Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Aktyvistai: Zaporižios atominės darbuotojai laikomi kankinimų kamerose
13:02
Žinoma apie mažiausiai septynias kankinimų kameras, kuriose laikomi okupuotos Zaporižios atominės elektrinės (AE) darbuotojai, trečiadienį pranešė Ukrainos žmogaus teisių organizacija „Truth Hounds“.
Apie tai penktadienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Enerhodare suskaičiavome mažiausiai septynias tokias vietas (...). „Rosatom“ atstovai dalyvavo spaudimo kampanijoje prieš elektrinės darbuotojus, siekdami priversti juos pasirašyti su jais sutartį“, – Ukrainos žiniasklaidos centro surengtoje diskusijoje sakė organizacijos tyrimų vadovas Romanas Kovalas.
Apie tokį spaudimą pasirašyti sutartis su Rusija skelbė ir Ukrainos branduolinės energetikos bendrovė „Energoatom“. Nepaisydami pavojaus, 2,5 tūkst. darbuotojų atsisakė tai padaryti, įskaitant 15 licencijuotų reaktorių operatorių, o daugelis darbuotojų dabar slapstosi.
Kankinimų kamerose laikomi mažiausiai 78 darbuotojai
Pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę, kankinimų kamerose laikomi mažiausiai 78 elektrinės darbuotojai, teigė R. Kovalas.
Jis pridūrė, kad „Rosatom“ nurodė Rusijos slaptųjų tarnybų agentams tirti Zaporižios AE darbuotojus, kuriuos Rusija laiko nepatikimais.
Rusija taip pat bandė iš naujo paleisti sustabdytą atominę elektrinę, neteisėtai valdomą jos valstybinės branduolinės energetikos įmonės „Rosatom“, ir prijungti ją prie Rusijos energetikos tinklo, nors tai keltų didelę riziką branduolinei saugai.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nurodė, kad elektrinė naudoja aušinimo vandenį iš dabar jau sunaikinto Kachovkos tvenkinio.
Zaporižios AE Rusijos pajėgos yra užėmusios nuo 2022 metų kovo.
Maskva neteisėtai laiko okupuotose Ukrainos teritorijose gyvenančius asmenis, versdama civilius pereiti per filtracijos stovyklas, kad nustatytų proukrainietiškų pažiūrų asmenis, o būtiniausių paslaugų teikimą sieja su Rusijos pilietybės gavimu, rašo „The Kyiv Independent“.
Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais – viena kitai perdavė po 193
17:06 Atnaujinta 17:12
Rusija ir Ukraina penktadienį apsikeitė karo belaisviais, viena kitai perduodamos po 193 į nelaisvę paimtus karius, pranešė abi kariaujančios pusės.
Tai antras apsikeitimas šį mėnesį. Tokie mainai yra viena iš nedaugelio Maskvos ir Kyjivo bendradarbiavimo sričių.
„Į namus po belaisvių mainų grįžta 193 Ukrainos kariai“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mes prisimename kiekvieną iš jų ir kasdien toliau dirbame, kad pargabentume savo žmones namo iš Rusijos nelaisvės“, – pridūrė V. Zelenskis.
Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad apsikeitimas įvyko, ir nurodė, kad jos karius šiuo metu apžiūri medikai Baltarusijoje – su Ukraina besiribojančioje šalyje, kuri yra Maskvos sąjungininkė.
„Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinės Valstijos dėjo humanitarines tarpininkavimo pastangas, siekdami palengvinti Rusijos karių grįžimą iš nelaisvės“, – sakė Rusija.
Per jau penktus metus besitęsiantį karą šios dvi šalys apsikeitė tūkstančiais karo belaisvių. Šie mainai iš esmės yra vienintelis derybų dėl konflikto pabaigos rezultatas.
JAV vadovaujamos derybos, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą, buvo įstrigusios dar prieš karą Artimuosiuose Rytuose, kuris jas dabar faktiškai visai sustabdė.
Zelenskis atvyko į Saudo Arabiją naujų derybų saugumo klausimais
17:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į Saudo Arabiją derybų saugumo klausimais su faktiniu šios šalies valdytoju, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu.
