- Europa jau žino, kaip pasitrauks Putinas: Lenkijos užsienio reikalų ministras pateikė prognozę
- Analitikas: Rusija nesugeba pasinaudoti didesne naftos kaina
- Pirmą kartą nubaudė NVS šalį už pagalbą Rusijai
- Skandalas dėl 14-osios brigados karių marinimo badu: atleisti 2 vadai
- Tuskas kelia klausimą, ar JAV gintų Europą, jei Rusija pultų
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Skandalas dėl 14-osios brigados karių marinimo badu: atleisti 2 vadai
11:25
Ukrainos 14-osios mechanizuotosios brigados vadas buvo atleistas iš pareigų po to, kai buvo paskelbta apie maisto tiekimo sutrikimus. Taip pat buvo atleistas iš pareigų 10-ojo armijos korpuso vadas. Tai tapo žinoma iš Ukrainos generalinio štabo pranešimo.
Pažymima, kad tokiomis sąlygomis, kai sistemingi priešo smūgiai perėjoms per Oskolio upę gerokai apsunkino gynybos pajėgų dalinių logistinį aprūpinimą Kupjansko srityje, „ypatingas dėmesys skiriamas mūsų kariškių, vykdančių užduotis fronto linijoje, aprūpinimui“.
„Vadovybė imasi priemonių stiprinti priešlėktuvinę ir priešdroninę gynybą šia kryptimi. Kuriama elektroninės kovos sistema“, – teigė Generalinis štabas.
Nuslėpė tikrąją padėtį
Jis pabrėžė, kad ankstesnė 14-osios brigados vadovybė nuslėpė tikrąją padėtį, „buvo prarasta tam tikra dalis pozicijų ir padaryta nemažai klaidingų skaičiavimų dėl karių aprūpinimo“. Generalinis štabas patvirtino, kad kilo problemų dėl maisto tiekimo į vieną iš brigados pozicijų.
„Siekiant ištaisyti padėtį, buvo priimta keletas personalo sprendimų. Visų pirma iš pareigų buvo atleistas 14-osios brigados vadas, 10-ojo armijos korpuso vadas buvo atleistas iš pareigų ir paskirtas į žemesnes pareigas“, – sakoma pareiškime.
Naujuoju 14-osios brigados vadu paskirtas pulkininkas Tarasas Maksimovas, o 10-ajam armijos korpusui vadovauja brigados generolas Artemas Bohomolovas, skelbia „Unian“.
Atliekamas tyrimas
„Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų rezultatus, naujai paskirtiems brigados ir korpuso vadams pradėjus eiti pareigas, pagal Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado sprendimą atliekamas Sausumos pajėgų kompleksinės komisijos tyrimas“, – pranešė Generalinis štabas.
Jis taip pat pažadėjo, kad remiantis oficialaus tyrimo rezultatais „14-osios brigados pareigūnų atžvilgiu bus priimti atitinkami vadybiniai sprendimai, o tyrimo medžiaga bus išsiųsta teisėsaugos institucijoms, kad būtų pateikti atitinkami teisiniai vertinimai“.
„Naujoji brigados ir korpuso vadovybė imasi visų įmanomų priemonių padėčiai normalizuoti ir karių aprūpinimui kovinėse pozicijose nustatyti“, – patikino štabas.
Be to, Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas pavedė jungtinės pajėgų grupės vadui generolui majorui Mychailai Drapatui, kuriam pavaldus 10-asis armijos korpusas, „atlikti visapusiško kariškių, vykdančių užduotis fronto linijoje, aprūpinimo patikrinimą“.
„Pažymėtina, kad neseniai į 14-osios brigados karių pozicijas buvo pristatytas dar vienas krovinys su maisto produktais. Jei sąlygos bus palankios, bus nedelsiant vykdoma mūsų karių evakuacija“, – pridūrė Generalinis štabas.
Dėl ko kilo skandalas
Kaip anksčiau pranešė žiniasklaida, internete pradėjo plisti informacija , kad Ukrainos 14-oji brigada tam tikrose pozicijose patiria maisto tiekimo sutrikimų. Socialinio tinklo „Threads“ paskyroje skelbta, kad kariai liko be maisto ir vandens, o vadovybė į situaciją nereaguoja.
