Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po didžiulio spaudimo dėl pavogtų grūdų – nenumatytas Izraelio sprendimas
13:19
Izraelio įmonė „Zenziper“ atsisakė priimti grūdų siuntą, kurią Rusija galėjo eksportuoti iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.
„Mes laimėjome, grūdų laivas iš uosto išplaukia į neutralius vandenis. Užbaigsime baudžiamąją bylą ir sankcijų bylą“, – ketvirtadienį, balandžio 30 d., sakė Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Izraelyje Jevhenas Kornijčiukas, kurį cituoja portalas „New Voice“.
Ketvirtadienio rytą „Zenziper“ informavo bendrovę, tiekiančią vogtus ukrainietiškus kviečius, kad Izraelis atsisakys priimti krovinį iš Rusijos laivo. Bendrovė teigė, kad „Rusijos kviečių krovinio tiekėjas bus priverstas ieškoti kitos iškrovimo vietos“.
Pasak Izraelio leidinio „The Marker“, tai pirmas kartas, kai Izraelyje atsisakoma priimti ir neiškrauti, kaip įtariama, vogtų grūdų krovinį.
Pranešime teigiama, kad „Panormitis“ laivas, išmetęs inkarą prie Haifos krantų, apie 20 tūkst. tonų miežių ir apie 6 tūkst. tonų kitokių grūdų, kurių bendra vertė – apie 7 mln. dolerių.
„Nepirkite vogtų ukrainietiškų grūdų“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sprendimą, kad „Panormitis“ laivas, nelegaliai gabenęs grūdus iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, nebus iškrautas Izraelyje, pavadino teigiamu žingsniu.
„Tai rodo Ukrainos teisinių ir diplomatinių pastangų veiksmingumą. Kartu tai aiškus signalas visiems kitiems laivams, kapitonams, operatoriams, draudikams ir vyriausybėms: nepirkite vogtų ukrainietiškų grūdų. Netapkite šio nusikaltimo bendrininkais“, – rašė ministras socialiniame tinkle „X“.
Jis pridūrė, kad Ukraina perspėja visus dėl bendradarbiavimo su šiuo laivu.
Balandžio 16 d. „Axios“ žurnalistas Barakas Ravidas pranešė, kad iš Haifos uosto išplaukė Rusijos laivas su vogtų ukrainietiškų grūdų kroviniu, o Izraelio užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „per vėlu“ jį sulaikyti – nors Ukraina iš anksto įspėjo, kad į Izraelio uostą plaukia laivas, gabenantis nelegalų krovinį iš okupuotų teritorijų.
Balandžio 27 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras A.Sybiha pareiškė, kad Kyjivas išsikvietė Izraelio ambasadorių dėl to, kad Izraelis priėmė du laivus su vogtais grūdais – „Abinsk“ ir „Panormitis“.
Balandžio 29 d. Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad oficialiai paprašė Izraelio imtis priemonių prieš laivą „Panormitis“, kuris gabeno Rusijos pavogtus ukrainietiškus grūdus. Užsienio reikalų ministerijos teigimu, apskritai Izraelis yra priėmęs kelis laivus su žemės ūkio produktais, kuriuos Rusija neteisėtai eksportavo iš Ukrainos okupuotų teritorijų.
Švedija konfiskavo laivą su vogtais ukrainietiškais grūdais
14:52
Švedija konfiskavo krovininį laivą „Caffa“, kuris gabeno vogtus ukrainietiškus grūdus.
Ukraina ragina sistemingai stiprinti tokius veiksmus prieš vadinamąjį Rusijos „šešėlinį laivyną“. Tai komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas.
Pareigūnas pabrėžė, kad šis sprendimas yra svarbus precedentas kovoje su neteisėtu išteklių eksportu iš okupuotų teritorijų.
Pasak V.Vlasiuko, anksčiau tokie laivai dažniausiai būdavo tik tikrinami arba laikinai sulaikomi. Dabar, jo nuomone, konfiskavimas iš tikrųjų keičia požiūrį į atsakomybę.
Jis pažymėjo, kad Rusija naudoja „šešėlinį laivyną“ Ukrainos grūdams ir kitiems ištekliams eksportuoti, bandydama juos legalizuoti pasitelkdama sudėtingas logistikos schemas ir tarptautines rinkas.