Tai jau antrasis jo vizitas į šią šalį per kelias pastarąsias savaites.
Vykstant JAV ir Izraelio karui su Iranu, V. Zelenskis užmezgė glaudesnius ryšius su keliomis Persijos įlankos regiono valstybėmis. Jis sudarė gynybos susitarimus, taip pat ir su Rijadu, siekdamas pasidalyti Kyjivo patirtimi numušant dronus, įgyta daugiau kaip ketverius metus atremiant Rusijos atakas.
„Atvykau į Saudo Arabiją, kur susitiksiu su sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu al Saudu“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“, kur taip pat paskelbė vaizdo įrašą su Saudo Arabijos pareigūnais.
Be V. Zelenskio, vaizdo įraše taip pat matyti Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir ukrainiečių Saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
„Šiandien plėtojame savo susitarimus su Saudo Arabija saugumo, energetikos ir infrastruktūros srityse“, – parašė V. Zelenskis ir pridūrė, jog yra „svarbu, kad šis (susitarimų) stiprinimas būtų abipusis“.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Ukrainos aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP kiek anksčiau pranešė, kad V. Zelenskis atvyko į Džidą, siekdamas „pratęsti diskusijas dėl bendradarbiavimo saugumo srityje“.
Praėjusį mėnesį lankydamasis Saudo Arabijoje V. Zelenskis teigė, kad abi pusės „pasiekė svarbų susitarimą“ dėl oro gynybos.
Pasak jo, susitarimas numato dešimties metų bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant bendrų gamybos linijų įkūrimą.
Kyjivas yra nusiuntęs dešimtis karinių specialistų ir dronų perėmėjų į kelias regiono šalis, kuriose jie buvo panaudoti atskriejantiems Irano dronams numušti.
Ukraina savo priešdroninę gynybą vadina geriausia pasaulyje.
Saudo Arabija palaiko gerus santykius ir su Kyjivu, ir su Maskva. Šalis taip pat buvo organizavusi derybas su JAV pareigūnais, siekiančiais užbaigti Rusijos invaziją.
Analitikas: Rusija nesugeba pasinaudoti didesne naftos kaina
16:27 Atnaujinta 17:02
Krizė Hormuzo sąsiauryje suteikė Maskvai trumpalaikį postūmį iš pajamų už naftą, tačiau tai nepakeitė Rusijos karo ekonomikos silpnumo, „TVP World“ sakė buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Friedas.
D.Friedas tikino, kad Kremlius džiaugiasi, jog Vašingtonas įsitraukė į konfliktą su Iranu, tačiau perspėjo nepervertinti Rusijos pranašumo.
„Rusijos padėtis nėra gera, jų ekonomika yra pažeidžiama, o netikėtai išaugusios naftos kainos nepaneigia jų turimų trūkumų“, – sakė jis.
Buvęs ambasadorius kalbėjo tuo metu, kai įtampa dėl Hormuzo toliau trikdo energetikos rinkas ir kai ES priėmė 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą, nukreiptą prieš dalį Maskvos energetikos, finansų ir karinės pramonės tinklų.
Priemonės imtos vėl susirūpinus, kad užsitęsusi Artimųjų Rytų krizė gali pakelti naftos kainas ir apsunkinti Vakarų pastangas išlaikyti spaudimą Kremliui.
Rusija vis dar patiria spaudimą
D.Friedas teigė, kad didesnių pajamų iš naftos nepakaks kompensuoti platesnio masto Rusijos problemų.
„Rusija nesugeba iki galo pasinaudoti didesne naftos kaina, o jos gaunamos netikėtos pajamos nekompensuoja jos finansinių nuostolių kitose srityse“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad ES veiksmai vis dar gali būti naudingi, net jei JAV iki galo nesuderins savo veiksmų. „Europos Sąjunga ir Europos draudimas vis dar yra pasaulinis tanklaivių standartas, ir rusai negali to paprasčiausiai ignoruoti“, – sakė D.Friedas „TVP World“.