Gynybos ministerija sureagavo į situaciją dėl maisto fronto linijoje, pažymėdama, kad aprūpinimo sistema veikia, o kylantys sunkumai gali būti susiję su logistikos ypatumais kovos veiksmų zonoje. Ministerija paaiškino, kad maisto pristatymas į fronto pozicijas priklauso nuo operatyvinės situacijos, įskaitant maršrutų saugumą ir kovos veiksmų intensyvumą.
„Bloomberg“: aiškėja, kada gali prasidėti pirmosios derybos dėl Ukrainos narystės ES
22:56
Europos Sąjungos (ES) lyderiai pasiuntė aiškų signalą: visos būtinos sąlygos pirmajam Ukrainos narystės etapui yra įvykdytos. Tai itin svarbus laimėjimas prezidento Volodymyro Zelenskio pastangoms integruoti šalį į Bendriją, praneša „Bloomberg“.
Kipre vykusio viršūnių susitikimo metu vienas ES pareigūnas patvirtino, kad lyderiai pasiekė sutarimą – pradinės derybos dėl narystės galėtų prasidėti jau artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais.
Po Orbano eros – naujas impulsas
Nors konkrečių pažadų dėl tikslios narystės datos vis dar nėra, derybų procesas įgauna pagreitį. Atsigavimą paskatino atšildytas ES finansavimas ir sutartas naujas sankcijų paketas Rusijai. Prie šio proveržio prisidėjo ir politiniai pokyčiai Vengrijoje – Viktoro Orbano pralaimėjimas rinkimuose.
Tiek Kyjivo, tiek Briuselio pareigūnai viliasi, kad V.Orbano pasitraukimas leis paspartinti oficialų Ukrainos atitikties kriterijams vertinimą, kurį jis nuolat blokuodavo. Pranešama, kad triuškinamą pergalę prieš V.Orbaną iškovojęs Peteris Magyaras naujuoju Vengrijos premjeru turėtų tapti jau gegužės pradžioje.
Kliūtys išlieka: nuo biudžeto iki žemės ūkio
Tačiau „Bloomberg“ pabrėžia, kad V.Orbanas nebuvo vienintelė kliūtis. Nepaisant pritarimo pradėti derybas, daugelis valstybių narių neskuba spartinti paties proceso, kuris paprastai trunka daugybę metų (pavyzdžiui, Kroatijos kelias į ES truko dešimtmetį).
Pagrindinės ES šalių baimės yra susijusios su:
- ES biudžetu: Ukrainos narystė pareikalautų milžiniškų finansinių perskirstymų.
- Sektorių jautrumu: ypač baiminamasi poveikio žemės ūkio ir transporto rinkoms.
Nors Kyjivas užsiminė, kad būtų pasirengęs laikinai atidėti prieigą prie kai kurių ES programų, pavyzdžiui, bendrosios žemės ūkio politikos, Ukraina tvirtai laikosi pozicijos tapti pilnateise nare ir reikalauja tvirtų įsipareigojimų.
„Svogūno modelis“ ar pilnavertė narystė?
Belgijos premjeras Bartas de Weveris užsiminė apie galimas skirtingas integracijos formas: „Jei norime plėsti Europą, tai greičiausiai vyks pagal „svogūno modelį“ – su keliais bendradarbiavimo lygmenimis. Manau, mums reikia apie tai diskutuoti.“
Tuo tarpu Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas laikosi griežtesnės pozicijos – pasak jo, Ukrainos pilnavertei narystei Europos Sąjungoje alternatyvų tiesiog nėra.
„Politico“: Orbanas pasitraukia, tačiau ES lieka susiskaldžiusi dėl Ukrainos
22:35
Šią savaitę Kipre vykęs Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas pasižymėjo itin atpalaiduojančia atmosfera. To priežastis – jame nedalyvavo Viktoras Orbanas, kuris neseniai pralaimėjo rinkimus ir netrukus paliks Vengrijos ministro pirmininko postą.