Pareigūno teigimu, Ukrainos pusė sistemingai dirba siekdama nustatyti laivus, maršrutus ir operatorius, dalyvaujančius neteisėtame gabenime. Taikomi tokie metodai kaip išjungtų atsakiklių sekimas ir krovinių perkrovimas atviroje jūroje.
Šie veiksmai leidžia perkelti problemą iš politinio lygmens į teisinę plotmę ir sudaro pagrindą taikyti sankcijas ir areštus.
V.Vlasiukas pabrėžė, kad Ukraina palankiai vertina Švedijos sprendimą ir ragina panašią praktiką taikyti ir kitose šalyse, įskaitant Europos Sąjungą, G-7 grupės valstybes ir kitas tarptautines jurisdikcijas.
Rusija atmetė tuaregų paliepimą trauktis iš Malio
14:00
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad jos pajėgos liks Malyje, ir atmetė tuaregų sukilėlių raginimą pasitraukti.
Tai įvyko po to, kai separatistai ir džihadistai surengė didžiausius per 15 metų išpuolius prieš karinės chuntos valdymą.
„Rusija ten yra dėl institucijų paskelbto būtinumo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Rusija ir toliau, įskaitant Malyje, kovos su ekstremizmu, terorizmu ir kitomis neigiamomis apraiškomis“, – tvirtino jis.
Kremlius pasisakė dėl Zelenskio pareiškimo ir Pergalės dienos
13:56
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas esą dar nenusprendė, kokiomis dienomis galios Pergalės dienos paliaubos, sprendimo dar nėra. Taip pat Kremlius sako, kad negirdėjo Volodymyro Zelenskio reakcijos į V.Putino pasiūlymą dėl paliaubų.
Tai pareiškė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pranešė agentūra TASS.
„Putinas nuspręs, iki kokios dienos prieš Pergalės dieną galios paliaubos, tačiau sprendimas dar nepriimtas“, – pareiškė D.Peskovas.
Jis taip pat pridūrė, kad Maskva kol kas tariamai negirdėjo Ukrainos reakcijos į išreikštą pasirengimą paskelbti paliaubas.
Anksčiau V.Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad Rusijos prezidentas informavo Donaldą Trumpą, jog yra pasirengęs paskelbti laikinas paliaubas per vadinamosios Pergalės dienos minėjimą. Pasak J.Ušakovo, JAV prezidentas esą „aktyviai palaikė“ šią idėją.
Kodėl Rusija suskubo kalbėti apie paliaubas
Tuo tarpu Ukrainos kovos su dezinformacija centras paaiškino, kodėl Rusija pradėjo kalbėti apie paliaubas. Pasak jos vadovo Andrijaus Kovalenkos, V.Putinas siūlo paliaubas gegužės 9 d., nes nerimauja dėl savo parado ir negali užtikrinti saugumo net Maskvoje, skelbia „RBK Ukraina“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė savo atstovams susisiekti su JAV prezidento D.Trumpo komanda ir išsiaiškinti Rusijos pasiūlymo dėl paliaubų detales.
Per Rusijos smūgius Ukrainos miestams žuvo vienas žmogus, 23 sužeisti
13:24
Per Rusijos smūgius Ukrainos Dnipro ir Černihivo miestams ketvirtadienio rytą vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti.
Apie tai praneša portalas „Ukrajinska pravda“.
Tuo metu Odesoje per Rusijos smūgius praėjusią naktį sužeistų žmonių skaičius padidėjo iki 20.
„Dėl Rusijos atakos Dnipro rajone vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužeistas. Po smūgio užsidegė parduotuvė ir netoliese buvę automobiliai“, – pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Vietos „Telegram“ kanalai praneša, kad Rusijos pajėgos puola Dnipro miestą. Meras nurodė, kad dega autobusas.
Rusai taip pat paleido dronų į Černihivą.
„Miestas puolamas priešo. Vienas dronas pataikė į biurų pastatą mieste. Pirminiais duomenimis, sužeisti du žmonės. Informacija tikslinama“, – sakė Černihivo miesto karinės administracijos vadovas Dmytro Bryžynskis.
Rusija naktį į ketvirtadienį taip pat surengė masinę dronų ataką prieš Odesą, kur, vietos pareigūnų teigimu, smūgiai teko gyvenamiesiems rajonams įvairiose miesto vietose ir buvo sužeista mažiausiai 20 žmonių, įskaitant 17 metų vaikiną.
Anksčiau skelbta apie 16 Odesoje sužeistų žmonių.
