Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikas: Rusija nesugeba pasinaudoti didesne naftos kaina
16:27 Atnaujinta 17:02
Krizė Hormuzo sąsiauryje suteikė Maskvai trumpalaikį postūmį iš pajamų už naftą, tačiau tai nepakeitė Rusijos karo ekonomikos silpnumo, „TVP World“ sakė buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Friedas.
D.Friedas tikino, kad Kremlius džiaugiasi, jog Vašingtonas įsitraukė į konfliktą su Iranu, tačiau perspėjo nepervertinti Rusijos pranašumo.
„Rusijos padėtis nėra gera, jų ekonomika yra pažeidžiama, o netikėtai išaugusios naftos kainos nepaneigia jų turimų trūkumų“, – sakė jis.
Buvęs ambasadorius kalbėjo tuo metu, kai įtampa dėl Hormuzo toliau trikdo energetikos rinkas ir kai ES priėmė 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą, nukreiptą prieš dalį Maskvos energetikos, finansų ir karinės pramonės tinklų.
Priemonės imtos vėl susirūpinus, kad užsitęsusi Artimųjų Rytų krizė gali pakelti naftos kainas ir apsunkinti Vakarų pastangas išlaikyti spaudimą Kremliui.
Rusija vis dar patiria spaudimą
D.Friedas teigė, kad didesnių pajamų iš naftos nepakaks kompensuoti platesnio masto Rusijos problemų.
„Rusija nesugeba iki galo pasinaudoti didesne naftos kaina, o jos gaunamos netikėtos pajamos nekompensuoja jos finansinių nuostolių kitose srityse“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad ES veiksmai vis dar gali būti naudingi, net jei JAV iki galo nesuderins savo veiksmų. „Europos Sąjunga ir Europos draudimas vis dar yra pasaulinis tanklaivių standartas, ir rusai negali to paprasčiausiai ignoruoti“, – sakė D.Friedas „TVP World“.
Krizė kilo tuo metu, kai Vašingtono dėmesys nukrypo į Iraną, o taikos pastangos dėl Ukrainos, atrodo, sulėtėjo. D.Friedas teigė, kad D.Trumpo administracija turėtų būti pajėgi vienu metu susidoroti su abiem krizėmis, tačiau suabejojo, kodėl pasikliaujama taikos pasiuntiniais Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu, kurie yra pagrindinės figūros daugybėje derybų.
„Nėra jokios priežasties, kodėl Kushneris ir Witkoffas turėtų būti žmonės, į kuriuos kreipiamasi dėl kiekvieno didesnio konflikto. Jie neturi tam tinkamų išteklių. Tai tiesiog neįmanoma“, – sakė jis.
„JAV turėtų žengti į priekį“
D.Friedas teigė, kad mūšio lauke ir politinėje situacijoje Ukrainai atsiveria geriausios galimybės per daugiau nei metus. „Būtent šiuo metu JAV turėtų pasistūmėti į priekį ir daryti spaudimą Rusijai“, – sakė jis.
Jis teigė, kad glaudesnis Vašingtono ir Europos veiksmų koordinavimas vis dar gali pakeisti karo eigą.
„Mums gali pavykti. Tai būtų naudinga visiems – Ukrainai, Europai, laisvajam pasauliui apskritai. Tačiau mes esame čia. Ir tai sakau be ypatingo malonumo“, – tikino analitikas.
Irano krizė gali tęstis ilgai
Kalbėdamas apie Europos vaidmenį, D.Friedas atkreipė dėmesį į Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovaujamą „Norinčiųjų koaliciją“, sakydamas, kad Vašingtonas turėtų ją remti, o ne kritikuoti.
„D. Trumpo administracijai vertėtų pritarti tam, ką daro britai ir prancūzai, o ne skųstis tuo. Mums jų prireiks“, – sakė jis.
