Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: Kinija skverbiasi į okupuotas Ukrainos teritorijas

V. Zelenskis / SOPA Images

Europos Sąjungos suteiktą 90 milijardų eurų paskolą Ukraina skirs kariuomenės poreikiams ir pasirengimui žiemos sezonui. Tai sakydamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje pabrėžė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Dėkoju visiems Europos lyderiams už paramos paketą Ukrainai ir 20-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Tai tikrai padės“, – pažymėjo Ukrainos vadovas.

Pasak V.Zelenskio, Ukraina tikisi, kad pirmoji šio 90 mlrd. eurų paketo dalis šalį pasieks kaip įmanoma greičiau.

„Šios lėšos yra skirtos mūsų kariuomenei, esame pasirengę jas naudoti ginkluotės, ypač oro gynybos sistemų, pirkimui. Taip pat tai yra finansavimas, kuris padės mums pasirengti žiemai. Energetikos sistemos apsaugos darbai jau prasidėjo, o europinės lėšos bus svarbi parama šiame procese“, – pridūrė jis.

V.Zelenskis taip pat paragino partnerius nenustoti dirbti ties sankcijomis Rusijai: „Prašau, tęskite darbą dėl sankcijų Rusijai. Jų griežtinimas yra teisingas žingsnis, ypač atsižvelgiant į tai, kad amerikiečiai kai kurias savo sankcijas sušvelnino. Šiuo metu situacija fronte Ukrainoje yra ypatinga. Mūsų pozicijos stabilesnės nei ankstesniais mėnesiais ar metais, o Rusija kas mėnesį netenka mažiausiai 30–35 tūkstančių karių. Rusijai tai sunku, o mes turime padaryti situaciją dar sudėtingesnę, kad pastūmėtume juos diplomatijos link“.

Lietuvos kariuomenės nuotr./Prancūzijos oro pajėgų naikintuvas „Rafale“

Rusija pareiškė, kad bet kuri Europos valstybė, sutikusi savo teritorijoje dislokuoti Prancūzijos strateginius bombonešius, konflikto atveju taptų jos taikiniu. Kaip praneša „Reuters“, tokį pareiškimą išsakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško.

Prieš keletą savaičių Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie planus plėsti šalies branduolinį arsenalą ir pažymėjo, kad Paryžius gali leisti partneriams savo teritorijose priimti Prancūzijos orlaivius, galinčius gabenti branduolinį ginklą. Dėl tokių susitarimų Prancūzija diskutavo su Jungtine Karalyste, Vokietija, Lenkija, Nyderlandais, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija.

Rusijos vertinimu, tai kelia jai strateginę grėsmę ir yra dalis „nekontroliuojamo“ NATO branduolinio potencialo didinimo.

„Akivaizdu, kad mūsų kariškiai bus priversti skirti ypatingą dėmesį šiam klausimui, atnaujindami prioritetinių taikinių sąrašą didelio masto konflikto atvejui. Rezultatas toks: vietoj Prancūzijos deklaruojamo sąjungininkų gynybos stiprinimo – kuriems ji, beje, nesuteikia jokių patikimų garantijų – šių šalių saugumas iš tikrųjų tik susilpninamas“, – teigė A.Gruško.

Agentūra pažymi, kad vasario mėnesį baigė galioti sutartis, ribojusi Rusijos ir JAV strateginių branduolinių arsenalų dydį. Pasak Rusijos URM atstovo, bet koks būsimas dialogas dėl branduolinio ginklo privalo apimti bendrus visos NATO pajėgumus – t. y. JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės arsenalus.

Kinijos vėliava / ADEK BERRY / AFP

Kinija pamažu įsitvirtina okupuotose Ukrainos teritorijose per smulkaus lygmens prekybinius ir kultūrinius ryšius. Apie tai rašo Rusijos opozicinis tiriamosios žurnalistikos projektas „The Insider“.

Leidinys pažymi, kad apskritai Pekinas elgiasi gana atsargiai – jis oficialiai nepripažino nei Krymo aneksijos, nei juo labiau vėlesnės Ukrainos teritorijų okupacijos.

Kinija taip pat vengia tiesioginio dalyvavimo dideliuose investiciniuose projektuose okupuotose žemėse. Pavyzdžiui, dar 2014 metais kinai atsisakė įgyvendinti stambų giliavandenio uosto statybos projektą Sevastopolyje, o vėliau – ir dalyvauti tiesiant Kerčės tiltą.

