Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremlius gali griebtis branduolinės raketos bandymo Pergalės dieną
13:14
Panašu, kad Rusija ruošiasi rizikingam savo galingiausios branduolinį užtaisą galinčios nešti tarpžemyninės balistinės raketos bandymui Pergalės dieną, norėdama pademonstruoti savo jėgą. Taip būtų nepaisoma virtinės techninių problemų ir bent vienos katastrofiškos nesėkmės per ankstesnius sistemos paleidimus, skelbia „TVP World“.
Šią savaitę Rusija išleido NOTAM (pranešimus, įspėjančius pilotus apie laikinus pavojus arba ribotą oro erdvę), kurie apima teritorijas, susijusias su ankstesniais tarpžemyninės balistinės raketos RS-28 „Sarmat“ bandymais, įskaitant zonas Barenco ir Karos jūrose, Kuros bandymų poligoną Kamčiatkoje ir Dombarovskio paleidimo zoną Orenburgo regione.
Analitikai: ruošiamasi paleisti „Sarmat“ raketą
Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto analitikas Pavelas Podvigas ir Etienne'as Marcusas iš Prancūzijos strateginių studijų fondo teigė, kad šie apribojimai aiškiai rodo, jog ruošiamasi paleisti „Sarmat“.
„Paleidimas gali įvykti prieš pat gegužės 9-ąją, Rusijoje itin simbolinę datą, kai minima Pergalės diena, arba per ją“, – rašė E.Marcusas.
Pergalės diena, skirta sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare paminėti, yra viena svarbiausių Rusijos patriotinių švenčių ir paprastai pažymima dideliu kariniu paradu Raudonojoje aikštėje.
Tačiau baiminantis Ukrainos bepiločių atakų, Kremlius šiemet sumažino sunkiosios karinės technikos demonstravimą, didindamas spaudimą karinę jėgą projektuoti kitur.
E.Marcusas sakė, kad Rusijos vadovai gali siekti „pademonstruoti savo jėgą bandydami paleisti galingiausias tarpžemynines balistines raketas“.
Bandymas nepavyko
Liepos mėn., remiantis komercinių palydovų nuotraukomis ir nepriklausomų analitikų duomenimis, pranešta, kad „Sarmat“ bandymas nepavyko praėjus kelioms sekundėms po paleidimo, o netoli vietos liko didelis krateris ir bespalvių dūmų pliūpsnis.
Kitas bandymas 2024 m. rugsėjį baigėsi didele nesėkme, kuri sunaikino raketos bandomąjį bunkerį Plesecko kosmodrome.
„Todėl labai keista, kad Rusija rizikuotų patirti dar vieną didelį rezonansą sukėlusią nesėkmę“, – rašė E.Marcusas.
Rusija raketą „Sarmat“ kuria nuo 2010-ųjų pradžios, kad pakeistų senstančią sovietinių laikų raketą R-36M2 „Voevoda“, NATO vadinamą „Satan“ („Šėtonu“).
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas iš pradžių žadėjo, kad ji bus pradėta naudoti apie 2018-2020 m., tačiau programa ne kartą buvo atidėta dėl techninių nesėkmių ir gamybos sunkumų, o atvirų šaltinių analitikai teigia, kad vis dar nėra aiškių įrodymų apie visišką operatyvinį panaudojimą.
Putinas negalės net pasigirti: Pergalės parade – nauji draudimai
12:54
Kremlius atšaukė užsienio spaudos atstovų akreditaciją į gegužės 9 d. paradą Maskvoje. Renginį nušvies tik Rusijos žiniasklaida, skelbia „Der Spiegel“.
Pasak laikraščio, Kremlius telefonu atšaukė anksčiau išduotus leidimus dirbti. Leidimus atsisakyta išduoti ne tik „Spiegel“ redakcijai, bet ir daugeliui kitų svarbių užsienio žiniasklaidos priemonių, įskaitant ARD, ZDF, „Sky“, agentūrai AFP, Italijos kanalui Rai ir Japonijos NHK.
Vienas Kremliaus pareigūnas „Spiegel“ paaiškino tokio sprendimo priežastį: „Dėl esamos padėties buvo pakeistas parado nušvietimo formatas. Todėl užsienio žiniasklaidai, kuriai jau buvo suteikta akreditacija, nebeleidžiama dalyvauti.“
Žiniasklaidos atstovams buvo pasakyta, kad dabar „leidžiama dalyvauti tik Rusijos žiniasklaidai“.
Kaip pažymi „Der Spiegel“, tai pirmas kartas gegužės 9 d. parade, kai užsienio žiniasklaida iš pradžių gavo Kremliaus akreditaciją, tačiau vėliau ji buvo panaikinta.