D.Friedas sakė vis dar tikintis, kad Vašingtonas ir Teheranas galiausiai pereis prie tam tikros formos susitarimo, panašaus į 2015 m. branduolinį susitarimą, su papildomomis nuostatomis dėl Hormuzo. Tačiau jis įspėjo, kad derybos gali užsitęsti.
„Tai gali tęstis gana ilgai“, – sakė jis.
Volodymyras Zelenskis ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis Džidoje surengė derybas saugumo klausimais
19:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį surengė derybas saugumo klausimais su faktiniu Saudo Arabijos valdytoju, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu.
Tai jau antrasis jo vizitas į šią šalį per kelias pastarąsias savaites.
Vykstant JAV ir Izraelio karui su Iranu, V.Zelenskis užmezgė glaudesnius ryšius su keliomis Persijos įlankos regiono valstybėmis. Jis sudarė gynybos susitarimus, taip pat ir su Rijadu, siekdamas pasidalyti Kyjivo patirtimi numušant dronus, įgyta daugiau kaip ketverius metus atremiant Rusijos atakas.
V.Zelenskis socialiniuose tinkluose pranešė, kad surengė „labai produktyvų susitikimą su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu“, ir paskelbė jųdviejų susitikimo puošnioje salėje nuotrauką.
Jis pažymėjo, kad šalys plėtoja ryšius trijose srityse – „Ukrainos saugumo patirties ir pajėgumų oro gynybos srityje eksporto“, energetikos ir apsirūpinimo maistu saugumo.
Praėjusį mėnesį lankydamasis Saudo Arabijoje V.Zelenskis teigė, kad abi pusės „pasiekė svarbų susitarimą“ dėl oro gynybos.
Pasak jo, susitarimas numato dešimties metų bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant bendrų gamybos linijų įkūrimą.
Kyjivas yra nusiuntęs dešimtis karinių specialistų ir dronų perėmėjų į kelias regiono šalis, kuriose jie buvo panaudoti atskriejantiems Irano dronams numušti.
Ukraina savo priešdroninę gynybą vadina geriausia pasaulyje.
Saudo Arabija palaiko gerus santykius ir su Kyjivu, ir su Maskva. Šalis taip pat buvo organizavusi derybas su JAV pareigūnais, siekiančiais užbaigti Rusijos invaziją.
Europa jau žino, kaip pasitrauks Putinas: Lenkijos užsienio reikalų ministras pateikė prognozę
18:56
Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną gali nušalinti jo paties artimiausios aplinkos žmonės, o vėliau jo įpėdinis imtųsi vadovauti taikos deryboms.
Tokią nuomonę interviu italų laikraščiui „Corriere della Sera“ išsakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis.
Lenkijos diplomatas pažymėjo, kad istorijoje gausu pavyzdžių, kai valstybės karus baigdavo su visai kita vadovybe nei ta, su kuria pradėjo konfliktą. Jis taip pat priminė, kad daugelį diktatorių nuvertė būtent jų artimiausia aplinka.
„Čia, Romoje, man nereikia pasakoti, kiek imperatorių pašalino jų pačių pretorijonų gvardija... Diktatoriai tai supranta visada per vėlai“, – sakė R.Sikorskis.
Spąstai diktatoriui
Lenkijos diplomatijos vadovas išreiškė įsitikinimą, kad V.Putinas nesėkmingo karo tęsimą laiko saugesniu variantu nei jo nutraukimą be akivaizdžios pergalės.
„Diktatorių, kurie pradeda karus, problema yra ta, kad jei jie užbaigia konfliktą be aiškios pergalės, jų valdžiai iškyla pavojus“, – aiškino jis.
R.Sikorskis taip pat pridūrė, kad Rusijos generolai nesako V.Putinui visos tiesos apie realią situaciją fronte, o tai Kremlių stumia į vis gilesnę aklavietę.
Kremlius prabilo apie galimą Putino vizitą į G20 viršūnių susitikimą Majamyje
18:37
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali dalyvauti gruodį Majamyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime.