Tačiau žemesniu lygmeniu kinai de facto pripažįsta Rusijos jurisdikciją užgrobtose teritorijose. Pavyzdžiui, 2025 metais Kinijos laivas (nors ir plaukiojantis su Panamos vėliava) ne kartą užsuko į Sevastopolio uostą. Ukrainos užsienio reikalų ministerija dėl šių incidentų pareiškė oficialų protestą Kinijos Liaudies Respublikai.

2023 m. lapkritį okupacinės „Donecko liaudies respublikos vyriausybės“ vadovas, rusų valdininkas Jevgenijus Solncevas pranešė, kad Karano karjeras (skaldos gavybos įmonė okupuotoje teritorijoje prie Volnovachos) pasirašė bendradarbiavimo sutartis su dviem Kinijos įmonėmis – „Amma Construction Machinery Co. Ltd“ ir „Zhongxin Heavy Industry Machinery Co. Ltd“, gaminančiomis kasybos įrangą. „The Insider“ teigimu, pastaruoju metu vietos gyventojai Karano karjerą pradėjo vadinti tiesiog „kinų karjeru“.

Ukrainos žurnalistų duomenimis, Kinijos kasybos įranga taip pat tiekiama į „Belorečenskaja“ šachtą okupuotoje Luhansko srities dalyje.

Pranešama, kad okupuotose Ukrainos teritorijose net 6000 mobiliojo ryšio bazinių stočių veikia naudojant kinišką įrangą. Taip pat žinoma, kad apie 80 bankų skyrių okupuotame Donbase prekiauja grynaisiais juaniais.

Be to, vyksta aktyvūs propagandininkų delegacijų mainai: Luhansko žiniasklaidos darbuotojai vežami į pažintines ekskursijas po Kiniją, o į Mariupolį, pavyzdžiui, buvo atvykusi kinų tinklaraštininkė ir dainininkė Wang Fang. Sugriauto Mariupolio dramos teatro, kuriame rusų okupantai nužudė šimtus žmonių, griuvėsiuose ji sudainavo sovietinę dainą „Katiuša“.

G. Nausėda Kipre susitiko su V. Zelenskiu / LRPK nuotr.

Su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu Kipre susitikęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina „artimiausiu laiku“ visa apimtimi pradėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES).

Kaip ketvirtadienį pranešė Prezidentūra, G.Nausėda pabrėžė, kad Ukrainos ateitis yra Bendrijoje, o visateisė narystė iki 2030-ųjų turi išlikti aiškiu strateginiu tikslu.

„Šalies vadovas akcentavo būtinybę kuo greičiau judėti į priekį stojimo procese ir atverti visus derybų skyrius artimiausiu laiku“, – nurodė Prezidentūra.

Lietuvos vadovas taip pat pažymėjo, kad, nepaisant Rusijos karinės agresijos, Ukraina daro reikšmingą pažangą įgyvendindama reformas ir stiprindama valstybės institucijas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kaltinamieji terorizmu Šiaulių apygardos teisme / Gintarės Daknytės / BNS nuotr.

Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį pradėjo iš esmės nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje šeši užsieniečiai kaltinami terorizmu, kai kėsinosi padegti Ukrainai skirtą privačios bendrovės karinę techniką.

Kaip pranešė teismas, byloje pradėtas įrodymų tyrimas, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Tomas Uldukis paskelbė kaltinamąjį aktą. Teismo duomenimis, nė vienas kaltinamasis savo kaltės iš esmės nepripažįsta.

Visi proceso dalyviai, įskaitant kaltinamuosius, kurie yra suimti, posėdyje dalyvavo gyvai, nušalinimų pareikšta nebuvo. Teismas sprendė proceso dalyvių pateiktus prašymus.

Artimiausiame posėdyje teismas numato pradėti liudytojų apklausą. Jų byloje yra dešimt.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

AP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar nenusprendė, ar gruodį dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime Jungtinėse Valstijose, ketvirtadienį pranešė Kremlius.

Tai paskelbta po to, kai Rusijos žiniasklaida pranešė, jog Maskva gavo oficialų kvietimą.

V. Putinas šios grupės, vienijančios didžiausias pasaulio ekonomikas, susitikime nedalyvavo nuo 2019 metų – iš pradžių dėl koronaviruso pandemijos, o vėliau dėl karo Ukrainoje.

Naujienų agentūros AFP paklaustas, ar V. Putinas dalyvaus šiais metais, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė: „Tokių sprendimų dar nepriimta.“

Rusija buvo pakviesta „aukščiausiu lygiu“ į gruodžio 14–15 dienomis Majamyje vyksiantį viršūnių susitikimą, valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo užsienio reikalų viceministrą Aleksandrą Pankiną.