Kas žinoma apie paradą Maskvoje
Šiemet Rusija 81-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines minės menkesniu formatu.
Gegužės 9 d. Maskvoje vyksiantis karinis paradas bus surengtas be tradicinio šarvuočių demonstravimo. Raudonąja aikšte praeis tik pėsčiųjų karių kolonos.
Į paradą atvyks keli užsienio valstybių vadovai, tačiau dauguma jų – iš nepripažintų subjektų arba posovietinės erdvės, tarp jų ir autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka.
Be to, mobiliojo ryšio operatoriai maskviečiams išsiuntė pranešimus su įspėjimu: gegužės 5-9 d. gali būti mobiliojo interneto ir SMS žinučių sutrikimų, skelbia RBK.
Tuo tarpu aneksuotame Kryme rusai nusprendė gegužės 9 d. nerengti karinio parado ir kitų masinių renginių. Be to, bent 15 Rusijos regionų oficialiai atsisakė rengti Pergalės dienos paradus.
Fico į Maskvą veža staigmeną: Putinui turi žinutę nuo Zelenskio
12:09
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico savo vizito Maskvoje metu turi planą perduoti Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui žinutę nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, pranešė Slovakijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Rastislavas Hovanecas.
Jo teigimu, R.Fico taip pat gali gauti iš V.Putino informacijos apie tai, kaip Kremlius mato karo pabaigos perspektyvas.
„Manau, kad dabar būtina bendrauti su visomis konflikto šalimis, o Europos politikai turi pasirūpinti, kad būtų prie derybų stalo, kur bus sudarytas taikos susitarimas“, – pareiškė Slovakijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Jis pridūrė, kad pastaruoju metu vis daugiau politikų Europoje, ypač Vakarų Europoje, palaiko idėją pradėti derybas su V.Putinu dėl karo.
R.Fico vizitas į Maskvą numatytas gegužės 9 d. Tikimasi, kad premjeras susitiks su V.Putinu, tačiau ministras pirmininkas kariniame parade nedalyvaus.
Anksčiau R.Fico pareiškė, kad, nepaisant jo ir V.Zelenskio skirtumų kai kuriais klausimais, abi pusės yra suinteresuotos išsaugoti draugiškus santykius tarp Ukrainos ir Slovakijos.
Be to, po rinkimų Vengrijoje, kuriuos laimėjo Viktoro Orbano oponentas Peteris Magyaras, R.Fico netikėtai pareiškė, kad Slovakija remia Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare.
Nukritus dronui kilo miško gaisras netoli Černobylio
11:49 Atnaujinta 12:38
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad penktadienį Černobylio atskirties zonoje kilo didelis miško gaisras, išvakarėse netoli neveikiančios atominės elektrinės nukritus dronui.
„Gegužės 8 dienos 10 val. (vietos ir Lietuvos laiku) apytikslis gaisro plotas buvo apie 1,1 tūkst. hektarų“, – teigė Černobylio gamtos draustinis, prižiūrintis 1986 metų Černobylio branduolinės katastrofos vietą.
Draustinis pridūrė, kad radiacijos lygis „neviršija normos“.
Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos paskelbtoje nuotraukoje matyti iš teritorijos, kurios dalis dėl didelio radioaktyvumo yra uždaryta visuomenei, į dangų kylantis didelis baltų dūmų stulpas.
Teritorija aplink Černobylio atominę elektrinę iš esmės yra apleista nuo 1986-ųjų, kai jėgainėje įvyko katastrofiška avarija.
Gaisras kilo ketvirtadienį „dėl drono sudužimo“, pranešė tarnyba, tačiau drono kilmės nenurodė.
Kyjivas ne kartą kaltino Maskvą neatsakingai puolant jo branduolinius objektus, įskaitant Černobylio kompleksą.
Pernai Rusijos dronas pramušė skylę viename iš radiacinių gaubtų, dengiančių per 1986 metų katastrofą sprogusį reaktorių.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad gelbėtojai stengiasi užkirsti kelią tolesniam ugnies plitimui.
„Dėl stiprių vėjo gūsių gaisras sparčiai plinta teritorijoje, apimdamas naujus miško plotus, – teigiama pranešime. – Situaciją komplikuoja sausi orai, stiprus vėjas ir minų pavojus tam tikrose teritorijos dalyse, o tai gerokai riboja gesinimo darbų galimybes.“
2020 metais Černobylio draudžiamoje zonoje kilę miškų gaisrai truko kelias savaites ir sukėlė foninės radiacijos šuolį.
