Karas Ukrainoje. „Visur chaosas“. Rusijos elitą krečia stipriausias skilimas per 30 metų

AFP/ „Scanpix“/Rusijos federalinė apsaugos tarnyba

Sparčiai blogėjanti ekonominė situacija, stiprinamos represijos ir interneto blokada išprovokavo didelio masto skilimą Kremliaus valdžios sluoksniuose, skelbia laikraštis „The Washington Post“, remdamasis šaltiniu Rusijos vyriausybėje.

Pasak straipsnio, įsiplieskusį konfliktą sprendžia prezidento administracijos, kuriai vadovauja Sergejus Kirijenka, pareigūnai ir Federalinė saugumo tarnyba (FSB), siekianti griežtai apriboti prieigą prie interneto, kuris, saugumo pareigūnų nuomone, gali būti panaudotas opozicijai prieš režimą mobilizuoti.

Vienas leidinio pašnekovas teigė, kad nesutarimai tarp Kremliaus elito, ryškėjantys prieš lapkričio mėnesį vyksiančius Dūmos rinkimus, pasiekė 1996 m. mastą, kai buvo perrinktas populiarumą prarandantis Borisas Jelcinas.

Tuomet šalininkai siūlė B.Jelcinui atšaukti ar atidėti rinkimus arba įvesti karo padėtį, o oligarchai primygtinai reikalavo surengti priešrinkiminę kampaniją, tikėdamiesi iš jos pasipelnyti ir kuo labiau ją kontroliuoti.

„Tam tikra prasme istorija kartojasi, – pastebėjo „The Washington Post“ šaltinis. – Kirijenka ir jo komanda bando įtikinti Putiną, kad jis gali kontroliuoti padėtį šalyje pasitelkdamas politines technologijas. O antroji tarnyba, FSB, bando įtikinti Putiną, kad vienintelis būdas stabilizuoti padėtį šalyje yra brutalūs metodai ir „varžtų“ užveržimas“.

N. Patruševas ir V. Putinas / SERGEI KARPUKHIN / AFP

Perdavus internetą FSB kontrolei, Vladimiro Putino reitingas pirmą kartą nuo 2018 m. pensijų reformos rekordiškai smuko žemyn.

Balandžio pabaigoje, VCIOM duomenimis, jis buvo nukritęs iki 65,6 proc. ir tai yra žemiausias lygis nuo karo pradžios. 

„Rusijoje tarsi pasikeitė oro sudėtis“ – stiprų visuomenės nuotaikų pokytį apibūdino Carnegie tarptautinio taikos fondo vyresnysis bendradarbis Aleksandras Baunovas.

 „Visur tvyro nepadorus vadybinis chaosas, – pastebėjo jis. – Požiūris į Putiną keičiasi. Ekonominis optimizmas ir su juo susijęs kasdienis patriotizmas, kuris džiaugiasi išlikimu, o ne plėtra, traukiasi. Galiausiai suvokiama, kad neįmanoma laimėti karo, kuris pasikeitė, iki minimumo sumažindamas Rusijos pranašumą.“

Jam pritarė ir politologė Tatjana Stanovaja, kurios teigimu, pastarieji įvykiai Rusijos viduje rodo, kad sistema sunkiai susidoroja su augančiu spaudimu.

„Didėjanti vidinė įtampa, užkulisinės elito intrigos, gandai apie perversmą, griežtesnė ir reaktyvesnė kontrolė, baimė ją prarasti, didėjantis pažeidžiamumas dėl Ukrainos smūgių ir žmogžudysčių – spaudimas pasiekė tokį lygį, kad status quo pradėjo kelti grėsmę pernelyg daugelio su juo susijusių veikėjų asmeninėms pozicijoms“, – paaiškino ekspertė.

„Dar neseniai daugelis manė, kad Putinas turi planą. Dabar vis labiau abejojama tokio plano egzistavimu“, – pridurė T.Stanovaja.

AP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Kritika režimui pasigirsta iš visų pusių. Tinklaraštininkė Viktorija Bonia rėžė, kad tokioje šalyje negalima gyventi, jai palaikymą išreiškė Komunistų partijos lyderis Genadijos Ziuganovas, kuris įspėjo V.Putiną dėl revoliucijos grėsmės kaip ir 1917 m. O karą palaikantis tinklaraštininkas Ilja Remeslo, buvęs S.Kirijenkos pavaldinys, staiga pareikalavo įkalinti prezidentą.

V.Putinas „praranda savo magišką galią“, pažymėjo A.Baunovas. 

„Valdžia vis dar nedalomai tebėra jo rankose, tačiau galios magija nyksta. Išryškėja ir jo tikrasis pavidalas. Žmonės vis dažniau pastebi nerangų senuką ant plonų kojų su ištirpusiais raumenimis po aptriušusiu kostiumu. Prieškarinis Putinas pusnuogis ant žirgo dabar neįsivaizduojamas“, – reziumavo ekspertas.