Krizė kilo tuo metu, kai Vašingtono dėmesys nukrypo į Iraną, o taikos pastangos dėl Ukrainos, atrodo, sulėtėjo. D.Friedas teigė, kad D.Trumpo administracija turėtų būti pajėgi vienu metu susidoroti su abiem krizėmis, tačiau suabejojo, kodėl pasikliaujama taikos pasiuntiniais Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu, kurie yra pagrindinės figūros daugybėje derybų.
„Nėra jokios priežasties, kodėl Kushneris ir Witkoffas turėtų būti žmonės, į kuriuos kreipiamasi dėl kiekvieno didesnio konflikto. Jie neturi tam tinkamų išteklių. Tai tiesiog neįmanoma“, – sakė jis.
„JAV turėtų žengti į priekį“
D.Friedas teigė, kad mūšio lauke ir politinėje situacijoje Ukrainai atsiveria geriausios galimybės per daugiau nei metus. „Būtent šiuo metu JAV turėtų pasistūmėti į priekį ir daryti spaudimą Rusijai“, – sakė jis.
Jis teigė, kad glaudesnis Vašingtono ir Europos veiksmų koordinavimas vis dar gali pakeisti karo eigą.
„Mums gali pavykti. Tai būtų naudinga visiems – Ukrainai, Europai, laisvajam pasauliui apskritai. Tačiau mes esame čia. Ir tai sakau be ypatingo malonumo“, – tikino analitikas.
Irano krizė gali tęstis ilgai
Kalbėdamas apie Europos vaidmenį, D.Friedas atkreipė dėmesį į Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovaujamą „Norinčiųjų koaliciją“, sakydamas, kad Vašingtonas turėtų ją remti, o ne kritikuoti.
„D. Trumpo administracijai vertėtų pritarti tam, ką daro britai ir prancūzai, o ne skųstis tuo. Mums jų prireiks“, – sakė jis.
D.Friedas sakė vis dar tikintis, kad Vašingtonas ir Teheranas galiausiai pereis prie tam tikros formos susitarimo, panašaus į 2015 m. branduolinį susitarimą, su papildomomis nuostatomis dėl Hormuzo. Tačiau jis įspėjo, kad derybos gali užsitęsti.
„Tai gali tęstis gana ilgai“, – sakė jis.
Pirmą kartą nubaudė NVS šalį už pagalbą Rusijai
14:07
Kirgizija tapo pirmąja Nepriklausomų valstybių sandraugos šalimi, kuriai buvo pritaikytos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės už pagalbą Rusijai.
Pagal 20-ąjį sankcijų paketą Kirgizijai buvo pritaikytas sankcijų pažeidimo nuobaudos mechanizmas (anti-circumvention tool). Kaip matyti iš Europos Komisijos (EK) dokumentų, nuo šiol į Kirgiziją visiškai draudžiama eksportuoti Europos skaitmeninio programinio valdymo stakles, taip pat telekomunikacijų įrangą, įskaitant maršrutizatorius ir komutacinę įrangą.
EK pabrėžė, kad sprendimas priimtas dėl „didelės šių produktų reeksporto į Rusiją rizikos“, ir pridūrė, kad prekybos duomenys rodo, jog „labai išaugo“ itin svarbių prekių siuntų, gabenamų į Rusiją per Kirgiziją, skaičius.
Kirgizija yra Eurazijos ekonominė sąjungos ir Kremliaus karinio bloko Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narė, todėl nuo karo Ukrainoje pradžios Kirgizija tapo vienu iš pagrindinių centrų, per kuriuos į Rusiją iš Europos buvo gabenamos sankcionuojamos prekės.
„Brookings“ instituto skaičiavimais, eksportas iš Estijos į Kirgiziją išaugo 10 000 procentų, iš Suomijos – 3 100 procentų, iš Lenkijos ir Graikijos – atitinkamai 2 200 ir 2 100 procentų, o iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Čekijos – daugiau nei 1 000 procentų.
„Iš esmės Kirgizija tapo pagrindine Europos eksporto, patenkančio į Rusiją, paskirties vieta“, – rašė „Brookings“ instituto ekonomistas Robinas Brooksas.