Kremlius tai paskelbė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pabrėžė, kad Rusijos vadovo dalyvavimas būtų labai naudingas, o šalies pašalinimą iš G8 grupės pavadino klaida.
Kaip pranešė „Reuters“ cituojamas JAV pareigūnas, Vašingtonas, kuris šiais metais šeimininkauja kasmetiniam G20 susitikimui, pakvietė Rusiją dalyvauti. Maskva šį kvietimą priėmė.
V.Putinas G20 viršūnių susitikimuose nedalyvavo nuo 2019 metų – iš pradžių dėl COVID-19 pandemijos, o vėliau dėl 2022 m. pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
„Prezidentas V.Putinas gali vykti į Majamį kaip G20 narys, o gali ir nevykti – gali vykti kitas Rusijos atstovas“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tuo pat metu aukšto rango JAV prezidento administracijos pareigūnas patikslino, kad oficialūs kvietimai šiuo metu dar nėra išsiųsti.
„Tačiau Rusija yra G20 narė ir bus kviečiama į ministrų susitikimus bei vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą“, – pridūrė anonimu norėjęs likti pareigūnas.
Savo ruožtu D.Peskovas patikino, kad Rusija bet kokiu atveju bus tinkamai atstovaujama, ir pažymėjo, jog Maskva laiko G20 formatą itin svarbiu, atsižvelgiant į pasaulyje kylančias krizes.
„Rusija, kaip G20 narė, buvo kviečiama į visus iki šiol vykusius darbinius susitikimus. Prezidentas D.Trumpas aiškiai pasakė, kad Rusijos dalyvavimas visuose G20 susitikimuose yra sveikintinas, nes JAV siekia surengti sėkmingą ir produktyvų viršūnių susitikimą“, – teigė JAV Valstybės departamento atstovas.
Stipriausia kariuomenė Europoje? Vokietija atskleidė savo planus
18:01
Vokietija siekia paversti savo ginkluotąsias pajėgas stipriausia kariuomene Europoje ir laiko Rusiją didžiausia grėsme, rodo šalies gynybos ministro Boriso Pistoriaus pristatyta Bundesvero karinė strategija. Leidinys „Postimees“ apžvelgia, ką planuoja Vokietija.
B.Pistorius teigė, kad Vokietija siekia turėti 260 tūkst. aktyviosios tarnybos karių, nors kai kurie kariniai pareigūnai tvirtina, kad dėl didėjančios grėsmės iš Rusijos reikalingos dar didesnės pajėgos.
Įskaitant rezervistus, Vokietijos karinės pajėgos turėtų išaugti iki mažiausiai 460 000 karių, praneša „Spiegel“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Friedrichas Merzas atmeta galimybę Ukrainai greit įstoti į ES, siūlo Kyjivui dalyvauti susitikimuose
17:50 Atnaujinta 20:00
Greitam Ukrainos įstojimui į Europos Sąjungą (ES) nėra jokių perspektyvų, penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, bet pasiūlė, kad Kyjivas galėtų dalyvauti bloko narių susitikimuose be balsavimo teisių.
Prieš Rusijos invaziją jau penktus metus kovojanti Ukraina siekia paspartinti savo prisijungimą prie 27 valstybes vienijančios Europos Sąjungos.
Kyjivo pažangą kelyje į narystę blokavo Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, tačiau jo pralaimėjimas šį mėnesį įvykusiuose rinkimuose suteikė vilčių, kad šalis galės pereiti prie kito žingsnio.
ES lyderiai iš esmės pritaria tam, kad Ukraina judėtų pirmyn šiuo keliu, atverdami pirmąją iš vadinamųjų derybų skyrių grupių.
Tačiau didelio noro pagreitinti Kyjivo stojimo procesą nematyti, todėl kai kas siūlo galimas laikinas lengvatas.
„Visiems aišku, kad skubus Ukrainos įstojimas į ES, žinoma, nėra įmanomas“, – sakė F.Merzas po ES aukščiausiojo lygio susitikimo Kipre, kuriame dalyvavo Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.
