Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Chaosas Maskvos oro uostuose pasirodžius dronams: seniai tokio nematė
17:28
Dėl Ukrainos dronų atakų Maskvos oro uostuose buvo atidėta daugiau kaip 140 skrydžių, o dar 32 atšaukti, skelbia „Telegram“ kanalas „Baza“.
Sudėtingiausia padėtis Vnukovo oro uoste. Oro uostas paralyžiuotas nuo nakties. Čia jau atidėti 59 skrydžiai ir 17 atšaukta. Kai kurie žmonės skrydžio laukia daugiau kaip 12 valandų.
„Esame Vnukove, esame labai pavargę, bet kol kas jie neatidaro dangaus. Kažkas gavo kilimėlius, kažkas tiesiog miega ant grindų be nieko“, – sakė vienas iš keleivių.
Dėl apribojimų oro linijų bendrovės koreguoja skrydžių tvarkaraščius. „Keleiviai turi būti pasirengę ilgesniam laukimui, taip pat ir lėktuve“, – įspėjo oro uosto spaudos tarnyba.
Kai kurie į Vnukovą skridę lėktuvai nukreipiami į kitus sostinės uostus, kuriuose apribojimai jau panaikinti. Iš Šeremetjevo laukia 39 vėluojantys skrydžiai, iš Domodedovo – 10. Nuo vidurnakčio artėjantys prie Maskvos buvo numušti 34 dronai, sakė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
Kiek laiko tęsiasi oro uostų košmaras
Sostinės oro uostų darbo sutrikimai tęsiasi nuo gegužės 5 d. Antradienį dėl apribojimų Maskvoje taip pat buvo atidėta arba atšaukta beveik 200 skrydžių: 66 Vnukovo, 89 Šeremetjevo ir daugiau kaip 20 Domodedovo.
Tai didžiausias oro uostų veiklos sutrikdymas nuo 2025 m. gruodžio, kai dėl bepiločių orlaivių atakų taip pat buvo atidėta arba atšaukta apie 200 skrydžių.
Maskvos oro uostuose 2025 m. liepos mėn. užfiksuotas rekordinis nuo karo pradžios kolapsas – jis truko tris dienas, o 1 000 skrydžių keleiviai, iš viso 200 000 žmonių, susidūrė su atidėtais arba atšauktais skrydžiais, primena, „The Moscow Times“.
Gegužės pradžioje Ukrainos ginkluotosios pajėgos atnaujino atakas prieš Maskvą. Pirmadienį dronas pataikė į daugiaaukštį pastatą už 6 km nuo Kremliaus. Tuo pat metu sostinėje buvo smarkiai sustiprintos saugumo priemonės, baiminantis, kad Rusijos valdžios institucijoms rengiantis Pergalės dienos šventei išpuolių intensyvumas padidės. Prie įvažiavimo į miestą buvo įrengtos užkardos, o prie Kremliaus suvažiavo šarvuoti automobiliai ir visureigiai su kulkosvaidžiais.
Gegužės 6 d. naktį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė „tylos režimą“ ir pasiūlė Rusijai padaryti tą patį, tačiau Maskva ignoravo raginimą ir pradėjo smūgius Charkive, Zaporižioje ir Sumuose. Po to V.Zelenskis pažadėjo atsakyti „tolimojo nuotolio sankcijomis“. Jis pabrėžė, kad Ukrainos pajėgos elgsis „sąžiningai“ Rusijos atžvilgiu, pažymėdamas, kad Rusija jau prisikariavo iki to, jog pagrindinis V.Putino paradas „priklauso“ nuo ukrainiečių.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau paskelbė vienašališkas paliaubas gegužės 8-9 d. ir pagrasino suduoti raketinį smūgį Kyjivui, jei tomis dienomis bus vykdomi išpuoliai.
Kremlius iškėlė ultimatumą Ukrainai dėl taikos derybų atnaujinimo
22:52
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad nėra prasmės rengti dar vieno trišalių derybų raundo tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV, kol Kyjivas neišvedė savo kariuomenės iš Donbaso. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida.
„Visi supranta, įskaitant, sakyčiau, ir Ukrainos derybininkus, kad dabar Kyjivui tereikia žengti vieną rimtą žingsnį, po kurio, pirma, bus sustabdyti kariniai veiksmai, o antra – atsivers perspektyvos rimtam tolesnio ilgalaikio sureguliavimo aptarimui“, – žurnalistams sakė J.Ušakovas.
V.Putino padėjėjas teigė, kad bandymai įtikinėti vieniems kitus iš esmės yra laiko švaistymas.