Sankcijų paketas Rusijai
Anksčiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, pasinaudodamas vieningo sprendimo būtinybe, blokavo teisės aktą, kuriuo buvo pakeistos paskolos suteikimo Ukrainai taisyklės ir 20-asis sankcijų Rusijai paketas. Jis pareikalavo, kad būtų atnaujintas naftotiekio „Družba“, pažeisto per Rusijos ataką sausio mėn., darbas.Šiuo naftotiekiu Vengrija ir Slovakija gaudavo rusišką naftą.
Balandžio 23 d. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad Europos Sąjunga jau pradėjo rengti 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
Naujas Ukrainos ginklas kovai su Rusijos „Shahed“: panaudojo sovietinį transportinį lėktuvą
13:22
Ukraina pavertė sovietinį lengvąjį transportinį lėktuvą „Antonov An-28“ į ore veikiančią dronų perėmimo platformą, skirtą kovai su Rusijos „Shahed“ tipo atakos dronais, rašo defence-blog.com.
Paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti, kad lėktuvas aprūpintas sparnų laikikliais, ant kurių montuojami dviejų tipų dronų perėmėjai – Ukrainoje sukurta „P1-Sun“ sistema ir „Merops AS-3 Surveyor“.
„P1-Sun“ sistema apibūdinama kaip pigesnis dronų perėmimo sprendimas, leidžiantis sunaikinti taikinius ore.
Ji paleidžiama iš lėktuvo ir nukreipiama į „Shahed“ dronus skrydžio metu.
„Merops AS-3 Surveyor“ laikomas pažangesne ir brangesne alternatyva, leidžiančia pasirinkti skirtingus perėmimo scenarijus.
Rusijos „Shahed“ dronai, sukurti Irane, kainuoja maždaug 34–86 tūkst. eurų už vienetą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis vyksta į Saudo Arabiją susitikti su Mohammedu bin Salmanu
12:00
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį lankysis Saudo Arabijoje, kur susitiks su šios šalies de facto valdytoju, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu, naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango Kyjivo pareigūnas.
Tai bus antroji V. Zelenskio kelionė į Saudo Arabiją per pastaruosius du mėnesius.
Vykstant JAV ir Izraelio karui su Iranu, V. Zelenskis užmezgė glaudesnius ryšius su keliomis Persijos įlankos regiono valstybėmis. Jis sudarė gynybos susitarimus, taip pat ir su Rijadu, siekdamas pasidalyti Kyjivo patirtimi numušant dronus, įgyta daugiau kaip ketverius metus atremiant Rusijos atakas.
FSB: planuota susprogdinti automobilį, taikytasi į „Roskomnadzor“ vadovybę
11:57
Rusija penktadienį pranešė užkirtusi kelią įtariamam sprogdinimo sąmokslui prieš telekomunikacijų reguliavimo tarnybos pareigūnus.
Šalyje auga nepasitenkinimas dėl veiklos internete ir prieigos prie interneto apribojimų.
Interneto priežiūros institucija „Roskomnadzor“ įgyja vis daugiau galių ir jau kelis mėnesius riboja dviejų didžiausių šalies susirašinėjimo programėlių – „Telegram“ ir „WhatsApp“ – veiklą, bandydama priversti vartotojus naudotis nauja valstybės remiama paslauga „Max“.
Rusija taip pat apribojo VPN naudojimą ir įvedė nuolatinius interneto trukdžius, kurie paveikė Maskvą, kitus didžiuosius miestus ir vietoves netoli sienos su Ukraina.
Šiuos atjungimus ji pateisina kaip būtiną saugumo priemonę saugantis atsakomųjų Ukrainos dronų smūgių, o susirašinėjimo programėlių apribojimus – kaip būdą kovoti su nusikalstama veikla, kuri, jos teigimu, kyla iš Kyjivo.
Saugumo agentūra FSB penktadienį pranešė, kad „buvo užkirstas kelias teroristiniam išpuoliui prieš „Roskomnadzor“ vadovybę, kurio metu planuota susprogdinti automobilį su sprogstamuoju įtaisu“.