Net 16 metų jis buvo nuolatinis įtampos ir sudirgimo šaltinis Bendrijoje. Tačiau jam pasitraukus, Europa suprato: vidiniai ginčai su Orbanu nesibaigia.
Kaip rašo leidinys „Politico“, viršūnių susitikimo kuluaruose Europos politikai pripažino, kad V.Orbanas ilgus metus buvo „atpirkimo ožys“, kuriam būdavo suverčiama kaltė dėl visų problemų. Dabar atėjo laikas „garsiai ir sąžiningai“ prabilti apie tikruosius skirtumus ES viduje.
Ryškėjantys nesutarimai dėl Ukrainos
Pirmoji akivaizdi problema, išryškėjusi nesant V.Orbanui, – nesutarimai dėl galimos Ukrainos narystės ES. Nors dalis Europos lyderių pasisako už spartų Kyjivo prisijungimą prie bloko, kiti ragina išlikti realistais.
Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui (kuris pirmąją susitikimo dieną lankėsi Kipre), pabrėžė būtinybę atsižvelgti į realią situaciją.
Energetika ir biudžetas – nauji įtampos židiniai
Energetikos tema susitikime buvo ne mažiau prieštaringa. Europos lyderiai atsidūrė tarp kūjo ir priekalo:
-
Kuro trūkumas: kilęs dėl D.Trumpo „nuotykių“ Irane.
-
Sankcijos: poreikis tęsti ir plėsti ribojimus Rusijai.
Be to, „Politico“ pastebi, kad net ir be V.Orbano, Europos vadovai jau seniai nesutaria dėl ES biudžeto politikos bei daugybės kitų svarbių klausimų.
Akivaizdu, kad Vengrijos lyderio pasitraukimas pašalino tik matomiausią kliūtį, tačiau ne pačias problemas.
Kyjivo pareigūnas: Volodymyras Zelenskis atvyko į Azerbaidžaną derybų dėl saugumo ir energetikos
20:56 Atnaujinta 21:33
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į Azerbaidžaną derybų dėl energetikos ir saugumo, naujienų agentūrai AFP pranešė Ukrainos aukšto rango pareigūnas.
„Mes nusileidome Azerbaidžane“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad vizito tikslas – „bendradarbiavimas saugumo ir energetikos srityse bei koordinavimas“.
Prieš tai ukrainiečių lyderis lankėsi Saudo Arabijoje, kur surengė derybas saugumo klausimais su faktiniu šios šalies valdytoju, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu.
Kyjivas ir Baku palaiko šiltus santykius ir Azerbaidžanas po Rusijos invazijos 2022 metais ne kartą reiškė paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui bei siuntė humanitarinę pagalbą.
Tuo metu Maskvos ir Baku santykiai per pastaruosius metus pašlijo, ypač po to, kai 2024 metais Rusijos priešlėktuvine raketa buvo per klaidą smogta Azerbaidžano keleiviniam lėktuvui, kuriam sudužus žuvo 38 žmonės.
Volodymyras Zelenskis ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis Džidoje surengė derybas saugumo klausimais
19:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį surengė derybas saugumo klausimais su faktiniu Saudo Arabijos valdytoju, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu.
Tai jau antrasis jo vizitas į šią šalį per kelias pastarąsias savaites.
Vykstant JAV ir Izraelio karui su Iranu, V.Zelenskis užmezgė glaudesnius ryšius su keliomis Persijos įlankos regiono valstybėmis. Jis sudarė gynybos susitarimus, taip pat ir su Rijadu, siekdamas pasidalyti Kyjivo patirtimi numušant dronus, įgyta daugiau kaip ketverius metus atremiant Rusijos atakas.
V.Zelenskis socialiniuose tinkluose pranešė, kad surengė „labai produktyvų susitikimą su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu“, ir paskelbė jųdviejų susitikimo puošnioje salėje nuotrauką.
Jis pažymėjo, kad šalys plėtoja ryšius trijose srityse – „Ukrainos saugumo patirties ir pajėgumų oro gynybos srityje eksporto“, energetikos ir apsirūpinimo maistu saugumo.