Praėjusį mėnesį Ukraina paminėjo 40-ąsias Černobylio katastrofos metines.
Ukraina aptalžė Rusijos naftos perdirbimo gamyklą ir gynybos technologijų centrą
11:46
Ukrainos pajėgos gegužės 8-osios naktį surengė ataką prieš svarbius Rusijos karinės pramonės objektus, smogdama naftos perdirbimo gamyklai ir gynybos technologijų centro filialui, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalais, praneša portalas „The Kyiv Independent“.
Vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti gaisras Jaroslavlio mieste esančioje naftos perdirbimo gamykloje „Slavneft-YANOS“.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ patvirtino, kad Ukrainos pajėgos įvykdė tolimojo nuotolio ataką prieš naftos objektą Rusijos Jaroslavlio mieste.
Vėliau ryte sprogimai griaudėjo Rostove prie Dono. Pranešama, kad Ukrainos kariuomenė šiame mieste atakavo pramoninę zoną.
Pranešta apie gaisrus dažų gamykloje „Empils“ bei mokslinio ir techninio centro „Radar“ filiale. „Radar“ yra su Rusijos gynybos ministerija susijusi mokslinių tyrimų ir gynybos technologijų bendrovė, kurianti pažangias radiolokatorių sistemas.
„The Kyiv Independent“ kol kas negalėjo patikrinti šių pranešimų.
Tuo metu Rusijos transporto ministerija platformoje „Telegram“ pranešė, kad po drono smūgio oro navigacijos objekto administraciniam pastatui Rostove prie Dono buvo sustabdytas 13 Rusijos pietuose esančių oro uostų darbas.
Jaroslavlis yra maždaug už 700 kilometrų nuo Ukrainos sienos ir už maždaug 230 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos. Rostovas prie Dono yra Rusijos pietuose, maždaug už 230 kilometrų nuo fronto linijos Ukrainoje.
„Ukraina dar tik ruošiasi tikroms atakoms“: analitikas paskelbė, ko tikėtis gegužės 9-ąją Maskvoje
11:21
Nors Ukraina dronais ne kartą atakavo Maskvą ir Rusijos sostinės prieigose esančius objektus, šios operacijos buvo tik pasiruošimas tikroms atakoms, kokias Ukraina gali surengti, įvertino saugumo analitikas Raineris Saksas. Interviu leidiniui „Postimees“ ekspertas įvardijo, ko per Pergalės dienos minėjimą Maskvoje galima tikėtis iš Ukrainos ir ko labiausiai bijo Kremlius.
„Viskas, kas vyksta, vis dar yra tik paruošiamieji darbai“, – taip analitikas kalba apie anksčiau įvykdytas atakas prieš Maskvą.
Tad ko tikėtis iš Ukrainos ir kaip jai pavyko pastaruoju metu sutrikdyti Rusijos kariuomenės logistiką į frontą?
Apie tai išsamiai – „Postimees“ pokalbyje su saugumo ekspertu.
– Visą šią savaitę kalbama apie galimas paliaubas tarp Ukrainos ir Rusijos. Tačiau juk taikos nėra?
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina paralyžiavo Rusijos oro uostus: įstrigo 14 tūkst. žmonių
11:13
Rusijoje laikinai sustabdyta 13 oro uostų veikla po to, kai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai pataikė į Pietų Rusijos aeronavigacijos filialo pastatą Rostove prie Dono, skelbia Rusijos transporto ministerija, kurią cituoja naujienų portalas „The Moscow Times“.
Nurodoma, kad orlaivių priėmimas ir išsiuntimas sustabdytas Astrachanės, Vladikavkazo, Volgogrado, Gelendžiko, Grozno, Krasnodaro, Machačkalos, Magaso, Mineralinių Vandenų, Nalčiko, Sočio, Stavropolio ir Elistos oro uostuose.
„Atliekama įrangos veikimo analizė. Dėl to koreguojamos oro eismo valdymo technologijos Rusijos pietuose“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad kartu su „Rosaviacija“, aviakompanijomis ir oro uostais keičiamas tvarkaraštis.
Bendrovė „Aeroflot“ pranešė, kad dėl susiklosčiusios situacijos „priverstai koreguoja tvarkaraštį, perkeldama išvykimo laiką, taip pat atšaukdama kai kuriuos skrydžius“. Tą patį pareiškė „Norwind“, „Rossija“ ir „Pobeda“ avialinijos.