Portalo „The Kyiv Independent“ cituoto vietos karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako teigimu, du nukentėjusieji tebėra intensyviosios slaugos skyriuje, jų būklė sunki.
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį platformoje „Telegram“ paskelbė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido balistinę raketą ir 206 dronus, kurių 172 buvo perimti.
Zelenskis sureagavo į Putino pasiūlymą: kelios saugios valandos per paradą ar kažkas daugiau?
11:35
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas prašys Vašingtono daugiau informacijos apie Kremliaus pasiūlymą nutraukti ugnį gegužės 9-ąją.
Šią dieną Rusijoje vyksta pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimai.
„Išsiaiškinsime, apie ką konkrečiai kalbame: ar apie kelių valandų saugumo užtikrinimą parado Maskvoje metu, ar apie ką nors daugiau“, – pabrėžė V.Zelenskis.
„Nurodžiau mūsų atstovams susisiekti su Jungtinių Valstijų prezidento komanda ir išsiaiškinti Rusijos pasiūlymo dėl trumpalaikių paliaubų detales. Ukraina siekia taikos ir atlieka reikiamą diplomatinį darbą, kad šis karas būtų tikrai užbaigtas“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė V.Zelenskis.
„Kodėl ne dabar? Kodėl reikia laukti iki gegužės 8 d.?“
Ukrainos užsienio reikalų ministerija atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą dėl trumpalaikių paliaubų iki gegužės 9 d. Maskvos Pergalės dienos parado, o Kyjivo pareigūnai ir analitikai pavadino jį politiniu gestu, kuriuo siekiama paveikti Jungtines Valstijas, o ne prisidėti prie taikos pastangų.
Pasak Kremliaus padėjėjo Jurijaus Ušakovo, šis pasiūlymas buvo iškeltas trečiadienį per 90 minučių trukusį Vladimiro Putino inicijuotą pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Vėliau kalbėdamas Ovaliajame kabinete D.Trumpas, regis, darė prielaidą, kad planas bus įgyvendinamas, ir paklausė: „Ar jis jau jį paskelbė?“
Tačiau Kyjivas šią idėją atmetė, o vietoj to ragino nedelsiant ir ilgesniam laikui sustabdyti karo veiksmus.
„Kodėl ne dabar? Kodėl reikia laukti iki gegužės 8 d.?“ – Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha rašė socialiniame tinkle „X“.
„Jei Rusija tikrai nori taikos, ji turi nedelsiant nutraukti ugnį. Ukraina yra pasirengusi palaikyti visiškas paliaubas ir ragina Rusiją nedelsiant paskelbti jas 30 dienų, o ne tik „paradui“, – rašė jis.
Ko siekia Rusija
Analitikai teigia, kad ribotas paliaubų pasiūlymas leidžia Maskvai pasirodyti atvirai taikai ir tuo pačiu teigti, kad Kyjivas nesuinteresuotas taikos derybomis.
Buvęs Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas, kalbėdamas televizijai „TVP World“, šį pasiūlymą apibūdino kaip taktinį žingsnį, nukreiptą prieš Vašingtoną.
„Niekada, niekada netikėkite“ V.Putinu, sakė jis ir pridūrė, kad Rusijos vadovas „meluoja pro dantis“. Taškas.“
Nevažiuos tankai
Planuojama, kad šių metų Pergalės dienos paradas po daugiau nei ketverius metus trukusio karo bus mažesnis.
Pirmą kartą nuo 2007 m. per Raudonąją aikštę nevažiuos tankai, raketų sistemos ir kita sunkioji karinė technika, taip atsisakant kasmetinio karinės jėgos demonstravimo.
Kremlius dar nepaskelbė užsienio svečių sąrašo. 2025 m. jis skelbė apie beveik 30 pasaulio lyderių, įskaitant Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico, dalyvavimą.
Rusijos gynybos ministerija kaip parado sumažinimo priežastį nurodė „dabartinę operatyvinę padėtį“. Analitikai vietoj to nurodo mūšio lauko nuostolius ir įrangos trūkumą, skelbia „TVP World“.
Ukraina per ankstesnius Pergalės dienos minėjimus nesitaikė į Maskvą, greičiausiai siekdama išvengti tarptautinės reakcijos, nes renginyje dalyvauja užsienio šalių aukšti asmenys.
Pernai parade dalyvavo daugiau kaip 11 500 karių ir daugiau kaip 180 karinių transporto priemonių, įskaitant tankus, artileriją ir branduolinių raketų paleidimo įrenginius.