FSB nurodė, kad per praėjusią savaitę atliktus reidus „buvo sulaikyti septyni kraštutinių dešiniųjų ir neofašistinės ideologijos šalininkai, kuriuos per „Telegram“ programėlę užverbavo Ukrainos specialiosios tarnybos“.
„Šios teroristinės grupuotės lyderis, 2004 metais gimęs Maskvos gyventojas, sulaikymo metu pasipriešino ginklu, panaudodamas šaunamąjį ginklą, ir buvo neutralizuotas“, – teigė FSB.
FSB išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip jos pareigūnai įsiveržia į butus, o neįvardyti jaunuoliai užtušuotais veidais prisipažįsta dėl įtariamo dalyvavimo sąmoksle.
FSB pranešė, kad pradėtos baudžiamosios bylos dėl neteisėtos prekybos ginklais ir sprogstamaisiais įtaisais, ir kad ji svarsto galimybę pateikti kaltinimus terorizmu, už kurį gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Tuskas – apie nepasirodžiusį Orbaną: pagaliau kambaryje nėra rusų
11:34
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime pajuokavo, kad pagaliau „kambaryje nėra rusų“.
Taip jis kalbėjo po to, kai Kremliui palankus Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas po triuškinančio pralaimėjimo rinkimuose praleido susitikimą.
Kritikai kaltina V. Orbaną, kuris po 16 valdymo metų kitą mėnesį turėtų palikti postą, kad jis, trikdydamas paramą Ukrainai, aukščiausiu ES lygiu veikė kaip Kremliaus Trojos arklys.
„Pirmą kartą per daugelį metų kambaryje nebuvo rusų, jei suprantate, ką turiu omenyje“, – atvykęs į viršūnių susitikimo vietą Kipre žurnalistams sakė D. Tuskas.
Per įtemptą Vengrijos rinkimų kampaniją nutekėjo informacija, išryškinusi itin glaudžius Budapešto ir Maskvos aukščiausio rango pareigūnų ryšius.
Orbano ministras raportuodavo Lavrovui
Be kitų dalykų, paaiškėjo telefoninis pokalbis, kurio metu Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto informavo Rusijos diplomatijos vadovą Sergejų Lavrovą apie ES viršūnių susitikimo diskusijas ir pasisiūlė informuoti apie konfidencialius dokumentus.
Šie pranešimai sukėlė Vengrijos partnerių ES pasipiktinimą.
ES pareigūnai tikisi, kad artėjantis V. Orbano pasitraukimas palengvins sprendimų priėmimą bloke po ne vienus metus trukusių blokavimų.
Po V. Orbano pralaimėjimo rinkimuose ES jau pasiekė persilaužimą dėl Ukrainos, Budapeštui atsisakius savo veto dėl didžiulės paskolos Kyjivui.
Tačiau kai kurie ES lyderiai įspėjo per daug nesidžiaugti ir perspėjo, kad V. Orbano vietą gali užimti kiti.
„Yra šiek tiek per daug euforijos dėl to, kad Viktoro ten nebėra. Mano patirtis rodo – aš čia esu pusantrų metų – kad jis, žinoma, dažnai būdavo sunkus partneris, bet niekada nebuvo neįmanomas partneris“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris (Bartas De Vėveris).
„Tai sužinosime per kelis artimiausius mėnesius, bet tikrai manau, kad galbūt kai kurie dalykai Ukrainos atžvilgiu taps įmanomi, nors iki šiol buvo labai sunkūs“, – pridūrė jis.
Skandalas dėl 14-osios brigados karių marinimo badu: atleisti 2 vadai
11:25
Ukrainos 14-osios mechanizuotosios brigados vadas buvo atleistas iš pareigų po to, kai buvo paskelbta apie maisto tiekimo sutrikimus. Taip pat buvo atleistas iš pareigų 10-ojo armijos korpuso vadas. Tai tapo žinoma iš Ukrainos generalinio štabo pranešimo.
