiekis jau paruoštas darbui. Šaltinis sakė, kad pumpavimas „Družba“ jau pradėtas. Bratislava ir Budapeštas savo ruožtu sakė, kad ketvirtadienį tikisi sulaukti naftos tiekimo pradžios.
Naftotiekis, kuriuo rusiška nafta tiekiama į Slovakiją ir Vengriją, apgadintas sausio pabaigoje per Rusijos ataką. Budapeštas ir Bratislava apkaltino Kyjivą tyčiniu tranzito stabdymu, o Vengrija blokavo ES paskolą, nors iš pradžių jai buvo pritarusi.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis išvakarėse patvirtino, kad būtini remonto darbai atlikti ir naftotiekis yra paruoštas darbui.
Didžiausia Vengrijos energetikos bendrovė „Mol“ teigė, kad Ukrainos naftotiekio atkarpos operatorė „Ukrtransnafta“ ją informavo, kad „žalios naftos priėmimas iš Baltarusijos per „Družbos“ naftotiekio sistemą Ukrainoje prasidėjo šiandien vidurdienį“.
Tai patvirtino ir Slovakijos ekonomikos ministrė Denisa Sakova, teigdama, kad tiekimas į Slovakiją turėtų būti atnaujintas iki ketvirtadienio ryto.
Ši paskola yra gyvybiškai svarbi lėšų stokojančiai Ukrainai per Rusijos invaziją, skirta padėti padengti šalies finansinius poreikius 2026–2027 metais, du trečdalius jos skiriant gynybai, o likusią dalį – biudžeto paramai.
Išmokėjimus planuojama pradėti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
Nuolaidos iš Vengrijos ir Slovakijos
Vengrija ir Slovakija, neturinčios priėjimo prie jūros, buvo vienintelės ES narės, kurios iki sutrikimo vis dar gavo Rusijos žaliavinę naftą pietine naftotiekio atšaka. Šis maršrutas sudaro apie 86–92 proc. Vengrijos naftos importo ir beveik visą Slovakijos tiekimą.
Vengrijos energetikos bendrovė „Mol“ jau pateikė prašymus dėl pirmųjų naftos tranzito kiekių, kurie bus po lygiai paskirstyti Vengrijai ir Slovakijai, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi neatskleistu šaltiniu.
Kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris buvo laikomas palankiausiu Kremliui ES lyderiu, savo perrinkimo kampaniją grindė kaltinimais, esą Ukraina užsiima „energetiniu šantažu“.
Balandžio 20 dieną laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costai V.Orbanas teigė, kad Vengrija yra pasirengusi „nedelsiant“ atšaukti veto, kai tik bus atnaujintas tranzitas.
Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras pareiškė, kad Bratislava taip pat pasirengusi patvirtinti 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris buvo blokuojamas dėl ginčo, bet „tik tada, kai Rusijos nafta pasieks Slovakiją naftotiekiu „Družba“.
Rusija susidūrė su problema: ar padės milijardai iš naftos?
14:20
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose Rusijos gautos pajamos iš naftos vargu ar padės prezidentui Vladimirui Putinui atgaivinti ant recesijos slenksčio atsidūrusią Rusijos ekonomiką, trečiadienį rašo „Bloomberg“.
Problema, su kuria susiduria Rusijos valdžia, yra ta, kad didžiulės biudžeto išlaidos atgaivina paklausą, bet ne pasiūlą, teigė agentūra. Taip yra todėl, kad ištekliai vis dažniau nukreipiami į karinę gamybą, kurios produktai sunaikinami mūšio lauke, rašo „Bloomberg“.
Jei Rusijos valdžia nuspręs panaudoti papildomas pajamas iš naftos papildomoms išlaidoms didinti, palyginti su jau suplanuotomis, tai padidins infliacinį spaudimą ir suteiks dar vieną priežastį išlaikyti aukštą Centrinio banko palūkanų normą.
Pirmąjį ketvirtį Rusijos BVP, manoma, sumažėjo, nes per pirmuosius du mėnesius gamybos apimtys sumažėjo beveik 2 proc., rašo „Bloomberg“. Tai gali būti pirmasis ketvirčio nuosmukis nuo 2023 m. pradžios. Tuo pat metu investicinis aktyvumas 2026 m. pirmąjį ketvirtį pirmą kartą nuo 2022 m. pirmojo ketvirčio buvo neigiamas, teigiama straipsnyje.
Rusijos vyriausybė, sprendžiant iš atnaujintos ministrų kabineto makroekonominės prognozės, pesimistiškai vertina tolesnes aukštų naftos kainų perspektyvas. Pasak su dokumentu susipažinusių šaltinių, pareigūnai ketina išlaikyti vidutinę Rusijos naftos kainą 59 JAV dolerių už barelį. Jie taip pat tikisi gerokai stipresnio rublio, nei buvo numatyta anksčiau. Kartu tai reiškia mažesnes pajamas iš naftos nei numatyta biudžete, apibendrina agentūra.
Kokios problemos
Nors Rusijos centrinis bankas jau devynis mėnesius mažina pagrindinę palūkanų normą, o paskutiniame posėdyje ją sumažino iki 15 proc., realioji skolinimosi kaina išlieka arti istoriškai aukštų verčių.
Brangstanti nafta gali padėti eksportuotojams, kurie sudaro apie ketvirtadalį biudžeto pajamų, tačiau ji negali kompensuoti mažėjančios gamybos apimties ir sustojusių investicijų esant tokiai griežtai fiskalinei politikai, rašo „Bloomberg“.
„Nors didesnės naftos kainos, susijusios su konfliktu dėl Irano, 2026 m. gali atnešti papildomų 1-3 trln. rublių biudžeto pajamų, Rusijos ekonomika susiduria su didele rizika, kurios didelės naftos kainos nepadės išvengti“, – sakė „Freedom Finance Global“ vyriausioji analitikė Natalija Milčakova.
Susitikimai su Putinu
15min primena, kad praėjusį trečiadienį vykusiame susitikime su Vladimiru Putinu ekonomikos klausimais buvo aptartos Rusijos vyriausybės siūlomos priemonės biudžetui subalansuoti.
Rusijos ekonomikos rezervai „didžiąja dalimi išnaudoti, situacija tikrai tokia, o makroekonominė padėtis yra daug sudėtingesnė“, – penktadienį pareiškė Ekonominės plėtros ministerijos vadovas Maksimas Rešetnikovas, kurį cituoja portalas „Agentstvo“.
Kaip neigiamus veiksnius jis įvardijo stiprų rublį, darbo jėgos trūkumą, aukštas palūkanų normas ir biudžeto suvaržymus. M.Rešetnikovas taip pat įspėjo, kad vyriausybės prognozė, jog metų pabaigoje ekonomikos augimas sieks 1,3 proc., gali būti sumažinta.