„Nes dabar laukiama būtent šio žingsnio iš Kyjivo, konkrečiai – iš Zelenskio“, – pridūrė J.Ušakovas.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka savo „Telegram“ kanale pažymėjo, kad J.Ušakovas oficialiai įgarsino tai, jog Rusija neketina nutraukti karo, nes Ukraina atsisako palikti savo teritoriją.
„Ką ir reikėjo įrodyti – jokios taikos jiems nereikėjo, tik bandymo be kovos gauti placdarmą tolesniam puolimui. Ukraina aiškiai pareiškė, kad nesitrauks iš savo teritorijos. Panašu, kad V.Putino režimas apskritai neįsivaizduoja savęs be karo“, – pabrėžė jis.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Gynybos pajėgų išvedimas iš Donbaso, ko toliau reikalauja Maskva, Ukrainai taptų strateginiu pralaimėjimu.
V.Zelenskis pabrėžė, kad pasitraukimo iš Donbaso atveju Ukraina taptų silpnesnė, kadangi regione yra įrengti fortifikaciniai įtvirtinimai. Jis pažymėjo, kad Gynybos pajėgos išlaiko savo pozicijas ne tik Donecko srityje, bet ir dalyje Luhansko srities.
„The Economist“: Putinas praranda Rusijos kontrolę, ir ženklai jau akivaizdūs
22:26
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pamažu praranda savo paties sukurtos sistemos kontrolę, o šalies elitas vis labiau distancijuojasi nuo karo prieš Ukrainą ir Kremliaus priimamų sprendimų. Apie tai autoriniame straipsnyje žurnalui „The Economist“, išlaikydamas anonimiškumą, rašo buvęs aukšto rango Rusijos vyriausybės pareigūnas, kuris, kaip manoma, vis dar tebėra Rusijoje.
Autorius teigia, kad Rusijoje atsirado politinės aklavietės pojūtis, o valdininkai, gubernatoriai ir verslininkai valdžios veiksmų nebevertina kaip bendro projekto. Jei dar pernai jie apie karą ir Kremliaus politiką kalbėjo kaip apie bendrą reikalą, tai dabar vis dažniau tai vadina paties V.Putino reikalu.
„Dar praėjusį pavasarį viskas buvo „mes“ ir „mūsų“. V.Putino karas prieš Ukrainą gali būti neapgalvotas ir nesėkmingas, tačiau jis buvo bendras. „Mes“ buvome jo dalis, ir visiems „mums“ būtų buvę geriau, jei jis būtų pasibaigęs greičiau. Dabar jie tai, kas vyksta, apibūdina kaip „jo“, o ne „mūsų“ istoriją. Ne mūsų projektas, ne mūsų darbotvarkė, ne mūsų karas“, – rašo anoniminis autorius.
Publikacijoje pažymima, kad kalba neina apie atvirą elito maištą. Rusijos autoritarinė sistema vis dar laikosi ant baimės ir represijų pamatų, tačiau ji jau prarado gebėjimą formuoti ateities viziją. Autoriaus teigimu, Kremlius visuomenei nebesiūlo jokio aiškaus tikslo ar idėjos.
Straipsnyje taip pat pateikiamos keturios pagrindinės priežastys, dėl kurių, autoriaus nuomone, V.Putinas pradėjo pamažu prarasti sistemos kontrolę:
Nesėkmingas karas prieš Ukrainą. Invazija buvo sumanyta kaip trumpa karinė operacija, kuri neturės įtakos didžiajai visuomenės daliai. Tačiau dabar visa šalis už tai moka didelę kainą.
Elito taisyklių poreikis. Rusijos oligarchai buvo priversti susigrąžinti savo kapitalą į Rusiją. Jei anksčiau jų teises saugojo Vakarų teisinė sistema, tai dabar tą turėtų daryti Rusijos valstybė, kurioje tokių taisyklių nėra. Savavališki verslo konfiskavimo atvejai ir net įtakingų asmenų suėmimai Rusijos turtuoliams kelia didelį nepasitenkinimą.
Geopolitinio klimato pokyčiai ir identiteto praradimas. Rusija mato save globalios tvarkos pertvarkytojos vaidmenyje, tačiau iš tikrųjų, kaip pažymi autorius, ji tik paspartino Vakarų pasaulio krizę ir sugriovė visuotinį stabilumą, leidusį oligarchams pelnytis iš Rusijos išteklių eksporto. Dabar jiems palankiausios Vakarų rinkos yra prarastos. Tuo pat metu Rusija pirmą kartą per kelias kartas išgyvena tapatybės krizę. Istoriškai ji save identifikavo kaip Europos ir „globaliųjų Vakarų“ dalį, tačiau dabar staiga tapo Vakarų civilizacijos prieše ir „globaliųjų Pietų“ diktatorių „drauge“.