AFP/ „Scanpix“/Vengrijos iš Ukrainos konfiskuoti milijonai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbė, kad Vengrija grąžino grynuosius pinigus ir auksą, konfiskuotus iš valstybinio Ukrainos banko darbuotojų kovą, kilus politiniam ginčui.

„Svarbus žingsnis santykiuose su Vengrija – šiandien grąžintos „Oščadbank“ lėšos ir vertybės, kurias šių metų kovą konfiskavo Vengrijos specialiosios tarnybos“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė V.Zelenskis.

Kovo mėnesį Vengrija sulaikė septynis Ukrainos valstybinio „Oščadbank“ darbuotojus, kai šie vežė grynuosius pinigus iš Austrijos į Ukrainą. Vėliau jie buvo paleisti, bet Kyjivas dar nebuvo atgavęs 35 mln. eurų ir 40 mln. JAV dolerių grynaisiais ir devynių aukso luitų.

Budapeštas teigė juos sulaikęs vykdant tyrimą dėl pinigų plovimo, tačiau Kyjivas tvirtino, kad Vengrija faktiškai paėmė vyrus įkaitais, keršydama už tai, kad Ukraina neatidarė Rusijos naftą į Budapeštą tiekiančio vamzdyno.

Šis incidentas smarkiai pakenkė dviejų kaimynių santykiams, o kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir Ukrainos prezidentas V.Zelenskis apsikeitė aštriomis replikomis.

Balandžio mėnesį buvo pranešta, kad V.Zelenskis planuoja šį reikalą aptarti su Vengrijos rinkimus laimėjusios partijos „Tisza“ lyderiu Peteriu Magyaru.

„Krymskij veter“ nuotr./Ukraina atakavo Krymą

Okupuotame Kryme esančiame Armianske Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) Pasienio apsaugos padalinio pastatą, skelbia „Telegram“ stebėsenos kanalas „Krymskij veter“.

Pažymima, kad ataka prieš FSB pasienio tarnybos pastatą įvykdyta antradienio vakarą, o per išpuolį kilo gaisras.

Kaip teigia „Krymskij veter“, remdamasis vietinių informacija, per smūgį buvo sunaikinta pusė FSB priklausančio pastato.

Nurodoma, kad apsaugininkas esą buvo nuėjęs virti kavos ir būtent tuo metu įvyko sprogimas.

Vietos gyventojai taip pat pranešė, kad mieste buvo apgadintas devynių aukštų pastatas.

„Telegram" kanale priduriama, kad tą patį vakarą sprogimai taip pat užfiksuoti Simferopolyje ir Bachčisarajuje. Anot pranešimų, sprogimai aidėjo teritorijose, kuriose yra Rusijos kariniai poligonai.

Be to, vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė apie smūgius Kačos aerodromui ir objektams Sevastopolyje.

Anksčiau karinis apžvalgininkas Denysas Popovičius naujienų portalui „Unian“ sakė, kad rusai okupuotame Kryme labiausiai bijo ukrainiečių desanto. Pasak jo, rusai jau dabar intensyviai kasinėja pakrantę.
Pasak D.Popovičiaus, Rusija mato, kad „kažkas yra Kryme ir kažkas smūgiuoja į jų objektus“.

Antradienį Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė, kad Kryme numušė Rusijos amfibinį lėktuvą „Be-12 Čaika“, tris kateriuss ir aprūpinimo laivą.

Vida Press/„Tomahawk“

Donaldo Trumpo sprendimas atšaukti planuotą ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ dislokavimą Vokietijoje atskleidė, kad Europai akivaizdžiai trūksta didelio nuotolio tiksliųjų smūgių dideliame aukštyje pajėgumų – pagrindinės atgrasymo nuo Vladimiro Putino priemonės. Pasak „Financial Times“, Europos iniciatyvoms pakeisti JAV „Tomahawk“ prireiks dešimtmečio, tačiau kai kurie laikini sprendimai jau egzistuoja, o Ukraina gali padėti.

Didelio tikslumo raketos, kurių veikimo nuotolis siekia nuo 1 000 iki 3 000 kilometrų, gali nusitaikyti į konkrečius pastatus ar net į besiruošiančius pakilti bombonešius ir juos sunaikinti.

3 svarbios priežastys

Kariniai ekspertai ir pareigūnai mano, kad tokios raketos yra esminė bet kokio arsenalo dalis dėl trijų priežasčių: pirma, galimybė kelti grėsmę strateginei infrastruktūrai ir atgrasyti priešą nuo puolimo; antra, galimybė atsakyti į agresyvius veiksmus nepradedant didelio masto konflikto ar branduolinių smūgių; trečia, konflikto metu – galimybė smogti pagrindiniams priešo taikiniams toli už fronto linijos, pavyzdžiui, oro bazėms ar raketų šachtoms.