„Taip pat noriu sudaryti sąlygas glaudesnei integracijai į Europos institucijas, pavyzdžiui, dalyvaujant ES tarybų posėdžiuose be balsavimo teisės“, – pridūrė F.Merzas.
Prieš pat susitikimą Kipre V.Zelenskis, regis, nepalaikė planų vietoj visateisės narystės suteikti Kyjivui kokios nors formos mažesnį statusą.
Jis tvirtino, kad Kyjivui „nereikia simbolinės ES narystės“.
„Mes giname bendras europietiškas vertybes. Manau, kad nusipelnėme visateisės ES narystės“, – pareiškė V.Zelenskis žurnalistams.
Ukraina atkakliai siekia išlaikyti tempą siekdama prisijungti prie bloko ir bijo, kad bet kokie siūlomi laikini sprendimai privers ją metų metus likti pusiaukelėje.
Kyjivas narystę bloke laiko gyvybiškai svarbia savo atsigavimui ir saugumui ateityje, nes Jungtinės Valstijos iš esmės užtrenkė šaliai duris į NATO.
ES diplomatai teigia, kad dėl atviro V.Orbano priešinimosi Ukrainos narystei kiti lyderiai, kurie taip pat nenori priimti šios šalies į bloką, galėjo pasislėpti už jo nugaros.
Dabar, kai jis netrukus pasitrauks iš pareigų, diplomatai teigia, kad kiti gali išeiti iš šešėlio ir stabdyti Ukrainos narystės siekį.
Be Ukrainos, yra dar aštuonios šalys, kurios oficialiai pripažintos kandidatėmis įstoti į ES. Juodkalnija ir Albanija, kurios, kaip plačiai manoma, yra arčiausiai narystės, jos siekia jau ilgiau nei dešimtmetį.
„Įspūdingi“ Kyjivo laimėjimai
ES aukščiausiojo lygio susitikimams pirmininkaujantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa teigė, kad Kyjivo laimėjimai reformų srityje net karo metu yra „labai įspūdingi“.
Tačiau kruopščias derybas dėl narystės jis pavadino „ilgu ir labai sudėtingu procesu“.
„Negalime bandyti nustatyti dirbtinių terminų – pasakyti, kad tai įvyks per tris mėnesius ar per 10 metų“, – sakė jis.
„Turime labai sunkiai dirbti ir toliau labai sunkiai dirbti, kad tai įgyvendintume, ir kuo greičiau“, – pridūrė jis.
Šalia A.Costos stovėjusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad sprendimas priimti Ukrainą į ES galiausiai bus „politinis sprendimas“, kurį turės priimti ES lyderiai.
Tačiau ji pabrėžė, kad jei šalys, norinčios įstoti į ES, įgyvendins būtinas reformas, jos turėtų būti labiau priartintos prie narystės.
„Tai abipusis susitarimas, – sakė U. von der Leyen. – Jei jos įgyvendins reformas, jos turės tam tikrą teisę žengti toliau šiame procese.“
Gitanas Nausėda su Ukrainos vadovu aptarė praktinius būdus skatinti bendradarbiavimą gynybos srityje
17:38
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pokalbyje su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu Kipre aptarė, kaip realiai paskatinti bendradarbiavimą gynybos srityje.
„Buvo ypatingai svarbu vis dėlto pasikalbėti iš esmės apie tai, kaip galime nebe deklaracijomis, bet realiais darbais paskatinti kooperaciją gynybos srityje. Tikrai labai norime perimti tą patirtį, kurią ukrainiečiai sukaupė gynybos pramonėje, tai yra mūšyje patikrinta technika ir technologijos“, – Prezidentūros perduotame vaizdo komentare kalbėjo šalies vadovas.
Kipre jis dalyvavo neformaliame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.
Anot G.Nausėdos, žinant, kad ukrainiečiai yra suinteresuoti gaminti daugiau tiek sau, tiek partneriams, pokalbyje buvo aptariama, ko reikia, jog „mechanizmas užsikurtų“.