Ankstesnio visuomenės susitarimo žlugimas. Rusijos konsensusas rėmėsi principu, kad valstybė nesikiša į privatų žmonių gyvenimą, o piliečiai – į politiką. Naftos ir dujų pajamos garantavo šios sistemos stabilumą. Tačiau dabar valstybė piliečiams siūlo tik represijas, cenzūrą ir kišimąsi į jų gyvenimą, mainais nesuteikdama jokios galimybės dalyvauti politikoje. Maža to, pradėjo sekti ir pinigai.
Autorius dabartinę V.Putino padėtį lygina su šachmatų situacija – „cukcvangu“, kai bet koks ėjimas tik blogina poziciją. Jo nuomone, kiekvienas diktatoriaus bandymas išlaikyti valdžią tik spartina sistemos degradaciją.
„Jo instinktyvi reakcija gali būti represijų griežtinimas. Jis gali pradėti naują karą. Tačiau šie veiksmai situaciją tik pablogins. Jis negali atkurti ryšio tarp valdžios ir ateities. Jis gali tik padaryti šį lūžį kruvinesnį ir pavojingesnį“, – reziumuoja buvęs aukšto rango Rusijos Federacijos pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
Po Rusijos grasinimų Kyjivui Vokietija sako nesileisianti įbauginama
21:15
Rusijai įspėjus užsienio diplomatus Kyjive, kad atakuos miestą, jei Ukraina šį savaitgalį sutrikdys pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimo renginius Maskvoje, Vokietija ketvirtadienį pareiškė nesileisianti įbauginama.
Berlynas „toliau rems Ukrainą ir didins spaudimą Rusijai“, rašoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„(Prezidento Vladimiro) Putino grasinimai dar kartą rodo, kad jis nėra pasirengęs rimtoms deryboms“, – pridūrė ministerija.
Rusija kiek anksčiau ketvirtadienį antrą kartą per mažiau nei 24 valandas paragino gyventojus ir diplomatus išvykti iš Kyjivo, įspėdama apie galimą atsakomąjį smūgį per vienašališkas paliaubas, kurias Maskva paskelbė gegužės 9-ąją minimos pergalės Antrajame pasauliniame kare iškilmių proga.
JAV patvirtino, kad Ukrainos vyriausiasis derybininkas yra Majamyje
21:14
Vašingtonui ir Kyjivui siekiant atgaivinti derybas dėl Rusijos invazijos užbaigimo, Baltieji rūmai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas ketvirtadienį Majamyje susitinka su JAV pareigūnais.
Kyjivas kiek anksčiau paskelbė, kad R.Umerovas pirmą kartą nuo kovo pabaigos susitiks su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu.
Nuo vasario mėnesio, kai Vašingtonas sutelkė dėmesį į savo karą su Iranu, JAV tarpininkaujamos derybos dėl kruviniausio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų užbaigimo beveik nepasistūmėjo į priekį.
„Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius šiandien surengs keletą susitikimų su Jungtinių Valstijų prezidento pasiuntiniais“, – socialiniame tinkle „X“ kiek anksčiau parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, turėdamas omenyje R.Umerovą.
„Pirma, humanitarinis aspektas. Tikimės, kad pavyks įgyvendinti naują kalinių išlaisvinimo etapą. Antra, diplomatinio proceso atgaivinimas“, – pridūrė V.Zelenskis.
R.Umerovas su S.Witkoffu ir J.Kushneriu paskutinį kartą buvo susitikęs Floridoje kovo 21–22 dienomis.
Grįžęs į prezidento postą, D.Trumpas ėmė raginti Maskvą ir Kyjivą derėtis. Tačiau ne vieną mėnesį trukusios derybos nedavė norimo rezultato ir kariaujančios šalys nepriartėjo prie susitarimo dėl kovų, kurias prieš daugiau nei ketverius metus išprovokavo Rusijos invazija, nutraukimo.
Jau ir taip įstrigusios derybos nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo JAV ir Izraelio karinė operacija prieš Iraną, buvo nustumtos į antrą planą.
Dar prieš karą Artimuosiuose Rytuose Rusija ir Ukraina nesutarė pagrindiniu teritorijos klausimu.
Ukraina yra pasiūliusi įšaldyti konfliktą esamose fronto linijose.