„Reikia galėti smogti Rusijos dronų gamyklai, kol jie nepasiuntė prieš mus 500 dronų. Arba povandeniniam laivui dar prieš jam išplaukiant iš uosto“, – sakė Vakarų karinis pareigūnas.

Kodėl Europa neturi tolimojo nuotolio ginklų?

Pastaraisiais dešimtmečiais Europa apleido ilgo nuotolio raketų kūrimą dėl JAV garantijų, kad jos jas suteiks, ir baimės dėl provokacijų, skelbia „Financial Times“.

Vokietija ir Ispanija turi „Taurus“ sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis yra apie 500 km. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė kartu sukūrė panašaus nuotolio sparnuotąsias raketas „Scalp/Storm Shadow“. Tačiau visų šių raketų atsargos yra nedidelės. Be to, visos jos paleidžiamos iš oro, o tai reiškia, kad NATO turėtų pasiekti pranašumą ore prieš Rusiją.

Tuo tarpu Prancūzija ir Jungtinė Karalystė turi ilgo nuotolio branduolinių balistinių raketų, tačiau neturi įprastinių raketų, todėl atsako į ataką situacija yra „viskas arba nieko“.

Ar Europa yra pažeidžiama?

Neturėdama galimybės smogti tokiems taikiniams, kaip karinio jūrų laivyno bazės prie Murmansko ar Novorosijsko arba kariniai objektai prie Maskvos, Europa atsiduria labai nepalankioje padėtyje.

Rusija turi nemažai sparnuotųjų ir balistinių raketų, kurių veikimo nuotolis viršija 2 000 km, įskaitant „Kinžal“ ir 9M729, kurios iš Rusijos žemyninės dalies gali pasiekti Varšuvą, Berlyną ir Miuncheną. Tokie ginklai, dislokuoti Kaliningrade, galėtų pataikyti į Londoną, Paryžių ir Romą. Toks disbalansas riboja Europos galimybes atgrasyti Rusiją nuo galimų išpuolių, teigia NATO pareigūnai, ir apsunkina karo planavimą.

Europa ieško alternatyvų

Nuosavų 1 500 km ar didesnio nuotolio priešlėktuvinės gynybos priemonių atsargos, kurias būtų galima naudoti be Vašingtono pritarimo, smarkiai pakeistų Europos atgrasymo ir puolimo planus, teigia NATO pareigūnai.

2024 m. Vokietija, Prancūzija, Lenkija ir Italija pradėjo vykdyti bendrą programą „Elsa“, pagal kurią bus kuriamos įvairios Europos ilgojo nuotolio raketos. Pagal šią programą, prie kurios vėliau prisijungė Jungtinė Karalystė ir Švedija, rengiami keli projektai, įskaitant bent du, kurių numatomas veikimo nuotolis viršija 2 000 km. Tačiau dauguma jų vis dar yra ankstyvojoje stadijoje ir bus parengti ne anksčiau kaip 2030-aisiais.

Laikinas sprendimas ir Ukrainos vaidmuo

Greičiausias būdas sukurti Europos sausumos raketą, kurios veikimo nuotolis viršytų 2 000 km, greičiausiai būtų patobulinti esamą gaminį, pavyzdžiui, Prancūzijos jūrinę raketą MdCN, į ilgesnio nuotolio versiją, skirtą aviacijai arba sausumos pajėgoms.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius taip pat sakė, kad jo šalis taip pat pasinaudotų Ukrainos praktine patirtimi, kad užpildytų spragas.

Kyjivas vis dažniau naudoja savo paties sukurtas ilgo nuotolio gynybos technologijas, kad galėtų smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje. Tai apima ir sparnuotąsias raketas „Flamingo“, kurių veikimo nuotolis, kaip teigiama, viršija 3 000 km. Šią savaitę ukrainietiškomis „Flamingo“ raketomis buvo smogta karinės pramonės objektui Čeboksaruose – taikiniui, esančiam už daugiau nei 1 500 km.

JAV palieka Europą ant ledo

Anksčiau JAV paskelbė, kad planuoja iš Vokietijos išvesti 5 000 JAV karių. Agentūra „Reuters“ rašė, kad JAV taip pat atsisakė dislokuoti Vokietijoje JAV batalioną su raketomis „Tomahawk“.

Tuo tarpu Pentagonas atsisakė pateikti NATO detalų grafiką, pagal kurį iš Europos planuojama išvesti kitas svarbias sistemas, pavyzdžiui, oro ir priešraketinės gynybos platformas, strateginius oro transporto pajėgumus ir palydovinę žvalgybą.