Praėjusį mėnesį lankydamasis Saudo Arabijoje V.Zelenskis teigė, kad abi pusės „pasiekė svarbų susitarimą“ dėl oro gynybos.
Pasak jo, susitarimas numato dešimties metų bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant bendrų gamybos linijų įkūrimą.
Kyjivas yra nusiuntęs dešimtis karinių specialistų ir dronų perėmėjų į kelias regiono šalis, kuriose jie buvo panaudoti atskriejantiems Irano dronams numušti.
Ukraina savo priešdroninę gynybą vadina geriausia pasaulyje.
Saudo Arabija palaiko gerus santykius ir su Kyjivu, ir su Maskva. Šalis taip pat buvo organizavusi derybas su JAV pareigūnais, siekiančiais užbaigti Rusijos invaziją.
Europa jau žino, kaip pasitrauks Putinas: Lenkijos užsienio reikalų ministras pateikė prognozę
18:56
Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną gali nušalinti jo paties artimiausios aplinkos žmonės, o vėliau jo įpėdinis imtųsi vadovauti taikos deryboms.
Tokią nuomonę interviu italų laikraščiui „Corriere della Sera“ išsakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis.
Lenkijos diplomatas pažymėjo, kad istorijoje gausu pavyzdžių, kai valstybės karus baigdavo su visai kita vadovybe nei ta, su kuria pradėjo konfliktą. Jis taip pat priminė, kad daugelį diktatorių nuvertė būtent jų artimiausia aplinka.
„Čia, Romoje, man nereikia pasakoti, kiek imperatorių pašalino jų pačių pretorijonų gvardija... Diktatoriai tai supranta visada per vėlai“, – sakė R.Sikorskis.
Spąstai diktatoriui
Lenkijos diplomatijos vadovas išreiškė įsitikinimą, kad V.Putinas nesėkmingo karo tęsimą laiko saugesniu variantu nei jo nutraukimą be akivaizdžios pergalės.
„Diktatorių, kurie pradeda karus, problema yra ta, kad jei jie užbaigia konfliktą be aiškios pergalės, jų valdžiai iškyla pavojus“, – aiškino jis.
R.Sikorskis taip pat pridūrė, kad Rusijos generolai nesako V.Putinui visos tiesos apie realią situaciją fronte, o tai Kremlių stumia į vis gilesnę aklavietę.
Kremlius prabilo apie galimą Putino vizitą į G20 viršūnių susitikimą Majamyje
18:37
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali dalyvauti gruodį Majamyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime.
Kremlius tai paskelbė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pabrėžė, kad Rusijos vadovo dalyvavimas būtų labai naudingas, o šalies pašalinimą iš G8 grupės pavadino klaida.
Kaip pranešė „Reuters“ cituojamas JAV pareigūnas, Vašingtonas, kuris šiais metais šeimininkauja kasmetiniam G20 susitikimui, pakvietė Rusiją dalyvauti. Maskva šį kvietimą priėmė.
V.Putinas G20 viršūnių susitikimuose nedalyvavo nuo 2019 metų – iš pradžių dėl COVID-19 pandemijos, o vėliau dėl 2022 m. pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
„Prezidentas V.Putinas gali vykti į Majamį kaip G20 narys, o gali ir nevykti – gali vykti kitas Rusijos atstovas“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tuo pat metu aukšto rango JAV prezidento administracijos pareigūnas patikslino, kad oficialūs kvietimai šiuo metu dar nėra išsiųsti.
„Tačiau Rusija yra G20 narė ir bus kviečiama į ministrų susitikimus bei vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą“, – pridūrė anonimu norėjęs likti pareigūnas.
Savo ruožtu D.Peskovas patikino, kad Rusija bet kokiu atveju bus tinkamai atstovaujama, ir pažymėjo, jog Maskva laiko G20 formatą itin svarbiu, atsižvelgiant į pasaulyje kylančias krizes.
„Rusija, kaip G20 narė, buvo kviečiama į visus iki šiol vykusius darbinius susitikimus. Prezidentas D.Trumpas aiškiai pasakė, kad Rusijos dalyvavimas visuose G20 susitikimuose yra sveikintinas, nes JAV siekia surengti sėkmingą ir produktyvų viršūnių susitikimą“, – teigė JAV Valstybės departamento atstovas.