Ankstesni paliaubų pasiūlymai nepasitvirtino. Pasak Ukrainos pareigūnų, anksčiau šį mėnesį 32 valandas trukusios stačiatikių Velykų paliaubos buvo pažeistos tūkstančius kartų, o tai sustiprino Kyjivo skepticizmą dėl naujausio pasiūlymo.
Po skandalo dėl išsekusių karių – dramatiški pokyčiai
11:10
Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pasirašė įsakymą dėl privalomos karinio personalo, vykdančio užduotis fronto linijoje, rotacijos. Nuo šiol karių buvimas priešakinėse linijose turėtų trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius, o po to – privaloma rotacija.
Tokie pokyčiai įgyvendinami garsiai nuaidėjus skandalui dėl išsekusių Ukrainos karių fronte.
Nuotraukose, kuriomis pasidalinta iš anoniminės paskyros tinkle „Threads“, tuomet buvo užfiksuoti keturi Ukrainos kariai, akivaizdžiai išblyškę, sulysę ir išsekę.
„Vaikinai yra pozicijose be maisto ir vandens. Vadovybė nereaguoja. Kovotojai iš bado praranda sąmonę, geria lietaus vandenį. Taip pat kyla problemų dėl ryšio“, – rašyta paskyroje.
Kilus skandalui, Kyjivas atleido du vadus ir liepė išsiaiškinti situaciją.
Syrskis: pasikeitė situacija
Pasak O.Syrskio, kai mūšio lauke dominuoja dronai, keičiasi pati karo veiksmų logika.
Anot vado, iš esmės pasikeitė sąvokos „priekinė linija“, „užnugaris“ ir „kovinių rikiuočių gylis“. Sudėtingesnė tapo logistika ir judėjimas tiek mūšio lauke, tiek iš priekinės linijos į užnugarį.
„Siekiant išsaugoti karių, atliekančių užduotis tiek kontakto linijoje, tiek gynybos gilumoje, gyvybę ir sveikatą, pasirašytas įsakymas dėl privalomos karių, atliekančių užduotis fronto linijoje, rotacijos“, – sakė vyriausiasis vadas.
Jis pažymėjo, kad vadai turi užtikrinti sąlygas kariams būti pozicijose iki dviejų mėnesių su vėlesniu privalomu pakeitimu (rotacija), kuris turi būti atliktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį.
Rotacija turėtų būti planuojama iš anksto, atsižvelgiant į situaciją, kovinių operacijų pobūdį ir turimas pajėgas bei priemones.
Įsakyme taip pat apibrėžiami privalomi reikalavimai: „Įsakymo reikalavimų laikymasis bus griežtai kontroliuojamas. Už pažeidimus bus taikoma neišvengiama atsakomybė pagal galiojančius teisės aktus ir Ukrainos pajėgų nuostatus. Įsakymas privalomas visiems daliniams, vykdantiems kovines užduotis fronto linijoje“, – sakė O.Syrskis.
Nurodoma imtis tokių veiksmų:
- pereiti medicininius patikrinimus ir suteikti laiko poilsiui kovines užduotis atlikusiems kariams;
- laiku aprūpinti šaudmenimis ir maistu kariškius, vykdančius kovines (specialiąsias) užduotis pozicijose.
Skandalas dėl 14-osios brigados karių
„RBK Ukraina“ priminė, kad anksčiau karinė ombudsmenė Olha Rešetilova siūlė riboti karių buvimo fronto linijoje trukmę.
Jos teigimu, po 40 dienų darbo kariai tampa abejingi, ar patys išgyvens, ar ne. Todėl toks ilgas buvimas pozicijoje negali būti laikomas efektyviu.
Šis pareiškimas nuskambėjo po skandalo, kilusio dėl Ukrainos 14-osios atskirosios mechanizuotosios brigados karių, kurių artimieji teigia, kad sąlygos pozicijose yra kritinės. Informacija apie maisto ir vandens trūkumą kariuomenėje sukėlė rezonansą ir Generalinio štabo reakciją. To rezultatas – aukščiausių vadų atleidimas iš pareigų.
Per Rusijos ataką Odesoje pataikyta į vaikų darželį ir gyvenamuosius namus
10:29
Rusija naktį į ketvirtadienį surengė masinę dronų ataką prieš Odesą, kur, vietos pareigūnų teigimu, smūgiai teko gyvenamiesiems rajonams įvairiose miesto vietose ir buvo sužeista mažiausiai 16 žmonių.
Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“.
Vietos karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako teigimu, didžiausia žala užfiksuota Odesos Prymorskio rajone.
Šiame rajone apgadintas daugiaaukštis daugiabutis ir penkių aukštų gyvenamasis namas. Viršutiniuose aukštuose kilo dideli gaisrai, kuriuos gelbėtojams vėliau pavyko suvaldyti.
S. Lysakas pranešė, kad per ataką taip pat apgadinti privatūs namai Odesos centre, vaikų darželis, prekybos centras, viešbutis bei kažkiek administracinių pastatų.
Chadžibėjaus rajone smogta infrastruktūros objektams, sandėliams ir garažų kooperatyvui, o automobilių stovėjimo aikštelėse visame mieste buvo sunaikinta arba apgadinta dešimtys autobusų ir lengvųjų automobilių.
Per išpuolį sužeista mažiausiai 16 žmonių, tarp jų – 17-metis vaikinas. S. Lysakas nurodė, kad du nukentėjusieji tebėra intensyviosios slaugos skyriuje, jų būklė sunki. Pareigūnas pridūrė, kad „gydytojai kovoja dėl jų gyvybių“.
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį platformoje „Telegram“ paskelbė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido balistinę raketą ir 206 dronus, kurių 172 buvo perimti.
Dronai toliau talžo Permę: liepsnoja naftos stotis
09:57
Rusijos Permės krašte, esančiame į rytus nuo Maskvos netoli Uralo kalnų, ketvirtadienį po dronų atakos naftos siurblinėje užsidegė mažiausiai dvi kuro talpyklos, praneša portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis rusiškais „Telegram“ kanalais ir vietos žiniasklaida.
Nepriklausomas „Telegram“ naujienų kanalas „Exilenova Plus“ pranešė, kad bendrovės „Transneft“ valdomame objekte ugnis apgadino nuo dviejų iki trijų talpyklų.
Smūgis suduotas po trečiadienį surengtos atskiros Ukrainos dronų atakos prieš tą patį Permės objektą.
Permės stotis yra svarbus naftos tranzito mazgas, naudojamas žaliavos priėmimui, saugojimui ir pumpavimui per pagrindinį Rusijos vamzdynų tinklą.
Ukrainos dronai taip pat smogė sprogmenų gamyklai Rusijos Žemutinio Naugardo srityje, naktį į ketvirtadienį buvo girdimi sprogimai, pranešė socialiniai tinklai.
Nepriklausomas Rusijos „Telegram“ naujienų kanalas „Astra“, remdamasis vietos gyventojais, pranešė, kad Žemutinio Naugardo srities Dzeržinsko mieste Ukrainos dronai smogė Sverdlovo sprogmenų gamyklai.
Ukraina smogė Krymo tiltą saugantiems Rusijos laivams
09:44
Praėjusią naktį Ukrainos karinės jūrų pajėgos smogė Rusijos laivų ir katerių flotilei Kerčės sąsiauryje.
„Dėl smūgio nukentėjo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) patrulinis laivas „Sobol“ ir antisabotažinis laivas „Gračionok“. Dėl smūgio priešas patyrė negrįžtamų ir sanitarinių nuostolių“, – informavo Ukrainos karinis jūrų laivynas.
Nurodoma, kad šie kateriai yra pagrindiniai FSB pasienio tarnybos ir Rusijos karinio jūrų laivyno pakrančių apsaugos padaliniai, kurie naudojami Kerčės tiltui saugoti ir kovoti su diversantais.
„Tai dar vienas efektyvaus Ukrainos karinių jūrų pajėgų darbo ir nuoseklaus priešo pajėgumų Juodojoje jūroje mažinimo pavyzdys“, – pabrėžė kariškiai.
Prieš porą dienų Ukrainos kariai bepiločiais orlaiviais taip pat atakavo raketų „Iskander“ bazę Kryme. Pasak analitikų, toks smūgis buvo įmanomas dėl padidėjusio Ukrainos vidutinio nuotolio smogiamųjų bepiločių orlaivių kovinių vienetų skaičiaus.
Putinas susierzinęs: atskleidė, kodėl jis iš tikrųjų paskambino Trumpui
09:26
Trečiadienį Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tai buvo Rusijos vadovo bandymas pabrėžti „ypatingus santykius“ su Amerikos lyderiu, nors D.Trumpas yra „visiškai pasinėręs į krizę Artimuosiuose Rytuose“. Tokią išvadą padarė „Sky News“ korespondentas Maskvoje Ivoras Bennettas.