Tačiau Rusija tai atmeta, teigdama, kad nori visos Donecko srities, nors ją iš dalies kontroliuoja Ukraina, o Kyjivas teigia, kad toks reikalavimas yra nepriimtinas.
Zelenskis Rusijos sąjungininkus įspėja nedalyvauti Pergalės dienos parade Maskvoje
21:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos valstybes sąjungininkes ketvirtadienį įspėjo nedalyvauti gegužės 9-ąją Maskvoje vyksiančiame pergalės Antrajame pasauliniame kare parade, Rusijai paskelbus tą dieną, anot jos, galiosiančias vienašališkas paliaubas.
„Taip pat esame gavę pranešimų iš kai kurių Rusijai artimų valstybių, kad jų atstovai planuoja būti Maskvoje. Keistas noras (...) šiais laikais. Mes to nerekomenduojame“, – sakė jis vakariniame kreipimesi.
Tuo metu Rusija kiek anksčiau ketvirtadienį antrą kartą per mažiau nei 24 valandas paragino gyventojus ir diplomatus išvykti iš Kyjivo, įspėdama apie galimą atsakomąjį smūgį per vienašališkas paliaubas, kurias Maskva paskelbė gegužės 9-ąją minimos pergalės Antrajame pasauliniame kare iškilmių proga.
Rusija vėl ragina gyventojus išvykti iš Kyjivo, įspėja apie galimą atsakomąjį smūgį
19:38
Rusija ketvirtadienį antrą kartą per mažiau nei 24 valandas paragino gyventojus ir diplomatus išvykti iš Kyjivo, įspėdama apie galimą atsakomąjį smūgį per vienašališkas paliaubas, kurias Maskva paskelbė gegužės 9-ąją minimos pergalės Antrajame pasauliniame kare iškilmių proga.
„Dar kartą primename Kyjivo civiliams gyventojams ir užsienio diplomatinių misijų darbuotojams apie būtinybę laiku palikti miestą“, – teigiama Gynybos ministerijos pareiškime, kuriame žadama Ukrainos atakos atveju „atsakyti tuo pačiu“.
Trečiadienio vakare Rusija įspėjo užsienio diplomatus Kyjive, kad atakuos miestą, jei Ukraina šį savaitgalį sutrikdys pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimo renginius Maskvoje.
Savo grasinimo Rusija tuomet nedetalizavo.
Ketvirtadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė smūgiais, per kuriuos Rusijos pasienio mieste Brianske buvo sužeista 13 žmonių, o Ukrainos Dnipro mieste – vienas, pranešė abiejų pusių pareigūnai.
Rusija kasmet gegužės 9 dieną mini Antrojo pasaulinio karo Pergalės dieną surengdama didžiulį karinį paradą Raudonojoje aikštėje.
Šią savaitę šalis paskelbė vienašališkas paliaubas su Ukraina gegužės 8–9 dienomis, kad jos sutaptų su minėjimo renginiais.
Trečiadienį užsienio diplomatinėms atstovybėms ir tarptautinėms organizacijoms išsiųstoje notoje Rusija įspėjo, kad suduos „atsakomąjį smūgį“ Ukrainos sostinei, „įskaitant sprendimų priėmimo centrus“, jei Ukraina šį šeštadienį sutrikdys minėjimo renginius.
Ji paragino juos „užtikrinti savalaikę diplomatinių ir kitų atstovybių darbuotojų, taip pat piliečių evakuaciją iš Kyjivo miesto“.
Zacharova lieja tulžį dėl Armėnijos
17:58
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Armėnijos valdžios institucijos sulaužė savo pažadą nesiimti veiksmų prieš Rusiją.
„Armėnijos vadovybė per pastaruosius vizitus į Maskvą patikino, kad nesiims jokių žingsnių prieš Rusiją. Jei taip yra su patikinimais, vadinasi, taip Armėnijos vadovybė elgiasi ne tik Maskvoje ir ne tik su Rusijos piliečiais“, – piktinosi M Zacharova žurnalistams per brifingą.
Pasipiktino Zelenskiu Armėnijoje
Pasak jos, pastarieji Jerevano veiksmai gali rimtai apsunkinti Rusijos ir Armėnijos santykius. Visų pirma, kaip pažymėjo M.Zacharova, rusai pasipiktino, kad Armėnija, laikoma broliška šalimi, tapo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris Jerevane buvo priimtas „gana širdingai“, tribūna.