Pažymima, kad tokiomis sąlygomis, kai sistemingi priešo smūgiai perėjoms per Oskolio upę gerokai apsunkino gynybos pajėgų dalinių logistinį aprūpinimą Kupjansko srityje, „ypatingas dėmesys skiriamas mūsų kariškių, vykdančių užduotis fronto linijoje, aprūpinimui“.
„Vadovybė imasi priemonių stiprinti priešlėktuvinę ir priešdroninę gynybą šia kryptimi. Kuriama elektroninės kovos sistema“, – teigė Generalinis štabas.
Nuslėpė tikrąją padėtį
Jis pabrėžė, kad ankstesnė 14-osios brigados vadovybė nuslėpė tikrąją padėtį, „buvo prarasta tam tikra dalis pozicijų ir padaryta nemažai klaidingų skaičiavimų dėl karių aprūpinimo“. Generalinis štabas patvirtino, kad kilo problemų dėl maisto tiekimo į vieną iš brigados pozicijų.
„Siekiant ištaisyti padėtį, buvo priimta keletas personalo sprendimų. Visų pirma iš pareigų buvo atleistas 14-osios brigados vadas, 10-ojo armijos korpuso vadas buvo atleistas iš pareigų ir paskirtas į žemesnes pareigas“, – sakoma pareiškime.
Naujuoju 14-osios brigados vadu paskirtas pulkininkas Tarasas Maksimovas, o 10-ajam armijos korpusui vadovauja brigados generolas Artemas Bohomolovas, skelbia „Unian“.
Atliekamas tyrimas
„Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų rezultatus, naujai paskirtiems brigados ir korpuso vadams pradėjus eiti pareigas, pagal Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado sprendimą atliekamas Sausumos pajėgų kompleksinės komisijos tyrimas“, – pranešė Generalinis štabas.
Jis taip pat pažadėjo, kad remiantis oficialaus tyrimo rezultatais „14-osios brigados pareigūnų atžvilgiu bus priimti atitinkami vadybiniai sprendimai, o tyrimo medžiaga bus išsiųsta teisėsaugos institucijoms, kad būtų pateikti atitinkami teisiniai vertinimai“.
„Naujoji brigados ir korpuso vadovybė imasi visų įmanomų priemonių padėčiai normalizuoti ir karių aprūpinimui kovinėse pozicijose nustatyti“, – patikino štabas.
Be to, Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas pavedė jungtinės pajėgų grupės vadui generolui majorui Mychailai Drapatui, kuriam pavaldus 10-asis armijos korpusas, „atlikti visapusiško kariškių, vykdančių užduotis fronto linijoje, aprūpinimo patikrinimą“.
„Pažymėtina, kad neseniai į 14-osios brigados karių pozicijas buvo pristatytas dar vienas krovinys su maisto produktais. Jei sąlygos bus palankios, bus nedelsiant vykdoma mūsų karių evakuacija“, – pridūrė Generalinis štabas.
Dėl ko kilo skandalas
Kaip anksčiau pranešė žiniasklaida, internete pradėjo plisti informacija , kad Ukrainos 14-oji brigada tam tikrose pozicijose patiria maisto tiekimo sutrikimų. Socialinio tinklo „Threads“ paskyroje skelbta, kad kariai liko be maisto ir vandens, o vadovybė į situaciją nereaguoja.
Gynybos ministerija sureagavo į situaciją dėl maisto fronto linijoje, pažymėdama, kad aprūpinimo sistema veikia, o kylantys sunkumai gali būti susiję su logistikos ypatumais kovos veiksmų zonoje. Ministerija paaiškino, kad maisto pristatymas į fronto pozicijas priklauso nuo operatyvinės situacijos, įskaitant maršrutų saugumą ir kovos veiksmų intensyvumą.
Tuskas kelia klausimą, ar JAV gintų Europą, jei Rusija pultų
10:16 Atnaujinta 12:05
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas suabejojo, ar JAV būtų ištikimos savo įsipareigojimui NATO ginti Europą Rusijos puolimo atveju, ir paragino ES tapti „tikru aljansu“.