Žurnalistas abiejų lyderių pokalbį telefonu pavadino „Putino bandymu grįžti į Trumpo akiratį“ Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III ir karalienės Kamilos vizito Jungtinėse Valstijose fone.
„Visa kalba šią savaitę sukasi apie ypatingus Jungtinės Karalystės santykius su JAV, kas iš tikrųjų šiek tiek suerzino Vladimirą Putiną“, – įvertino I.Bennettas.
Anot korespondento, Kremliaus paskelbtas pranešimas apie šį pokalbį skamba kaip „meilės laiškas“. Jame V.Putinas išreiškė paramą D.Trumpui po praėjusią savaitę įvykdyto pasikėsinimo ir pagyrė jo sprendimą pratęsti paliaubas kare su Iranu.
Tuo pačiu Rusija stengiasi išlaikyti sudėtingą pusiausvyrą: remti Irano sąjungininkus ir nesupykdyti D.Trumpo. Šis pokalbis įvyko neatsitiktinai, įvertino žurnalistas, nes Kremliaus šeimininkui „reikia pagalbos“, kai kalbama apie Ukrainą.
„Pagrindinis Maskvos diplomatinis rėmėjas Donaldas Trumpas nebėra suinteresuotas“, – pridūrė I.Benettas.
Bando užkalbėti Trumpą
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai vertina, kad V.Putinas pasinaudojo šiuo pokalbiu telefonu, kad patvirtintų, jog neketina atsisakyti savo pirminių tikslų kare prieš Ukrainą.
Jie atkreipė dėmesį, kad Rusijos vadovas pokalbio su D.Trumpu metu taip pat bandė plėtoti savo karo strategiją, melagingai apibūdindamas Ukrainos gynybą kaip žlungančią, o Rusijos pergalę – kaip neišvengiamą.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Ukrainos gynybos pajėgos iš esmės sulaikė Rusijos karių veržimąsi palei fronto liniją, todėl dabar Rusijos puolimas silpnėja.
V.Putino patarėjas Jurijus Ušakovas tvirtino, kad D.Trumpo ir V.Putino pokalbis truko pusantros valandos. Pasak jo, V.Putinas informavo Amerikos vadovą apie dabartinę Rusijos karo su Ukraina padėtį, teigdamas, kad Rusija esą turi strateginę iniciatyvą ir „stumia atgal“ Ukrainos pajėgas, ir kad Maskva savo karinių tikslų pasieks „bet kuriuo atveju“, tačiau pirmenybę teikia diplomatijai.
„Kremlius nuolat stengiasi vaizduoti Ukrainą kaip nesutaikomą derybų stalo šalį, kuri atsisako kapituliuoti prieš Putino reikalavimus, nors Rusija negali mainais pasiūlyti esminių nuolaidų“, – rašo analitikai ir primena, kad šią tezę V.Putinas pakartojo ir balandžio 29 d. JAV prezidentui.
Kremliaus vadovas dar kartą pareiškė, kad Rusijos kariuomenė fronte veikia gerai, kad pateisintų savo reikalavimą Ukrainai pasiduoti. Tačiau analitikai pabrėžia, kad V.Putino pareiškimo prielaida tebėra klaidinga.
Ukrainos pajėgos ir toliau stabdo Rusijos kariuomenės puolimą keliuose fronto ruožuose, įskaitant Donecko sritį, kuri Maskvai yra prioritetinė. Ukrainos gynėjai taip pat daro vis daugiau nuostolių Rusijai.
Nuo 2026 m. sausio Ukrainos pajėgos vykdo reikšmingas kontrpuolimo operacijas pietuose, kurios turi operatyvinių pasekmių visoje fronto linijoje.
Rusai vis labiau jaučia karo padarinius, nes Rusijos ekonomika ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, aukų skaičius tik didėja, o verbuoti kariškius darosi vis sunkiau, dėstoma ataskaitoje.
Analitikai mano, kad Kremlius siekia sumažinti kai kurias iš šių išlaidų, bandydamas įtikinti D.Trumpą ir Vakarus priversti Ukrainą kapituliuoti taip, kaip to negalėtų padaryti tolesnė plataus masto Rusijos invazija. O darydama tai Maskva, be abejo, nutyli savo karines ir ekonomines nesėkmes.