„Tikiuosi, kad kartu su Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pagalba, su kariuomene užmegsime tuos tiesioginius kontaktus tarp tų žmonių, kurie geriausiai išmano, ką reikia daryti iš karto, ką reikia daryti vėliau, ir tada, manau, tiesiog galėsime po truputį laukti rezultatų“, – sakė šalies vadovas.
Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais – viena kitai perdavė po 193
17:06 Atnaujinta 17:12
Rusija ir Ukraina penktadienį apsikeitė karo belaisviais, viena kitai perduodamos po 193 į nelaisvę paimtus karius, pranešė abi kariaujančios pusės.
Tai antras apsikeitimas šį mėnesį. Tokie mainai yra viena iš nedaugelio Maskvos ir Kyjivo bendradarbiavimo sričių.
„Į namus po belaisvių mainų grįžta 193 Ukrainos kariai“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mes prisimename kiekvieną iš jų ir kasdien toliau dirbame, kad pargabentume savo žmones namo iš Rusijos nelaisvės“, – pridūrė V. Zelenskis.
Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad apsikeitimas įvyko, ir nurodė, kad jos karius šiuo metu apžiūri medikai Baltarusijoje – su Ukraina besiribojančioje šalyje, kuri yra Maskvos sąjungininkė.
„Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinės Valstijos dėjo humanitarines tarpininkavimo pastangas, siekdami palengvinti Rusijos karių grįžimą iš nelaisvės“, – sakė Rusija.
Per jau penktus metus besitęsiantį karą šios dvi šalys apsikeitė tūkstančiais karo belaisvių. Šie mainai iš esmės yra vienintelis derybų dėl konflikto pabaigos rezultatas.
JAV vadovaujamos derybos, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą, buvo įstrigusios dar prieš karą Artimuosiuose Rytuose, kuris jas dabar faktiškai visai sustabdė.
Zelenskis atvyko į Saudo Arabiją naujų derybų saugumo klausimais
17:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į Saudo Arabiją derybų saugumo klausimais su faktiniu šios šalies valdytoju, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu.
Tai jau antrasis jo vizitas į šią šalį per kelias pastarąsias savaites.
Vykstant JAV ir Izraelio karui su Iranu, V. Zelenskis užmezgė glaudesnius ryšius su keliomis Persijos įlankos regiono valstybėmis. Jis sudarė gynybos susitarimus, taip pat ir su Rijadu, siekdamas pasidalyti Kyjivo patirtimi numušant dronus, įgyta daugiau kaip ketverius metus atremiant Rusijos atakas.
„Atvykau į Saudo Arabiją, kur susitiksiu su sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu al Saudu“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“, kur taip pat paskelbė vaizdo įrašą su Saudo Arabijos pareigūnais.
Be V. Zelenskio, vaizdo įraše taip pat matyti Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir ukrainiečių Saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
„Šiandien plėtojame savo susitarimus su Saudo Arabija saugumo, energetikos ir infrastruktūros srityse“, – parašė V. Zelenskis ir pridūrė, jog yra „svarbu, kad šis (susitarimų) stiprinimas būtų abipusis“.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Ukrainos aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP kiek anksčiau pranešė, kad V. Zelenskis atvyko į Džidą, siekdamas „pratęsti diskusijas dėl bendradarbiavimo saugumo srityje“.
Praėjusį mėnesį lankydamasis Saudo Arabijoje V. Zelenskis teigė, kad abi pusės „pasiekė svarbų susitarimą“ dėl oro gynybos.
Pasak jo, susitarimas numato dešimties metų bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant bendrų gamybos linijų įkūrimą.
Kyjivas yra nusiuntęs dešimtis karinių specialistų ir dronų perėmėjų į kelias regiono šalis, kuriose jie buvo panaudoti atskriejantiems Irano dronams numušti.
Ukraina savo priešdroninę gynybą vadina geriausia pasaulyje.