D.Tuskas laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad „didžiausias ir svarbiausias klausimas Europai yra tai, ar Jungtinės Valstijos yra pasirengusios būti tokios lojalios, kaip aprašyta mūsų [NATO] sutartyse“, perspėdamas, kad Rusija gali užpulti Aljanso narę per „kelis mėnesius“.
Neįprastas šalies, kuri ilgą laiką laikė JAV savo svarbiausia sąjungininke, įsikišimas atspindi didėjantį netikrumą Europoje, prezidentui Donaldui Trumpui svyruojant dėl įsipareigojimų NATO, įskaitant neseniai išsakytus grasinimus visiškai pasitraukti iš Aljanso.
Rusijos dronų įsiveržimas
D.Tuskas pabrėžė, kad jo žodžiai neturėtų būti traktuojami kaip „skepticizmas“ NATO 5 straipsnio nuostatos dėl abipusės gynybos atžvilgiu ir kad jis neturi „jokių kompleksų“ dėl JAV ir Lenkijos ryšių.
„Vašingtonas laiko Lenkiją geriausia ir artimiausia sąjungininke Europoje. Tačiau man tikroji problema yra tai, kas bus praktikoje, jei kas nors atsitiks“, – sakė Lenkijos premjeras.
Jis priminė, kad kai kurios Aljanso narės „apsimetė, kad nieko neįvyko“, kai pernai apie 20 Rusijos bepiločių orlaivių pažeidė Lenkijos oro erdvę, ir pridūrė: „Man nebuvo lengva įtikinti mūsų partnerius NATO, kad tai nebuvo atsitiktinis incidentas, o gerai suplanuota ir parengta provokacija prieš Lenkiją.“
Pakėlė NATO naikintuvus
Aljansas galiausiai pakėlė naikintuvus, kurie numušė kai kuriuos dronus, ir tai buvo pirmasis tiesioginis NATO ir Rusijos pajėgų susidūrimas nuo 2022 m.
„Štai kodėl aš noriu būti, žinote, tikras, kad jei kas nors atsitiktų, kad ... Rusija žinotų, kad reakcija bus griežta ir nedviprasmiška“, – sakė D.Tuskas.
„Kalbu apie trumpalaikes perspektyvas, veikiau mėnesius nei metus, – pridūrė D.Tuskas apie galimą Rusijos puolimą. – Mums tikrai svarbu žinoti, kad visi į įsipareigojimus NATO žiūrės taip pat rimtai, kaip ir Lenkija.“
Lenkija yra Aljanso šalis, skirianti didžiausią BVP dalį gynybai, ir šiuo metu yra viena iš labiausiai NATO ir transatlantiniams santykiams palankių Europos šalių, skelbia „TVP World“.
ES derybos dėl savitarpio gynybos
D.Tusko įspėjimas paskelbtas tuo metu, kai Kipre vyksta ES viršūnių susitikimas, kurio metu aptariama ir pačios Sąjungos savitarpio gynybos nuostata – ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis.
Reaguodama į 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą ir D.Trumpo administracijos strateginį atsitraukimą nuo Europos, ES siekė imtis didesnio vaidmens gynybos srityje, įskaitant ginklų pirkimų finansavimą, ginklų gamybos koordinavimą ir bendrą gynybos infrastruktūrą.
Tačiau daugelis valstybių narių vis dar bijo susilpninti NATO arba sukelti abejonių dėl JAV įsipareigojimo ginti Europą – Vakarų saugumo pagrindo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
D.Tuskas sakė, kad diskusijos dėl 42 straipsnio 7 dalies buvo skirtos apibrėžti praktinius būdus, kaip šalys galėtų viena kitą remti užpuolimo atveju.
„Jei norite turėti ne tik popieriuje, bet ir realią sąjungą, jums reikia tikrų priemonių ir realios galios, kai kalbama apie gynybos instrumentus, kariuomenių mobilumą iš vienos šalies į kitą ir pan. Tai yra labai praktinė šiandienos problema“, – sakė jis.
„Štai kodėl dabar mano aistra ir misija yra vėl suvienyti Europą, – pridūrė D. Tuskas. – Tai reiškia bendrą gynybą... bendras pastangas apsaugoti mūsų rytines sienas.“