Rusijos kelionių operatorių asociacija (ATOR) patikslino, kad 10 val. Maskvos laiku Rusijos pietiniuose oro uostuose buvo atidėta ir atšaukta daugiau nei 80 skrydžių, o išskridimo laukia ne mažiau kaip 14 tūkst. keleivių.
Dėl praeitą naktį surengtų Ukrainos pajėgų smūgių skrydžių apribojimai taip pat buvo įvesti Permės, Sočio, Ufos, Iževsko, Bugulmos, Nižnekamsko, Kazanės, Čeboksarų, Samaros ir Uljanovsko oro uostuose. Maskvoje sustabdė veiklą Vnukovo oro uostas.
Ketvirtadienį pranešta, kad dėl paskutinių Ukrainos atakų Maskvos oro uostus ištiko didžiausias nuo metų pradžios chaosas.
Skelbiama, kad iš viso buvo atidėta arba atšaukta daugiau nei 450 skrydžių. Antradienį, gegužės 5 d., laiku neįvykdyta daugiau nei 500 skrydžių. Pažymima, kad Rusijos sostinės oro uostai priartėjo prie 2025 m. liepos mėn. situacijos, kai per tris dienas su vėlavimais ir atšaukimais susidūrė 1000 skrydžių keleiviai – apie 200 tūkst. žmonių.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad per praėjusią naktį virš Rusijos regionų buvo sunaikinta 390 dronų ir 6 tolimojo nuotolio valdomosios raketos „Neptun“.
Prieš tai ministerija vienašališkai paskelbė paliaubas nuo gegužės 8 iki 10 d. Pergalės dienos proga ir apkaltino Ukrainą, kad ji jų nesilaiko. Savo ruožtu Ukrainos ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad Rusijos kariai patys pažeidė ugnies nutraukimo režimą ir naktį surengė atakas 67 dronais.
Kokios paliaubos: Rusija šaudo ir teisinasi
10:32
Rusijos kariuomenė penktadienį pranešė, kad „simetriškai“ atsako į Ukrainos atakas per Maskvos paskelbtas vienašales dviejų dienų paliaubas.
Su šiomis paliaubomis, Rusijos paskelbtomis dėl Antrojo pasaulinio karo minėjimų, Kyjivas niekada nesutiko.
Rusijos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė, kad Ukraina paleido šimtus dronų per fronto liniją, taip pat surengė tankų ir artilerijos atakas, ir pridūrė, kad Maskvos kariai „atsako simetriškai“.
Penktadienį virš Kyjivo trumpai aidėjo oro pavojaus sirenos, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Anot ukrainiečių oro pajėgų, sirenos Ukrainos sostinėje buvo įjungtos dėl balistinių raketų atakos grėsmės. Po devynių minučių grėsmė buvo atšaukta.
„Linkėjimai Kadyrovui“: Ukrainos dronai atakavo Grozną
09:59 Atnaujinta 10:59
Penktadienio rytą Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Čečėnijos sostinę Grozną, skelbia naujienų portalas RBK, remdamasis čečėnų opozicijos „Telegram“ kanalu ir Ukrainos gynybos ministro patarėju Serhijumi Sternenka.
Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matyti skrendantis dronas ir jo smūgio akimirka – po to į dangų pakyla liepsnos.
„Linkėjimus Kadyrovui siunčia Ukrainos dronai, kurie šiuo metu atakuoja Grozną“, – pareiškė S.Sternenka.
Ką atakavo Čečėnijoje?
„Telegram“ kanaluose platinami vaizdo įrašai rodo, kad Grozne įvyko mažiausiai du sprogimai. Vienas iš sprogimų greičiausiai įvyko karinės bazės rajone buvusiame Hankalos kaime, o kitas – prie prieš metus atidarytos naujosios Čečėnijos sostinės geležinkelio stoties, rodo naujienų portalo „Agentstvo“ analizė.
Viename iš įrašų nufilmuotas sprogimas prie pastato, šalia kurio stovi smėlio laikrodžio formos skulptūra. Ši skulptūra pastatyta „Pasaulio centro“ žiedinėje sankryžoje prie įvažiavimo į Grozną.
️Ši aikštė yra buvusios Hankalos gyvenvietės teritorijoje, maždaug už kilometro nuo jos yra 2000 metais atidaryta karinė bazė, vadinama pagrindine respublikos karine baze. 2022 m. Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas, kuris lankėsi bazėje jos rekonstrukcijos metu, pavadino ją „viena iš geriausių vietų kariams“.
️Kitame vaizdo įraše matyti sprogimas prie gyvenamojo namo. Šis namas yra priešais Grozno geležinkelio stotį. Stotis buvo atidaryta praėjusių metų gegužę. Būdingos stoties detalės – baltos stoginės – matomos vaizdo įraše.