Saudo Arabija palaiko gerus santykius ir su Kyjivu, ir su Maskva. Šalis taip pat buvo organizavusi derybas su JAV pareigūnais, siekiančiais užbaigti Rusijos invaziją.
Pirmą kartą nubaudė NVS šalį už pagalbą Rusijai
14:07
Kirgizija tapo pirmąja Nepriklausomų valstybių sandraugos šalimi, kuriai buvo pritaikytos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės už pagalbą Rusijai.
Pagal 20-ąjį sankcijų paketą Kirgizijai buvo pritaikytas sankcijų pažeidimo nuobaudos mechanizmas (anti-circumvention tool). Kaip matyti iš Europos Komisijos (EK) dokumentų, nuo šiol į Kirgiziją visiškai draudžiama eksportuoti Europos skaitmeninio programinio valdymo stakles, taip pat telekomunikacijų įrangą, įskaitant maršrutizatorius ir komutacinę įrangą.
EK pabrėžė, kad sprendimas priimtas dėl „didelės šių produktų reeksporto į Rusiją rizikos“, ir pridūrė, kad prekybos duomenys rodo, jog „labai išaugo“ itin svarbių prekių siuntų, gabenamų į Rusiją per Kirgiziją, skaičius.
Kirgizija yra Eurazijos ekonominė sąjungos ir Kremliaus karinio bloko Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narė, todėl nuo karo Ukrainoje pradžios Kirgizija tapo vienu iš pagrindinių centrų, per kuriuos į Rusiją iš Europos buvo gabenamos sankcionuojamos prekės.
„Brookings“ instituto skaičiavimais, eksportas iš Estijos į Kirgiziją išaugo 10 000 procentų, iš Suomijos – 3 100 procentų, iš Lenkijos ir Graikijos – atitinkamai 2 200 ir 2 100 procentų, o iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Čekijos – daugiau nei 1 000 procentų.
„Iš esmės Kirgizija tapo pagrindine Europos eksporto, patenkančio į Rusiją, paskirties vieta“, – rašė „Brookings“ instituto ekonomistas Robinas Brooksas.
Sankcijų paketas Rusijai
Anksčiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, pasinaudodamas vieningo sprendimo būtinybe, blokavo teisės aktą, kuriuo buvo pakeistos paskolos suteikimo Ukrainai taisyklės ir 20-asis sankcijų Rusijai paketas. Jis pareikalavo, kad būtų atnaujintas naftotiekio „Družba“, pažeisto per Rusijos ataką sausio mėn., darbas.Šiuo naftotiekiu Vengrija ir Slovakija gaudavo rusišką naftą.
Balandžio 23 d. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad Europos Sąjunga jau pradėjo rengti 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
Naujas Ukrainos ginklas kovai su Rusijos „Shahed“: panaudojo sovietinį transportinį lėktuvą
13:22
Ukraina pavertė sovietinį lengvąjį transportinį lėktuvą „Antonov An-28“ į ore veikiančią dronų perėmimo platformą, skirtą kovai su Rusijos „Shahed“ tipo atakos dronais, rašo defence-blog.com.
Paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti, kad lėktuvas aprūpintas sparnų laikikliais, ant kurių montuojami dviejų tipų dronų perėmėjai – Ukrainoje sukurta „P1-Sun“ sistema ir „Merops AS-3 Surveyor“.
„P1-Sun“ sistema apibūdinama kaip pigesnis dronų perėmimo sprendimas, leidžiantis sunaikinti taikinius ore.
Ji paleidžiama iš lėktuvo ir nukreipiama į „Shahed“ dronus skrydžio metu.
„Merops AS-3 Surveyor“ laikomas pažangesne ir brangesne alternatyva, leidžiančia pasirinkti skirtingus perėmimo scenarijus.
Rusijos „Shahed“ dronai, sukurti Irane, kainuoja maždaug 34–86 tūkst. eurų už vienetą.
Plačiau skaitykite ČIA.