„Taigi kieno istorinėje pusėje esate jūs? Ką palaikote istoriniame kontekste?“ – paklausė M.Zacharova. Šios savaitės pradžioje Jerevane vyko Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvavo 27 ES valstybių ir 21 kitos šalies, įskaitant Didžiąją Britaniją, Turkiją, Azerbaidžaną ir Ukrainą, atstovai.
Atskirai vyko Armėnijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Macronas: prieš 8 metus čia niekas nebūtų atvykęs
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina ir JAV Floridoje surengė derybas dėl Rusijos invazijos
17:05
Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas Floridoje su JAV pareigūnais aptarė būdus, kaip užbaigti Rusijos invaziją, ketvirtadienį pranešė Kyjivas.
„Taip, jis nuvyko ir jau atsiskaitė prezidentui. Informacija apie tai bus pateikta netrukus“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidentūros patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas, paklaustas apie pranešimus dėl R. Umerovo vizito.
Ukrainos pajėgos atakavo Rusijos laivą, nešantį raketas „Kalibr“
17:04
Praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgos netoli Kaspijsko bazės (Dagestano Respublika) pataikė į nedidelį projekto „Karakurt" raketnešį laivą, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas per „Telegram“.
Laivas gali būti naudojamas „Kalibr“ sparnuotosioms raketoms paleisti. Žalos mastas tikslinamas, pridūrė Generalinis štabas.
Kaip pranešė portalas „Militarnyj“, mažuosius raketinius laivus "Karakurt" suprojektavo Maskvos centrinis projektavimo biuras „Almaz“. Laivas yra 60 m ilgio, 10 m pločio, jo grimzlė – 4 m. Didžiausias greitis – 30 mazgų.
Gynybos pajėgos taip pat smogė Rusijos vadavietei Sosnivkoje, Luhansko srityje, ir bepiločių orlaivių vadavietei netoli Jasnės, Donecko srityje. Be to, Ukraina atakavo šaudmenų sandėlį Kalmykivkoje ir degalų ir tepalų sandėliui netoli Smoljaninovo Luhansko srityje.
Ukrainiečiai taip pat smogė Rusijos karių susitelkimo vietoms netoli Dersovės Donecko srityje ir Smilovės Zaporižios srityje.
Iš Rusijos – kaltinimai Latvijai: dronai skrido į Sankt Peterburgą
16:27
Ukrainos bepiločiai orlaiviai bandė atakuoti Sankt Peterburgą per Latvijos teritoriją, ketvirtadienį pareiškė Rusijos gynybos ministerija.
Institucija turi omenyje praėjusią naktį Latvijoje užfiksuotą incidentą, kuomet į šalies oro erdvę iš Rusijos įskrido keli dronai, iš kurių mažiausiai du sudužo. Vienas dronas nukrito naftos pramonės bendrovės teritorijoje ir apgadino 4 tuščias naftos cisternas Rėzeknės mieste.
Rusijos pusė aiškina, kad anksti ryte rusų žvalgyba Latvijos oro erdvėje užfiksavo šešių bepiločių orlaivių grupę, taip pat du naikintuvus „Rafale“ ir du naikintuvus F-16. Nurodoma, kad kiek vėliau „penkių iš šešių aptiktų bepiločių orlaivių pėdsakai dingo netoli Rėzeknės miesto Latvijos rytuose“, o šeštąjį droną esą Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė netoli Lichačevo kaimo netoli Pskovo.
Ministerijos pareiškime tvirtinama, kad iš Latvijos oro erdvės atakavusio bepiločio orlaivio nuolaužos priklauso ukrainiečiams ir, jų teigimu, tai Ukrainoje gaminamas „Liuty“. Jokių kitų detalių nepateikiama.
Tai – ne pirmas kartas, kai Latvijoje pasirodo iš Rusijos oro erdvės nuklydę dronai. Paskutinį kartą, kai Ukrainos pajėgos balandžio mėn. nuožmiai atakavo naftos pramonės objektus Ust Lugoje, taip pat pranešta apie dronus Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje.
Po šio incidento Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ir Vladimiro Putino patarėjas Nikolajus Patruševas apkaltino Baltijos šalis ir Suomiją, kad jos suteikė savo oro erdvę Ukrainos bepiločiams orlaiviams, kad šie galėtų atakuoti Rusijos teritoriją.
„Tai buvo daroma siekiant sudaryti sąlygas Kyjivui smogti Rusijos nekarinei jūrų infrastruktūrai ir prekybos laivynui, įskaitant Primorsko ir Ust Lugos uostus Leningrado srityje“, – pabrėžė N.Patruševas.