️Geležinkelio stotis Čečėnijos sostinėje yra mažiau nei už 2 km nuo R.Kadyrovo rezidencijos ir maždaug už 500 m nuo sprogimo vietos yra Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pastatas.
️Čečėnijos opozicinis „Telegram“ kanalas „NIYSO“ taip pat pranešė apie vieno iš dronų kritimą Visaitovo gatvėje, kuri yra maždaug 1,5 km nuo smėlio laikrodžio skulptūros. Kanalo duomenimis, šis dronas skrido Čečėnijos FSB pastato link. Tačiau vaizdo įrašo kanalas nepublikavo.
Praėjusią naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo iš karto kelis Rusijos miestus.
Po smūgių kilo gaisras Jaroslavlio naftos perdirbimo gamykloje „Jaroslavnefteorgsintez“ ir vienoje Rostovo prie Dono įmonėje.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas patvirtino, kad virš Maskvos taip pat buvo numušti dronai, o Vnukovo ir Domodedovo oro uostai įvedė skrydžių apribojimus.
Ukrainos dronai vėl nusitaikė į naftos perdirbimo gamyklą „Lukoil-Permnefteorgsintez“ – tai jau trečias išpuolis prieš vieną svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, esančią daugiau kaip 1500 km nuo sienos, per pastarąsias dienas.
Putinui – antausis iš Armėnijos: „Mes nesame sąjungininkai“
09:41
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas per vyriausybės spaudos konferenciją pareiškė, kad jo šalis nėra Rusijos sąjungininkė Ukrainos klausimu.
„Mes siuntėme humanitarinę pagalbą Ukrainai, ir aš sakiau, kad mes nesame Rusijos sąjungininkai Ukrainos klausimu“, – dėstė premjeras, atsakydamas į klausimą apie neseniai įvykusį prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Jerevane ir po to sekusią Maskvos kritiką.
Armėnijos vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Jerevanas vadovaujasi Almatos deklaracija, kuri yra buvusių sovietinių respublikų teritorinio vientisumo pripažinimo pagrindas.
„Tai yra mūsų principinė pozicija“, – paaiškino jis.
Gegužės 4 d. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis atvyko į Jerevaną dalyvauti Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime. Pats renginys ir Ukrainos vadovo dalyvavimas jame sukėlė isteriją Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.
Ketvirtadienį ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Armėnijos valdžią „veiksmais prieš Rusiją“, pagrasino „rimtu dvišalių Maskvos ir Jerevano santykių pablogėjimu“ ir sukritikavo „labai šiltą“ V.Zelenskio priėmimą.
„Kokioje istorijos pusėje esate? Ką jūs remiate istoriniame kontekste?“, – klausė M.Zacharova per spaudos konferenciją.
Vėliau Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Armėnijos ambasadorių Maskvoje Gurgeną Arsenianą. Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Michailas Galuzinas diplomatui pareiškė, kad „kategoriškai nepriimtina suteikti tribūną“ V.Zelenskiui „teroristinėms esą Rusijos keliamoms grėsmėms išsakyti“.
„Reuters“: kaip per Pergalės dieną Rusija saugos Vladimirą Putiną
09:27
Gegužės 9-ajai skirtų renginių metu Rusija įves papildomas Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino saugumo priemones, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Kremliaus atstovu spaudai Dmitrijumi Peskovu.
Pasak jo, „papildomų saugumo priemonių atitinkamos specialiosios tarnybos visada imasi iškilmių išvakarėse“. Jis taip pat sakė, kad tai buvo būtinas žingsnis dėl galimos „terorizmo grėsmės“ iš Ukrainos.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad saugumo priemonės bus sustiprintos ir pačiam V.Putinui, Kremliaus atstovas atšovė: „Žinoma“.
D.Peskovas taip pat paneigė Vakarų žiniasklaidos, kuri rėmėsi Europos žvalgybos duomenimis, pareiškimus, kad Rusijos valdžia baiminasi valstybės perversmo.
„Turiu jums vieną klausimą. Kas yra Europos žvalgyba? Nežinojau, kad tokia egzistuoja“, – pažymėjo D.Peskovas.
Kaip anksčiau rašė lenkų laikraštis „Rzeczpospolita“, Kremlius gali bandyti sąmoningai išprovokuoti Ukrainą suduoti smūgį Maskvai. Žurnalistų nuomone, V.Putinas galėtų pasinaudoti tuo kaip pretekstu patikrinti savo aplinkos lojalumą ir surengti dar vieną priverstinės mobilizacijos bangą.