Vokietija jau paragino Europą kartu su Ukraina sukurti alternatyvą JAV raketoms „Tomahawk“.

Imago/Scanpix/Šeremetjevo oro uostas Maskvoje

Maskva antrą kartą gegužės šventes pasitinka uždarytais oro uostais ir išjungtu mobiliuoju internetu. Gegužės 5 d. vakare sostinės oro uostai taip ir nesugebėjo grįžti prie įprasto tvarkaraščio po rytinių oro uostų uždarymų, skelbia portalas „Agentstvo“.

Situacija pasirodė panaši į tą, kuri buvo prieš metus – būtent gegužės 5 d. pradėjo užsidaryti sostinės oro uostai. Po paros tai peraugo į aviacijos kolapsą, kuris tęsėsi iki gegužės 8 d.

Tuo pačiu metu centrinės Rusijos gyventojai susidūrė su masiniu mobiliojo interneto išjungimu. Šiais metais internetas vėl buvo išjungtas, be to, nebuvo galimybės naudotis „baltojo sąrašo“ svetainėmis.

Kaip sakoma vakariniame „Aeroflot“ pranešime spaudai, po dienos apribojimų skrydžiams į Šeremetjevą ir kitus oro uostus bei iš jų „Aeroflot“ priverstas pakoreguoti tvarkaraštį. Aviakompanija atidėjo ir atšaukė dalį skrydžių, paprašydama keleivių prieš vykstant į oro uostą patikrinti savo skrydžių statusą.

Sustabdė visus skrydžius

Antradienį visi Rusijos sostinės oro uostai sustabdė skrydžius. Iki 15.30 val., remiantis internetinės suvestinės duomenimis, buvo atidėti arba atšaukti 519 skrydžių.

Oro uostų uždarymo priežastis – suintensyvėjusios Ukrainos dronų atakos. Per dieną Maskvos meras Sergejus Sobjaninas pranešė apie 19 numuštų dronų, skridusių Maskvos link.

Dėl dronų keliamos grėsmės Sočio oro uoste iki vėlyvos popietės vėlavo skrydžiai.

Praėjusiais metais atakų prieš Maskvą pikas buvo pasiektas gegužės 6-8 dienomis. Maskvos oro uostai buvo uždaryti kelioms valandoms, oro linijų bendrovės atšaukė dešimtis skrydžių ir atidėjo šimtus, o keleiviai buvo priversti valandų valandas laukti savo skrydžių.

Interneto išjungimas

Daugiausia skundų per pastarąją parą dėl problemų su interneto prieiga gauta iš Sankt Peterburgo, rodo tarnybos „Downdetector“ duomenys. Skundų lygis išliko aukštas net iki vakaro.

Pagal skundų skaičių pirmavo Maskva, Orenburgo sritis, Maskvos priemiestis, Čiuvašija ir Kaliningrado sritis.

Tiek Maskvoje, tiek Sankt Peterburge vartotojai skundėsi dėl neveikiančio mobiliojo interneto, neprieinamų mokėjimo paslaugų, įskaitant „Yandex Pay“, ir neveikiančių susirašinėjimo programėlių. Tiek Maskvoje, tiek Sankt Peterburge kai kurie naudotojai pranešė, kad net „baltajame sąraše“ esančios svetainės buvo nepasiekiamos.

Priešingai nei sakė Putinas

Rusijos skaitmeninės ekonomikos ministerija pripažino, kad sostinėje blokuojamas mobilusis internetas. Ministerija paaiškino, kad jai nepavyko suderinti „baltųjų sąrašų“ su saugumo tarnybomis ir policija (V.Putinas dar balandžio 23 d. pareiškė, kad internetas turėtų būti prieinamas piliečiams tokia forma). O po pusvalandžio agentūra pranešė apie „laikino“ interneto blokavimo Maskvoje pabaigą.

Sankt Peterburge skundų dėl interneto sutrikimų lygis išliko aukštas iki vėlyvo vakaro. Regiono valdžios institucijos taip pat įspėjo, kad apribojimai gali tęstis ir gegužės 9 d.

Prieš metus

Praėjusiais metais Rusijos valdžios institucijos apribojo mobilųjį internetą sostinėje ir aplinkiniuose regionuose gegužės 5 d. per parado oro dalies repeticiją, primena, „Agentstvo“.

Prieš gegužės 9 d. Maskvoje buvo apribotos mokėjimo paslaugos ir kilo problemų dėl galimybės naudotis susirašinėjimo programėlių paslaugomis.

Mobilusis internetas taip pat buvo trikdomas dešimtyse regionų, kai kurie iš jų tai aiškino dronų atakų grėsme.