2022 metais pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija sulaukė daugybės tarptautinių sankcijų ir susidūrė su Vakarų diplomatine izoliacija.

2023 metais Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) dėl karo išdavė V. Putino arešto orderį, apribodamas Rusijos lyderio galimybes keliauti.

Jungtinės Valstijos nėra TBT narės. Praėjusių metų rugpjūtį V. Putinas lankėsi Aliaskoje, kur vyko viršūnių susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Praėjusiais metais grįžęs į Baltuosius rūmus, D. Trumpas siekė atgaivinti ilgai įšaldytus santykius su Rusija, bandydamas užbaigti karą Ukrainoje.

Nors iš pradžių žadėjo užbaigti karą per 24 valandas, D. Trumpo bandymai kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų, net ir Maskvai bei Kyjivui kelis kartus susitikus derybų.

Pixabay.com nuotr./Eurai

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį uždegė ilgai lauktą žalią šviesą 90 mlrd. eurų paskolai Kyjivui, o lyderiai vakare Kipre ruošiasi paminėti aklavietės pabaigą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų su Vengrija galutinis pritarimas paskolai ir naujam ES sankcijų Rusijai paketui sustiprino V. Zelenskį, jam atvykstant derybų su bloko lyderiais į kurortinį Aja Napos miestą.

ES vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), vykdama į Kiprą, pasidžiaugė, jos žodžiais tariant, geromis naujienomis.

„Kol Rusija stiprina savo agresiją, mes stipriname savo paramą drąsiai ukrainiečių tautai, leisdami Ukrainai apsiginti ir darydami spaudimą Rusijos karo ekonomikai“, – socialiniame tinkle „X“ teigė ji.

„Pažadėta, pristatyta, įgyvendinta. ES strategija, kuria siekiama teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje, remiasi dviem ramsčiais: Ukrainos stiprinimu ir spaudimo Rusijai didinimu. Šiandien mes pasistūmėjome abiejose srityse“, – savo ruožtu sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.

„Atblokavome 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, užtikrindami finansinę ir karinę paramą 2026–2027 metams. Patvirtinome 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą, sumažindami jos galimybes kariauti. Europa tvirtai, vieningai ir nepalaužiamai remia Ukrainą“, – sakė jis „X“.

V. Zelenskis lėktuve į Kiprą sakė besitikintis, kad Ukraina pinigus gaus „gegužės pabaigoje–birželio pradžioje“, kad „sustiprintų mūsų kariuomenę ir, žinoma, paremtų Ukrainos ginklų gamybą“.

90 mlrd. eurų buvo užblokuoti po to, kai tarp Vengrijos nacionalistų premjero Viktoro Orbano ir V. Zelenskio kilo aršus ginčas.

V. Orbanas teigė, kad savo veto atšauks tik po to, kai Ukraina sutaisys per Rusijos smūgį pažeistą dujotiekį. Po 16 metų valdžioje V. Orbanas šį mėnesį vykusiuose rinkimuose patyrė triuškinantį pralaimėjimą proeuropietiškam opozicijos veikėjui Peteriui Magyarui.

Priešprieša buvo išspręsta, kai V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad remonto darbai baigti, o pareigūnai kitą dieną pranešė, kad Ukraina atnaujino naftos tiekimą Vengrijai ir Slovakijai.

Maskvos sąjungininkas V. Orbanas dažnai prieštaraudavo priimant bendrus sprendimus Bendrijoje, o ES pareigūnai tikisi, kad sprendimai dėl Ukrainos dabar bus priimami greičiau be jo pasipriešinimo.

Diplomatai lengviau atsikvėpė pasibaigus ginčui. Vienas ES diplomatas sakė, kad V. Zelenskio vizitas Kipre yra „simboliškai svarbus“ dabar, kai ES pinigai padės paremti Kyjivą prieš Rusiją 2026 ir 2027 metais.

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas sakė, kad V. Zelenskis su lyderiais aptars „bendrą ginklų gamybą ir saugumo pajėgumus, karo Irane keliamus iššūkius“ ir oro gynybą Ukrainai.

V. Orbanas, kuris darbą vyriausybėje baigs tik kitą mėnesį, nedalyvaus ketvirtadienį ir penktadienį Kipre vyksiančiuose susitikimuose, kurie bus neformalūs ir kuriuose nesitikima jokių konkrečių sprendimų.