Stipriausia kariuomenė Europoje? Vokietija atskleidė savo planus
18:01
Vokietija siekia paversti savo ginkluotąsias pajėgas stipriausia kariuomene Europoje ir laiko Rusiją didžiausia grėsme, rodo šalies gynybos ministro Boriso Pistoriaus pristatyta Bundesvero karinė strategija. Leidinys „Postimees“ apžvelgia, ką planuoja Vokietija.
B.Pistorius teigė, kad Vokietija siekia turėti 260 tūkst. aktyviosios tarnybos karių, nors kai kurie kariniai pareigūnai tvirtina, kad dėl didėjančios grėsmės iš Rusijos reikalingos dar didesnės pajėgos.
Įskaitant rezervistus, Vokietijos karinės pajėgos turėtų išaugti iki mažiausiai 460 000 karių, praneša „Spiegel“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Friedrichas Merzas atmeta galimybę Ukrainai greit įstoti į ES, siūlo Kyjivui dalyvauti susitikimuose
17:50 Atnaujinta 20:00
Greitam Ukrainos įstojimui į Europos Sąjungą (ES) nėra jokių perspektyvų, penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, bet pasiūlė, kad Kyjivas galėtų dalyvauti bloko narių susitikimuose be balsavimo teisių.
Prieš Rusijos invaziją jau penktus metus kovojanti Ukraina siekia paspartinti savo prisijungimą prie 27 valstybes vienijančios Europos Sąjungos.
Kyjivo pažangą kelyje į narystę blokavo Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, tačiau jo pralaimėjimas šį mėnesį įvykusiuose rinkimuose suteikė vilčių, kad šalis galės pereiti prie kito žingsnio.
ES lyderiai iš esmės pritaria tam, kad Ukraina judėtų pirmyn šiuo keliu, atverdami pirmąją iš vadinamųjų derybų skyrių grupių.
Tačiau didelio noro pagreitinti Kyjivo stojimo procesą nematyti, todėl kai kas siūlo galimas laikinas lengvatas.
„Visiems aišku, kad skubus Ukrainos įstojimas į ES, žinoma, nėra įmanomas“, – sakė F.Merzas po ES aukščiausiojo lygio susitikimo Kipre, kuriame dalyvavo Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.
„Taip pat noriu sudaryti sąlygas glaudesnei integracijai į Europos institucijas, pavyzdžiui, dalyvaujant ES tarybų posėdžiuose be balsavimo teisės“, – pridūrė F.Merzas.
Prieš pat susitikimą Kipre V.Zelenskis, regis, nepalaikė planų vietoj visateisės narystės suteikti Kyjivui kokios nors formos mažesnį statusą.
Jis tvirtino, kad Kyjivui „nereikia simbolinės ES narystės“.
„Mes giname bendras europietiškas vertybes. Manau, kad nusipelnėme visateisės ES narystės“, – pareiškė V.Zelenskis žurnalistams.
Ukraina atkakliai siekia išlaikyti tempą siekdama prisijungti prie bloko ir bijo, kad bet kokie siūlomi laikini sprendimai privers ją metų metus likti pusiaukelėje.
Kyjivas narystę bloke laiko gyvybiškai svarbia savo atsigavimui ir saugumui ateityje, nes Jungtinės Valstijos iš esmės užtrenkė šaliai duris į NATO.
ES diplomatai teigia, kad dėl atviro V.Orbano priešinimosi Ukrainos narystei kiti lyderiai, kurie taip pat nenori priimti šios šalies į bloką, galėjo pasislėpti už jo nugaros.
Dabar, kai jis netrukus pasitrauks iš pareigų, diplomatai teigia, kad kiti gali išeiti iš šešėlio ir stabdyti Ukrainos narystės siekį.
Be Ukrainos, yra dar aštuonios šalys, kurios oficialiai pripažintos kandidatėmis įstoti į ES. Juodkalnija ir Albanija, kurios, kaip plačiai manoma, yra arčiausiai narystės, jos siekia jau ilgiau nei dešimtmetį.
„Įspūdingi“ Kyjivo laimėjimai
ES aukščiausiojo lygio susitikimams pirmininkaujantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa teigė, kad Kyjivo laimėjimai reformų srityje net karo metu yra „labai įspūdingi“.
Tačiau kruopščias derybas dėl narystės jis pavadino „ilgu ir labai sudėtingu procesu“.
„Negalime bandyti nustatyti dirbtinių terminų – pasakyti, kad tai įvyks per tris mėnesius ar per 10 metų“, – sakė jis.
„Turime labai sunkiai dirbti ir toliau labai sunkiai dirbti, kad tai įgyvendintume, ir kuo greičiau“, – pridūrė jis.
Šalia A.Costos stovėjusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad sprendimas priimti Ukrainą į ES galiausiai bus „politinis sprendimas“, kurį turės priimti ES lyderiai.
Tačiau ji pabrėžė, kad jei šalys, norinčios įstoti į ES, įgyvendins būtinas reformas, jos turėtų būti labiau priartintos prie narystės.
„Tai abipusis susitarimas, – sakė U. von der Leyen. – Jei jos įgyvendins reformas, jos turės tam tikrą teisę žengti toliau šiame procese.“
Gitanas Nausėda su Ukrainos vadovu aptarė praktinius būdus skatinti bendradarbiavimą gynybos srityje
17:38
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pokalbyje su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu Kipre aptarė, kaip realiai paskatinti bendradarbiavimą gynybos srityje.
„Buvo ypatingai svarbu vis dėlto pasikalbėti iš esmės apie tai, kaip galime nebe deklaracijomis, bet realiais darbais paskatinti kooperaciją gynybos srityje. Tikrai labai norime perimti tą patirtį, kurią ukrainiečiai sukaupė gynybos pramonėje, tai yra mūšyje patikrinta technika ir technologijos“, – Prezidentūros perduotame vaizdo komentare kalbėjo šalies vadovas.
Kipre jis dalyvavo neformaliame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.
Anot G.Nausėdos, žinant, kad ukrainiečiai yra suinteresuoti gaminti daugiau tiek sau, tiek partneriams, pokalbyje buvo aptariama, ko reikia, jog „mechanizmas užsikurtų“.
„Tikiuosi, kad kartu su Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pagalba, su kariuomene užmegsime tuos tiesioginius kontaktus tarp tų žmonių, kurie geriausiai išmano, ką reikia daryti iš karto, ką reikia daryti vėliau, ir tada, manau, tiesiog galėsime po truputį laukti rezultatų“, – sakė šalies vadovas.
Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais – viena kitai perdavė po 193
17:06 Atnaujinta 17:12
Rusija ir Ukraina penktadienį apsikeitė karo belaisviais, viena kitai perduodamos po 193 į nelaisvę paimtus karius, pranešė abi kariaujančios pusės.
Tai antras apsikeitimas šį mėnesį. Tokie mainai yra viena iš nedaugelio Maskvos ir Kyjivo bendradarbiavimo sričių.
„Į namus po belaisvių mainų grįžta 193 Ukrainos kariai“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mes prisimename kiekvieną iš jų ir kasdien toliau dirbame, kad pargabentume savo žmones namo iš Rusijos nelaisvės“, – pridūrė V. Zelenskis.
Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad apsikeitimas įvyko, ir nurodė, kad jos karius šiuo metu apžiūri medikai Baltarusijoje – su Ukraina besiribojančioje šalyje, kuri yra Maskvos sąjungininkė.
„Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinės Valstijos dėjo humanitarines tarpininkavimo pastangas, siekdami palengvinti Rusijos karių grįžimą iš nelaisvės“, – sakė Rusija.
Per jau penktus metus besitęsiantį karą šios dvi šalys apsikeitė tūkstančiais karo belaisvių. Šie mainai iš esmės yra vienintelis derybų dėl konflikto pabaigos rezultatas.
JAV vadovaujamos derybos, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą, buvo įstrigusios dar prieš karą Artimuosiuose Rytuose, kuris jas dabar faktiškai visai sustabdė.
